QUOTE(MaGre @ 2011 12 20, 15:48)
na va siandien perskaiciau zurnale
, straipsnis VU Medicinos fakulteto Visuomenes svaikatos instituto direktoriaus pareigas einancio mitybos specialisto prof. Rimanto Stuko.
Cituoju:
"Vegetariskai maitinis nepatariama nescioms bei zindyvems ir vaikams. Vegetarai daznai kencia del anemijos, gali susirgti gelezies deficitine mazakraujyste, nes vitamino B12 yra tik gyvuniniuose produktuose. Vaikai, maitinamu vien augaliniu maistu, negauna gyvunines kilmes baltymu, kurie butini auganciam organizmui. Pagal mitybos moksla, reiketu valgyti tiek augalini, tiek gyvunines kilmes maista, santykiu, atitinkanciu sveikos mitybos koncepcija".
Kobalamino šaltiniai - gyvūninės kilmės produktai, augaluose jo nėra. Vitaminas aptinkamas kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse, ir tam tikro tipo mielėse. Vitaminą B12,kartu su vitaminu K, sintetina storojoje žarnoje gyvenančios bakterijos.
Kūnas gali sukaupti vitamino B12 atsargas, kurių užtenka keliems metams. Bet žmogui senstant, vitamino B12 stoka gali pasireikšti dėl to, kad sutrinka šio vitamino įsisavinimas. Peržengus 50 metų ribą 10-30 % žmonių patiria atrofinį gastritą, dėl kurio sumažėja skrandžio rūgšties. Kadangi skrandžio rūgštis yra itin svarbi skaidant maistines medžiagas, gali sutrikti vitamino B12 pasisavinimas. Dėl to yra rekomenduojama, kad vyresni nei 50 metų naudotų maistą kuris yra papildytas vitamino B12. Krono liga taip pat gali paveikti vitamino B12 pasisavinimą.
Del vitamino B12 yra svarbu ne tai, kad mesa valgai, bet kaip ja valgai, nes nuo to priklauso, AR tavo organizmas jy ysisavina. Kiek lieka mg termiskai apdorojus mesa?
Ar ja valgome zalia?
Manau vaikui daug naudingiau butu riebios zuvies gabaliukas su salotomis nei mesa. Bet cia tik mano nuomone.