Sveikos mamytes,

Man liko tik kelios dienos iki lialkos atejimo i si pasauli, taciau mane neramina tai, kad arba as nesuprantu , arba man tu taip vadinamuju paruosiamuju saremiu nebuvo, niekas neskauda, pilvas nekieteja, o nugaros nemaudzia,o pries kelias dienas net su vyru badmintona zaideme tai man kazkaipaisu darosi kad kai sueis terminas ir nieko neivyks, ar visada gimdymo data kuria nustato daktaras ir yra ta diena. Net nebezinau ka ir galvoti, pirmais buvo baisu neisnesioti o dabar pernesioti
Gal kam teko susidurti su pernesiojimu?

Manno ne vienas vaikelis nuskubejo. Pirmaji skatino 40 savaite, antraja 41 sav. Nepergyvenk, jei esi susitarus kur gimdyt, nuvaziuok pasirodyt ir tau patars kaip geriau.

nepergyvenk, gydytojai neleis pernesioti

manau, kad kiekvienas vaikas pats zino, kada ateina laikas isvysti pasalui. O beje, tu sutinki su gydytoju nuomone del gimdymo datos? Pvz as pagal gydytojus pernesiojau 10 dienu, nors pati as nestumo pradzioje sakiau, kad jie neteisingai nustate gimdymo data, kad realiai gimdymo data savaite tai tikrai veliau,. O jokiu paruosiamuju saremiu nebuvo, jokiu gleiviu ir jokiu kitu pozymiu, kad arteja gimdymas. Tik paskutine dienom sunku buvo jau vartytis ir pamausdavo sonus...cia matyt jau nuo storumo Tik tu nepergyven, o jei taip neramina, nuvaziuok, kad apziuretu gydytojas. Tikrai ner ko nerimaut

Nusiramink ir megaukis nestumu. Leliukas zino geriau, kada jam lyst lauk . As pernesiojau abu savo vaikus - viena sav, kita 2 sav. Zinau, kaip prailgsta tas laukimas . Gydytojai echoskopu mato ar pilve leliukui viskas gerai ir laukia. Aisku, jeigu gydytojams kas nors kelia nerima, suskatina gimdyma. Bet tu zinai, tas gimdymas toks dalykas , kad nezinai kada gali prasidet. Kad ir netrukus - nubegs vandenys ir psio

Klumpele, ramiai .

Pirma, jei tu nepagimdai nustatyta diena- TAI DAR NE PERNESIOJIMAS. Pernesiojamas vaisius tada, kai placentos subrendimas buna atitinkamas, kai vandenys zali, kai vaikelis negrazia susiraukslejusia odyte. Bet gydytojai gi stebi moteris, kurios nepagimdo nustatyta diena. O ir nedidelio pernesiojimo atveju- nieko baisaus. Pazistu jau paaugusi pernesiotuka - grazus protingas vaikis.

Bet Tau dar oi kaip toli iki tokiu gresmiu . Gali paprasyti echoskopu placenta istirti, jei labai bijai. Pamatys jos subrendimo laipsni, vandenis. O jei viskas tvarkoj, tai atsipalaiduok ir lauk. Zinau, paskutines dienos slenka letai. Bet vaikas zino, kada jam laikas gimti.

Mano abu gime 10 d. po nustatyto termino. Vandenys buvo skaidriausi. Abu vaikai buvo grazus kaip lelytes (aisku, ir dabar tokie ), sveiki, stiprus, zinde su apetitu nuo pirmu dienu. Jokios ligos nekibo. Abu gavo po 10 balu pagal APGAR.

Juk negali buti grieztu taisykliu visoms mamoms. Vienos nesioja siek tiek ilgiau, kitos trumpiau.

Sekmes, laikau kumscius .

P.S. Su pirmuoju vaiku pirmus parengiamuosius saremius pajutau tik likus 2 d. iki gimdymo, tai jau buvo savaite po termino.

Klumpele, nepergyvenk viskas bus gerai Tu gali ir nejausti paruosiamuju saremiu, nors jie vyksta.

Aš savo lialką pernešiojau dvi savaites Pilnai suprantu koks kankinatis lialiuko laukiams, bet nepergyvenk viskas bus gerai.Kai lialius užsimanys išlysti, tai ir išlys.Man jokių paruošiamųjų sarėmių nebuvo, gimda nekietėjo, net mėnesį kaklelis vis buvo 2 cm. atsidaręs.Ir kai pasakė ligoninėj, kad jei nepagimdysi šiąnakt, ryt skatinsim.Naktį prasidėjo sąrėmiai.MAtyt išsigandau

Na taip ryt vaziuosiu pas gydytoja, ziuresim ka pasakys, tik siaip labai neramu, kazkaip ir naktimis pradejau prascaiu miegoti, vis laukui tu saremiu ir skausmu

Na va bijojai bijojai... o lelius ishlindo greiciau nei reikejo )))

Dar karteli sveikinu su dukryte...

Mes irgi sveikinam su dukryte
Cia siaip parasysiu, gal kam pravers
Mano gimdymo data buvo - liepos 29 d. Jauciausi puikiai, pas gydytoja varinedavau kasdien, ji klause sirdies plakimo, sake viskas , kaklelis po truputi atsidarinejo , i ligonine isvaziavau rugpjucio 5 d., prasidejus saremiams, nespejau pati pagimdyt , iskart dave pilna narkoze ir cezari - vaikas dusta, truksta deguonies, vandenys ne tk kad zali, bet ten jau kose . Gydytojos, kuri operavo klausimas buvo is kart ar dare echoskopija, tada kai nustatyta gimdymo data , aisku, kad poliklinikoj man nieko nedare , nors as klausiau, sake viskas . Jeigu ka, tai lankiausi Antakalnio poliklinikoj pas Gileseviciene , sako Seimos centre ji , bet ten mokama .

suzinojusi apie nestuma nuolat pradejo kankinti visokios gal net pagrindo neturincios mintys... Ar nera nesivystancio nestumo, ar nebus persileidimo ( kelis kartus pasirode kraujo), ar vaikutis normaliai vystosi... Prietarais niekad netikejau, bet dabar kartais pastebiu sioki toki rysi... o kelias paskutines naktis pradejau sapnuoti kazkokius kosmarus. Sianakt sapnavau, kad mane kazkas sumuse... Tikiuosi, tai nereiskia, nieko blogo... Zinoma, tokios mintys tikrai ne visa laika mane lanko, bet karts nuo karto vis pasirodo... o kaip jums? Ar bijote ko nors nestumo metu???

zinai,dazniausiai blogi sapnai nestumo metu ir reiskia tavo isikalbetas nelaimes taip pat nerima del ateities..Pasistenk tiketi,kad viskas bus gerai

tikiuosi, kad viskas bus gerai ir iki siol nieko blogo nesapnavau... Tik dabar pradejau... na, gal jaudinuosi del vyro, isvaziaves jis dabari gastroles, nezinau kaip jam ten sekasi...

Kiekviena moteris turbut kazko bijo nestumo metu,veliau kai jau viskas buna praeity bijo del savo vaiko,kad jis normaliai augtu,nesirgtu,neuzkluptu kokios baisios ligos ir nelaimes.Taip ir eina pasaka be galo,mes moterys ir mes del visko pergyvenam.As tai pat nerimauju,kas bus? kaip vystysis tas maziukas pilve,galu gale jei viskas tvarkoje,patikek bijau gimdymo kad nebutu jokiu traumu.Cia tikrai pasaka be galo Bet kazkaip reikia gyvent ,ir stengtis pasitiketi,kad viskas bus gerai ,nors ne viskas visada iseina gerai,bet taip jau yra ir nieko nepakeisi Laikykimes!!!!!!!!!!1

Sveikos
Na, tema tikrai kaip apie mane. As nuo pat nestumo pradzios bijojau. Dabar jau maziau, bet vis tiek bijau. Pradzioje bijojau persileidimo ar nesivystancio nestumo. Pirmam trimestrui pasibaigus persileidimo ir nesivystancio nestumo galimybe gerokai sumazeja. Bet vyro sesuo neseniai pasakojo tokia istorija, kaip vienai moteriai vaikelis mire (26 sav.) kai virkstele apie kakla apsisuko. Tai ir vel bijau. Pasaka be galo. Pavydziu toms, kurios visada ramios. Aisku, ta mano baime nera didele, tik toks neramumas kartais uzeina. Nors tiek mano gydytoja, tiek akusere, tiek skanavimo metu, mane uztikrino, kad vaikelis labai sveikas, labai gerai vystosi. Net mane pacia kartais uznevina tos kvailos baimes...

Taip, Germante, mane irgi tos baimes labai nervina, bet nezinau ar ju iamnoma is viso kaip nors atsikratyti...

tisingas poziuris, jei viskas tvarkoj, ju geriau nedaryti... Cia tik mums visa laika atrodo, kad geriau isitikinti... Ypac daznai patariama vengti echoskopijos kol vaikutis dar visai mazas, t.y. pirmame trimestre...

Man irgi kartais uzplaukia nerimo bangos. Kaip jau minejot, jos didziausiuos buvo pirma trimestra, kai dar maziukas nesisparde. Vienu metu vyras neapsikentes net paskambino seselei del konsultacijos Taciau, kai jau pradejau jausti judesius, tapo ramiau - juda, vadinasi viskas tvarkoj
Del kazkokiu apsigimimu ar ligu tai stengiuosi is vis i galva tokiu minciu neleisti. Gydytojas skiria tyrimus karts nuo karto, rezultatai (tfu tfu tfu) visi normalus, tai stengiuosi nesusikurti problemu, kuriu nera.

As tai labiausiai bijau gimdymo
Ir dar tiesiog paranoja sergu del lialiaus judesiu, man vis vaidenasi, jog jis per mazai ar per daug kruta

Sveikos,
pataikiau butent ten,kur ir norejau.As irgi pilna visokiu baimiu.Pirmas nestumas buvo nesivystantis,tai matyt ta baime ir iaugo many nuo to nelaimingo karto..tikriausiai tai naturalu.Stengiuosi nusiteikti optimistiskai,tiketi kad sikart viskas bus gerai,bet laikas nuo laiko vis kokia negera mintis,kaip kokia piktzole islenda.Matyt,kad nieko cia nepakeisi,ypac jei jau turi skaudzios patirties.

Jo visos mes pergyvenam, aš šianakt sapnavau kraujingas išskyras , siaubas visalaiką to bijau tai ir susapnavau

O man jau trecia karta per 11 svaiciu pasirodo kraujavimas... Siandien vel daktare kankinsiu... Pries kokius metus, turejau problemu su inkstais ir man gydytojas pasake, kad galiu tureti problemu su isnesiojimu, patare kuo greiciau pasigimdyti vaikelio, kol liga ne itin progresavusi... tai dabar tas seselis ir persekioja...

as anaryt pabudus pajutau,kad nebeskauda krutu,minkiau minkiau,ir tikrai nebeskauda,viskas galvoju,nes gydytoja buvo sakiusi,kad jei atsileidzia krutis tai blogas zenklas.Aisku apsiverkiau,pazadinau vyra ir isvaziavom pas gydytoja.Gydytoja liepe nebelist prie tos krutines,nes stogas nuvaziuos As aisku prisipazinau,kad jis man jau nuvaziavo ir ramus grizom namo,tam kartui,aisku

na, nezinau... mano krutys dar jautrios, bet ne tokios kaip pradzioje... Bet tikiuosi, kad cia ne problema... As dabar tik laukiu kol paziures mano mazuliuka ar jam viskas gerai. nes tas kraujavimas tikrai is proto veda... O dar kai viena namuose esu, tai is viso kazin ka reikia daryti, kad tik negalvociau... OK, negasdinu kitu... Tikiuosi, kaip ir du kartusa pries tai man lieps daug ilsetis, ka dabar visa laika ir darau... Ir nuramins, kad maziui nieko baisaus...

P.S. isejus is gydytojos,krutine aisku visu grazumu pajutau,vel jautri ir skausminga.

Tai smagu, Sonecka girdeti

mano krūtys irgi visą iki šiol nepriliečiamos

kazin ar visada tos ankstesnes patirties pakanka... Juk kiekvienas nestumas individualus ir gali atsirasti kazkas tokio, kas sukelia neaiskumu... ko gero, as taip pagalvojau, ginekologai bene dazniausiai atakuojami telefono skambuciu , nes nori viska issiaiskinti

Sveikute Sonecka,

Visu pirma sveikinu tave! O man, tai dar labai sunku, neberasau tik pasiskaitau kaip jums sekasi. Siandien buvau pas gydytoja, liepe sulaukti menesiniu ir vel bandyti ir dar pasake, kad nestumas tikrai buvo gimdoje. Na tikiuosi rudeni butinai ateiti pas nestukes. Sekmes!

Beje, kaip kovojat su savo baimem? Laukiat kol gydytoja isblaskys , tiesiog stumiat nemalonias mintis ar dar ka nors darot??? Man kazkada siule joga uzsiimti, kai noriu apie kazka negalvoti... kartais visai padeda...

gydytojai arba raminanti miksturka

Miksturos dar gerti neteko bet gal ir nieko kartais variantas butu...

As tai kazkaip stumiu tas baimes nuo saves ir tiek.Zinot su pirmu nestumu buvo taip ,kai suzinojau kad vaikelis gims su nekokia sveikata man buvo 7 men.Dieve galvojau kodel man pasake ,visokiu minciu prisigalvojau per ta laika.O paskui savaime kazkaip gavosi kad as psichologiskai pasiruosiau savo ateiciai,nuteikiau save kad kaip bus taip!!Reikia gyvent toliau,todel kai pagimdziau as ne kiek nenustebau kad butent ir buvo vaikelis su negalia,kazkaip taip isejo kad su viskuo buvau susitaikiusi ir nieko nebijojau.O dabar as irgi stengiuosi stumti blogas mintis salin,o jei kartais ir uzeina baimes priepuolis,as sneku issisneku ir ramiau.

o as savo vaikucio jau ko gero nebeturiu...

Stebuliuke laikykis,juk turi pasisekt.Laikau uz tave kumscius juk eini pas dakatre savo gal ji nuramins tave.
Zmona ,jei netingesi paskaityk va cia http://www.supermama.com/InvisionBoard/ind...?showtopic=2719
cia beveik visa mano istorija todel nenoriu is naujo jos perpasakoti.Nors man nesunku,nepagalvok,bet nebenoriu kartotis.

Iewa kaip tikiuosi, kad šis mažylis Tau padės pamiršti netektį
Užuojauta

sake, kad nemato sirdutes plakimo... ryt ziures Antaklnio ligoninej geresniais aparatais. bet vilties praktiskai nepaliko...

stebukliuke buk stiprute