Turim nedidelę problemėlę dėl dukros, kuriai 6 metai, baimių. Aš jau nekalbu apie miegojimą vienai kambaryje. Žinau, kad daugeliui vaikų taip būna. Bet paprastai vakarais ji bijo visko - net kai ir einam miegoti, ji gulasi tik po viena anklode su manim, prisispaudžia visu kūneliu, ir dar prašo apkabinti. Dažnai bijo būti viena kambaryje, net jeigu visi namuose.

Įtariu, kad ji turi labai lakią fantaziją ir prisigalvoja visokiausių dalykų, kurie jai sukelia panišką baimę. Pvz. išgirsta per televizorių kokią nors istoriją paie tai, kad koks nors vaikas susirgo nepagydoma liga. Ir prasideda - kas bus jeigu aš susirgsiu, ar aš mirsiu ir pan.?
Žinoma mes jau nebeleidžiame žiūrėti jokių televizijos filmų su ženklu N-14 ar N-7, bet kartais net ir "nekaltose" laidose jinai išgirsta "kažką baisaus" arba pati prisigalvoja.

Ar reikia kreipti į tai dėmesį? Gal tos baimės su laiku dings? Kai aš klausiu ko jinai bijo, sako, kad bijo pabaisų.

sunku pasakyti,bet gali būti kad tai visai ne baimės,o dėmesio vienai sau reikalavimas,kadangi jai jau šešeri,tai ir manipuliacijos gudrios.O dėl miegojimo apsikabinus,tai dar ir didžiulė konkurencinė kova ir su broliu ,ir aišku su tėčiu-mama mano vienos ir niekam jos neatiduosiu.

Aisku dalinai tai tikrai susije su demesio stoka atsiradus broliui. Bet ne vien tai. Kai kuriu dalyku nesuvaidinsi. Pvz. uzvakar isibaiminus jinai pradejo taip drebeti, gali pagalvoti, kad jinai traukuliuoja. Reikia prisiglausti prie saves ir raminti kol tas baimes drebulys praeina.

As galvoju gal cia kokia nors augimo krize. Labai dideles problemos is to nedarau, nes tos baimes uzeina tik vakarais ir tai ne kiekviena vakara. Bet gal kartais tai nera visiskai tipiska ir reiketu kreiptis i specialista?

Sveika
Na,kažkur ir aš esu skaičiusi,kad būtent tokio amžiaus vaikams atsiranda visokių baimių,manyčiau ,kad tikrai išaugs
Vat mano mergina tai visko bijo ir dieną,ir vakare Jai jau septyneri su puse,viena kambary neužmiega,reikia palaukt,kol įmigs,tik tada galiu pabėgt Net kol iki pašto dėžutės nubėgu,ta laukia su didžiausiu nerimu ir laiko pravertas buto duris. Nuvežusi į dailę turiu laukt už durų kol baigsis pamoka,nes ji bijo,kad aš galiu laiku nesuspėt laiku grįšt Nesuprantu kodėl taip yra,visada pasiimu laiku ir iš mokyklos,ir iš būrelio.Na,dar galėčiau vardinti begalę visokių baimių baimelių,ale gal užteks.Kol kas dar laukiu,gal išaugs,o gal jau pats laikas kreiptis pas psichologą

Sveika Baltupyte,

Tarp kitko mes irgi is Baltupiu ir mano mergina vaiksto i daile (LVJC).
Dazniausiai pasireiskia tik vakarines baimes, diena nebent kas nors galveleje apsisuka, pvz. kas bus jeigu as susirgsiu veziu?

O ka tavo vyresnioji sako kom jinai bijo? O akip jinai mokykloj isbuna? Maniske sako, kad cia jos paslaptis arba kad bijo pabaisu Na, kaip nors isgyvensim, nebijos juk visa gyvenima.
Papildyta:
Baltupyte,

Dabar jau atrinkau is dukru vardu ir nuotrauku, kad mes kaimynes. Gyvenam priesais name. Jus greiciausiai musu aukle Vlada pazistate, nes jinai ir sake jusu dukru vardus.

Dailuze,matyt mūsų mergaitės jautrios, meniškos prigimties
Žinai,ji mokykloje tai išbūna,viskas lyg normoj,tik laiku turiu pasiimt,nepavėluot jokių būdu Va,aną savaitę buvo toks dalykėlis.Po fizinio lav. pamokos jos striukės kišenėje pasiliko draugės pirštinės,tai pastebėjom tik išėjusios iš mokyklos.Aš sakau jai ,kad nuneštų draugei ir atiduotų( draugė nuėjusi į prailgintos dienos grupę),o ji man sako,kad viena tikrai neis,nenori,bijo neaišku ko ir viskas.Teko apsisukt ir eiti visoms kartu tas pirštines nunešt Tiesa,maniškė ir į lauką viena neina,nu nė per kur Vienu žodžiu,nėra žodžiu...Aišku,čia ir aš pati kalta,nuo mažens visur tik su manim,net į daržą vesdavau tik tom dienom ir valandom,kuriom dirbdavau Tai va ir turiu rezultatą
Bet manęs toks jausmas neapleidžia,kad jūsų namas priešais mūsų stovi,labai jau dukrytė matyta
Reiks kada susimatyt tikrovėje ir mūsų bailiukes supažindint,gal tada ir į lauką viena be manęs galės išeit
Na,lekiam į mokyklą

Taip, mes gyvenam priesais jus antrame aukste, jus berods ketvirtame ir per langus vieni kitus tikrai matome. Paulina nera tokia baili bendraudama su kitais vaikais, iseina viena ir i lauka, ir pas kaimynus nueina pazaisti. Berods pas jus irgi kaimynu vaikai ateina.
Tarp kitko i kokia mokykla leidziat Barbora? Mes kaip tik sprendziam dilema i kokia mokykla pradeti eiti, nes Baltupiu vidurine nelabai simpatiskai atrodo ir sake labai perkrauta. Bet gal ten mokytojai geri? Aukle sake, kad pati berods mokytoja dirbi. Tai tuo paciu gal gali pasidalinti patirtimi i kokia mokykla geriausia pradeti eiti? Man asmeniskai labiausiai patinka pradines, bet kad Baltupiuose nera tokios.

toks dalykas gali praeiti tik su mamos pagalba,apie kurią,dailuze,neužsimeni.kaip tu reaguoji į jas?juokiesi?pyksti?itikinėji kaip nors,kad čia nieko nėra?labai svarbu,kada ta baimė atsirado,gal tiek ir tereikia-prisiminti kokį nors patirtą išgastį,stresą ir paaiškinti,kad daugiau taip neatsitiks.
mano pirmagimisiki šiol jautrus,būna retų aktų,nuo vėjo triukšmo pabunda arkai smarkiai lyna.
saviškiui aiškinu,jog mūsų namuose saugu,visur užrakintos durys,langai.pabaisos-tai pasakų herojei,pabaisomis pikti karaliai gasdindavo žmones,kad daug dirbtų...
tu turi savo lovele,čia su mylimu zuikiuku miegoki ramiai,o aš -savo lovoje pailsėsiu,juk reikia į darbą eiti/arba galvą skaudės,jei nepailsėsiu/
paprašyki,kad vaikas baimę nupieštu ,o šalia-kokį gerietį tą baimę valgantį-štai dabar tavo baimės nebėra-paaiškinsite mergaitei.
jeigu pati negalite įveikti šių bėdų,skubiai kreipkitės į specialistą-vaikui ateitį mokslai nukentės,bus daugiau kompleksu ir t.t .čia rimta bėda,kurią kuo greičiau reikia spresti

Tiesa sakant nesu tikra kaip reiketu i tai reaguoti - ar nedaryti is to problemos (jos neastrinti) ir ta baime su laiku savaime praeis, ar kreiptis pagalbos i specialista kad rekomenduotu kaip geriau elgtis. Mes bandome apie tai kalbetis, dazniausiai kalbames diena kai tos baimes nera. Sako, kad tai jos paslaptis arba kad jinai bijo tamsos ir pan. Niekas del to ant jos nepyksta ir nesisaipo. Zinau kad pajuokom tu dalyku neispresi. Taip pat nepamenu, kad butu kazkoks konkretus stresas, del kurio ji taip butu isibaiminus. Lyg ir pati pritaria, kad nera ko bijoti, taciau kai ateina vakaras, dainele vel is naujo.
Del piesimo - jinai lanko daile ir labai graziai piesia. Paprastai is piesiniu galima spresti ar vaikas turi psichologiniu problemu, bet jos piesinukai sviesus, nuotaikingi.

DAILUZE,O GAL DARZELYJE JĄ KAS NORS GEROKAI PAGASDINO?/GAL YRA VAIKAS/AI/KURIŲ TAVO DUKRYTĖ VENGIA?O GAL ELEMENTARUS ANEKDOTAS-NAMUOSE GYVENA SKREBANTI PELYTĖ/MAN TAIP YRA BUVĘ/.BAIMĖS BAIGĖSI PO GAUDYNIŲ SU SPASTELEIS.
TIKRAI,JEI NERANDI RIMTO PAAIŠKINIMO,VERČIAU TARKIS SU SPECIALISTAIS.DEJA,SU VAIKAIS AUGA IR BAIMĖS-JOS ,JEI RIMTOS,SAVAIME NEDINGSTA

Ne, darželyje jokių "čp" kaip ir nebuvo. Pelytes tai mes turim, žiurkėnai du gyvena. Bet nemanau, kad tai kažkaip susiję, nes baimės atsirado anksčiau nei žiurkėnai. Aš galvoju ir tikiuosi - gal tai eilinė "augimo krizė", na tipo tokia, kuri su laiku pati praeina?

Šitos baimės praeis. Nemanau, kad kažką dirbtinai reikia daryti. Mano vyresnėlis tą etapą praėjo. Dabar pats iš savęs juokiasis kaip taikydavosi mūsų miegamajame po brolio lovyte miegoti.