Antradieni 4am prisikeliu nuo skausmo, kurio niekada nesu patyrusir iskart suprantu, kad siandien pamatysiu savo issvajotasi kudiki
. Saremiai kartojasi kas 5 min. Nuejus i toleta pastebiu, kad iseidineja gleivu kamstis. Palendu po dusu ir 6am zadinu busima teveli. Pries 7am jau mes ligoninej. Kaklelis atsidares dar tik 3cm. Salia mano gimdyklos gimdo kita moteris. Rekia, spiegia...per kuna perbega siurpulys ir dar akusere pasako, kad ji sitaip jau nuo vakar 
! Einu paguleti vonioj ir vaikscioti kalidorium, nes taip greiciau turetu atsidaryti kaklelis, bet 11am dar tik 5cm 
. Skausmas stipreja, bet dar pakenciamas, visi giria, kad gerai laikausi. Apie 1pm suleidzia epidiura mano prasymu. Negaliu ir nenoriu daugiau kankintis. Skausmas aprimsta, atsipalaiduoju ir laukiam toliau. Akusere bando nuleisti man vandenis, bet nesigauna, veliau atejus daktare sekmingai nuleidzia.Apie 3pm nusprendzia daugiau nebelaukti ir leidzia skatinamuosius. 5pm as jau pilna atsidarius. Pagaliau 
! Epidiuras jau nebeveikia, o skatinamieji vis dar lasa. Skauda! 6pm pradedu stumti ir taip iki 7.30. Galvyte jau matosi, bet as niekaip neisstumiu savo angelelio . Puolu i panika ir pradedu verkti, kad niekaip nesiseka isleisti i pasauli savo zmogucio. Padidna skatinamuju doze, o tada jau skausmas mane visa surakina ir visai neissteniu. Pagaliau daktaras mums pagelbsti su pompuke(ar kaip ji ten vadinasi 
). Jau po minutes mano stebuklelis guli man ant pilvo 
! Asaros lieja kaip pupos, pas teveli taip pat. Pirma karta per 10 metu pamaciau pas savo vyra asaras! Dziaugsmo asaras! Jis jau gali liesti savo suneli, o as dar ne, nes mane siuva. Plysau! Ir dar temperatura 39. Bet neuzilgo ir as dziaugiuosi pagaliau sulaukus savo stebuklelio! Esu tokia laiminga! Aciu teveliui ir tau Suneli, kad esi!
Tu saunuole 
