man nustate nesivystanti nestuma.teko daryt isvalyma.man sunku su tuo susitaikyt,o kaip paaiskint tokiam vaikui,kuris nustojo lauzyt zaislus,kai kuriuos net padejo busimam vaikeliui,kad turetu jis kuo zaist. jis pasakoja ,kaip zais, su juo ,kaip miegos kartu,kad bus geras ir priziures ji.vis klausineja:kada,kada? o siandien su mociute specialiai atvaziavo pas mane i darba ir atveze nupirkes vaikiska knygute. bande ta mociute aiskint.jis netiki ir sako ,kad meluoja,kad vaikelio jau nera. kaip rast tuos zodzius...kad vaiko, to mazo pasaulelio svajoniu nesugriaut ? taip yra sunku,o kai girdi ir matai tai-plysta sirdis. padekit man,isprest si sunku klausima. aciu.
p.s.tas vaikas yra mano vyro sesers.

užuojauta tau.O vaikeliui reikia paaiškinti kaip dideliam,suaugusiam žmogui ir jis supras,bet tiesiog reikia laiko,kad ir jis patikėtų,juk ir tu neiškarto susitaikei,tai ko norėti iš vaiko,ir reikia stengtis reaguoti ne taip jautriai,juk vaikelis kažkada bus,kitas,bet bus.

Sunkus klausimas. Ir jei jam taip uzstrigo sis ivykis,tai gali ir palikti randa jo gyvenime. Todel atsimink,kad yra salia jo mama. Kuri zino apie jo visus norus,trukumus ir privalumus. Ir cia padeti reikia tik jai. Labai neapgalvotai kazkas ji informavo. Pagalvoju,kaip tau dabar sunku,labai tave uzjauciu. Kaip daryciau as?Nelabai zinau,bet tik viena zinau,kad vaikui tokias zinias reikia sakyti,kai jis yra kokioj tai savo megstamoj aplinkoj,kad jam nelabai istriktu nuoskauda,kuri gali pakenkti jo psichinei sveikatai. Gali nusivesti ji i kina,ar pasivaikscioti kur...Ten,kai jam bus linksma,apie tai dar syki pakalbeti. O jei siap,tai po tokiu skaudziu naujienu zmogu pirma istinka sokas,po to jis tai pradeda neigti,veliau pradeda deretis,ir tik po to jis susitaiko su esama padetimi,arba ne. Tai tiek,jei padejau tai gerai,jei ne atleisk. Tik nepamirsk vieno,ziurek dabar save,o del mazylio,nepamirsk,kad salia jo yra mama.

net nežinau,tu turėdama vaikus kalbi taip,tarsi jų niekada nebūtum ir turėjus ,kokią traumą gali palikti abstrakcija,juk iš esmės jam tas vaikelis sunkiai apskritai suvokiama,ir jam visiškai nesvarbu kada ir kaip jis atsiras,po metų,po penkių,nereikia iš to daryti jokios dramos ir ar tai sueikšminti .Nereikia savo minčių prirašyti vaikui,nė jis taip galvoja nė ką,galiu garntuoti ,kad jam pasakius jog Kalėdų senelio nebus,daug pasirodytų baisiau ,nei kažkokio vaikelio.Čia tiesiog viskas per daug sureikšminama.Čia teta tiesiog tai ką išgyvena,mano kad lygiai tą patį išgyvena ir vaikas.Baikit jį tampyt ir kažką aiškint,jam ir taip pasimirš,jei toliau jau tos temos nebegvildensit.O apie traumas,tai patylėsiu,nes čia tikrai nsm.

Tavo nuomone tokia,o as manau kitaip. Tavo kategoriskumas,tai atleisk,nerasysiu. Ir net nenoriu aiskintis.Nuo kada vaikelio gimimas sunkiai suvokiama?Tai kodel jis jam laiko zaislus ir perka knygutes. Na ir greizta nuomone.........Sekmes auginant neurotiskus vaikus.Paskaityk ka nors apie pasamone.

[quote=aukseklaipeda,2006 03 26, 15:09]
Tavo nuomone tokia,o as manau kitaip. Tavo kategoriskumas,tai atleisk,nerasysiu. Ir net nenoriu aiskintis.Nuo kada vaikelio gimimas sunkiai suvokiama?Tai kodel jis jam laiko zaislus ir perka knygutes. Na ir greizta nuomone.........Sekmes auginant neurotiskus vaikus.Paskaityk ka nors apie pasamone.

[/quote
jokios traumos tas vaikas nepatyrė ir nepatirs,traumą patyrus yra to vaiko teta,kuri moduliuoja savo skausmą ir išgyvenimus ant šito minimo vaiko,veidrodinis atspindys.Nu bet jei tau atrodo,kad ketverių metų vaikas gali suprasti abstrakcijas,tai ką aš žinau,gal tu benarstydama tai kas neprieinama ir nepavaldu,o tai reiškia pasąmonę,imk ir paskaityk vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją,gal kas prašviesės.Vaikai gyvenimą gyventi tokį koks jis yra,o ne kažkokį dirbtinį.

Sutinku su nuomone, kad keturmečiui tokių dalykų akcentuoti nereikėtų, bet, kaip suprantu, tai JAU padaryta - matyt, buvo pernelyg džiūgaujama, kad šeimoje greit gims naujas leliukas, keturmetis užsikrėtė šiuo džiaugsmu, pradėjo laukti. Bet juk... būna kartais, kad laukiate svečių, bet jie neatvažiuoja dėl tam tikrų aplinkybių, pažada atvažiuoti kitą savaitgalį. Ką tada sakote vaikui? Taip ir čia, reikėtų pasakyti (ir manau, kad tą turi padaryti mama), kad leliukas bus, bet truputėlį "užtruko", jam dar buvo ne laikas (ar Dievulis išrenka tinkamiausią laiką, ar pats leliukas - nu čia jūsų fantazija ir įsitikinimai). Žaisliukų tikrai prireiks, tegul ir toliau jis juos kaupia, nelaužo, o paūgėjęs, po metų kitų gal ir sumeistrauti pats sugebės, ir pamokyti daugiau žaidimų galės. Ir neprivalot šnekėti, kad tas leliukas, kuris gims vėliau, bus jau nebe tas pats, o kitas, kad šio jau nebebus niekada niekada, nors ir žinote, kad būtent taip yra.

čia aš pabaigai mamą guodžiau,kad bus pas ją tas vaikutis,manu kad buvo galima tai suprasti.

Taip ir tik taip reikia elgtis sioje situacijoje.
Amziaus tarpsniu psichologija zinau labai gerai nes studijuoju soc.pedagogika,o ir dirbu laikinos globos grupeje,kur labai daznai tenka susiduri su mazu vaiku pasamones pasekmemis.