Sveikos, Mano kavalieriui 3 metai ir 2 mėn. Vakar lankėmės pas draugus, kur vaikų kompaniją sudarė 5-6 metų vaikai. Ir šie didesni kategoriškai atsisako žaisti su "mažiumi", o jeigu ir pavyksta prikalbinti, kad visi žaistų draugiškai, tai žiūrėk jau po kurio laiko manasis atbėga su ašaromis (stumdo, neduoda žaislų, apmėto iš pagalvių ir pan.). Nors manasis taip pat nėra lėtas ir savo amžiaus vaikų grupėje yra prie akvyvesnių. Bet vakare atsigule i lova, jis manes klausė, kodėl su juo didesni vaikuciai nenori draugauti. Labai skaudu pasidarė. Ką reikėtų paaiškinti mažiui?

Gal tau reikėjo pačiai pasiūlyti vaikui užsiėmimą, jis įsižaistų ir pritaptų prie vyresnių vaikų kompanijos, o gal taviškis auga vienas šeimoje jis dar nemoka žaisti su kitais vaikais ir dar nemoka pritapti...
Jei jis ateina į kompaniją ir sako žaiskit su manim, tai iš to nieko nebus
Kai vaikas pats pradeda žaisti, tai netyčia tiesiog savaime įsilieja į kompaniją
O vaikui reikia pačiam ieškoti kelio į kompaniją, o ne tau ateiti ir liepti vaikams su juo pažaisti

Manau, kad paaiskinti taip, kaip yra. Kad jie didesni ir jiems neidomu zaisti su juo. Liudna, bet tiesa.

Visiškai pritariu Keberiokšt Maniškė irgi parėjo šį etapą, buvo ašarų nemažai , bet dabar irgi elgiasi su mažesniais kaip su ja vyresnėliai elgėsi, taip, kad stengiuos, kad susirinktų bendraamžių kompanija, nors dabar jei ji būna jauniausia draugijoje, sugeba rast draugų ir nelikt nuošalį.

Galbūt reikėjo atrasti žaidimą, kuris patiktų visiems vaikams ir pasiūlyti jį pažaisti.

Sakyciau, vaiku problemeles reikia palikti spresti jiems patiems. O maziukui paaiskinti sunku zinoma, bet gal tiesiog pamokyti kita karta kai nores zaisti su vyresniais tiesiog prieitu ir pasistengtu nejuciom i ta zaidima isijungti, gal pasiulytu pats koki zaidima, arba kuri laika stebetu is sosno, pats suprastu ar galima prisijungti ar priima kiti vaikai. Saviski i kiema viena leisti pradejau nuo dvieju su puse metu, ir iki siol nera ne karto pasiskundes kad jo nepriima vyresni vaikai. Per langa stebiu kaip elgiasi. Prie trim keturiais metais vyresniu vaikai prisiklijuoja kaip uodega ir vaiksto is paskos kuri laika paskui koki kamuoli jiems paduoda, o ziurek po pusvalandzio jau kartu laksto, gaudyniu zaidzia. Kartais prie kokios mamos su leliuku prisitrina, tipo padeda vezimeli pastumdyti per metus labai daug draugu susirado kieme, niekas dar nera nuskriaudes, atvirksciai, pradzioj nemokedavo duru atsidaryti i laiptine, tai vyresnes mergaites namo palydedavo. Niekada i ju zaidimus ir gincus nesikisau. Zinoma, daug kas priklauso ir nuo vaiko charakterio, bet vis delto manau, kad reikia kuo maziau kistis, i klausimus atsakyti paprastai ir suprantamai. "nenori su tavim zaisti, nes skaito kad tu tam zaidimui per mazas, pazaisk kuri laika vienas atskirai. "

Iš savo patirties galiu psaskyti, kad tokia situacija, kai vyresnėliai nenori žaisti su mažesniais, šiems įtakos turi. Nežinau kaip Jūsų vaikai, bet mano vaikas jau pradėjo nebežaisti su mažesnėmis mergaitėmis, jam neįdomu. Sako, kad jos dar mažytės. Pats yra papuolęs į situaciją, kai vyresni atsisakė žaisti.
Tikiuosi, kad jis tą etapą greitai išaugs.

as taip pat tokiu problemu turiu namuose, net i svecius eiti nereikia...
didesnes paneles sugalvoja koki zaidima, o maziuke irgi nori, bet jos arba nepriima, arba jai nesiseka taip kaip jom, na tada ir prasideda asaru pakalnes

O kaip jums tokia situacija: dvi didesnės mergaitės žaidžia su maža mergaite, o tokio pat amžiaus berniuką ignoruoja? Visi vaikai buvo baiseine, mažoji mergaitė ir taip, ir anaip dūkinama, o mažojo berniuko pasisakymai "ir aš taip noriu" lieka neišgirsti. Gerai, kad jam tai dar nelabai buvo skaudu, gal dar ir nelabai suprantama...
Man buvo nemalonu į tai žiūrėti, bet nesikišau. Tegul vaikai išsiaiškina.
O kaip Jūs reaguotumėte?

pas mus kieme irgi vien dičkiai. Tai vis su nerimu laukiu kada man ši situacija bus. Jis tarp savo bendraamžių, yai labai gabus vaikas ir tikrai nėra pastumdėlis. Bet va kitiems vaikams atrodo, kad jis mažius

url=http://www.supermama.lt/liniuote/vaikas/][/url]

Papildyta:
mums ta pati prblema nors mano mergyte tik 3 metu nenori visai bendrauti su trimeciais Bendrauja su pirmokeliais ir viskas

Ir pas mus kieme viresni vaikai nei maniškis, o dar plius jis lėtesnis, tai išvis vaiko gaila, išeina į lauką ir žinau, kad grįš susiraukęs arba verkiantis, nes arba jį nuskriaudė arba niekas nenorėjo draugauti. Širdį skauda, bet nejau neleisi į lauką, juk taip norisi, kad vaikas dar pasidžiaugtų vasaros trupiniukais kartais pati sėdžiu lauke ir stebiu iš tolo vaikų aikštelę, bet kiek tai gali tęstis...dar plius mažylę turiu

Tokią situaciją ir aš ne kartą mačiau vaikų žaidimo kambariuose, bet kodėl vaikai taip elgiasi neįsivaizduoju. Nežinau pagal ką vaikai atsirenka, kas tinka jų kompanijai, o kas ne, bet kartais tas jų ignoras labai perdėtai parodomas. Kažkada mes lankėme procedūras druskų kambary, tai mano mažė buvo mažiausia iš visų vaikų. Buvo dar vienas vos keliais mėnesiais didesnis berniukas, bet jį vaikai priėmė į kompaniją, o mano mergaitės ne. Aišku nesmagu žiūrėti, kad tavo vaikas atstumiamas, bet ką padarysi, tokia jau realybė. Blogiausia buvo, kad tas mažiausias berniukas, prie kurio manoji labiausiai bandė prisigretinti, pasilenkęs prie jos veido rėkė, kad nenori su draugauti, ir kad niekas su ja nedraugaus Kaip tai paaiškinti dar dviejų metukų mažiukei nežinojau.... Aišku mintyse pykau ant to berniuko tėvelių, kad leidžia savo sūnui taip elgtis (nedraugauti yra viena, bet kam rėkti į veidą, juk tai niekam nėra malonu), bet realybė tokia, kad negali tavo vaikas patikti visiems vaikams. Kažkada tikrai tą jausmą patirs ir pabus atstumtuoju, o ir pats ne kartą atstums kitus vaikus. Juk ir mes ne visais žmonėm norim bendrauti, yra biolaukai, charakterių skirtumai.
Papildyta:

O pas jus netoliese nėra kokio parko su žaidimų aikštele ar stadiono, kur susirinktų pažaisti daug visokio amžiaus vaikų? Juk galėtumėte ten visi nueiti, o ten jau berniukas prisijungtų prie savo bendraamžių, o jūs su mažyle pavaikščiotumėte

manau natūrali vaikų reakcija į tai. Maniškė taip pat buvo patekus į panašią situaciją, nuvažiavę pas močiutę, ir ne kartą. jezau, galvojau širdis plyš žiūrint į vaiką savo, kai mindžikuoja aplinkui, stengiasi prieiti prie vaikų, bet jie net nežiūri į ją, nereaguoja niekuo. O dažnai ir susirinkę žaislus pasitraukia į kitą vietą. Po metų atvažiavus ji jau pati drąsiau elgės, o ir kiti vaikai pradėjo su ja bendrauti. Kaip kalba eina apie 3 metų vaiką 5-mečių kompanijoje, tai jie labai stipriai jaučia metų skirtumą. Kažkodėl 4 metų jau sugeba "įsipaišyti" į 6 - mečių būrį ir kuo vaikas didesnis, tuo tas metų skirtumas tampa ne toks žymus ir svarbus. Maniškė taip pat labiau bendrauja ir žaidžia su bendraamžiais (plius minus), jei yra tokiu kompanijoje. Jei tuo metu nėra bendraamžių, ji žaidžia, bendrauja, globoja ir rūpinasi mažiukais. Visi perėjo tą periodą ir nieko čia nepadarysi.

Sunkus tas vaikamas pereinamas laikotarpis Ir mamai sirdi skauda,kai vaika atstumia.. ne karta teko ir man ta pajusti...