na, tokios temos dar nemačiau niekur gvildenant, taigi, man parūpo pasiklausinėt, kiek jums reikšminga vaiko nuomonė, kokiose sferose jūs jam leidžiate imtis iniciatyvos, patys likdami atokiau, nesikišdami, pritardami???Pastebėjau, kad pas mus namie aš nesikišu į savo vaikų kūrybą, į įvairių darbelių darymą, nebent labai jau reikalingą daiktą sunaudoja savo fantazijai patenkinti, o man iš jo tekieka šnipštas  [img]http://www.supermama.com/baby/yabbimages/smilies/cwm35.gif[/img]. Na, ir į jų kambario tvarkymą nesikišu, nebent prieiti prie lovos per žaislus neįmanoma, norint pabučiuoti prieš naktį  [img]http://www.supermama.com/baby/yabbimages/smilies/cwm36.gif[/img]...Perkant drabužėlius, gaminant valgį, važiuojant į kokius tai renginius ar į svečius faktiškai dominuoja mano nuomonė, pas mus nepriimta, kad čia jie "diriguotų"  [img]http://www.supermama.com/baby/yabbimages/smilies/cwm20.gif[/img], bet jie to ir nenori...Na, dėl įvairių būrelio lankymo tai pasitariam ir taip dėl kaip kurių smulkmenėlių, bet pagrinde va taip.O kaip pas jus?

As leidziu praktiskai visuomet visose  sferuose reikstis, jeigu tai nera pavojinga gyvybei ar sveikatai. panele yra visateise seimos nare ir jos nuomone taip pat svarbi, kaip ir mano, ar vyro renkantis kur eisime, ar ka veiksime, dominuojancios puses pas mus nera.
Nesikisu ir renkantis ar perkant rubus, aisku jei nori, kas nevirsija finansines galimybes, jeigu virsija siulau taupyt. Bandau patart del viso sito.
Del valgio taip pat pasiulau rinktis ko nori, nors dazniausiai pati pasako ko ji nori, aisku is to kas siuo metu yra namuose, buna kad ir pati pasidaro ka moka ;D kaifas

5,5 metu, bet jai atrodo kad jau didele

Mano dukra palyginus dar maža, bet aš irgi  noriu ją išauginti savarankiška asmenybe. Man keista, kai mano tėvai paskui anūkę laksto, neleidžia jai nieko pačiai daryti, kad nieko neatsitiktų.
Na, suprantama, jie bijo, kad aš paskui nepriekaištaučiau.
Bet aš tai leidžiu jai pačiai pažinti pasaulį. Eglutė ką tik pradėjo vaikščioti. Tai aš leidžiu po visą butą be jokių apribojimų ropoti, vaikščioti, liesti daiktus, imti juos, net ragauti. Vaikas pažįsta pasaulį, nereikia jam trukdyti.
Aišku, pirmiausia pasirūpinau jos saugumu: surinkau visus smulkius ir dūžtančius daiktus, užraišiojau stalčius ir spinteles, nurinkau visas kliūtis nuo kelio.
Ateity, manau, irgi elgsiuos taip pat. Jei norės ką nors daryti - tegu daro. Aišku, proto ribose..

Mano problema, kad esu pakankamai griežtas. Nors vaikas mažas (vyresnis už savaitės turės 2 m.), stengiuosi jį įtraukti į įvairius meistravimo darbus, leidžiu žaisti su įrankiais. Dažnai tvarkom kartu kambarius, tai tenka laukti kol jis 15 min. tampys dulkių siurblį. Tačiau pastebėjau, kad labai dažnai sakau negalima, neimk. Na jis užsikaria ant stalo, junginėja kompą, išmėto diskelius. Kur kitur padėti nėra galimybės, tad tenka drausti. Dažnai draudimai susiję su tuo, kad nemušk sesės, nulipk nuo sesės ir t.t. Jaučiu, kad tai negerai, norėtųsi, kad vaikas kuo mažiau tų draudimų patirtų. Kartu dirbdamas sukarintoj įstaigoj, perėmiau subordinacijos principus ir pastebėjau, kad reikalauju, kad vaikas be išlygų klausytų. O tai jau negerai.

Maniskis irgi dar pakankamai mazas (jam 10.5 men). Bet leidziu ir i spinta ilisti (jam patinka ciupineti drabuzelius), ir TV pajungineti (kiek tada jam laimes buna ), ir po stalcius palandziot (pries tai viska patikrinu). Vienu zodziu, jam beveik viskas galima. Noriu uzauginti savarankiska, turinti savo nuomone, be kompleksu zmoguti.

Maniske dabar 1.5 m. Tai kokiu sunybiu tik neprisigalvoja  :o jei pora min. ramu, iskart lekiu paziuret, ka daro. Nes tada dar galima suspet  ;) Viska nori daryt pati, maitint neleidzia  :) Gerti nori is puodelio, bet eidama, taigi dazniausiai puodelis buna apverciamas, dar nespejus ir puses nugert. Rengtis irgi nori pati, taigi kelnes dazniausiai ant galvos maunamos, o marskineliai ant koju, na, cia jau kaip taisykle  ;D Ir pabandyk papriestaraut- gerkle nebloga turi  :) Va, siandien uzsimane tuscia puodeli isplaut, na kad pasitaskyt su vandeniu, tai rekimo buvo, kai neleidau. Bet as dziaugiuosi jos savarankiskumu  ;D Tik taip sunku kartais buna stebet, kai i kose is puodelio sultis supila, o po to visa turini atgal i puodeli sutalpint nori  :-/ Buna, kad ir nesusivaldai  :( Taigi idomu, kur tos savarankiskumo ribos turetu buti nubreziamos  ??? Ar leisti vaikui tyrineti pasauli tokiais budais  ??? Ar vis delto supazindinti su savo taisyklem, apribojanciom savarankiska veikla  ??? O gal ne laikas dar savarankiskumui, kai vaikui 1.5 m.  ??? Kaip jus manote?

kaip  lengva pasakyti - noriu uzauginti savarankiska asmenybe, bet kaip sunku tai daryt, taip pagalvojus kaip lengva ir paprasta reikalaut, nurodinet ir kaip sunku priimti maza zmoguti kaip asmenybe, sako tai geriau pavyksta su antrais vaikais, nezinau neturiu patirties su tuo  ;)
Kiek jegu ir kantrybes reikia kai bando valgyt pirmus kartus, kai saukstas i burna, visa kita ant sienu ir viso kito, bet kita vertus mes nesam tobulybes mes irgi pykstam, todel reikia maziukui ir tai suprast, reik supazindint ir su taisyklem, kas galima, kas ne ir kodel, reik ir baust, taciau bausme turetu atitikt nusizengima ir nezemint vaiko.
Zodziu KANTRYBES, KANTRYBES ir dar karta KANTRYBES mamytes ir teveliai  ;)

Meya manyciau kad tikrai ne per anksti, va tai ir sunkiausiai, kaip prisimenu laika tarp kokiu 11 men ir 2-2,5m tai plaukai siausiasi, nes panai reikejo visko, visur lipt, griut, imt ir t.t. o stabziu galvelei nebuvo dar, vien per ta laika mes galva siuvome 2 kartus ir dar 3 kartus nusprendem kad nereiks, nes randu nesimatys po plaukais, basu kai prisimenu, nors temperamentas jos ne dovanele ir dabar.

va, jau pastebiu, kad net per porą mėnesių nuo šios temos užvedimo, matosi progresas maniškių savarankiškume...na, pačios apsirengdavo, nusiprausdavo jos ir tada, bet dabar dar palengvėjo ir tuo, kad jos vienos būna kieme net po 3 valandas, nebevedu jų iki grupės darželyje (jų pačių prašymu), palydžiu tik iki vartelių, atsibučiuojam ir tiek...nusineša indus nuo stalo (net kavinėj reikia jas drausminti, kad indų už barmenus netvarkytų :)...pačios valosi batukus, aš tik tepalą joms parodau, kokios spalvos naudot, nes buvo sumaišiusios spalvas, ne kaip atrodė :.Namie randu suplautus (nors ir ne itin švariai) indus, o jei blogai jaučiuos, tai jos apgaubia mane tokia šiluma ir rūpinimusi-neprašomos atneša pavalgyti, išbučiuoja, tvarkosi .Drabužėlius tai jau jos pradėjo labai rūpestingai rinktis, bet ko nebeuždėsi, ypač, jei nusimato kokia ypatingesnė proga ;D

Manau, kad nereikia slopinti vaikų iniciatyvos, geriau tegul kažką padarys ne taip gerai, bet visgi bandys, kaip manot???

Siaip as saviskei leidziu nemazai... Pvz, vakar leidau ciuozineti nuo medines ciuozyklos, tai puse vakaro po to pasinus traukiojau is uzpakaliuko  ;D
O is teisu, tai jai leidziu imti, nagrineti praktiskai viska... Kas pavojinga - butinai stebiu ir jei galiu parodau, kodel tai bus blogai jei bandys dar karta kisti ranka i orkaite ar prie lygintuvo...Leidziu nesioti nesvarius skalbinius i skalbianke - jai labai patinka, grindis plaunas kartu tiesa, manoji nekokia kulinate, valgyt daryt nemegsta,.. ;D Nu siaip tikrai daug leidziu. Bet daznai stengiuosi jos savarankiska nuomone pakreipti tinkama linkme. Ka nori rengtis siandien? Rinkis padedu du rubelius savo nuoziura (kad neiseitu ziema trumpom raknovem) ir ji "renkasi" nori valgyt kotleta saukstu - prasau, sriuba sakute? Prasau... Vistiek po to isitikina kas geriau  ;D ;D ;D

Musyte, bet ar neatrodo, kad kuo daugiau duodam vaikams pasirinkimo laisvės, tuo aikštingesni jie darosi  ;), bando ginčytis ir įrodinėti savo net ten, kur nevertėtų?

Ingrid, as to bijau, be abejo... Bet bet koks savarankiskumas turi tureti teisinga pakraipa. Kol kas mazosios paradui vadovauju as, nors ispudis suidaro, kad ji pati Tai visai nesunku, tik laiku ir nepastebimai pakisti vaikui reikalinga minti...

Ingrid saunuoles tavo ner kalbos ;D

ne, as nebijau. Jeigu ka ir irodyneja, tai mano kad taip yra teisinga, argi mes kitaip darom? taip pat, o jeigu dar argumentuoja - valio reiskia jau mastyt pradejo. tad jokiu problemu, gaunasi tiesiog dvieju asmenybiu pokalbis ;D, kuris kartais buna tikrai nelengvas.

Norėčiau paprieštarauti Neutralui. Mano vyras karinėj sistemoj sukasi jau 7 metai, dirba su šauktiniai, bet namuose niekada nepasireiškia darbo įtaka. Vaikui nedraudžia reikštis.  Na kartais balsą pakelia keliais tonais aukščiau. Ir viskas. O vaikui savarankiškumą ugdau nuo pat gimimo. Nesinori, kad vėliau prašytų ką nors padaryti, kai tas darbas jo jėgom tinkamas. Dabar pats pradėjo nusivilkti, tik apsivilkti nesiseka. Tokie bandymai baigiasi rūbų sudėjimu sau ant galvos. Kambarius šluoja, plauna. Jei prišlapina, greitai pats išvalo grindis. Atsineša batus, nuneša, nusiauna. Kartais net atrodo, kad jis perdaug savarankiškas. Dar rankas plaunasi, dantis valosi, šukuojasi, mane pašukuoja, paguldo miegoti. Tiesiog savarnkiškumo įsikūnūjimas.

Džiaugiuosi, kad maniškės jau pačios nueina į vonią, įsijungia dušą, nusimaudo prieš naktį, nusišluosto, persirengia-be jokių raginimų ir klausimų  , tiesiog vos ne kas kelis mėnesius vis dar vienas žingsnis savarankiškumo link  , o dar jei aš ką nors pamirštu-tai tokie priekaištai "mama, taigi to ir to neįdėjai, taigi batuką negerai nuvalei, taigi suknelės kraštas sulamdytas, taigi dar turim eiti ten ir ten, daryti tą ir tą tyrimą ar pan.", jau viską "dedasi galvon", stebi mane,  ir dar "strojina"  :, labai jau nori, kad viską, ko iš jų reikalauju, pati griežtai vykdyčiau...nepatingėsi... "nenusimuilinsi"... :

Mano jau paaugliai.ir as galvoju kad draudimas turi ir geru pusiu ir blogu.kai daug ka draudziau kai buvo mazi ,neturejau bedos sveciuose.zinojo kad postalcius landzioti negalima.bet siek tiek persistengiau,gal kad jie dar paaugliai ,bet man atrodo,kad del daug ko susivarze ir nelabai pasitikintis savo jegomis. tikriausiai per stipriai draudziant -vaikas geras tevams,bet jam paciam yra blogiau isejus i pasauli.

padiskutuokime mamos ir pasidalinkeime patirtimi
kaip ugdyti vaiko savarankiskuma, uzsispyrima...

nuo kada pradeti ir kaip tai daryti ka sakyti ir tt

4m mano berniukas labai nori buti pirmas ir va mokinosi vaziuoti dviratuku ir jei jam nepavyksta iskart nervuojasi ir puola i asaras

nes uzsispyrimo, nors ir pazliumbes vel toliau mina pedalus

Savarankiškumą, mano nuomone, reikia ugdyti naturaliai, palaipsniui ir leisti vaikui būti savarankišku tiek kiek tai leidžia jo amžius.
Nemanau, kad yra kažkoks specifinis laikotarpis vaiko savarankiškumo ugdymui Juk tą ugdom natūraliai: pirmi savarankiški žingsneliai, mokymas pačiam pavalgyti, gerti iš puodelio, naudotis naktipuodžiu vėliau tuoletu ir t.t. O tas kūrybinis savarankiškumas ugdomas priklausomai nuo to kiek tėvai to nori pvz: leisti vaikui išplauti indus, palaistyti gėlytes, susitvarkyti savo žaisliukus, padėti gaminti valgyti, leisti įsipilti sulčių pačiam, išsivalyti dantis ir t.t.
Taigi viskas priklauso nuo tėvų (vėliau aišku jau darželio ir mokyklos), jei jie nori, kad jų vaikas būtų savarankiškas jie tai ir stengsis ugdyti, o jei ne tai taip ir lakstys paskui vaiką ( ir nesvarbu kiek jam metų bus) ir stengsis pakišt pagalvę bandydami atspėti kur jis "nukris"

na taip sutinku su tavim
tik mastau ar mano vaikas pakankamai savarankiskas pagal jo amziu - jam 4 metukai, bet kartais sulaukiu tokiu pasakymu - kad tipo jis labai jau nesavarankiskas, tegu viska daro pats, kad mamyciukas

nu nezinau, visi vis is sono pamokina kaip ta vaika aukleti, kad savarankiskas buti, bet pati ir nezinau ar as cia blogai darau ar gerai

Aš manau, kad mano vyresnėlis savarankiškas: jei reikia pasiima valgyti, apsirengia, nueina į tualetą, atsigula miegoti, nusiprausia ir pan. Bet, kai namie būna svečių, tada savarankiškumas dingsta, bent jau su tualetu. Tada būtinai reikalinga mamos palyda

O šiaip, namie jis turi pareigų: pvz. gėles laistyti jo pareiga. Jam tai ir įdomu ir svarbu, o aš manau, kad taip irgi ugdosi tiek savarankiškumą, tiek atsakomybės jausmą.

na tai ir pas mus taip, kai mes namie abu tik tada sutariam viska gerai ir zaisliukus pats uzsidares kambary susideda viska is pakampiu susirenka, na pats dar nenusiprausia - na tik veida ir rankas

bet tai cia tokie elementarus darbeliai ir "mokslai"..

man tai idomu ant kiek turi buti vaikas savarankiskas pagal savo amziu, kaip man zinot ar as jo neperlepinu (nors man atrodo kad nelepinu )

nu kazkokie pamastymai mane uzpuole tai ir klausiu cia

o nu ir kas, kad ir palepini. Vaikystė juk su tuo ir asocijuojasi. Žiūrėk, paauglystėje užsimanysi lepinti, o jis jau nebenorės

na taip ko gero
tik matai kaip is to rasto neiseiti is krasto cia toks posakis yra

galvoju kad reikia padeti bet nedaryti uz ji visko, nors ir taip visko uz ji nedarau, o gal man taip tik atrodo

sese kai buna atvaziuoja tai isvis ta vaika isnervuoja, sako kad islepintas ir zyzia nuolat... tai ji puola tuoj mokint aiskint ir liepia nezliumbti

O tu nebandei pažiūrėti knygose apie vaikų auginimą, ten maždaug surašyti vaikų pasiekimų "normos".
Ir dar gal patarsiu - neauklėk vaiko taip, kad jis atitiktų tam tikras kažkieno nustatytas normas tavo vaikas yra TAVO INDIVIDUALUS vaikas, taigi ir jo pasiekimai yra individualūs pvz vienoje srity jis gali lenkti bendraamžius kitoje - šiek tiek atsilikti, bet tame nieko blogo nėra - atvirkščiai jis išskirtinis
VA pvz tau pasakysiu, maniškiui jau 5,5m ir jis tik dabar didelį reikalą ant tuoleto daro be spec sedynės (ta kuri dedasi po normalia tuol sėdyne), kai mano draugės jau 3m sūnus tai darydavo, bet aš nei kiek nepergyvenau, kam man jį traumuot ir per prievartą atiminėt, ateis laikas ir pats atsisakys, juk visą gyvenimą nesėdės tulike ant tos sėdynės Kas čia dar Aij va pvz jis minti pedalus išmoko TIK būdamas 4,5m (dviratį turėjo nuo 3m) kai jau kiti 2metinukai mina pedalus ir vargo nemato O pasiekimai, kad net jo mokytoja didžiuojasi, kad jis gabus kalboms žino lietuvių, anglų ir mokosi airių (ir pasak mokytojos geriausiai ją pagauna klasėje) o jis juk net ne airis ir jo gimtoji kalba ne anglų Taip pat jau skaito po truputį angliškai. Niu žodžiu...kaip sakoma nepanikuok Didžiuokis savo vaiku toks koks jis yra ir jei kažko daugiau iš jo "išspaust" norėtum tai tik pagyrimais ir padrasinimais ir TIK parodant KAIP tai daryti
O dėl verkšlenimų ir zyzimų nžn kaip tau paaiškint, bet tiesiog vaikai tai DARO ir arba su tuo susitaikai ir priimi kaip natūralų jo vysymosi etapą arba tave tas nervina
O dėl kitų komentarų pergyvenčiau mažiausiai Atsakyk - kad auklėji taip kaip manai esant geriausia, o jei jie mano kitaip tegu parodo SAVO pavyždžiu auklėjant savo vaikus

knygose dar tokiu normu neiskojau, kazkaip galvojau viskam savas laikas

o maniskis namie eina ant toleto su spec sedyne nes bijo ikristi nors kai as nematau tai nueina ir taip padaro kas priklauso
o pas mociute tai nera tokio siuolaikisko toleto tai labai dziaugiasi kai vel gali "bendrauti" su puoduku

man patinka labiausiai tavo mintis tavo vaikas yra TAVO INDIVIDUALUS vaikas - tuom as ir vadovaujuos...chi chi daugiau neklausysiu kitu kalbu, nes daugiausiai tik sneket ir moka tie kas dar nepraejo vaiku augunimo etapo ir artimiausioj ateity nezada to daryti

ai ir dar man istriges komentaras mano tetules, kai mes islydejom gimines namo (cia oro uoste)
vaikui buvo 3 metukai ir jis sumaste pramoga landzioti ten tarp kedziu - nu tai aisku keliai purvini rankos purvinos - bet laimingas - man dzinn tegu landzioja o teta bevaike senmerge (nu jau istekejus buvo) - sako - -koks blogas vaikas jetau jetau, nu nemaciau dar tokio negero vaiko... as tik

Niu džiaugiuosi, kad mano postai atneša naudos
Svetimų ir ne svetimų komentarai apie vaikų auklėjimą yra neatsiejama mūsų tautos dalis Taigis juos išgirdus reikia: arba garsiai juoktis , arba užkimšti vaikui ausis (nenaudinga vaikams tokius dalykus girdėti), arba atsakyti mandagiai (arba kaip išeina), kad nesikištų, nu arba bėsintis ir nervuotis
Gyvenu čia (Airijoj) jau beveik 3metai ir žinok dar neivienas praeivis "nepaauklėjo" mano vaiko Jei kažkas kažką komentuoja tai dažniausiai pozityviai pvz " va koks geras berniukas, tuoj nustos verkti ir klausys vėl mamytės, juk mamytė tokia laiminga kai vaikučiai šypsosi" ir pan. Va čia tai kultūra žmonių
Čia viena iš priežaščių kodėl negaliu būti Tėvynėje ilgiau nei 2-3 savaites

Nu kaip fainai, tikrai. Čia tikrai neutrali pagalba mamytei

na jooo super kaip fainai butu toki komentara isgirsti cia lietuvoje
buvo tokia situacija prekybos centre, viena bobulyte nusprende pakalbinti mano vaika kai eilej stovejom ( o maniskis su svetimais - ne mur mur nieko nepasakys ), tai ji ir koks tavo vardas ir ttt o tas ziuri ir nieko nesako,,, tai bobulyte ant galo neissieknte (nes ir as jau nieko nesakiau - gi ne su manim sneka ) oi koks negeras neisaukletas vaikas -

a patarimai ir kuti mamyciu patirtis tai visada duoda naudos nors ir niekad gi nekoppijuojam tu patarimu o bandom davaip pritaikyti -

Nu, bet tikrai tie pašaliniai komentatoriai viešumoje tik blogiau padaro

Kas liečia savarankiškumą, tai manau, laikui bėgant galima pridėti vis papildomų įvairių darbelių, žaidimo forma. Pasikloti lovytę, nusinešti indukus, duoti išplauti tuos indukus, leisti išplauti grindis. Aišku, kokybė nebus tookia gera, kaip mamos. Bet tai jau kažkas. Ir vaikas, džiaugsis, kad jam kažkas išeina, puikiai pavyksta.

Maniškis, kai mes tvarkome kambarius, žino savo darbelį: išplauti vonios grindis. Ir jis su malonumu to imasi. Nors, aišku, ten kartais dar blogiau pasidaro nei prieš plovimą, bet tegul mokosi, tegul bando.

Kas liečia apsirengimą, dažnai, pritrūkstu kantrybės. Ai, paimi, aprengi ir nei laukti nereikia nei ką. Suprantu, kad čia yra mano pačios klaida. Juk, šimtą ir vieną kartą bandydamas apsirengti pats, jis tikrai kažkada išmoks. O dėl "kada" sutinku su Getter, nereikia sukti galvos, jei tavo vaikas kažką išmoksta vėliau nei kiti.
Delfyje yra geras straipsnis apie konkurenciją tarp vaikų ČIA. Ir tai, deja, parodo, kad tai nėra jau toks sveikintinas dalykas, kaip mes įpratę galvoti.

na taip niekad nedraudziu noram reikstis , jei tik isgirstu fraze as noriu tau padeti - tada tik pirmyn ir dar paskatinu ir pagiriu kaip gerai viska padare ( isplove grindis ar indus isplove) nors indus plauna taip - atsuka vandeni ir pakisa kokia lekste ir taip zaidzia,tada padeda ta lekste atgal i indu kruva ir ima puodeli :D:D:D:D

[quote=Getter,2007 05 16, 21:58]
O tu nebandei pažiūrėti knygose apie vaikų auginimą, ten maždaug surašyti vaikų pasiekimų "normos".


o gal aks turit tokia knyga ir galit jos pavadinima pasakyt?

Niu yra visokios "Antrieji ir tretieji mažylio metai", kas dar LT yra tikrai nžn, knygyne paieškok...ale kam tau? Juk išsiaiškinom, kad vaikai vystosi ir ugdosi INDIVIDUALIAI, prisiskaitysi ką nors po to vargšą vaiką kankinsi

nu jo gerai tu cia parasei, geriau gal ir neskaitysiu as tu knygu paskui viska tik vaikui bandysiu pritaikyti gi neauginsiu vaiko pagal vadoveli
bet kai pasako, va pamatysi kas bus paskui (tipo po 5-10 metu) tipo ka dabar paseji, ta veliau pjauni

Nu, aplinkiniai daug ką pasako, bet tai nereiškia, kad teisingai.

O tu pati nesijauti, kad teisingai auklėji?
Aš, pasitikiu nuojauta. Jei baudžiu, tai dažniausiai pati jaučiu, kad teisingai išaiškinau už ką ir bausmę parinkau. Būna situacijų, kad pati jaučiu, jog šį kartą neteisingai pasielgiau.
Jei, tavo pačios nuojauta sako, kad vaiką auklėji tinkama linkme, tai ir viskas. Nekreipk dėmesio.

tame ir visas geris turbut, kad as esu isitikinusi kad elgiuosi teisingai ir vaika teisingai aukleju, neskaiciau as ten tu psichologiniu knygu ir straipsniu, tik truputi pasidomiu kaip vaikai auga ir pasidomiu to amziaus psichologija

visada pasiklaiunu savo mintim ir nuojauta, nes su vaiku esam labai artimi ir jauciu jo nuotaikas ir liudesi, baimes..
manau kad esu gera mama vva tik reikejo cia parasyti kad tuo pati isitikinciau

as pati vadovaujuosi tokiomis taisyklemis ir tuo paciu atsakau pati i savo klausima uzduota sioje temoje

1. Priimkite vaiką kaip atskirą būtybę ir pripažinkite jo emocijas svarbiomis. Leiskite jam jausti ir reikšti savo jausmus. Klausykite ne tik vaiko žodžių, bet ir jausmų, perfrazuokite ir atspindėkite. Būdami empatiški tėvai, užauginsite empatišką vaiką, kuris vėliau užaugs empatišku suaugusiu žmogumi, jautriu kitiems ir gebančiu užmegzti sėkmingus tarpusavio santykius. (empatiskas – jautrus, gerasirdis)

2. Girkite vaiką už tai, ką jis daro gerai. Kartais tėvai vengia pagyrimų, nes bijo, kad vaikas taps savanaudis. Tai netiesa – vaikai nori išmokti teisingai elgtis, ir tėvų pagyrimai yra jiems vertingos nuorodos. Sėkmes švęskite, o ištikus nesėkmei nuraminkite ir padrąsinkite.

3. Dažnai apkabinkite vaiką ir sakykite, kad mylite jį tokį, koks jis yra. Atminkite, vaikai labiau girdi jūsų balsą, o ne žodžius, tad kalbėkite pagarbiai ir meiliai.!!! (man tai svarbu )

4. Pamokymai, kaip elgtis, nė iš tolo neprilygsta geram pavyzdžiui. Vaikai mokosi stebėdami, todėl rodykite pagarbą jiems ir aplinkiniams, ir jie seks jūsų pavyzdžiu.

5. Išmokykite vaiką priimti jo amžiui tinkamus sprendimus: iš pradžių leiskite pasirinkti žaislą, kurį vaikas norėtų vežtis mašinoje, vėliau leiskite išsirinkti, kokį megztuką vilktis šaltą žiemos dieną, dar vėliau – apskritai rinktis drabužėlius. Su paaugusiais vaikais, priimdami sudėtingus sprendimus, galėsite apsvarstyti galimybes ir pasekmes, sprendimo privalumus ir trūkumus. Leiskite vaikams klysti, nes ir iš klaidų mokomasi.

6. Auklėdami atskirkite vaiko asmenybę nuo jo elgesio. Sakykite „man nepatinka, kai tu…” užuot vadinę vaiką „kvailiu”.

7. Kalbėkitės su vaiku apie praėjusią dieną, klauskite ir dėmesingai klausykite; tegul vaikas jums paskaito knygą ir parodo, ką nuveikė mokykloje.

8. Skatinkite vaiką sportuoti, muzikuoti ar šokti. Domėkitės jo veikla.

9. Stenkitės emociškai nepriklausyti nuo savo vaiko ir neverskite rūpintis jumis.
Leiskite jam priklausyti ir tikėtis jūsų paramos.

10. Parodykite, ko tikitės iš vaiko socialinėse situacijose, bet nepaverskite jo „mažu suaugusiuoju”.( arba mazu ir niekam tikusiu)

Vienoj temoj susidūriau su tokia mamų nuomone, kad jei auklė patinka mamai, ji būtinai turi patikti ir vaikui Aiškui, jei vaikas dar nekalba, jis pasisakyti kaip ir negali, todėl visas neigiamas emocijas galima vertinti kaip nepripratimą ir pan. Bet kai vaikas išsako savo poziciją, kodėl jam nepatinka tas ir tas, ar klausote jo nuomonės?
Pavyzdžiui, pirkom PC kojines. Visas parodžiau sūnui. Ir ką jūs manot, 2 poros buvo gražios, o viena ne. Kadangi nebuvo tinkamo dydžio, nupirkau ir tas, kurios jam buvo negražios. Bet kai atėjo laikas jas mautis, buvo gana ilgai protestuojama prieš tas kojines, kol mama sugalvojo ilgą pasakojimą apie tai, kokios tos kojinės puikios
Labai smalsu, kaip Jūs elgiatės - ar leidžiate vaikui (aišku proto ir kainos ribose) rinktis, kokią pirkti knygutę, žaislą ar drabužį? Pasakykit savo nuomonę

drabužis tai kaip ir būtinybė bet va žaislas ar knygutė -- nu jei pirksi tokį kokio vaikas nenori, tai jis tais daiktais paprasčiausiai nesinaudos.

zaisla knygute visada leidziu rinktis paciam, tik pasakau kad pirksim maza ar dideli, atitinkamai pagal tuometine finanasine padeti
kartais pati nuperku knygutes, nes zinau kas jam patinka

drabuzelius perku pati be vaiko zinios taip sakant, zinau kad jam nepatinka tamsios niurios spalvos, tai ir rubelius parenku vaikiskai zaismingus

Sveikos mamytes (ir teveliai)!

Nepykit, kad spam'inu, bet rasau darba ir turiu cia tokia mini apklausele, kuria buciau labai dekinga jei uzpildytu teveliai turintys 3-16 metu vaika. Dekinga uz kiekvieno atsakyma

http://www.manoapklausa.lt/apklausa/220446815/0/

Sveikos mamytės
Pradėjau skaityti labai gerą kygą apie vaikų auklėjimą LAISVI TEVAI, LAISVI VAIKAI_Faber, Mazlish. Pardavime jos jau nebėra, taigi nuėjus į biblioteką atsišviečiau ir nuskanavau pdf formatu. Taigi jeigu kuri nors norite šios knygos elektroninio varianto (po to galite atsispausdinti) tai rašykite man į el.paštą laisvi.tevai.laisvi.vaikai@gmail.com. Būtinai kiekvienai atsiųsiu knygą, tik ji bus ne vientisa, o susidarys iš 9 failų, nes labai didelės apimties ji yra todėl negalėjau visko į vieną failą sudėti, dėl to bus 9 el.laiškai. Temų neseku, todėl į AŽ geriau nerašykite...
Knyga verčia susimąstyti apie tai ar mes teisingai auklėjame savo atžalas, taip pat yra labia daug praktinių patarimų kaip tai geriau daryti

Tikiuosi jums patiks skaitymas