Na va, noriu tokia tema pasmalsinėti Tarkim pas mus šeimoj tokia situacija ir jau baigiu su tuo susitaikyti Nors kartais baisiai sunku vežti viską ant savo pečių Nors kita vertus, pas mus viskas neblogai, gal pajamų mažiau, bet ir nervų sutaupome O kaip pas jus, gal aš čia viena tokia

Na ir mano vyras uždirba už mane mažiau Susitaikyti susitaikiau, kur dinsi
Beabejo norėčiau kad būtų atvirkščiai arba kad bent abu vienodai uždirbtumėm, t.y. tiek kiek aš gaunu dabar nes būtų žymiai lengviau, be to daugiau galėtumėm sau leisti...

Va dėl šito ir man kažkaip norėtųsi Ech... Dažnai ir pašnekam apie tai, bet rezultatas vis tiek tas pats

Man tai atrodo, svarbiausia, kad gerai sutariate, jei žmonai geriau sekasi ir ji uždirba daugiau- reikia tuo džiaugtis. Aišku aš nešneku apie kokį tai pyktybinį vyrų nesistengimą ar pan.

O kaip sužinoti ar jis piktybiškai nesistengia, ar tiesiog turi sau patogų darbą, bet už kurį mažai moka

Tai turbūt tiesiog priklauso nuo žmogaus. Aš pabandysiu aprašyti savo supratimą : pvz. jei šeima pasiėmę paskolą ar turi kt. ilgalaikių įsipareigojimų, - tai tuomet labai svarbu pastovios , kad ir pakankamai nedidelės vyro pajamos. Aišku, nesant jokių papildomų įsipareigojimų, turint darbą už kurį mokama mažokai, turint pakankamai patirties toje srityje - rekomenduotina keisti. Nu žodžiu jau kažką aš čia užlanksčiau. Pasakysiu pagal save, nors esu ne vyras. Galima dirbti už mažiau , jei ateityje tiekiesi gauti daugiau. Aš pati savo laikais už 700 lt.( ant popieriaus dirbau)- nes norėjau išmokti.
Iš tikrųjų reikia pasišnekėti tarpusavyje ir apskritai ką vyras galvoja ir ką jis sako ?

Sakykim, kad mano vyras yra moteris ,taigi pvz.
Dirba sekretore, atlyginimas nedidelis- na,bet vos vos pragyventi galima. Galėtų eiti langų valyti,nes tarkim už valandą moka dvigubai daugiau, bet nesinori, nes langų valymas ne toks "švarus" darbas kaip sekretorės ir skamba ne taip gražiai, ir dirbti reikia laugk- ne kabinete sėdėti ir t.t...

Neturėjau galimybių paskutinėmis dienomis dalyvauti pokalbyje, todėl rašau šiandien.
Aš manau, kad viskas priklauso nuo to kaip kryptingai ir ko siekiama. Galima dirbti ir ta pačia sekretore už min. atlyginimą. o paskui pasipraktikavus šokti į didesnę firmą su padoriu atlyginimu ir krūva priedų.
Pagal mano logiką kiekvienas žmogus turi stengtis, ir jei jokios perspektyvos tame darbe nėra dėl algos pakėlimo, o esama netenkina, aš zyzciau, kad keistų darbą.

Manau, kad nieko tokio.Galbūt vyro specialybė šiuo metu nepaklausi, o pačios-,,ant bangos".Vyrui pravers patirtis vienoje srityje.Blaškymasis ir savęs ,,barstymas" ne visada duoda norimą rezultatą. Gali būti, kad ateis laikas, kai vyras daugiau uždirbs.Jei jis mano, kad elgiasi teisingai, jei dėl to blogai nesijaučia, jei puikūs santykiai, kodėl ne? Ar geriau, kad kaitaliotų darbus, ar nesisektų, o dėl to visiems blogiau būtų dėl tokios atmosferos? Manau, kad tie keli šimtai neatsveria darnos šeimoje. Sunku rašyt, kai nežinai situacijos-gal vyras daug padeda namų ruošoje?Gal specialybė reta?Čia daug niuansų.Bet jei Jums gerai, kodėl turit gyvent pagal visuomenės stereotipus, kad vyras turi daugiau uždirbt

Sekretorės darbo užmokestis visitek turi kažkokias ribas. Todėl aš perspektyvos nematau

Oi, kaip zyziu... bet nepadeda



Jei uždirbtų daugiau būtų dar geriau Kaip ir sakiau, galėtumėm daugiau sau leisti, mažiau skaičiuoti. Nes dabar sudėjus mūsų algas ir padalinus- nesigauna kažkokie tai labai dedeli pinigai

Galvoju, kad pasijaustų, jei dvigubai uždirbtų Jei jau keisti darbą, tai į gerai apmokamą, o ir žinant kur eini.Kitaip gali būti ir blogiau Visi daug žada, kol nedirbi.manau, kad svarbiausia šeimoj ramybė, o tie keli šimtai, ar pridės jos?O kas bus, jei tavęs paklausys ir nepasisiseks?tegul sprendžia pats

sveikos,
mano ex irgi uzdirbo maziau uz ne, tai pazyziau pusmet, ir kita susiradau, kuris uzdirba uz mane sesiagubai daugiau
Suprantu , kad nuskambejo baisiai, bet kai pagalvojau, kad visa gyvenima durstysim gala su galu( nes vyras svajotojas toks buvo, ne bapkes svarbu), tai tokia neviltis uzpuole ...

Klausi, ar nuskambejo baisiai?Nebaisiai, jei Jūs l.seniai kartu....Aš galvoju, kad kitos vertybės pirmoj vietoj.Gal nemylėjai pirmojo?O kas bus, jei šis ims neuždirbt?Ieškosi kito?Arba kas bus, jei tu imsi mažiau uždirbt, o tavasis irgi vertina gerai uždirbančias moteris?Manau, kad nereikia taip žiūrėt vartotojiškai. Aišku, jei vyras naudojasi padėtim, tai kita kalba, bet jei nori, bet šiuo metu neišeina, nereikia greit daryt išvadų.
Bet čia tik mano nuomone, ji-subektyvi, aš nežinau niuansų, bet iš to kiek supratau-aš ją parašiau
P.S.-Prisiminiau posakį-meilė ateina ir išeina, o valgyt visada norisi
Bet galiu pridurt, be meilės ir harmonijos sotus irgi nebūsi.Išlis viskas per gerkle.Čia as iš asmeninės patirties. Gal kita meile soti, tai ir pinigai svarbiausia. turbūt turi būt pusiausvyra

Labai gerai tu čia parašei Bet vis tik kuo toliau gyveni, tuo labiau ta realybė lenda į akis, kad pinigai tikrai ne paskutinėj vietoj... Kai aš kai tekėjau, tai žinojau, kad vyras toli gražu ne verslininkas bus Nu bet gal aš būsiu

Man rodos , ne tame esme, kiek vyras uzdirba tam momentui, tiesiog yra vyru, kurie negali nepasiekt karjeros aukstumu- jie ambicingi, protingi, energingi, strategai visame kame, tokie niekada nuzdirbs maziau uz moteri- neleis savigarba ir ambicijos. todel nebijau, kad maniskio uzdarbis mazes, ne jo budui.
Nepykit , bet manau, kad jei moteriai duotu pasirinkima- ar tas gerutis romantikas, priziurintis vaika, kol jus dirbat, ir kuri , beje, daug moteru bando teisint, ar kitas- ne toks romantiskas ir mazai laiko skiriantis seimai- dauguma rinktusi pirmaji, nes pinigai laisve, o jos reik visiem..tikrai netikiu nei viena, sakancia, kad svarbiausia but su mylimu o jei nuosirdziai kuri taip manot, tai neabejoju, kad nematet kitokio gyvenimo.

Čia tai nieko nesupratau ką pasakyti norėjai

Pinigai be abejo laisvė. Aš nors ir noriu,kad mano vyras kažkokiu tai būdu pradėtų uždirbinėti daugiau arba bent tiek kiek aš........ bet kartais pamastau, kad galbūt to ir bijočiau....
Dabar esu proto ribose nepriklausoma, žinanti savo vertę, užsiėmusi... Nežinau ar mokėčiau gerai jaustis jeigu mano vyras būtų žymiai "turtingesnis" už mane...
Iš kitos pusės pagalvoju, kad gal visai būtų smagu... dirbtumėm, keliautumėm ir nereikėtų galvoti apie pinigus, ar galime sau tą leisti ir etc.... Ir vyrą ne aš savo mašina vežčiau, o jis mane...

Dar vienas pastebėjimas- nors aš uždirbu daugiau, nes turiu kelis diplomus ir esu savo šiokia tokia savo srities specialistė- mano vyras (mažiau uždirbantis ir be aukštojo) bendruose dalykuose žino žymiai daugiau (knygos, kino aktoriai, geografija) ir atmintis jo geresnė

Geriausias vyras-uždirbantis ir randantis laiko šeimai
Nekalbam apie tai, kad vyras sėdi su vaiku, o moteris dirba.Čia jau absurdas būtų.
Bet aš už lygiaverčius partnerius-abu dirba, abu rūpinasi vaiku ir t.t.O kad keliais šimtais mažiau uždirba, nieko tokio, manau.
Jei yra vaikai, jiems reikia ne tik pinigų maišo, mažai laiko skiriančio, o reikia ir abiejų tėvų dėmesio.
Aš dar kartą pasisakau už pusiausvyrą ir lygiaverčius partnerius (nekalbu apie romantiškus išlaikytinius!)
p.s.-mačiau ir kitokį gyvenimą, bet aš, matyt, nešiuolaikiška ir man dar svarbu kitos vertybės

Vovieriena, iš esmės sutinku su tavo nuomonę.

Aišku idealu, kai turtingas vyras dar ir dėmesingas bei romantiškas

O šiaip pagalvojau dar apie vieną dalyką. Kaip manote, ar moteris gali įkvėpti vyrą karjeros siekimui?

Manau, kad gali Draugavau su pora vaikinu - vis kaliau i galva jiem kad jie daug pasieks, vienu zodziu stumiau i prieki ir abu prasimuse, vienas firma atidare, kitas irgi prie vadovaujanciu postu... Tik tiek kad, sparnus pakele, nosis uzriete ir manes kaip jau ir nebereikejo Aisku po kiek laiko suprato, kad ne visos merginos taip juos 'garbina' ir moraliskai palaiko

Dabar busimajam vyrui plaunu smegenine , bet jis nepasiduoda Negali pykt, kai darbas patinka ir manau kad tik laiko klausimas kol prades lipt karjeros laipteliais

pas mane situacija atvirkščiai-vyras uždirba daugiau ir daaaaug daugiau. Tačiau aš jo pinigų nematau, jis taupo ir liepia man taupyti namui. Kai dar dirbau ir nebuvo vaiko tai dar buvo kaip ir normalu... "Taupėm" taip - aš išlaikydavau šeimą, taip išleidau visą savo uždarbį ir santaupų asmeninių nieko neturiu.
Dabar kai nedirbu kuo toliau tuo blogiau- jau tapau kažkokiu antrarūšiu asmeniu nes pinigus tik leidžiu (ir kur aš taip sugebu nors nei madų nesivaikau nei šiaip rūbų perku kol dar į darbą neinu, vaikui rūbai pagrinde iš labdaros). Taigi jau mano vyras dejuoja kad reikia diržus veržtis nes jis nieko nebesusitaupo.
"Vargšelis". Užknisa jau prašyti pinigų nes žinau kad reikės moralą išklausyti. Noriu nors ir bijau į darbą jau vien dėl to kad ir aš galėčiau grįžusi pasakyti kad "Ką tu nežinojai kad aš dirbau o ne p... darbe"
Tada man norisi pasiust jį ant trijų raidžių.
Taigi gal geriau kai moteris gauna daugiau, aišku sunkiau, bet nereikia tada aiškintis dėl kiekvieno išleisto lito (o kodėl tu pėdkelnes pirkai po 8 lt. jei yra po 2 lt.)

Mano ex dabar yra l.turtingas. Ir kartais juokais pykstu, kad tada, kai jis buvo tik vargsas niekam nereikalingas studentas, kaip prirista laike mane salia, o kai pradejo lipti i virsu, tapo tokiu pabaisa, kad man teko nuo jo begti. Ir tai kas, kad dabar jis gali sau leisti prabangaus namo pasistatyma, brangias keliones, etc. - as neatlaikiau jo pokyciu. Ir ne kiek nesigailiu, kad jis vede ne mane - buciau turtinga, bet turbut durnyne

Mano dabartinis uzdirba uz mane maziau. Pradzioje ejau is proto - kodel as esu seimos islaikytoja, etc. O dabar pripratau. Ir man tai netgi patinka, nes vyras daugeli namu ruosos darbu daro net neburbteledamas Zinoma, labai noriu, kad jis uzdirbtu bent jau panasiai - butu kur kas laisvesnes rankos. Bet jeigu man tada reiketu daugiau namu ruosa uzsiimti...

Ką aš ir norėjau parašyti Paprastai-ambicingi, veržlūs ir pan. vyrai ieško panašių moterų, o jei ne- namų šeimininkių. Arba susitaikai su namų šeimininkės role, arba turi būt tokia pati-siekianti karjeros.Būna gal ir kitaip-vyras mėgaujasi, kai žmona nedirba ar uždirba savo poreikiams, negaili ir neliepia taupyt.Tuomet jau idialus variantas .Manau, kaip be būtų, moteris, pakankamai uždirbanti-nepražus-neteks drebėti, kada tas gerietis, daug uždirbantis pasikeis, vistiek liksi saugi ir patenkinta savimi. Už save kartais negali atsakyt, ką kalbėt-už kitą....

Buvo laikas, kai buvau islaikoma savo ex vyro, kai skyremes, tai buvo bene skaudziausias priekaistas, kad as isleidau jo pinigus, o uz savo dabartini vyra uzdirbu tik siek tiek daugiau, tai juaciuosi labai gerai, nes ir vel bijau sulaukti priekaistu, smagu save islaikyti paciai:D

Pas mus tai tokia situacija, kad mes su mylimuoju vienas kitą labai palaikom ir padedam. Jei ne jis, gaučiau turbūt kokius 800 Lt...Bet jisai privertė mane pasitikėti savim. Tas pats ir su juo. Kai jisai keitė darbą, aš labai jam padėjau, visą laiką kėliau pasitikėjimą savimi. Kai tarkim jis ateidavo po eilinio pokalbio ir sakydavo "bliamba nieko nesigauna, niekas man tiek pinigų nepasiūlys kiek užsiprašiau, niekas nepriims į vadovaujančias pareigas, nes neturiu patirties (na jis dar studentas)", aš jį tikinau priešingu, kad viskas bus ok, kad ne per daug užsiprašei, kad priims, kad tu toks ir anoks (paryškindavau jo privalumus) kad reik pakentėt,ir nesvarbu, kad pati tuom ne iki galo gal tikėjau, buvo ir man abejonių. Bet galų gale susirado vadovaujamą darbą už tokį atlyginimą, kurio norėjo ir kuris net ne studentui, o žmogui su patirtim yra geras. Manau, kad aš laaaabai jam padėjau tame. Nebūna neįmanomų dalykų, reik tik mokėti nusiteikti. Jeigu žmogus tiki, kad jis vertas didelio atlyginimo, jisai už mažesnį nedirbs. O kad patikėtų, dažnai reikia padėti, tam ir skirtos antros pusės

Moterys, jūs tikrai galite priduoti savo vyrams pasitikėjimo savimi, savo jėgom Nuo JŪSŲ prikjlauso daug kas...Moterys- tai mūzos ir įkvėpimo šaltiniai vyrams, tai kodėl gi nepasinaudoti savo galiom kad vyras būtų ambicingesnis???????

...Buvo laikas, kai jis uždirbo daugiau, šiuo metu aš, bet netrukus gal būsiu be darbo (baigiasi sutartis) ir pajamų... Pas mus ratas sukasi. Kartais erzina, kai atrodo, kad jis deda per mažai pastangų (pvz., padėt namuose), bet prisimenu, kad nebuvo malonu būt išlaikomai ir jis to niekad neminėjo, nors mūsų biudžetas dar nebuvo bendras. Sustabdau save. Jis dabar ėmėsi studijų - nežinia, ar tai ką nors duos profesine ir tuo pačiu finansine prasme (gal vėlu?), bet aš jį palaikau. Manau, kad pinigai - tik priemonė, kokia universali ji bebūtų. Iš tikrųjų jaučiuosi geriau, kai dažniau būname kartu - tegu ir dirbdami namuose.

Nesu gyvenus ar draugavus su labai turtingu žmogum, tai negaliu kategoriškai ginčytis, bet manau, kad pinigų duodama laisvė neatstoja dvasinės / emocinės / buitinės ir pan. šilumos, kitaip tariant, meilės visomis jos formomis, tame tarpe paprasto buvimo kartu. Daugiausia, ką galime duoti kitam - esame mes patys, o ne mūsų uždirbti pinigai. Būti turtinga ir didžiąją laiko dalį vieniša, mano supratimu, nėra tolygu būti laiminga.

Perskaičiau visą temą ir (ačiū Dievui), neradau panašios į savo situaciją.
Kurį laiką šeimoje (buvusioje) aš uždirbdavau gerokai daugiau, ir niekaip nesugebėjau brangiausiojo įtikinti, kad svarbiausia tai, kad pinigai uždirbami, o ne tai, KAS juos uždirba. Ir neįtikinau . Jis paprasčiausiai užsikompleksavo ir ėmė mane "ėsti", "statyt į vietą", ir išties, beveik įtikino kad aš niekam tikus NA, bet neilgam... Akivaizdu kad, nors ir deklaruojamas kaip identiškas, mūsų požiūris į šeimą nesutapo...
Beje, draugės vyras panašioj situacijoj man pasakė apie savo žmoną "aš ja didžiuojuosi". Va taip

Nesu juoda materialiste, bet negaleciau mylet vyro , kuris koki minimuma gauna . Koks cia vyras, jei besmegenis ir nevykelis . Nekalbu apie trumpalaike situacija, visiem gali nutikt tokia situacija, bet jei tai yra norma....ir dar vyras tuo visai patenkintas ...savo skurdzia algele ...tai tokius diedus as paprasciausiai niekinu..o ka jau kalbet apie meile ir gyvenima kartu
Papildyta:
o jei moteris tenkinasi tokia situacija, tai todel, kad toki vyra tegavo

Na tu žiauriai, bet teisingai Aš irgi negalėčiau su tokiu vyru, kuriam tinka mažiau nei man uždirbti (o man pačiai mažai uždirbti irgi netinka, turiu gan didelių tikslų)...Juk jei netiktų- TIKRAI UŽDIBTŲ

Iš kitos pusės įsivaizduokit, kas būtų jei vyras tarkim būtų ir gaunantis normaliai, ir siekiantis tikslo ir tt., bet tarkim tampa invalidu (į avariją patenka, vėžiu suserga ir pan. ) Juk visiem gali būti tokia situacija

Tikrai JaHarta, as irgi kartais apie tai pagalvoju...ir , jei atvirai, manau kad neilgai tokioj situacijoj isgyvenciau...Neisivaizduoju, kaip reiktu VISA gyvenima begiot nuo darbu prie darbu, kad save ir ji islaikyt...Kita vertus, jei invalide tapciau as, tikrai nenoreciau, kad vyras aukotusi visa gyvenima, ar negana, kad vieno gyvenimas susiktas?

Visiškai skirtingos situacijos - vyras, kuris nieko nesiekia, kuriam yra gerai būt moters išlaikomu, o dar kartu ir iš jos pasityčiot, ir vyras, kuriam laikinai nesiseka arba nutiko kažkokia nelaimė...
Pirmu atveju jis paprasčiausias lepšis, ir laiko geriau tokiems net nešvaistyti. Nes jei jis nesirūpina (net nelaiko tai svarbiu dalyku) šeimos materialine gerove (nieks nesako, kad milijonus namo nešt, bet bent jau stengtis, nusistatyt tikslus ir jų siekti) nesirūpins ja ir kitais aspektais. Tokia jau jų natūra - didžiuojasi tuom, kad varpelį tarp kojų turi ir psio
Beje, lygiai tas pats galioja ir moteriškėms, kurios įsivaizduoja, kad jų pareiga tik sėdėt ir gražiai atrodyt...

Šaunuolis vyras

Bet yra iš viso keistuolių-vyrų, pažįstu keletą tokių Jiems atrodo,kad jie laaabai daug uždirba (tai apie 2000 Lt) ir kad tai jau riba Jie tuo labai didžiuojas ir aišku daugiau nei negalvoja siekti, nes jiems tie 2000 Lt ir taip atrodo labai daug Aišku kiekvieno poreikiai skirtingi, bet bent jau aš su tokiu negalėčiau Man 2000 atrodo tikrai ne riba ir net ne pusė to, kiek galima uždirbti..O toks vyras parodo, kad daugiau jis ir nenori

Ne vien į poreikius ir siekius uždarbis remiasi
O nepagalvojat, kad vyras gali uždirbti mažiau už žmoną vien dėl to, kad jis pvz. nesimokė 10 metų ir nebaigė dviejų aukštųjų. O ėjo į profesinę, nes šeimoje buvo du broliai ir seganti mama. Reikėjo kuo greičiau uždirbti pinigų. Ir dabar jis tiesiog, kad ir koks geras žmogus ir darbininkas bebūtų, niekaip negali prisivyti žmonos su tais dviem aukštaisiais, kurią tuos 10 metų rėmė tėvaliai, kad ji juos pabaigti galėtų

O, kad aukštasis būtų gero atlyginimo garantas! Tada mokytojos ar dėstytojos nesedėtų už 1000 Lt, o gautų 4000.Pažįstu krūvas krūtų biznierių be aukštojo ir nieko, sukasi ir sukasi neblogai...Gauna ir ne 4000 o visus 10 000 Lt.

Geras, didelis atlyginimas tai toli gražu ne išsilavinimo rezultatas (aišku tas irgi padeda!!!) , o ambicijų, strateginio mąstymo, tikslų siekimo, užsispyrimo, polėkio, aktyvumo, iniciatyvumo, patirties ir kai kurių kitų bruožų rezultatas....

O tu nepamiršai, kad tie "krūčiausi biznieriai" be aukštojo savo verslą greičiausiai pradėjo kokiais 90-taisiais skraidydami maršrutu "Vilnius-Emyratai".... po to sukaupę apyvartinį kilo aukščiau...
Šiuo metu be aukštojo nemanau, kad kokiu sandėlininku būdamas apie 2000Lt. gausi
Aišku, nekalbu apie statybininkus..... bet ne visos gi statybininkus turi....

Isikišiu ir aš į šią moterišką diskusiją.. Žiūriu, labai jau materealistiškai kai kurios iš jūsų žvelgia į gyvenimą - atrodo, jog svarbesnių tikslų šiam pasauly ir negali būti, kaip begalinis algos ir karjeros kilimas...
Tai kažin ar ateis toks laikas, kai jau galėsit pasakyt sau "Gana! - jau pradėsiu labiau kreipti dėmesį į kitus žemiškus dalykus - meilę, šeimą, kitus pomėgius ir t.t"?
Žiūrėkit, kad po to, praėjus 10-20 metų, netektų sau pasakyti - "Ups, ką aš veikiu šioj Žemėj, kam aš reikalingas, kam paliksiu savo patirtį ir tiek daug uždirbtų pinigų" ir pan. Kai tuo tarpu jūsų kaimynai, kad ir mažai uždirbę, džiaugsis savo vaikais, anūkais ir jausis laimingi..
Na gal šiek tiek per daug įsileidau į filosofijas, bet tiesiog reiktų žinot, kad yra ir kitokių nuomonių ir gyvenimo sampratų...

ar tau atrodo, kasd daugiau uždirbantiems nereikia meilės, kad jie nesidžiaugia vaikais ir anūkais, kad nėra laimingi? gal atvirkščiai- jei dirba ne dėl pinigų sumos kaip fakto, o dėl geresnio gyvenimo- atostogų ne Lietuvos kaime, ne pigiausio maisto, dėl vaikų būrelių, dėl didesnio komforto? ar blogai, kai gali leisti sau padovanoti vyrui dovanėlę, pavakarieniauti restorane?galų gale susirasti , kas namus patvarkytų, tuo metu būnant su šeima?

Ši diskusija išsivystė iš to, kad jeigu vyras daugiaus uždirbtų, šeima galėtų sau ir esamiems bei būsimiems vaikams daugiau duoti...

as tai sakyciau daugiau uzdirbanti seima is esmes kaip tik daugiau mato,nes gali nuo zemes nosi pakelti ir daugiau sau leist. nereik per du darbus art ir sukt galvos uz ka vaikui naujus batus i mokykla nupirkt. o zmones susikoncentruoja tik i materialius dalykus, tai cia jau poziuris, o ne pinigai kalti

iš kai kurių pasakymų buvo galima susidaryti tokį įspūdi, bet kiekvieno situacija yra nevienoda, aš nieko nematau blogo jei moteris uždirba daugiau, na pvz ji uždirba 2000, jis 1500, ar tai skaitosi kad čia labai jau ji daugiau uždirba , nepasakyčiau. ma irgi nepatinka vyrai kurie nesitengia, bet ar tikrai kieviena galim įvertinti kiek tas stengimasis iš kart vertas. iškile verslininkai irgi gali leistis, na bet čia ne apie tai, pvz pas mus šeimoje vyras uždirba šiek tiek daugiau, bet rudenį ir žeima būna kad aš uždirbu daugiau nei jis, na ir dėl to aš ne trupučio nepergyvenu, manau jis taip pat, nes mes esam šeima mes savo algas visada metam i krūva ir tai yra mūsų o ne kievieno atskirai, tad paskui galvoti va aš tiek uždirbau, o tu tiek, mes galvojam kiek mes turim pinigų bendrai.

Na aš nesakau, kad visi daug uždirbantys neturi laiko sau ar šeimai.. bet iš kai kurių pasisakymų supratau, kad yra žmonių, manančių, kad 2000 lt alga per mėnesį vienam žmogui yra mažai.. Man keista, nes tokios sumos Kaune, manyčiau, užtektų 3 asmenų šeimai, ką jau kalbėti apie 1 žmogų. Bet čia jau kiekvienas pagal save pasakys...
Kalbu apie tokius atvejus, kai vyras ir/ar žmona taip įsigyvena į karjeros siekimą, kad jau nebeturi laiko praleisti kartu, su vaikais, su draugais.. ir čia jau pinigais to nekompensuosi - šeimos vienybei ir dvasiai nepakas tik gerų, prabangių atostogų Mauricijaus saloje ir gerų žaislų.. Nekompensuos ir to laiko, praleisto su tėvu ar motina jokios auklės ir geriausi kompiuteriniai žaidimai... Apie tai kalbu.



pritariu dėl bendrų pinigų. Mes irgi pinigus laikom bendroj krūvoj ir nesigilinam iš kur tie ar anie pinigai į ją patenka. Lygiai taip pat ir naudojamės - ten kur reikia ir tiek kiek reikia, pasitardami tik dėl stambesnių investicijų. Manyčiau pagridinė bėda dėl to kas daugiau uždirba ir iškyla dažnai tik dėlto, kad pinigai yra laikomi juos uždirbančio šeimos nario nuosavybe. Gaunasi nevienodas vyro ir žmonos finansinis pajėgumas - vienas perka pigius džinsus - kitas brangius rūbus, vienas užsisako prabangų kepsnį, kitas - bulves fry..
Man tokie dalykai nesuvokiami. Mes šeimoje gerbiam viens kito darbą, ir bendrai sprendžiam ar toj darbovietėj gerai ir verta dirbt, ar ieškotis kito darbo..
Tam šeima ir yra..
Kam reikėjo tuoktis su žmogum, kuris dabar, atseit, yra lūzeris ir uždirba minimumą..??
Papildyta:
Gal ne taip mane kritikuojančios supratot - aš sakau, kad žmonės, uždirbantys 1000 - 2000lt yra normaliai uždirbantys, ir lyginu juos su tais, kurie uždirba 5000+ lt per mėnesį ir mano jog tai neriba ir aukojasi dar labiau (tame tarpe aukoja ir savo laisvą laiką).
Jokiu būdu nesakau, kad uždirbti 500 -600 lt per mėnesį yra normalu (be jokių papildomų sąlygų). Tokios algos, aišku, neužtenka kad galėtum jaustis ir gyventi pilnavertiškai.

Manau vienam žmogui 2000 Lt. tikrai Kaune pakanka bet trijų asmenų šeimai- tai tikrai-

broliai kurmiai, paskaičiuokim:
800- paskola už butą
150- 2mob. tel.
250- mokesčiai už butą, kabelinę, internetą...
250- benzinas
600- maistas 3 asmenims, įskaitant pavalgymą darbe, mokykloj
lieka 50 lt skuduryne išeina keli rūbeliai

Aha, pas mus pinigai- asmeninė nuosavybė. Bendros kasos neturime. Esame susitarę kas už ką moka.
Rūbams aš išleidžiu daugiau, bet bulvytes fry valgau kartu su vyru- iš solidarumo
Papildyta:


Nu, ne lūzeris jis. Jo tiesiog poreikiai nesutampa su mano
Jam geriausios atostogos prie ežero su meškere. Man- Margaritos saloje su kokteiliu rankose.
Jo transportas- maršrutinis ir be jokių problemų į visus miesto kraštus saulei šviečiant ar lietui lyjant. Man taip netinka, mašinos reikia...
ir taip toliau ir taip toliau...
Nesakau, kad jis minimumą uždirba, sakau, kad galėtų pasistengti uždirbti daugiau... tada galėtumėm ir prie ežero, ir Margaritos saloje pasėdėti

Na 3 žmonių šeimą turėjau omeny su 1m. vaiku (pagal savo situaciją). Paskaičiuokim:

250 - buto nuoma
10 - 2 mob. tel. (1 iš jų išlaikomas darbdavio)
250 - mokesčiai už butą, internetą
100 - dujos mašinai (nes yra ir firmos automobilis, išlaikomas darbdavio)
500 - maistas 3 asmenims, įskaitant pavalgymą darbe, darželyje

Lieka ~ 900 lt normaliems, naujiems bazėje įsigytiems rūbams + atostogoms ir kitoms pramogoms
Na vietoje nuomos 250lt greit pas mus bus buto paskolai 800-1000lt, bet juk pirkti labai patinkantį naujos statybos butą ir jį įsirengti yra jau dalis gyvenimo malonumo. O su laiku mūsų pajamos augs.. esame tik jauna šeima.
Mano nuomonė..
Papildyta:


Na aš Tavo vyro jokiu būdu ir nevadinu lūzeriu.. Turėjau omeny, kad jei tuokiesi su žmogum - vadinasi žinai ir jo pomėgius ir pliusus ir minusus, tai gyvenant jau susituokus neturėtų kilti problemų dėl vyro požiūrio į gyvenimą, į darbą. Manau, ir Tu žinojai apie vyro pomėgį žvejybai ir jo paprastą požiūrį į kasdieninius dalykus. Vadinasi jokios bėdos ir nėra, jei sugebate abu būti kartu net ir su skirtingais pomėgiais..

šimtas pirmą kartą pakartosiu - esmė ne absoliučiuose atlyginimo skaičiuose. Esmė - atsakomybėje, žinių ir įg9džių troškime. Jei žmogus jaučia atsakomybę už šeimą, mokosi, stengiasi,tai ir jo 600 jau neblogai, nes visiems aišku, kad tai tik pradžia.
Dėl šio konkretaus atvejo - vaikinas metė mokslus, nes šeimai reikėjo pinigų. broliai užaugo, dirbti pradėjo, dabar mamai gali visi trys padėti. Jo atsakomybė už šią šeimą sumažėjo keturgubai. Toliau galimos dvi išeitys:
1. Jis vaikšto kaip kalakutas pasipūtęs ir nuolat žmonai (tai, su dviem aukštaisiais) bei kitiems "su išsilavinimu" kartoja "aš nuo jaunų dienų lažą ėjau, brolius auginau, mamą slaugiau, kol tu knygas graužiai ir tėveliams ant sprando sėdėjai. Nedrįsk iš manęs reikalaut konors, nes aš per vargus neturėjau kada mokytis irt.t. ir bla bla bla. LŪZERIS.
2. Kadangi žmona (pagal prielaidą) uždirba tikrai neblogai, jie gali planuotis bendrą ateitį - tarkime, pasigimdo vaikutį, jis eina vaiko auginimo atostogų, per tuos tris metus praktiškia baigia aukštąjį, paskutiniame kurse susiranda apynormalį darbą (taigi darbo patirties turi ohoho, o dabar jau ir mokslai baigiami), vėliau magistro studijos - antras vaikutis užauga, jo išsilavinimas liuks, darbo patirtis dar labiau liuks.Alga superinė. Vaikai paūgėję, taigis visi gali Margaritos saloj atostogaut

su mobiliu tai įdomiai- sms'us vakarais rašot ar kaip?
maistas: netikiu,kad valgyti perki ką nori- mėsytė, daržovytės, žuvis...? aišku, šprotams ir batonui per akis, bet apie sveiką maitinimąsi kalba turbūt neina?
nesakau, kad negalima gyventi už 2000 trims asmenims. bet čia ne gyvenimas, o egzistavimas, jei dar neturi savo (banko) buto, mašinos.

Su mobiliu paprasta -vienas mobilus - "kotelinis" ekstra atvejams ir svarbiems pokalbiams, kitas - visiems kitiems reikalams (jį išlaiko firma)
Maistas - perkam viską, kas mums skanu - turime griežtą savo nuomonę apie kokybę ir tikrai neperkame pigiausių produktų (pvz. mėsos produktai tik su užrašu "A.k."). Tiesa, bulvių ir šviežios mėsos, kurią naudojame retai, gauname "dovanų" iš tėvų.
Automobilis pas mus ne pirmos jaunystės, bet gerai veikia ir atrodo.. Dažnai naudojame firmos automobilį. Butą pirksime greitu metu. O gyvenimas mums dar tik prasideda - žmona jau rašo magistrinį, aš stosiu (tikriausiai) į magistro studijas šiemet. Tačiau finansine puse jau esame patenkinti - matome kad galime gyventi gerai ir padėtis vis gerėja..
Ne visų poreikiai vienodi... Ne visi ir gyventi MOKA vienodai...

labai džiaugiuosi, kad nesu tokioj padety kaip jūs, nėra tikrai kad galėtume viska sau leisti, bet visko pakanka. bet ar pagalvojat ar visada galesit, kuo didesnės galimybės tuo poreikiai didesni ir visa laika bus maža, jei visko pakanka - tada jau degraduojat. aišku kiekvienam savo, aš ir norėčiau atostogauti margaritos saloj, bet jei negaliu nematau čia problemos, tai geriau jau tada nuavažiuot kur pigiau , kur kelione mažiau kainuos ir tada sau leisti tikrai paatostogauti.
Nesakau kad nereikia skaičiuoti, bet šiais laikais dauguma žmonių nemoka gyventi ir elgtis su pinigais.

nu matai - tėveliai truputuką paremia, telefonas, mašiniukas darbo, o sakai, kad už 2000 gyventi puikiai galima. jei nebūtų paramos iš šalies, vargu ar taip sakytum