Nusprendėm stogą šiltintis patys. Mansardinis variantas, tad izoliacija turi būti labai gera. O dar ir "stygos" visur matosi ir savaime trukdo. Kokią naudojote plėvelę ir koks darbų eiliškumas?

O, ir mums aktualu, nes temp. per naktį juodai nukrenta

Ir man aktualu tik kiek kitoks musu variantas, ne visai mansardinis. Pastogeje padaryti kambariai standartinemis lubomis. Stogas senas, neapsiltintas, bet dar atlaikytu kiek meteliu ( nera pinigu ji keisti). Kazin, ar tinka siltinti sienas ir lubas is isorines puses (tarp sienos ir stogo yra tarpas i kuri nesunku patekti ) ? Gal kas taip yra dare? Gal patartu kokias medziagas pasirinkti, darytume tai savo jegomis.

Mūsų toks pat variantas. O tai jūs galite užlipti į pastogę virš lubų? Žinau tik tai, kad namuką ir derėtų šiltinti iš išorės, arba tą tarpą užpildyti, mat šildant ir vidaus, peršąla laukinės sienos. Jau kalbėjau su meistru vienu. Teigė, jog nė vienos rūšies putos nesuteikia tokios izoliacijos, kaip vata. O dėl lubų tai paprasčiausias būdas, jei nevaikštoma po palėpę yra tiesiog iškloti vata, arba dėti putų plokštes, kad gautųsi be tarpų. Bet mums netinka, mat ten skalbinius džiaunam...

Jūsų meistras klysta arba kaško jūs nenuklausėte .Atvirkščias teiginys būtų teisingas .

Siuo metu lietuveleje daug "geru" meistreliu, specialistu yra, visokiu nuomoniu galima prisiklausyti ir likti durniaus vietoje.

Lyg ir galime (dar to namuko gerai neistyrineje, nes tik tik isigijom)- lubose yra dangtis ten patekti, bet ten labai anksta turetu buti. Gal net uzdengtos lubos kazkuo, bet sienos tai tikrai plikos.
O kaime vaikstoma palepe isklojom vata, vietomis uzdejom lentas-takelius vaiksciojimui .

Hmm, dėl takelių ir mes taip pat norėjom padaryt, bet sakė, jog taip galima tik su polistirolu daryt, mat vatos negalima suspaust - dingsta visas jos gėris.Prigąsdino, jog darant termoviziją, matosi, kur vaikščiota žmogaus, tipo pėdų žymės
Dėl sienų...Mes vieną kambarį iš vidaus vata ir gipsu išsidėjom ( lubas ir sienas išorines), skirtumas akivaizdus 3 - 4 laipsnių skirtumu, tad priėjom išvados, jog sėkmingai lauką kurename Gal todėl žiemos šiais metais ir nėr
Papildyta:


Bet kad anas darbų vadovas statybose, atrodo ne š.. lesęs...Man tiesą sakant, viena tema apie sienų šildymą termoputomis panašėja į keleto šios paslaugos atstovų apsimėtymą frazėmis, kiekvienas savo produktą gina ir tiek..
Kažkada skaičiau straipsnį apie stogo šildymą, tik prisimenu, kad varža šiluminė polistirolo vos vos nusileidžia mineralinei vatai, o va apie putas - nieko. Gal straipsnis senas buvo?..Įdomi būtų patirtis tų, kurie pasidarė šiltinimą putomis prieš daugiau metų. Vieniems draugams po 5 metų praardžius plytą teko nusivilt - rado tuščią ertmę..Tai kaip suprast: sukrenta, traukiasi, byra???

Bet reiskia ir is vidaus apsiltines kazka laimesi, tik vat pelesius turbut irgi

O mes padarem, kad tie tilteliai neliestu vatos, tiesiog po jais galima kazkokias kalades aukstesnes uz vata pakisti

Nu va, ir prisirinksiu idėjų O dėl pelėsių tai kosmosas...Kol neapšildytas miegamasis buvo, tai langas žiemą žliaugdavo rytais, kiek drėgmės. O po apšildymo dedu ant vaiko lovelės drėgną rankšluostį, nes sausas oras būna. Tai neturėtų ir pelėsių būti, manau...2 metai tik apšildytas, tikėkimės rupūžės nepasirodys

Pelesiai ,kiek suprantu, tokiu atveju gyvena tarp sienos ir polistirolo

A, na tada neužilgo turėtume sulaukt, pro gipsą netruks pralįst. Bet kol kas nei kvapo jokio, nieko Tfu tfu tfu

Stoga sildyti : gera plevele ir vata. Kitu variantu turbut net nepatarciau.

Pasakykit ,kodėl kitų variantų nepatartumėt

Nes yra arba PAroc atstovas arba nieko neismano.

Geriausia stoga siltinti termoputomis - uzdaru poru

juk parase "lemora" prekiaujanti statybinemis medziagomis, turbut siulytu Knauf vata siuo atveju. Termoputu neprekiauja, eko vatos taip pat neturi, ir viskas tuo pasakyta.

prekiaujame viskuom o gamintoja rekomenduoti jokio negaliu nes man jokio skirtumo, pagrindas yra varza vatos o koks gamintojas jokio skirtumo o termoputos arba eko vata neperdaugiausiai susidures, manau jei technologiskai padaro tai visi variantai geri. Tik pas mumis tie statybininkai megsta hulturinti va kur bedos

man atrodo tu tom termoputom prekiauji nes ju kaina palyginus su vatos tai kosmosas, o naudos is ju pasidomejau tai kiek matau tik minusai beto logiskai mastant jei jos butu tokios geros tai visuose stoguose praktiskai jos butu puciamos, bet pagal patirti eina pagrindas vata

Su vata yra daugiausiai galimybiu pridaryti broko ir viena is blogiausiu vatos savybiu yra didziulis laidumas garams .

todel ir reikia deti geras pleveles ir nebus jokiu problemu beto uzsidaryti nama nekvepuojanti tai nera geras daigtas.

p.s. o vata tam ir speciai padaryta kad stumtu vandeni lauk is saves, nors i ja vanduo isvis neturetu patekti, nes jei patenka jau nera gerai

Prašau plačiau pakomentuokite sąvoką ,,uzsidaryti nama nekvepuojanti''.

Dar esme, kad vatos ir termoputu savybes ir duomenys yra zenkliai besiskiriantys

Buciau koks platintojas buciau visa nama apsiputes su sitom putom , o dabar tik stoga
Lietuvoje praktika beveik = kainai, jei pigiausia ir daugiausia naudojama, tai tulam lietuvaiciau statanciam kaip ne sau irgi tai gerai, taciau jei paanalizuoti tuos namus kurie maziausiai santykinai moka uz sildyma jie is esmes statydami namus biskuti smegenine buvo ijunge ir ieskojo bent jau 21amziaus medziagu ir sprendimu. Tikrai tokiu nera daug, taciau jie graza ir nauda is savo teisingo namo turi daug didesne nei i sovietmecios sprendiniu.

Yra siaip tai atskira tema ir del tu putu ir apsiltinimo, ten daug rasyta ir argumentuota, o parasymas daug minusu nieko nerodo, nes tai ne argumentas. Jei butumete is tikruju net ir uzsienio puslapiuose paskaite apie termoputas (PU insulation foam close cell), nebutu tokia nuomone tikrai, nebent ir jums tik kainos veiksnys yra vienintelis ir tik vienintelis argumentas. Tokiu atveju celiuliozes atliekos gal net pigiu butu arba i viso papurenti reiketu stiklo vata, tada bus ir storis ir kaina superine

Pagal mano informacija ir pastebejimus, ypac siais ne tokiais turtingais, kaip buvo prieskriziniai, laikais, zmones daug dagiau domisi ne standartiniais, o geresniais arba net geriausiais ir efektyviausias sprendimais , tam, kad dabartines minimalios islaidos ir slamsto naudojimas poto neatsisuktu atgal. O PU panaudojimas sildant nama tikrai labai idomus ir paklausus yra besidomintems savo butimi zmonems ir ne tokiems turtingiems kaip vatos naudotojams.
Papildyta:


O tai kaip iseitu, kad plevele kvepuoja jei vertinti ta absurdiska, o man net ir juokinga patapusi, argumenta - kvepavima. Kas ten kvepuoja ir kas ieina ir iseina pagalvokite logiskai

O gal dar jus siais laikais isivaizduojate koki normalu siolaikiska nama be rekuperatoriaus

P.S. 5% igerusi dregmes vata praranda 50% savo laboratoriniu siluminiu savybiu

zojux

tu matau daug skaitai knygu bet praktikos isvis neturi. jei tau pleveles nebuna kvepuojancios arba nesupranti kaip jos veikia tai geriau isvis patyletum. realiai prie akiu parodyciau kaip tie dalykai veikia nes cia rasineti ir aiskinti per daug sudetinga. tu geriau savo nuomone apie putas ( kurios kainuoka "pigiai" ~600 lt m3 ) pasilik sau. as jau geriau vatos metra uzsidesiu ir bus n kartu silciau ir dar pigiau.

QUOTE(Lemora @ 2012 01 19, 16:06)
beto uzsidaryti nama nekvepuojanti tai nera geras daigtas.
*


Prašau plačiau pakomentuokite sąvoką ,,uzsidaryti nama nekvepuojanti''. smile.gif


kuo daugiau medziagu kaip mazai kvepuojantis polistirolai ir panasios medziagos uzdaro nama ir tada reik geros ventiliacines sistemos, o jei jos nera (kaip pas mane namie deja:( ) tai turi darineti langus nes kitaip problemos su oru. o ziema tas labai nepatogu ir salta.

vata yra kvepuojanti bet jei bloga plevele tai is vatos jokios naudos. esme ta kad reikia daryti viska pagal mazgus kaip gamintojai rekomenduoja. jei nori kazka placiau gali parasyti zinute bandysiu konkreciau smulkiau papasakoti, nes cia ziuriu labai daug protingu zmoniu pasidare nesamoniu namuose savo

Fraze ,,uzsidaryti nama nekvepuojanti'' nieko bendro neturi su vata o tai turi sietis su ventiliacija, pvz.-priverstine vedinimo sistema .
Pasidaryti sandaru nama ir irengti gera vedinima yra siu dienu salyga taupant sildymo kastus . Tai galima atlikti ir su vata naudojant priesvejines medziagas, garo pleveles is apacios kad nepatektu dregme i vata ,tik atsiranda didele tikimybe darbininku atliekamu darbu brokui atsirasti ,t.y. nesandarumams palikti .
Jei vata bus ,,kvepujanti''tai reiskiasi ji bus nesndariai uzdaryta t.y. svilpaus vejai,pateks i ja dregme del ko bus dideli siluminiai nuostoliai .

Praktika didzioji, ar kada matei is arciau nei per internete PU puta, jau nekalbu apie jos ciupinejima. Jei nesupratai pas mane stogas su ja ispustas ir as 100% ja patenkintas.
Tarp kitko kokia plebele tu siulytu naudoti is visdines puses apsiltinant stoga su tuo "sudu", kitaip vadinamu vata.

kaip minejau svarbiausia pigiau , o pacios savybes ir jus skirtumai nei zinomi nei idomus.
P.S. Kur ta metra detum? Spec gegnes uzsisakytu, ant ko laikytusi tos kiekis vatos....ir pan.... gal pazvelk i ta puse bendru konstrukciniu poziuriu.
Net jei sakykime vata bus igerusi 5% dregmes ir paradusi 50% savo teoriniu varzu, tai jos ir keikes bent jau 0,5 metro, o jei igerusi bus dar daugiau .
tarp kitko ta savo laboratorini sumustinio pavyzdi pasilik pasiziureti sau pries miega, tik atsuk temperaturos davikli daugiau kad namuose nebutu salta ir tuo paciu sniegas nutirptu nuo stogo

Sekmes tau nagrinejantis mazgu brezinius ir tiek dezinant apie XXI amziaus technologijas ir medziagas

turbut parasiau biski nepilnai suprantamai uzsidaryti su plevelem ir panasiai taip ir reikia tik jos turi buti geros ne siltnamines o kvepuojancios, tai turejau omeny, ne kaip kiti kartais megsta ant stogo prilyditi bitumine danga o per vata vejai nepasvilpauja nera ji kiaura beto ji is saves siek tiek pleciasi todel tarpus uzpildo tik nereikia dedant pjaustyti ja i mazesne puse, o ji turi isisprausti tarp gegniu.

p.s. nelabai moku paaiskunti rasant zodiskai kalbant lengviau bet gal supratot minti

Zojux, kaip visada, pavaro šiaule yra šiaule Nors grubiai, bet teisybės yra.
Lemora, tikiuosi, tik fantazijos trūkumo prispirta pasirinko niką, netyčia sutapusi su įmonės pavadinimu...nes kitaip tai šakės: jei vis tik darbuotojas atstovauja įmonę ir rašinėja tokius vėjus tai greitai pajus boso bato antspaudą ant subinės ir žiūrės į Lemorą iš lauko pusės, su vilko bilietu Kitas scenarijus - suprantantys apie ką kalba niekada nieko Lemoroj nebepirks ir kitiems pasakys, su tokiais konsultantais gali taip prisišiltinti, kad maža nepasirodys
Dabar apie šiltinimą. Taip, PU yra liuks variantas, pilnai sutinku, tik vienas niuansėlis - kaina. Nesiryžau savo name purškinėtis, bet kai teko šiltinti boilerį (apvalus gyvatė, plokštėm apklijuoti labai nepatogu ) pirma mintis buvo apie PU. Kai artimiausi purškėjai užbliovė beveik štuką plius pvm galvojau teks vatyte apsivynioti, bet pavyko rasti kas padarė už keturis šimtus. Nors ir tai yra daug. Reali alternatyva yra PIR plokštės, jos labai puikiai atstoja putas, su sąlyga, kad dengiami +/- lygūs plokšti paviršiai. Jei paviršiai nelygūs (pvz arkinis angaras; rifliuotos skardos siena ir pan) nieko geriau ir efektyviau už PU nerasite. Vienas iš PU privalumų - esant sudėtingai konstrukcijai putos gerai užpildo tarpus ir garantuoja pastato sandarumą, "užima kvėpavimą", dusina Nepamirškime, kad iš tikrųjų yra "kvėpavimas" - tai konstrukcijos gebėjimas praleisti(pašalinti) garą, bet ne orą. Būtent putos,kaip monolitinė konstrukcija, su sandarinimu susitvarko puikiai.
Vata turi komplektą savybių, dėl kurių jos vengčiau, o jei naudočiau, tai tik kaip pagalbinę priemonę kartu su kietosiomis šiltinimo medžiagomis. Vata "kvėpuoja" - pabandykite pridėti gabalą prie burnos ir papūsti (traukti nepatarčiau ) įsitikinsite, kad oras eina kiaurai, plius ta vieta iškart bus drėgna - drėgmė nužudo visas termoizoliacines savybes, naudojant be plėvelių yra visiškas niekalas. Vienintelis vatos pliusas - kaina. Vata vidutiniškai ~100..120Lt, EPS/NEPS 150...200, PIR ~500, PU ~750...800Lt/m3(nepamirškime, tai kaina su darbu). Dar atkreipkime dėmesį į lambdą - medžiagos šiluminio laidumo koeficientą. Vata vėl lieka prioritetų dugne su ~0.037...0.042, nors teko girdėti apie gaminį su 0,019! Palyginimui EPS ~0.035, PIR/PUR 0.022...0.025. Dėl geresnių šiluminių savybių, stogo šiltinimo storis gali būti du kartus mažesnis naudojant kietąsias šiltinimo medžiagas vietoj vatos. Juk nenorime, kad mansarda sumažėtų pusmetriu? O stogo šiltinimui reikia skirti didelį dėmesį ir orientuotis į galutinę R~10, būtent per stogą šilumos nuostoliai didžiausi

http://www.youtube.com/watch?v=I7bx6Rvacsk

Mano supratimu kuo geriau apšildyti savo namus stengiamės tik dėl ekonominių sumetimų - mažiau išleisti šildant. Jeigu tai yra vienintelis faktorius, būtina skaičiuoti atsiperkamumą.

200 m2 stogą uždengti:
40 cm vata kaina (turint omeny kad 1m3 ~ 100 Lt) - 8 000 Lt
10 cm PU (1m3 ~ 800 Lt) - 16 000 Lt
10 cm PIR (1m3 ~ 500 Lt) - 10 000 Lt

tiesą sakant net nežinau ar tokių storių šiluminės savybės bent panašios (tegul pasako nusimantys), tačiau jau dabar skirtumas didelis ir automatiškai kyla klausimas - kiek laiko už sutaupytus pinigus galėsiu kompensuoti šilumos praradimus?

Ar aš kažkur klystu?

Prie vatos pridek dar pleveles, briuselius 5*5 ir darbas, PU eina su darbu plius gaunamas sandarumas geresnis.

gažus filmukas. Šalia radau dar vieną. Labai įdomu būtų pamatyti rezultataus, jei lemputės būtų ne viršuje, bet žemiau vatos, apačioje:) Labai įdomu

OK.

Nesu statybų žinovas, tad ar kas nors galėtų įvertinti :

Kiek kainuoja 200m2 stogo šiltinimas vata (su visom medžiagom ir darbais)?
Kiek kainuoja 200m2 stogo šiltinimas PU (pasiekiant tokias pat šilumines savybes kaip ir su vata)?
Kiek šilumos reiks kompensuoti dėl vatos nesandarumo ir visų kitų trūkumų (vertinant, kad abiem atvejais darbai atlikti kokybiškai)?

Neturiu įrodymų, bet panašu, kad šiai dienai PU iš piniginės pusės visiškai neapsimokantis šiltinimo būdas. Tikiu, kad po kelių metų tai taps standartu ir kainuos tikrai ne 8 kartus brangiau

prisižiurėjus ekovatos reklamu tai vaizdas kad tik ji vienintelė kam nors tinkama pu visiškas š... ir visa kita

Pirmiausia, lygindami nepamirškime kokybės. Juk neginčysite, kad Tata Nano irgi automobilis, bet ar toks pats kaip Audi, MB ar pan? Vata yra labai pažeidžiama, jos savybės labai priklauso nuo plėvelės, nuo darbų kokybės, nuo konstrukcijos. PU mažiausiai priklausomas nuo darbų kokybės, PIR,EPS, NEPS bus kažkur per vidurį.
Galime suskaičiuoti šilumines varžas šiems jūsų pateiktiems pavyzdžiams:
Vata: 0,4 / 0.042 ~ 9,5
PU: 0,1 / 0.023 ~ 4,35
PIR: 0,1 / 0.023 ~ 4,35
Šie skaičiukai įliustruoja tik vieną šilumos nuostolių būdą - šilumos perdavimą. Be šio dar egzistuoja konvekcija (kai šiluma namus palieka su šiltu oru - per konstrukcijų nesandarumus) ir spinduliavimas (jaučiate šilumą, laikant ranką netoli šilumos šaltinio bet jo neliečiant). Vata ir konvekcija yra beveik automatiškai suprantama, plėveles neužtenka sudėti perleidžiant, jas reikia sandariai suklijuoti tarpusavyje, taip pat hermetiškai pritaisyti prie jau egzistuojančių konstrukcijų (sienų). Mažiausio plyšelio, skylutės vietoje iškart problemos: šiltas oras patenka į šaltą vatą, ten esanti drėgmė kondensuojasi, vata puikiai įgeria šią drėgmę - nuo drėgmės praranda visas termoizoliacines savybes.
Šios problemos PU ir PIR yra svetimos. Putos puikiai sandarina konstrukciją ir jokių šansų konvekcijai. PIR turi aliuminio folijos dangą, kuri ne tik sandarina (ir oro, ir garo požiūriu) konstrukciją, bet dirba kaip ekranas, atspindintis spinduliavimą.
Gerai atrodo tarpiniai variantai, kai brangios ir kokybiškos medžiagos naudojamos kartu su pigiom ir neefektyviom. Iš vidaus naudojame PIR arba PU, kurios garantuoja sandarumą, o ant jų jau ne taip blogai atrodys ir vata - visas problemas sprendžia PIR / PU, vatai belieka tik trupučiu prisidėti prie šiluminės varžos. Nepamirškime, kad vatą reikia saugoti ne tik nuo drėgmės iš patalpos pusės, bet ir nuo atmosferinės! Jei stoge bus nors mažytis lietaus vandens nuotėkis(nesandarumas dangoje) vata permirks negyvai ir reikės ilgokai jai išdžiūti. Jei vietoj vatos panaudosime EPS arba NEPS kurie labai mažai įgeria vandens, tokia problema negrės. Todėl aš tarp gegnių naudojau NEPS, iš kambario pusės dėjau PIR plokštę o NEPS iš lauko pusės apsaugojau difuzine plėvele (dangos nesandarumo atveju; kondensatui, lašančiam nuo vidinės dangos pusės).

Ir kaip cia taip pataike, kad kamuoliukas viasi neisleke lauk cia gal kokia fizika irgi ar tik bandymu metodu gautas fokusas
Papildyta:


Man apsiltinti ~200m2 kainavo ~8000Lt o storis gyvenamose patalpose ~14cm, o garaze ~8cm. Dabar tiklius kainu nezinau, bet gal taip nesubrango
Papildyta:


As irgi blogiausiu atveju jau buvau nusprendes daugybe laiko gaisti ir zaistis su EPS (vata buvo eliminuota is karto), taciau galiausiai radau tai ko ieskojau ir uz realia kaina, del ko nie kike nesigailiu, kad savo laiku atviru poru termoputu putikai norejau neblogai is manes zudirbti ir pasiule kaip poto isiaksejo tokia pat kaina kaip su PU , o buciau gyvenimo klaida padares

Suprantu PIR ir PU privalumus ir vatos trūkumus, bet visgi gaunasi, kad norint pasiekti tokią pat šiluminę varžą su PU reik 4 kartus daugiau pinigų, o su PIR 2,5 (gal kiek mažiau, įvertinus darbų ir papildomų medžiagų kainas). Reikia pripažinti, kad šiai dienai tai neapsimoka.

Tarpiniai variantai skamba patraukliau. Ar galėtumei papasakoti kaip tarp gegnių naudojai NEPS. Įdomiausia kaip sprendei sandarumo klausimą?

Papildyta:


Gal gali išduoti paslaptį kada, kas ir ką tau pūtė? Gali ir į AŽ.

tau jau buvo aiskiai ir Viliene pasakes, kad naujesnemis ir efektyvesnemis siu laikotarpiu technologijomis yra ir bus brangiau - juk ir vystiklu nebenaudoji, nors sauskelnes kelis kart brangiau arba kam is viso i koki kina eini, jei po kokiu 1-2 metu ta pati fila parodys televizija
Mums nebereikia irodymu, kad su tuo slamstu, dar kitaip vadinamu vata, yra pigiau ir mes tai zinome, taciau mums matyt ne tik tas pigumas uz teorinius skaiciukus aktualus per ir realus apsiltinimo efektas ir pacios medziagos savybes.
Kitas dalykas, bentras projektinis sprendimas. kaip pvz puciant PU putomis nebereiketu jokiu difuziniu, delto nereiketu stogo konstrukcijoje "makaronu", darbo statybininku maziau ir pan. taciau tai turi buti kompleksinis sprendimas is kurio galima isgauti gal net ir artimesni ekonomini varianta kainos atzvilgiu.
Lyginti 1m3>=<1m3 geros medziagos ir sudo yra neteisinga.
O jei vertinti apsimokejima ir neapsimokejima vien kainos apsketu, tai neapsimoka ir plyteles pirkti uz didesne kaina nei 9,99, nes fukcija ta pati, neapsimoka ir parketlentes deti, nes yra dishovo laminato, neapsimoka medinius langus deti nes yra paprastu plastmasgaliu, neapsimoka selektyvinius stiklus naudoti, nes yra paprasti, neapsimoka dazyti su Caparol, nes yra Sniezynka ar t.t. ir pan., o jei realiau, tai matyt neapsimoka is pacio namo sienu apsiltinti EPS arba NEPS, nes yra vata, o tai pigiau

Siltinta buvo 2010 pavasari. Siltino "Likon" su Bayer putomis.

Dar kartą paskaitykite, ką rašiau apie vatą, nepamirškite, kad pigią mėsą šunes ėda Chaltūrai, jei sąžinė leidžia, dėkit vatą belekaip ir belekiek. Save gerbkite ir mylėkite, kompensacijas už šildyma vistiek kada nors užrauks.

Aišku galėčiau, šiltinau šitaip. O čia sandarumą sprendė PIR aliumo folija ir lipni juostelė.

jo pirkite bragiai viska nes kas brangu yra "gerai" o su putom prisipute ir sedekite ir kvepuokite chemijos ir gyvensite ilgiau.

o geriau paziurekite i skandinavus svedus norvegus kuom ten darosi ir dar karta pagalvokite.....


o vata kad nepustu vejas tam yra pleveles dedamos arba priesvejine vata.


sekmes siltinant stoga

galima ir su vata pasidariti sandariai 0,3-0,4 sandarumas
http://www.isover.lt/files/images/video3.html http://www.isover.lt/files/images/video2.html o nesilaikant tehnolopgiju visur gali prisidirbt š....

Vieta, kur Rolandas minėjo kad kabeliukas pravestas ir sandarumas pažeistas - reikėtų termoviziją padaryti truputi pagyvenus, kai per tą mažytį tarpelį isoveris prisišniauks drėgmės...Jei ten būtų ne vata o EPS/NEPS ta skylutė plėvelėje didelės įtakos nedarytų: ir laidumas orui putos visai kitoks, ir įgeriamumas

Grazu , buciau ir as devasis su EPS tarp gegniu, tik irgi masciau kaip buciau sprendes beda kai pas mane tarp gegniu ~0,8m, todel galvojau kur deti nupjaustytu likucius ir kike nuostoliu, bet issiprende bedos su PU, aisku varza ne tokia kaip pas jus, bet svarbu dar kad ne su vata
Papildyta:


ir dar kur ta stebuklinga savybe digsta vatos kaip "kvepojamumas" jei visur ispyskinta plevele
Patys supranta to sudo minusus ir prendzia su pialdomomis medziagomis, uz kurias reikia irgi moketi....tokiu atveju kodel ne is karto EPS
Vopsim klaunada su tuo brudu
Papildyta:



tvirti ir argumentuoti motyvai , tuoj pakeisiu nuomone apie vata
Dar vienas vatininkas, kuris pirma siulo kvepuojancia vata, o poto pleveles...gal dar maximos maiseli ant galvos uzsimauti, kad neisgarinti dregmes

0.8 yra labai geras matmuo, jei ne daugiau nei 0.8. Nepamenu, ar buvo medžiagos foto, bet NEPS užsisakiau "gabalėliais" 4000x500x200 ir iš jų vietoj pjaustėm gabalus po 56cm. 0.8 gerai, nes iš 4m ilgio gautumėt 5 gabalus
Netgi truputi daugiau nei 0.8 gali būti tarp gegnių - juk reikia palikti po 1cm montažinėms putoms.
Reikėtų apie tarpus tarp gegnių pagalvoti prijektuojant stogo konstrukciją, tuomet EPS/NEPS išeiga bus optimali. Deja, bet mūsų stogą projektavo vatai todėl atstumai "be ryšio".

Ar negeriau butu 4000x1000x100 butu maziau siuliu ir persidengtu jos ...

[quote=Vilienė,2012 01 25, 11:53]Vieta, kur Rolandas minėjo kad kabeliukas pravestas ir sandarumas pažeistas - reikėtų termoviziją padaryti truputi pagyvenus, kai per tą mažytį tarpelį isoveris prisišniauks drėgmės...Jei ten būtų ne vata o EPS/NEPS ta skylutė plėvelėje didelės įtakos nedarytų: ir laidumas orui putos visai kitoks, ir įgeriamumas

[/quote]



i tavo klausima va sprendimas
http://www.isover.lt/files/pdf/isover%20vario%20.pdf
Papildyta:


Papildyta:
tvirti ir argumentuoti motyvai , tuoj pakeisiu nuomone apie vata
Dar vienas vatininkas, kuris pirma siulo kvepuojancia vata, o poto pleveles...gal dar maximos maiseli ant galvos uzsimauti, kad neisgarinti dregmes

[/quote]

kaip matau givenime apie statybas daug mates ir daug nusimanai......
Jei apie putas ismanai apie jas ir kalbet bet nesnekek koks kitas produktas yra sh nors apie ji net nieko nezinai.

Su sąlyga, kad įrengta bus IDEALIAI. Bet kuris mažiausias defektas plėvėje praleis drėgmę ir jūsų mylimai vatytei bus chana. Jei po kiaura plėvele bus EPS/NEPS/PIR/PUR - pasekmės beveik nejuntamos. Va tokios tokelės - pigią mėsą šunes ėda.
Papildyta:

Taip, yra logikos, skersinės siūlės perdengiant būtų atliktos kokybiškiau. Taip dariau 15cm sluoksnį - 10+5.

bet kur garntijos kad EPS/NEPS/PIR/PUR bus padaryta labai gerai ir tarpu nebus ar kokio kito defekto ? Jei nekokibiskai padarys bet kokia medziaga bus suns vietoje.

Gerai, klausau

Kiek tie priedukai kainuoja gal galite pavardinti?
Ir kiek atims laiko darbo imlumas ,kad viska kruopsciai suklijuoti ,uzlipinti ir uzsandarinti.
Ir kaip sakiau daug didesne tikimybe musu ,,darbininkams'',aisku ne visiems, privelti broko