Onkologinės ligos - 35

Na maniškis aluas atsisakė,geriau 50 gr baltos ar 50 gr be E (naminukės l.geros turi)įkala

Kristule05, kaip Jūsų ligoniukui sekasi? Kaip operacija pavyko, reabilitacija? Rodos Jūsų vyro "draugelis" žarnyne įsitaisęs buvo?

Aha žarnyne.Operacija pavyko,bent gydytojas sakė,kad pašalino tai ką ir buvo suplanavę Metastazių nėra,tik vat kad su stoma visam gyvenimui teks draugauti Bet maniškis kažkaip labai greit su ja apsiprato,puikiai tvarkosi Tik sunkiai gyja kur drenai buvo iš užpakalio išvesti,vis šlapiuoja. r su šlapinimusi vargsta,mat dar vis su maišiuku vaikšto,bet lyg ir sakė ryt urologas ligoninėje pakonsultuos,gal išims
O šiandien chemoterapijai atsigulė,tai vat pergyvenu,kaip perneš

Klaipedeciai ir kas salia

Onkohematologinių ligonių bendrija “Kraujas” nuo 2012 metų balandžio mėnesio kviečia sergančius ar sirgusius onkologine liga klaipėdiškius į emocinės paramos grupę.

Susitikimų vieta – “Klaipėdos galerija”, Bažnyčių 4/Daržų10.

Užsiėmimų trukmė - 1,5 val.

Prieš ateinant į grupę, kviečiame individualiam, įvadiniam pokalbiui su grupę koordinuojančiomis psichologėmis Teresa Sausaitis ir Simona Kunigėliene.

Kviečiame registruotis telefonais 8-699-97997; 8-687-40952.

Keista logika - jei nesergu vėžiu, negaliu suprasti sergančiųjų? Iš kur Jūs žinote? Tiek to...
O šiaip Jūs irgi klaidinate žmones. B grupė ne negalima, bet REIKALINGA sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Neapsigaukit.

Wėtrai. Ne į temą, bet Jūs teisi - Oželis yra iš buvusio Plungės rajono. Gryns žiamaitės. Dūninynks.

Nu vo, atspėjau aš jau pora dešimtmečių gyvenu Žemaitijoj, bet taip ir nepriprantu prie jų "pasakymų", kartais kai pasako, tai ir žakteliu bet šiaip, žemaičiai-nuostabūs žmogai ir aš ne į temą

Neaplenkė ir mūsų šeimos.. Kiekvieną kartą lankantis pas gydytoją dėl atsakymų – naujienos vis blogesnės nei tikimės. Paskutinė naujiena – labai pyktas ir greitai plintantis! Greitai plintantis!!! Pirmo atsakymo laukėm apie mėnesį, „ačiū“ šeimos daktarei, kuri „per darbus neturėjo laiko paskambinti“. Paskui pirmo vizito pas onkologę laukėm kelias savaites, tada operacijos dar kelias savaites, atsakymo dar kelias savaites.. Šiandien atsakymas: labai pyktas, greitai plintantis, ryt chemija..
Rašau jums, kad padėtumėte sudėlioti mintis.
Kas mūsų laukia po pirmos chemijos?
Dar nepaminėjau, kad tas padaras apsigyveno anytos krūtyje. Ji serga dar ir cukralige, leidžiasi insuliną, kaip tai gali paveikti?.. Kol kas diagnozės tikslios negaliu parašyti, nes dar negrįžo iš ligoninės. Tiesiog esu pasimetusi po pokalbio su ja telefonu..

Niekas nežino ko laukti po pirmos chemijos - patirčių skalė labai plati. Aš laukiau blogiausio - nebuvo nieko, išskyrus, kad garbanas teko nusiskusti. Antroji buvo kaip kelios dienos klasiškų pagirių. Už savaitės trečia - bijau nei ką mažiau nei pirmosios, antrosios....
Laikykitės , ir bendradarbiaukit su gydytojais patys klausinėdami (ypač dėl ligų sąveikos - gydytojas prieš pirmą chemiją išklausinėja apie visas ligas, vartojamus vaistus, todėl pasiruoškite, net ir nereceptinius susakykite) , čia profesionalaus atsakymo negausite, tik įvairias nuomones, išgyvenimus ir palaikymą sergančių panašiomis ligomis. Anytai stiprybės (ir jums taip pat, nes nieko nėr blogiau, kai ligonis turi guosti aplinkinius). Svarbu jis jau pašalintas iš organizmo, dabar reiks chemijos ir spindulinės terapijos jį pribaigti.
O ką reiškia agresyvus ir greit plintantis? Kiek išplitęs? Kaip jautrus hormonams? Tokie tyrimai jau turi būti po operacijos?
Papildyta:

Gal galite nuorodėlę į kvalifikuotus tyrimus? (ne LR publikacijas )

Niekas netiria akivaizdžių dalykų. Tai kaip aksioma. Tiesiog vitaminai būtini. Mano visos turimos knygos (medicininių leidyklų) apie tai rašo (net dvi turiu ). Kita bėda yra ta, kad tie, kurie rašo, kad negalima, niekada nepateikė jokių šaltinių. Tiesiog jų nėra. Jau kartą buvo apie tai diskusija su straipsniais ir nuorodomis. Nėra jokių išvadų, kad B grupė stimuliuoja kažką. Net nevarkit ieškodami. Bet aš savo akimis mačiau, prie ko priveda namiškiai ligonius dėl tokių mitų. Vienam seneliukui namiškiai nedavė nieko, kur galėtų būti vitaminų. Pasiėmė knygą, kur surašyta, kokios daržovės ir produktai turi B vitaminų ir juos braukė iš raciono. Jokios duonos, jokių kruopų (B šaltinis), jokių vaisių ir daržovių. Hemoglobinas 76. Išsekimas totalus. Ar verta?

O taip, yra, ir nemažai. Taipogi nemažai studijų teigiančių priešingai.

Čia pirmi pasitaikę, po 2 min. paieškos:
http://jama.ama-assn...2/19/2119.short

http://jco.ascopubs....21/8/1556.short

Greitas

Antra nuoroda, jei teisingai supratau (nes nemoku anglų) yra už vitaminų naudą. Tai pirma.
O antra - tas straipsnis eina per visur. Jau buvo aptartas ir čia. Cituoju tą, ką buvau rašęs apie šį straipsnį:

"Cancer Incidence and Mortality After Treatment With Folic Acid and Vitamin B12 (JAMA. 2009;302(19):2119-2126.)

Atidžiai pažiūrėkime į dozes (angl., bet suprantama):

The two randomized, placebo-controlled clinical trials included 6,837 patients with ischemic heart disease who were treated with B vitamins or placebo between 1998 and 2005, and were followed up through December 31, 2007. Patients were randomized to receive oral treatment with folic acid (0.8 mg/d), plus vitamin B12 (0.4 mg/d), plus vitamin B6 (40 mg/d) (n = 1,708); folic acid (0.8 mg/d) plus vitamin B12 (0.4 mg/d) (n = 1,703); vitamin B6 alone (40 mg/d) (n = 1,705); or placebo (n = 1,721).

Tai va – tame pacientams skirtame mišinyje folio rūgštis rekomenduojamą paros normą (RPN) viršija 4 (keturis) kartus, vitaminas B12 – 400 (keturis šimtus) kartų, vitaminas B6 – 20 (dvidešimt kartų). Tai ko norėti? Bet, manau, ne tas svarbiausia. Žvilgterkit pastraipą žemiau:

The researchers found that after a median 39 months of treatment and an additional 38 months of post-trial observational follow-up, 288 participants (8.4 percent) who did not receive folic acid plus vitamin B12 vs. 341 participants (10.0 percent) who received such treatment were diagnosed with cancer, a 21 percent increased risk. A total of 100 patients (2.9 percent) who did not receive folic acid plus vitamin B12 vs. 136 (4.0 percent) who received such treatment died from cancer, a 38 percent increased risk. A total of 16.1 percent of patients who received folic acid plus vitamin B12 vs. 13.8 percent who did not receive such treatment died from any cause.

Taigi pacientai šerti tais vitaminais buvo ... 39 mėnesius (!), t. y., daugiau kaip trejus metus. Net patys nekalčiausi dalykai tokiomis didelėmis dozėmis vėžį įvarys žymiai greičiau. Gal trejetą metų pagerkim nekaltos druskos? Na, jei per dieną mitybinikai rekomenduoja 5 g valgomosios druskos, tai 400 kartų didesnė dozė bus 2 kg (dvidešimt kartų didesnė dozė – 100 g, keturis kartus didesnė – 20 g). Kiek dienų, ne mėnesių, mes ištvertume? O jeigu vandenį tokiomis dozėmis gertume? O jei ramunėlių arbatą? O jei kavą? Galima tęsti toliau, bet tai jau absurdas.

RPN nusako tokį vitaminų kiekį, kuris reikalingas žmogui per parą, kad organizmas galėtų funkcionuoti. Negausim vitaminų, numirsim. Gausim bent tiek, kiek yra RPN – gyvensim. Kam tada ryt šimtus kartų didesnę dozę? Kartais reikia. Esu jau rašęs, kad net 5-Fluoruracilo anotacijoje parašyta, kad tas vaistas sukelia vadinamąjį rankų-kojų sindromą, kurio galima išvengti (bent jau sumažinti) kartu su 5-Fluoruracilu vartojant 50-100 mg vitamino B6. Didelė dozė? Bet kiek mes ją vartosim? Tol, kol bus paskirtas 5-Fluoruracilas. Bet ne trejus metus iš eilės. Galima tęsti ir apie hemoglobiną ir apie kitus atvejus, bet tą juk jūs ir taip žinote."

Einu miegot, labanakt. Esu minėjęs, kad pas jus vyrauja tik balta arba juoda. Arba itin specifiniai moksliniai straipsniai (kaip šiuo atveju - juk tyrė ne vėžį, o širdies ligas; išvadose ir parašyta, kad plaučių vėžio rizika padidėjo tiems, kurie vartojo vitaminus IR sirgo išemine liga; tai svarbu), arba marginalinis banalumas: arba kordicepsas su angioceliu, arba barsuko taukai. Arba kruopų dieta (kruopos turi B gr.), arba dieta be alaus. Arba dieta be alaus, bet su kitu stipresniu gėrimu brendžiu. Su brendžiu, bet ne su pigesne degtine, nors iš esmės yra tas pats. O kur paprasti dalykai? Kur kasdienės žolytės ir kasdieniai kiti dalykai?
Nueikit į maksimą ar iki kokį. Ką matot? Ramunėlės, rooibos, medaus krūmo arbata, aliejai, kiniški grybai (visas pakas už šešis litus)... Valio. Galima sutaupyti ir padėti sau. Ką gali kordicepsas iš fau fau ir ko negali kiniški grybai už šešis litus? O ką gali rooibos (liet. raipsteglis)? Ką gali paprasta ramunėlė? Kam jums heliksoras, jei amalai visą Kauną okupavo? Tuoj žemaitiją pasieks. Žinau tokių vietų, kur amalai auga juosmens lygyje, net kopėčių nereikia. Bet jau praėjo laikas rinkti - tuoj žydės, tad visi syvai dabar sukilę žiedams iškelti. Kam alkymeras, jei ežiuolė su linų ar žuvų aliejais duos dar geresnį efektą? Aišku, truputį reik žinot, kaip ir kur ir kada kad ir su ta ežiuole. Čia kaips u moteriške. Praeitą savaitę rašė LR apie šarlatanus, kurie gydė kamieninėmis ląstelėmis. Vienas žmogus (apgautasis) pasakė, kad susigundė todėl, kad buvo labai brangu, vadinasi gerai. O aš važinėju su Škoda. Bet Škodą pirkau salone naują. Visiškai naują. Neprivemtą, neprimėtytą prezervatyvų, kaip būna parvarius iš Vokietijos. Aš tai mašinai buvau pirmas. Ir ji man buvo pirma. Och, kaip romantiška. Apie ką čia? Ai, turiu mašiną, kuri važiuoja taip pat gerai, kaip ir visos kitos. Tai jei galima imunitetą pakelti su priemonėmis, kurių galima nusipirkti maksimoje, tai kokio bieso ieškoti už kelis šimtus fau fau kokio? Čia labai paprastai parašiau, primityviai, bet teisingai. Kartais nuvažiuoju pas bičiulį. Grybai - 50-150-250 Lt. Imunitetui - 50-100 Lt. Amalas 10-50 Lt. Sakau durnas. Plėšikas. Šarlatanas. Bet jis paaiškino, kodėl taip yra ir kodėl taip reikia. Apie maksimą ir grybus tai irgi jo paprotinimas, bet pasakė ir kodėl kartais reikia kitaip - vieni grybai tinka vienais atvejais, kiti - kitais. Kai reikalas neskubus, tiks grybas iš maksimos. Kai skubus - reikia koncentrato. Kai reikia dar ko nors atidesnio, reikia žiūrėti, ieškoti, tartis su geriau išmanančiais, o kai nereikia atidesnio, galima iš maksimos. Pvz., medaus krūmo arbata - estrogenas; galima ne visiems, bet jei reikalas paprastesnis, nesusijęs su hormonais, geriam tą medaus arbatą ir lengviname šalutinius poveikius. Jei su hormonais reikalas - va, tada reikės gal kažko įpatingesnio, retesnio. Matot, nėra vien juoda-brangu, bet nėra ir vien balta-kruopos.
Dabar jau tikrai nusišnekėjau gal, ir tikrai einu miegoti. Rytai mano sunkūs - kurti krosnį, melžti karves, šerti kriuksius. Kaimas vienžo.

Būtent. Tą ir sakau, kad pilna tyrimų, pasisakančių tiek už vitaminus, tiek prieš juos (pirmieji pastaruoju metu vyrauja). Tiek vartojant RPN, tiek - žymiai didesnes dozes.
O ant tos rekomenduojamos paros normos taip neužsifiksuokit - tokia norma rekomenduojama standartiniam vidutiniam sveikam žmogui. Sergant įvairiomis ligomis ji gali keistis tiek į vieną, tiek į kitą pusę.

Apskritai, mano nuomone, maitinantis vienaip ar kitaip, "teisingai" ar mažiau teisingai (aišku nepuolant į kraštutinumus), įtaka ligai bus nedidelė. Tačiau mityba yra vienas iš nedaugelio dalykų, kurie priklauso nuo pačio žmogaus, o aktyviai savo ligos gydyme dalyvauti norisi. Antra, žinot tą pasaką, kaip ropę rovė: diedukas rovė - neišrovė, bobutė rovė - neišrovė, galiausiai kartu įsikibo rauti ir pelytė ir... Taip ir ta mityba, nors įtakos didelės ji nedarys, bet gal kažkada pasitaikys taip, kad trūks tik tiek iki ligos išrovimo.

O dėl brangių papildų - placebo yra rimtas ginklas