Sveikos esamos ir busimos mamytes
(Jei tokia tema jau egzistuoja, perspekite)

Kaip manote kada verta susilaukti kudykelio antro, ar tada kai atrodo geras amziaus skirtumas tarp maziuku, ar tada kada pati nori? O jei nuomones nesutampa su vyru? Ar blogai per didelis amziaus skirtumas tarp vaiku? Gal lengviau planuoti antra kai pirmas jau keliauja i mokykla?

apie antra vaikuti mes ir kartais pasisnekam,ir labai norim. nenoreciau kad butu labai didelis skirtumas tarp vaikuciu maximum 5-6metai. kita met nusprendem kad bus laikas antram vaikuciui

O as labai bijau to skirtumo nes tarp manes su sese 7m skirtumas ir labai nesutardavone. Dabar dukrytei trys metai, ir mes jau galvuojame kad uz metu pradesim as tai noreciau dabar, bet vyras ne

manau turi būt ne mažiau nei 3-5 metai. pati jokiais b8dai neplanuočiau pametinukų

Na kai kas planuoja, nes kaip sako uzaugina vienu vargu ir darbas nenukencia dvigubai

aš supratau temoje buvo klausiama asmeninės nuomonės, o ne ką kiti daro. pametinukų negimdyčiau ne dėl savęs, o dėl vaikų

Tai labai idomu jusu nuomone? Kodel vaikam blogai pametinukam?

niekur nesakiau kad blogai. tačiau daug smagiau kai skirtumas didesnis. pati turiu nestipriai vyresni brolį ir sau dar vaikystėj prisižadėjau kad tarp mano vaikų jei turėsiu antrą skirtumas bus ne mažesni kaip treji metai

Ne manęs klausiate, bet pasakysiu savo nuomonę, nes sutinku - pametinukų neplanuočiau. Nes vaikas turi jausti mamos meilę, dėmesį ir artumą. Jei mažyliui dar metukų nėra, o mama jau laukiasi kito, tai jai ir sunku nešiot, o ir šiaip būna visokių nuotaikų, sveikatos nėr ir t.t. o kai gimsta antras, ir pirmajam dar labai dėmesio reikia. Žodžiu, neplanuočiau dėl vaikučio emocinės būklės.
vat kokie 3-5 metai yra jau pakankamas tarpas tarp vaikučių.

visiškai sutinku su tuo, manau kad tėvai apie vaikus turi galvoti, o ne 'aj,man taip patogaiu, vienu kartu užauginsiu, darbas nenukentės'

O as turiu pametinukus ir labai tuo dziaugiuosi. Ne del to, kad isvargstama vienu metu, bet butet del paciu vaiku. Kai matau, kaip dukryte rupinasi broliuku, kaip ji myli, kaip glosto, kaip zaisliuku prinesa, mane kviecia, kai tik broliukas nubunda.. na, neina aprasyti zodziais to, kaip elgesi sesute su broliu. Ar kaip broliukas sekioja akimis sesute visur kur tik ji eina. Sugebetu, begtu is paskos. Prisipazinsiu, labai bijojau antro vaiko, netyciukas gavosi. Bet dabar labai tuo dziaugiuosi. Tarp manes ir brolio buvo 6m skirtumas. Mazai ka bendro turejom, ypatingai, kai jis patapo paauglys, o as buvau dar tik mazvaike, kuriai nepriklause buti jo kompanijoje.

man su broliu skirtumas metai ir keli menesiai ir labai gerai sutarem ,o vyras su savo brolio 6 metai skirtumas tai jau bendravimas ne toks,anksciau sakiau kad tarp vaiku bus 2 metai skirtumas,bet neisejo taip kaip norejau bus didesnis skirtumas

as manau kad vaiku bendravimas tarousavyj (broliu ir sesiu) nepriklauso nuo amziaus skirtumo, viskas priklauso nuo musu, kaip mes auklesim ir mokinsim juos dalintis, myleti ir gerbti vienskita, o skirtumas amziaus cia neprieko. mes kolkas neplanuojam antro vaikelio, nes dar noriu paaugint viena, koki 5-6m manau geras skirtumas, kai vyresneliui jau gali viska normalei paaiskint kaip reik mylet kudikeli, juo rupintis, nes ir jis pats toks mazutis buvo ir juo teveliai rupinosi, dar didele klaisa mamos dar kai vyresneliui uzkrauna mazojo prieziura, jokiu budu manau negalima to daryti, jei jis pats nerodo noro, nes paskui visa gyvenima prikisines ir prisimins kaip mama ji verte su broliu ar sese but, kai tuotarpu jis norejo zaisti.

Na mano vyro ir jo brolio skirtumas 1m, is vaikystes pasakoja tiek, kad kartu ir i kiema ir darugai bendri, ir db puikiai sutaria. Musu su sese skirtumas 7 metai, vaikysteje labai nesutareme, db viskas gerai, kai ji jau suaugusi. As visada pavydejau pusseserem, tarp kuriu skirtumas 3 metai, jos kaip drauges visada budavo.

Is vaikystes su sese man vien blogi prisiminimai, bet kaltinu del to ir tevus, nes visada man uzkraudavo sese, as jos kambari, zaislus turejau tvarkyti, ir pamenu tik tos zodzius, ji juk mazesne

Siuo atveju tai taip pat priklauso nuo visos seimos bendravimo, o ne tik kad gali paaiskinti. Nemanau, kad aiskinimais kaip myleti broli ar sese galima kazko pasiekti. Reikia pavyzdzio, rodyti, kaip tevai myli ir gerbia vienas kita ir kaip myli vaikus. Mano dukryte tik 1,4m vyresne uz broli. Mes jai tikrai neaiskinam, kaip ji turi myleti broli, bet matosi, kad jinai ji dievina. Pabando svetimas zmogus paimti ant ranku, tai taip akimis seka, kad nebandytu issinesti Kaip atsargiai zaidzia, kaip apkabina, buciuoja, supuoja. Paprasciausiai manau, kad jinai mato, kaip mes mylim, kaip dziaugiames, del to ir jinai taip elgiasi. Juo labiau, kad ir jos nepaliekam vienos, nenuvarom. Nori padeti pampersus pakeisti - prasau, nori padeti maudyti - prasau. Viska darom kartu. Pavydo scenu nei karto nebuvo is jos puses. Gal del to, kad nereikejo, nes zino, kad visada apkabinsim, visada atrasim laiko ir jai.
O is kitos puses, kai mamos sako, kad neuzteks meiles dviems is karto... Kazin ka dvynuku mamos i tai pasakytu As taip pat to bijojau, ar uzteks tos meiles. Patikekit, uztenka. Pasidaugina jos kazkaip tai
Tik viena sutinku, tai nera lengva auginti du maziukus. Tik vienas isauga is dantuku dygimo, kitam prasideda Bet kai pagalvoju, jei buciau laukusi tuos tris ar keturis metus iki kito vaiko, nezinau ar as benoreciau. As jau dabar sakau, kad nezinau ar as kada pasiruosiu treciam. As laukiu tos dienos, kai galesiu ismiegoti visa nakti neatsibus paziureti kurio nors vaiko, kai savaitgali galesiu ilgeliau pamiegoti, nes vaikai jau sugebes patys rytais pabuti, pasiimti pusrycius ir zaisti (mano dukryte ankstyvuole, 6val ryto jau atsikelusi). O kai tokie vaikai jau bus, nezinau ar as noresiu dar vieno, kad vel naktim nemiegoti
Nors, gal labai daug kas priklauso ir nuo pirmo vaiko. Jei ramus, lengvai sutariantis, tai as tik uz antra vaika pametinuka. Bet jei pirmas vaikas neramus, verkiantis, daug sergantis, tai geriau jau antra vaika planuoti po keletos meteliu... Na, cia mano nuomone

Nors ir kaip noreciau leliuko, nusprendziau tai atideti metams maziausia

pritariu jums, kad pametinukus ar dvinukus auginti begalo sunku, pagarba tom mamom kurios sugeba, kogero cia tevu, tiksleu mamos pasirinkimas, as zinau kad man butu begalo sunku auginti du maziukus, mano pirmagimis iki 1omen keldavosi naktim pas 30-40min, niekur ramiai nepabudavo, i lauka ramei iseiti negalejom, nes parsinesdavau klykianti, dabar jam virs 2m ir nebuvo nakties kad ismiegotu nepabudes bent 3k, gal todel as dar bijau pagalvoti apie antra, bet kadanors tikrai jo noresiu.

Su mano mazyte labai panasu, ji yra labai jautri, ir asaros kasdiena, na tik del naktu, pagaliau miegam ramiai jau kokius metus.

Na manau pirmiausiai reikia pajausti, kada tikrai norisi to antro, atsižvelgti ar pati mama atsigavusi ir pan.
Bet mano manymu bent 2-3 m. turėtų būti. Tiesiog gaila būtų to jaunesnio, kuriam dar ir pačiam labai reikia to dėmesio.
Mano vyras ir jo brolis pametinukai, tai maniškis sakė vaikystėje jautėsi labai nuskriaustas iki tam tikro laiko, nes buvo mažesnis brolis, o jis neva juk "vyresnis", jaučiasi, kad iki šiol ta nuoskaudą nešiojasi.
Čia žinoma daug kas nuo tėvų priklauso, kaip jie susitvarko, bet kiek pažįstu šeimų su mažu vaikų metų skirtumu, tai tie "vyresnėliai" per daug užignoruoti yra... Nes pagrinde ką girdi iš mamos yra "palauk, dabar negaliu, vėliau". Aišku, kad ne iš piktos valios taip sako, bet paprasčiausiai yra pervargusios visaip kaip ir nebespėja fiziškai, bet vaikui to nepasakysi, jam reikia dėmesio, visiems reikia.
Aš pati, gal tik kai dukrai suėjo 3,5 met. pradėjau svajoti apie antrą vaiką, nes iki tol buvau per daug išsitaškiusi Dukra buvo labai jautri ir nerami, iki 2 metų buvau pamiršusi ką reiškia miegoti naktimis, buvau panaši į zombį, su kapšais po akimis...

Manau kad reikia tiesiog islaukti kada tau atsiranda noras vel buti mama Man atsirado toks noras kai vyresnelei buvo 3 metukai, turbut tuo lakotarpiu jau lengviau jau buna su vaiku. Taigi pas mus 4 metu skirtumas. Labai dziaugiuosi

nesutinku kuo mazesnis amziaus skirtumas tarp vaiku tuo jiems smagiau augti kartu, bendri interesai, poreikiai ir pan..






as irgi turiu pametinukes ir visiskai sutinku su jusu nuomone ir pasisakymu
as taip pat bijojau antro nestumo, nes kankino baime kaip reikes susitvarkyti su dviem vaikais, kaip viska suspeti ir pan..nes antroji buvo netyciuke (nors vyras tai jau norejo antro vaiko) bet man tai buvo gana netiketa zinia ir taip pat galiu pasakyti kad dbr lb dziaugiuosi kad jas abi turiu, viskas imanoma kai nori ir suspeji ir dar laiko lieka sau aisku buna ir sunku kartais..bet kai matai kai vyresnioji priziuri sese, ja buciuoja apkabina, saugo..nu taip nerealu o mazoji jai atsako sypsena gugavimu tikrai nuostabus jausmas ir visi vargai ir rupesciai atsiperka..pagalvoju kaip joms bus smagu kartu augti, zaisti
tad tikrai nera ko laukti 3-5 metai kaip cia kazkuri sake..mano nuomone tokia:vienu metu vienas vargas ir dziaugsmas, o praejus keliems metams jau po to antro vaiko ir nesinori..turiu ne viena pazystama kuri praejus 5 metams po gimdymo sako: nu jau ne, nenoriu dbr vel to pacio vargo is naujo tikrai yra tokiu mamu, kurios jau paskui ir nebenori atsisakyti karjeros, darbo ir vel sedeti namie..
p.s. tai mano nuomone, o jus jau pacios spreskite kada laikas antram vaikuciui kartais kazkas planuoja o Dievas juokiasi kaip sakoma

nemanau, kad tame esme. Mane ir broli skiria 8 m ir puikiai sutariam ;]
labai gerai vyresnis brolis visad budavo ir pasikalbet ir ptoro ikresdavo kai reikia
manau labai priklauso nuo to, kokie charakteriai ir koks bendravimas seimoje, koks auklejimas ir pan.

nu nesąmonė parašyta visiška...čia jau ne metai prabėgę lemia tokį apsisprendimą, o pats požiūris į vaiką "nenoriu vargo iš naujo" .

tarp maniškių beveik 6 metai skirtumas...spėjau ir padirbt, ir vėl užsinorėt pasėdėt namuose su vaiku...paatostogaut...nors daug kas to atostogom nepavadintų aišku...tiesiog pakeisti aplinką, pakūrenti tą namų židinį. Ir jokio vargo nejaučiu, kaip tik viskas užmiršta, viskas iš naujo, stebiu kaip auga mažas žmogiukas ir džiaugiuosi tuo.

dėl vaikų amžiaus skirtumo, tai dabar (vienam 6 su kapeikom, kitai 7mėn) labai smagu jiems kartu pažaisti. Pažaidžia ir gana. Kai paaugs, aišku žaidimų tokių neliks, bet išeina vaikai į socialinį pasaulį, kur randa bendraamžių, ir tas bendravimo-žaidimų, bendrų interesų poreikis pilnai patenkinamas.
Kai užaugs, tuo labiau toks metų skirtumas ištirps greitai.

Tai mano reziume: antram vaikui laikas tada, kai tėvai to nori...ypač mama. Nes vienai norisi išvargti vargelį vienusyk, kitai gal norisi dviejų džiaugsmelių su poilsiu.

Idealiam pasauly (jei pirmagime butu gimusi dabar), noreciau vaiku amziaus skirtumu 2-3 metai. Bet pirmagime sugalvojo ateit kada jai patogiau, tai as dar iki siol atsigavineju nuo tokio kudikio Bet jau jau pasimirsta.. Antro dar neplanuotume, bet asmeniskai manau, kad 5 metu amziaus skirtumas yra maximum tam artimesniam bendravimui. Nenoriu, kad dukra viena uzaugtu. Jei kas duotu trimeti, imciau iskart negalvojus, bet va nestumui ir kudikiui reik pasiruost. Pradejom kauptis Tai, ko gero, pas mus stimulas yra pirmagimes amzius.

manau idealiausias skirtumas tas... kai tėvai jau žino, kad nori dar vieno vaiko, kad sugebės ir yra tam pasiruošę...

taip 'argumentuoti' labai dažna tėvų klaida, nes jie mažiausiai žino kas vaikams smagiausia ir kokie jų poreikiai bei interesai. be to toks mąstymas parodo kodėl tai yra didelė klaida - tėvai galvoja ne apie vaikus atskirai, o kone kaip vieną vienetą - jiems mat visur kartu, primetami interesai ir poreikiai o ir dėmesys kaip vienam vienetui. be to mažiausiai galvojama apie vaikus, labiau apie save nes juk patogiau auginti 'iš karto', jei lytis ta pati jaunesniam bus atiduodami vyresnio daiktai, bandoma įkišti į tuos pačius būrelius ir pan,, kad tik tėvams būtų patogiau. iš tiesų tai kuo daugiau skaitau pametinukų tėvų pasisakymų, tuo labiau įsitikinu kad mano sprendimas vaikus planuoti bent trejų metų skirtumu yra labai teisingas, nors pradžioje ir buvo paremtas tik mano patirtimi ir stebėjimu šeimų auginančių pametinukus o kas teigia kad tokia nuomonė neteisinga matyt nėra įsitikinę savo pozicijos tvirtumu antraip nereikėtų gintis aiškinant kad maniškė neteisinga ar 'nesutinku'

truputi su jumis nesutinku, nors pati ir neturiu pametinuku, pametinukus auginti tikrai nelengva oi nelengva, viskas priklauso nuo tevu, jei jie sugeba susitvarkyti ir pasidalinti dviem maziem vaikam zinau viena seima kur trys vaikiukai pametinukai, ir tai pati darniausia seima kuria pazystu, nors kai suzinojau kad laukia trecio pametinuko maniau kaip jie sugebes bet mazylei dabas 1 m ir neivienas is vaiku tikrai nera nei uzgostas, nei jam truksta meiles, aisku jei tevai eina lengviausiu keliu ir gimdo pametinukus tam kad jie neva augtu kartu ir viens kita priziuretu tai cia jau tamtikras socealinis sluoksnis

as irgi nesutinku su tokiu pasisakymu klaidinga taip manyti, kad vienu metu tau jau atseit lengviau vienas vargas ir vaikai nuskriausti, visiska nesamone..cia jau nuo tevu auklejimo viskas priklauso..as irgi galvojau va antro vaikelio tai noreciau susilaukti ne anksciau po kokiu 3 metu kai paaugs pirmoji dukryte, tada man irgi atrode kad toks amziaus skirtumas "pats tas" butu..bet dievulis kitaip panorejo tad norai liko norais..ir ka, nesiskundziu dbr del to tikrai kad antroji panelyte atkeliavo pas mus greiciau nei kad planavom ir kai matau koks dbr tarp ju yra rysys, tie apsikabinimai, na taip gera i jas ziureti
todel tos, kurios dar antra vaika tik planuoja,manau geriau susilaikytumet nuo savo pasisakymu,ir komentaru auginancioms pametinukus vaikus..jei neturit tame patirties va kai turesit, tada geriau savo nuomone issakykit kada antra vaika planuoti..

ne dievulis panorėjo, bet tėvai nepaplanavo. aiškum viskam savi pasiteisinimai. bet kaip minėjau - jei nebūtų abejonių dėl pametinukų, nereikėtų nesutikinėti su kitokia nuomone ir to maskuoti aiškinimu kaip gera į juos žiūrėti etc. etc. o apie vaikų ryšį tėvam mažiausiai spręsti, apie tai gali pasakoti tik patys vaikai
paskutiniai du sakiniai visiškas absurdas. temos klausimas laikas antram vaikui, o ne kada faktas jau įvyko ar kaip auginti pametinukus. ar daininykas pro šalį varo ne tik operos solistams spręsti, taip kad neturint ką argumentuoto pasakyt kartais verčiau patylėt

o tevai gal nesisaugojo ir antro nestumo visai nebijojo nes butent ir galvojom kad nera jau ko cia laukti n metu kada vel pastoti ir planuoti antra vaika..man isvis keista kai kiti sako, na va jau gal laikas antram, vos ne kazkoks darymas vaiko butu, lyg "davai darom vaika" manau kaip tik smagu kai tas mazas stebuklas ateina netiketai bet kartu ir lauktai..ir apie apie koki cia maskavima nusisneki??zinoma kad gera ziureti i vaikus kai jie auga zaidzia kartu, bet ne tau tai suprasti ir ne tau aiskinti, nes nezinai to jausmo, kai auga du vaikai..

Nu atleiskit,bet jusu postai ai tikrai absurdiski(kaip raset,kad kaskurios mamytes eilutes absurdiskos).. ka jus galit cia irodinet apie pametinukus,jei tokiu neturit? ka jus galit pasakyt,kad lengviau tokius augint? kaip jus galit teigti,kad rubai vien tik anksciau auginto vaiko? koks gali but tu paciu interesu ir pomegiu primetimas abiem vaikam? auginu pati pametinukus,beje antras planuotas netyciukas.. nei kiek nesigailiu. o kad lengviau augint tai tikru tikriausia nesamone... del rubeliu,ar tu sulauksi antrojo kai maziukui bus metukai,ar kai 3m, rubelius kaskuriuos tikrai issisaugai ir jei gimsta tos pacios lyties vaikiukas,tikrai juos panaudoji,o kad ir gime pametinukas tikrai nera taip,kad visus rubelius detum tuos pacius ir nieko nepirktum... del vaiku bendravimo,asmeniskai mano vaikui tai labai gerai,kad turi broliuka , nuo pirmu maziuko dienu jis ji labai myli,pakalbina,nesijaucia vienisas,visada turi su kuo pazaist...

sakot vaikas turi pasakyt kada laikas antram leliukui namie?? nu dar didesnis absurdas... vaikas augdamas ipranta,kad jis mylimiausias,jis geriausias,viskas jam ir ne kitam(tikrai ne viena pvz turiu kad taip yra), ir atsiradus antram zmogeliukui jis tada jaucias kai atstumtas,pavydas begalinis,kodel turi dalintis(?)...

na va jau gal laikas antram, vos ne kazkoks darymas vaiko butu, lyg "davai darom vaika" manau kaip tik smagu kai tas mazas stebuklas ateina

na bet isdalies jei vaika planuoji, kai buvo mums planavom, ir istikro darem vaika, nes labai jo norejom, bet jis nesiskubino du metus ateiti, tai buvo intencyvus darbas

Tema jau peraugo i ginca

mes juk tik svarstom, diskutuojam, niekas niekam savo nuomones nebando ipirsti, ir manau, kad tai neimano, kas kaip nusprendzia taip ir buna, ar dievulis, ar likimas, as nesisaugojimas, kiekvieno reikalas

Tiesiog idomu nuomone tu kas augina skirtingu amziu vaikus ir kaip sekasi tai daryti, kad butu lengviau apsispresti

ta mama kuri cia lb jau nori pasireiksti su savo absurdiskom mintim (berods l'eau) manau geriau patyletu nes tikrai ne jai cia mums aiskinti auginancioms pametinukus vaikus ir zinancioms kaip yra is tikruju..
jei pati dbr turetum du pametinukus vaikus lb jau idomu butu isgirsti tavo nuomone kokia ji tada butu?ar tokia pati?ar irgi teigtum kad lengviau auginti du?kad rubus tuos pacius detum?kad interesus ir pomegius primestum abiems vaikams? abejoju..tad dbr lb jau cia drasiai kalbi bet pamastyk kaip butu..lengva kalbeti auginant viena, atsirastu antras, manau ir nuomone pasikeistu




tai kur cia neperaugs i ginca, jei visada atsiranda gudresniu ir bandanciu kazka irodyti, tik deja patirties tame 0 o dar bando su savo gan keistais issireiskimais kritikuoti mamas auginancias pametinukus vaikus..
kaip as ir sakau jei augini viena vaika ir nzn kaip yra tai geriau patyleti
o del diskutavimo tai pritariu, kiekvienas turi teise pareiksti savo nuomone kad ir kokia ji bebutu, na bet jau atsiprasau kai kalba tos kurios net nenutuokia koks yra auginimas dvieju vaiku

labai taikliai pasakėte apie savo postą - nusišnekėjimas. ne jums aiškinti apie planavimą jei nesugebate priimti kitokios nuomonės ir taip kompleksuojate dėl savos kad aiškinate kad kitokia yra klaidinga / nusišnekėjimas / nesutinkate su ja. nuliūdinsiu, bet jūsų požiūris nėra dogma, kiekvienam savo.

aš nieko neįrodinėju, o išsakau savo poziciją. remiantis jūsų logika, galiu sakyti ką galite aiškinti apie antro vaiko planavimą jei pati auginate pametinukus? juk net neįsivaizduojate ką reiškia auginti ne pametinukus? aš buvau pametinukė ir to mano vaikai nepatirs. kad kažkas aiškins kad tai absurdiška mano požiūrio nepakeis. aš irgi neaiškinu niekam 'daryk pertrauką, nelipk ant vyro vien susišvietus kaip gera bus žiūrėt kaip auga kartu'. niekur nesakiau kad vaikas turi pasakyti kada laikas antram, čia tai skėlėt sakiau kad tik vaikas gali pasakyti ką reiškia būti pametinuku, ne tėvai svaigstantis kaip gera žiūrėti į apkabinumus, kaip kartu žaidžia ir pan. reikia būt telepatu kad manytum žinantis ką vaikas jaučia.

užuot dėsčius savo absurdiškas mintis ir nusišnekėjusi neturėdama ką pasakyti protingo verčiau patylėtumėt. bet visada būna kad 'kas šūdu kvepia, tas kitą tepą' ir nesugebant priimti kitokios nuomonės pradedama nusišnekėti ir ją vadinti absurdiška.
gal tiesiog neperskaitėt temos kuri vadinasi 'kada laikas antram vaikui?' o ne 'auginu pametinukus' tai verčiau patylėtumėte jei kito požiūris kada laikas antram kitoks nei tamstos užuot nusikalbėjusi kad nenoras pametinukų yra aiškinimas ką reiškia juos auginti. pametinukus auginantis vistiek nežino ką reiškia augti pametinuku, tai gal nereikia vaidinti telepatų žinant kas tai yra.

mano požiūris yra paremtas mano patirtimi, jo niekam neprimetu ir netvirtinu kad yra vienintelis teisingas, tik atsakydama į temą jį išdėstau. taip kad inetukea, turėkit savigarbos, o tuo pačiu pagarbos kitokiai nuomonei ir biški tvardykitės su tokiais išsireiškimais kad kitokia nei tamstos nuomonė yra nusišnekėjimas/absrdas/tvirtinimas/įrodinėjimas, nes dažnai suveikia 'kas ant kito sako, ant savęs pasako' ir švelniai tariant nusikalbate. duodu tamstai žalią šviesą, jei norite asmeniškai ką nors pasakyti tam yra až, tema apie pametinukus yra čia.
gerai kad yra 'ignore' funkcija ir nebereikia skaityti tamstos išvedžiojimų, nors neturite žalio supratimo ką reiškia neauginti pametinukų, ką reiškia augti pametinuku bei sugebėjimo priimti kitokią nuomonę. be bendravimo kultūros gyvenime vistiek netoli eisite, o obuoliai nuo obels netolis rieda...

O jus juk vaiku neturite

Tokios moterys, kurios neturi vaiku ir labiausiai aiskina, kas yra geriausia - matyt, prisiskaiciusios daugknygu. Va, tures greitai viena ir supras, kada nori tureti antra.
Mano asmenine nuomone, jei jau vaikas planuojamas, tai jei pirmas geras, ramus, daug nereikalaujantis, tada kuo greiciau ir antra. Bet va jei pirmagimis labai sergantis, daug laiko reikalaujantis, tai su antru butu sunkiau. Na, bet as taip tik galvoju. Pati turiu du pametinukus, kuriais labai dziaugiuosi ir tikrai nenoreciau kitaip. Vien del paciu vaiku. Bet, abu mano vaikuciai pakankamai ramus, daug nereikalaujantys, ant ranku supti nereikedavo, tai ir vargo didelio nematau

Sveikos, o tarp mano paneliu 11 metu skirtumas
Esu labai, labai, laaaaabai laiminga. Mano vyresnioji nesioja mazaja ant ranku, myluoja, buciuoja . Kai man reikia pagalbos visada turiu zmoguti salia, kuris be problemu padeda. Kad ir tuo, kad pati sau pasisildo maista ar nubega iki parduotuves.
Niekada nemaniau, kad gimdysiu po tiek metu, bet...taip uzsimniau vaikiuko
Teisingai cia kazkas pasisake, kad laikas antram vaikui tada, kai mama, pabreziu mama tam pasiruosusi. Teciam kuo toliau, tuo sunkiau pasiruost tokiems isbandymamas (cia as apie saviski )
Kai auginau pirmaja, pati buvau jauna, neturejau nei tiek kantrybes, nei isminties...
Tad mano tvirta nuomone: vaikus reikia gimdyti del saves, o ne del broliu ir seseru!!!

tiek jau to, kaip sakoma duok d.. kelia...as pasakiau savo nuomone siuo klausimu, tu issakei savo..ir nezadu toliau leistis i kazkokius krastutinumus, nes cia butu pasaka be galo, diskutuoti su tokiu zmogumi, kuris net neturi patirties o bando dar kitus mokinti su savo pasisakymais
visu pirma viena vaika kai pasigimdysi, kai patirsi ta jausma ka reiskia buti mama, tada ir atsakyk i klausima kada laikas antram, tada bent patirties siokios tokios turesi ir proto gal daugiau galvelej bus nei kad dbr

teisingai...tarp manes ir seses 10,5 metu skirtumas.taip,as ja mylejau,tampiausiu,kol galop man jos neuzkrove visai.i darzeli vesti-vyresnele,po darzelio pabuti-vyresnele,serga vaikas-paprasciau vyresnele neleisti i mokykla,nei paciai i darba neiti... taigi faktiskai as ja ir uzauginau,mama buvo tik sponsorius,ir tai ne pats geriausias o baigesi tuom,kad mama paliko sese man ir isdume i Uk,nes sedejo cia prasiskolinusi zodziu taip as,visai nevalingai,tapau mama nuo 11 metu

[quote=inetukea,2012 01 19, 01:01]
o tevai gal nesisaugojo ir antro nestumo visai nebijojo nes butent ir galvojom kad nera jau ko cia laukti n metu kada vel pastoti ir planuoti antra vaika..man isvis keista kai kiti sako, na va jau gal laikas antram, vos ne kazkoks darymas vaiko butu, lyg "davai darom vaika" manau kaip tik smagu kai tas mazas stebuklas ateina netiketai bet kartu ir lauktai..ir apie apie koki cia maskavima nusisneki??zinoma kad gera ziureti i vaikus kai jie auga zaidzia kartu, bet ne tau tai suprasti ir ne tau aiskinti, nes nezinai to jausmo, kai auga du vaikai..


Iš tiesų kol maži tai dvigubas džiaugsmas, o po 10 metų bus dviguba paauglystė... Užjaučiu.

aplinkoj nemaža pametinukų ir dideliu skirtumu gimusių... pastebėjau tik vieną... viskas priklauso nuo tėvų santykių tiek su vaikais, tiek tarpusavyje... jei vaikai gauna pakankamai dėmesio abu tai ir tarpusavyje sutaria gerai, jei negauna ar vienas kuris daugiau - nesutaria...

nesupratau kodėl buvo taip karštai sureaguota į l'eau postą... jame tikrai teisybė... tikrai didelė dauguma taip aiškina pametinukų gimdymą...

apie vaiku bendravima sprendziame pagal tai, kaip augome patys. Tarp manes ir brolio yra 3m. skirtumas. Mano nuomone - pats geriausias. Esame geriausi draugai nuo paauglystes, nors daznai butent paauglyste yra tarpusavio santykiu isbandymo metas.. pametinuku niekada nenorejau - nenoriu tos meiles ir rupescio, kuriuos dabar visus skiriu vienam dalinti dviem.. Vistiek daugiau supavimo, mylavimo vaikui tenka tada, kai yra vienas mazylis..
Didelio metu skirtumo taip pat nenoriu. Nesmagu butu girdeti, kai uzaugusi dukte pasakos, jog -iolikos metu dirbo aukle jaunesniam broliui/sesei..
Aisku, didziausia atsakomybe vistiek tenka tevams. Bet galvoti reikia ne apie tai, kaip mums smagu bus, bet apie busimus vaiku tarpusavio santykius.

uzjausti tikrai nereikia
tam ir esame mes, tevai, kad uzaugintume,isaukletume vaikus, ir ne tik paauglyste yra sunki, uzauginti vaika tai didelis ir atsakingas darbas, ir nepriklauso nuo to kiek vaiku turesi, viena du ar tris..tiek mazu, tiek siek tiek paaugusiu, tiek paaugliu juo reikia rupintis.
tai pagal jusu pasisakyma taip iseina, kad uztenka vieno vaiko, nes jus nesugebetumet paauglystes metu su keliais vaikais bendrauti, ju suprasti ir pan.

Oooo, as apie 2 vaika net pagalvot bijau, su vienu nesusitvarkau... gal po 5 metu pagalvosiu

iš dalies pritariu. nors pati esu pametinukė, nuoskaudos dėl to neturiu. yra žinoma, kai vaikai gimsta vienas iškart po kito, išryškėja didelė konkurencija, ypač tarp vienodos lyties vaikų. vyresnėlis jaučia spaudimą bijodamas, kad jaunėlis gali aplenkti. man baisiausia, kai mamos susiplanuoja pametinukus ir pirmagimį IŠGRŪDA į lopšelį. taip suprantamas tas "vaikams gera augti kartu" mažulis pirmagimis yra nuskriaudžiamas, dėmesio gauna mažiau, trumpiau nešiojamas ant rankų ir t.t. man priimtiniausi 2-4 metai tarp vaikų. kažkada svajojau apie pametinukus, vėliau teko augint 2 metų skirtumu, tai dabar matau, kad tas skirtumas gali būti ir didesnis, bet ne per daug...

Visi vaikai yra skirtingi, taip pat kaip ir tevai Todel sakyti, kad bus didele konkurencija tarp pametinuku, kad vyresnelis jauciasi blogiau ir t.t. yra klaidinga sakyti. Viskas priklauso nuo to, kaip tevai vaikus priziures, aukles ir myles. Dar daug kas priklauso nuo paciu vaiku, ju charakteriu. Vienas gali buti jautresnis, labiau nesiojamas ant ranku ir t.t. Tada tokiam vaikui iseiti i darzeli taip anksti butu trauma, bet taip pat tokiam vaikui butu trauma ir gauti dovanu broliuka ar sesute. Kitas vaikas gali buti be galo energingas, nenusedintis, megstantis bendrauti, tai tokiam kaip tik geriau eiti i darzeli, o jam taip pat dziaugsmas ir dar vienas narys seimoje. (Cia pas mus taip. As ta bloga mama, kuri isgrudo savo pirmagime i darzeli, kai pati sedejau namie su jauneliu Kazkaip jokiu blogu pokyciu nepajutau. Jokiu dukrytes oziu, jokiu asaru, nieko. Grizus is darzelio pirmiausia puola buciuoti broli, ir manes niekas neitikins, kad as bloga mama ir kad mano vaikai turi psichologines traumas ) Taip kad, jau rasiau anksciau, viskas priklauso nuo tevu ir pirmo vaiko. Is kitos puses, kai kada gali planuoti ka nori, o jei likimas dave dar viena vaika pametinuka, tai ir dziaugiesi juo

Kada jauti,kad esi pasiruosi vel lauktis,vel keltis naktimis... Kada esi pasiruosusi buti dvieju vaikuciu mama. Cia kalbu,jei vaikuciai planuojami. Tarp musu dukryciu 3.5m skirtumas. Kazkada su vyru pasijuokem,kad ne per didelis musu akimis,bet ir praeje laiko nuo pirmojo gimdymo... Taip ir nutiko. Mums tai kaip tik. Nes vyresnele iki 3m be manes visai niekur,miegojo tik su arba salia manes,buvo sunku,nes ji rankinuke,taciau vaikas ir suaugo suejus 3m, ir jai norejosi kitokios veiklos nei buti su mama,o cia nestumas kaskaip visa sudeliojo i vietas,kad ji persikele i savo kambari... Db dziugu,nes antroji dukryte daug judresne,tad vyresnele ja pagainioja,pazaidzia,pavezioja vezimu,tad kiek lengviau