Abu su vyru dar draugstės pradžioje labai norėjome turėti mažylį, todėl nusprendėme pirma pradėti gyvybę, o tik po to susisaistyti santuoka
. Nors giminės buvo ir labai nustebusios, kai pranešėme naujieną, nes su vyru buvome draugavę tik penkis mėnesius, bet abu jautėme, kad esame vienas kitam skirti, todėl mum nauja gyvybė buvo kažkas nauja mūsų santykiuose ir slaptos svajonės išsipildymas... Tai gi šių metų balandį mūsų jaukų lizdelį tyliai sudrumstė žinia, kad laukiuosi, vyras ir aš buvome labai laimingi, nes turėsime mažylį, kurio laukėme 
...Ir prasidėjo varginantis laukimas, aišku, jis buvo jaudinantis ir stebuklingas, bet nuotaikas gadino pykinimas, dažna nuotaikų kaita..., bet kai būdavo dienų, kurios praeidavo lengvai, tada būdavau labai laiminga ir vis laukiau kada tas pilvukas pradės augti... ir tai neužilgo prasidėjo: vieną savaitę telpi į džinsus kitą jau ne, atrodė ištampytas megztinis buvo didelis, o dabar kaip tik 
. Bet visus šiuos nepatogumus nustelbdavo mažiaus judesėliai , pabaksnojimai pakutenimai...vėliau geroki paspardymai ir varinėjimai dažnai į tualetą 
...Mano nėštumas nebuvo lengvas, nes pora kartų sirgau peršalimo ligomis ir teko pagulėti ligoninėse, nuolat lydėdavo pykinimas ir daug ko negalėjimas valgyti. Iš pradžių džiaugiausi, kad mažai priaugau svorio, bet trečiajame trimestre pradėjau labai kaupti skysčius ir prieš gimdymą svėriau trisdešmt kilogramų daugiau nei prieš nėštumą, paskutinį mėnesi labai sutino kojos ir sunkiai bepaėjau, todėl daugiau laiko praleidau lovoje... bet visą tai niekis kai ypatingai vakare pajusdavau "šokį" pilve (labai mėgo klausytis "Kelias į žvaigždes" dainų dar iki šiol jas prisimena ir jas išgirdęs nusiramina). Tai labai malonu, nors paskutinį mėnesį buvo ir skausmingų judesių...Gydytojai man buvo nustatę, kad gimdyti turiu per naujus metus, bet praėjo nauji metai ir trys Karaliai, bet mažylio kaip nėra taip nėra. Aštuntame mėnesyje sužinoja, kad bus berniukas, nors aš jau žinojau anksčiau, paprasčiausiai nujaučiau, labai džiaugiausi, nes širdies gilumoje labiau norėjau sūnaus. Ir praėjus naujiems metams atrodė, kad tie devyni mėnesiai greičiau prabėgo, nei tos dienos, kurias dabar nekantriai su vyru skaičiavome ir vis bandydavome spėti kada jis gims. Ir pagaliau jau neištvėrusi paprašiau savo gydytojos pas kurią susitariau gimdyt dar kartą paskaičiuot gimdymo datą ir ji mielai sutiko. Visko manęs išklausinėjusi nusprendė, kad man gimdyt reikia ne anksčiau kaip sausio keturioliktą, tai gi vėl laukiam ir ne tik mes bet visa giminė jau nesukantrumu laukia mažylio. Praėjo ir nustatyta data ir vėl nieko, bet sausio aštonioliktą gydytoja nusprendė ilgiau nelaukti ir paguldyti į ligoninę. Pasižiūrėje echoskopu pasakė, kad teks daryti cezarį, nes vaisius didelis ir dar "diplomatas"-sėdi. Tai gi devynioliktą dieną susipažinau su operacijos eiga ir vakare pasimeldžiau, kad viskas būtų gerai, bet labiausiai prašiau, to kad mažylis pats norėtų pamatyti pasaulį būtent dvidešimtąją dieną. Iš vakaro užmigau anksti bet nuo pirmos nakties pradėjau tik snausti darėsi neramu, nes man atrodė kad kažkas vyksta, dar raminau save, kad tai jaudulys, juk ryte įvyks toks įvykis gims mano mažylis, kažkodėl keistai labai norėjau į tualetą, todėl pusę nakties kas pusvalandį vis bėgdavau... ir staiga penkta valanda ryto pajutau malonų skausmą dar bandžiau užmigti, bet skausmas vis pasikartodavo ir gana dažnai, pasiėmiau laikrodį ir pasekiau kas kiek laiko..., o gi kas dvi minutes iš laimė snet apsiašarojau supratusi, kad mano mažylis pats pradėjo belstis į šį pasaulį... pusę septynių pasakiau sesutei, kad man sarėmiai kas pusantros minutės, ji ramiai suregavo i pasakė, kad puiku. Paskambinau vyrui, kad greičiau atvažiuotų, nors skausmas ir buvo bet jį galėjau pakęsti. Atvažiavo vyras, pasikeitė pamaina ir atėjusi nauja sesutė pasakė, kad eime užsirašyti tonų, dar prieš tai padarė klizmą, atsiguliau užsirašyti tonų ir pajutau kaip perkojas pradėjo sunktis vandenys ir priimamasis paplūdo žalsvu skysčiu, pamačiusi sesutė greitai pradėjo skambinti visais telefonais ir kviesti gydytojus, nes su manimi delsti nebuvo kada nes mažylis galėjo bet kada nusileisti ir būtų sunku padaryti cezario pjūvį, todėl buvau skubiai išvežta į operacinę. Nuvežta į operacinę najaučiau nei saremių, kojos tik drebėjo, turbūt iš baimės... suleido vaistus ir netekau pusė kūno
įdomus jausmas truputėlį jaučiau, kad pilve kažkas vyksta... ir tada išgirdau savo mažlio pimą įkvėpimą ir riksmą taip jis pasveikino pasaulį savo žemu stipriu balsu, visi gydytojai su džiaugsmu pranešė, kad gimė sūnus didelis sūnus... nušluostę mažylį nuogą parodė man pamačiau savo rubuiliuką mielą rausvą jo veidelį ir putlų kūnelį po to jį suvyniojo į vystyklą davė pabučiuoti ir išnešė likę gydytojai pradėjo spėlioti kiek toks dičkis svers, tačiau nei vienas neatspėjo, o jis gimė 4950g. Kai mane susiuvo išvežė į palatą ir kartu su tėčiu laukėm mažylio, bet taip jo mums ir neatnešė pasirodo jo kraujyje buvo mažas kiekis cukraus, todėl jam lašino gliukozę. Antrą dieną mažylis paragavo mamos pienuko, trečią parą jau sveikas buvo kartu su manimi buvau be galo laiminga laikydama ant rankų mažylį, kuris buvo ir į mane ir tėtį panašus, tiesiog širdyje netilpo emocijos užplūdę jausmai į antrą planą nustūmė pooperacinį skausmą ir dėl to patirtus nepatogumus. 
Visos mielosios būsimos mamytės nebijokite gimdyti savų pirmagimiųnes gimdymas tokios baimės baimės ir nerimo nesukelia kaip sukelia tai kai pirmą kartą vaikutis verkia ir niekas jo negali nuraminti, tada būna baisu ir ne tik mažyliui būna blogai, bet mamai plyšta širdis iš nežinomybės kaip jam padėti, ir prieš šį "skausmą" gimdymo skausmas atrodo kaip lengvas štilis. sėkmės jums , mes esame sveiki ir sparčiai augame...Ir dar mano vyras dar prieš gimdymą nusprendė, kad jei gims berniukas jį pavadinsime Ąžuolu man šis vardas taip pat patiko, tad dabar turime tikrą Ąžuolą, o gydytoja išlydėdama iš ligoninės pasakė, kad musų vyrukas bus diplomatas... tad pagyvensim ir pamatysim, kuo gi jis bus...
nu ir didelis gi diplomatas gime 
kai kuriose vietose beskaitydama susigraudinau iš susijaudinimo, o paskui iš laimės 
kaip reiktų tokį natūraliai išgimdyti? 
