Paskaiciau Jusu gimdymu istorijas ir nusprendziau pati parasyti apie savo pirmojo mazylio atejima i si -pasauli
Taigi visada svajojau ir buvau isitikinusi, kad pirmas mano gimes vaikelis bus sunus ir bus panasus i teti - o zinote taip ir nutiko. Ne veltui sakoma, kai zmogus labai labai labai, viskas imanoma. Taigi jau sestame nestumo menesi gydytojas pasake kad tikrai turesiu sunu, nors as jo to ir neklausiau, nes puikiai supratau, kad tuo metu man labiausiai ruepjo kaip jauciasi ir vystosi mano vaikelis. Labiausiai dziaugesi tetis suzinojes kad gims sunus - vyriskoji savimeile liko pamaloninta. Nestumas mano buvo labai dekingas ir labai normalus, neturejau progos pajausti ka reiskia rytiniai pykinimai, vsiuomet ejau pasivaikscioti, nes negalejau nustigti vietoje. Net ir prie -30 temperaturos ejau pasivaikcioti. Taigi paskutiniaja diena net nenujauciau, kad tai gali ivykti. Ta ryta, t.y 03 05 buvau suplanavusi pirmiausia nueiti pasveikinti sesers su gimimo diena, tada apsilankyti pass gydytoja ir apsitarti del gimdymo eigos, buitiniu salygu, o vyra isleidau su draugu pasivazineti i Kauna. Taigi nuejau pasveikinti sesers, o ji man ir sako:"tai kur giminaitis?juk visa nestuma sakiau kad mano gimimo diena - turesime nauja giminaiti?" Tai pasijuokeme ir isejau pas gydytoja. O gydytoja, rigi nieko blogo nemananti pasiule nakti atvaziuoti ir prie jos gimdyti, tik mazylis dar nedave jokiu signalu. Taigi nutare gydytojos mane dar karta ultragarsu patikrinti ir vaiko sirdeles paklausyti, va tada viskas ir prasidejo. Taigi vaiko sirdeles tonai buvo jau per reti, as tik spejau pamatyti ir isgirsti kaip gydytojai operatyviai sprendzia musu likima. Is karto paskambinau vyrui, kadangi jis norejo dalyvauti kartu-kilo panika. Taciau nusiraminau ir susikaupusi pagalvojau, kad siuo metu kaip niekad esu reikalinga savo mazyliui, kad jam sis etapas yra sunkiausias ir baisiausias. taigi man nuleido vandenis, ir pradejome laukti gimdymo eigos (saremiu). Gulejau lovoje, kadangi buvo klausomasi pastoviai vaiko siredeles ir raminau save ir vaikeli, kad viskas bus gerai -mes busim visi kartu, tetis suspes girsti ir pades mums abiems iveikti si etapa. Taigi taip ir nutiko, 0305 21.45 val. musu mazylis Gustas isvydo naujaji pasauli, mes suspejome gimti ta pacia diena kaip ir mano sesuo, Gusto krikstomama.
Taigi mielosios mamytes, visada tikekite kad viskas bus taip, kaip jus pacios norite, visada galvokite tik teigiamai, kad ir kaip bebutu sunku ir tamsu aplinkui.
, negaliu normaliai perskaityti, tiek priimu viską ir galvoju kaip bus man 
kad pagymdet ta pacia diena 
