Mano vyro sunenui 15 metu. Na, jus nematete turbut dar tokio gero, paslaugaus, nesavanaudisko vaikas. Siaip jau jis buvo visuomet toks, kiek tik as ji pazistu. ji visada domindavo knygos, kompiuteriai ir pan. dalykai, bet visada jaucia saika ir pan. Na, as cia tam, kad iliustruociau jo buda.

Jo mama su antru vyru siemet susilauke leliuko ir labai visi tuo dziaugiames . Nors buvo baimiu, kaip gi tas mano vyro sunenas priims zinia apie nauja seimos nari, jis savo sesute be proto myli ir pan.

Bet kai kas man atrodo visgi nelabai gerai. sesute priziuredamas jis kone atlieka tevelio vaidmeni ir dar daugiau. Pastoviai migdo, ciuciuoja ir pan, o sesute - ne is ramiuju. neina miegoti tol, kol ji neuzmiega. Mamai tai labai patogu, bet jo paauglyste prabega ne krepsinio aiksteleje su draugais, o migdant, maitinant ir guodziant savo sesute. Is jo galetu pasimokyti ne tik teveliai, bet ir kai kurios mamytes.

kai jam pasakydavau, kad jis gali ateiti pas mus i svecius dazniau pazaisti kompu (jo kompas senas ir nedaug paveza), tai jis atsakydavo turintis padeti mamai . as niekaip negaledavau patiketi tuo, ka gridziu, nes is paauglystes prisimenu savo broli, savo pusbroli, tai jie budavo zymiai egoistiskesni, o ir as pati nezinau, ar galeciau buti tokia atsidavusi - juk vaikas tai ne jo, o mamos.

Viskas atrodo labai grazu, bet visgi ar tai negaletu tureti neigiamos psichologines itakos jam paciam? jo brendimui ir pan.? ar jis bus "konkurencingas" bendravime su bendraamziais? Ar jis mokes rupintis pats savimi, nes kol kas jis rupinasi tik tuo, kaip padeti kitiems - savo mamai, savo seseriai.

O gal tai kaip tik labai skatintina?

Atrodo jums labai patinka tas auksinis berniukas , todėl nerimaujate, er tokia situacija nėra vaiko išnaudojimas. Iš jūsų pasakojimo, man pasirodė, kad vaikinas pats ėmėsi "tėvelio" vaidmens, o jo šeimoje niekas tam neprieštaravo. Sunku prognozuoti, kas iš jo išaugs. tai gali būti labai atsakingas šeimos vyras , kuris spės pasirūpinti savo žmona, vaikais, mama ir sese, tačiau gali būti ir priešingas variantas - vyras be atsakomybės jausmo (kartais per anksti užkrauta atsakomybės našta neleidžia susiformuoti tikrąjai atsakomybei). Pagyvensit -pamatysit , nes kištis į tos šeimos gyvenimą (jei niekas neprašo pagalbos) būtų neetiška. 15 metų vaikinas yra pakankamai sąmoningas, kad pasirinktų tai, ko jis nori. Jei pasirinko auginti sesę, gal taip gali išreikšti savo emocinę šilumą, kurios daugiau šeimoje niekam nereikia, ir patenkinti emocinio artumo stoką (juk kūdikis savo globėjui duoda tiek, kiek gauna iš jo )

Taip, patinka man tas vaikinas seniai stebiuosi jo charakteriu Aisku, as nesikisiu i ju santykius, bet klausimu man iskilo todel, kad kartais man atrodo jo pasirinkimas rupintis sese ne visai savanoriskas, tai tiesiog "paklusnumo" israiska. O be to, is jo daznai ir reikalaujama - atnesk ta, atnesk ana, paciuciuok, uzmigdyk, nuramink, palaikyk... Karta visi kartu buvom "treciuose" sveciuose. Tai kol sesute jo miegojo, klausiam mes jo, kodel tiek mazai zaidei kompu (juk tai dabar megstamiausias uzsiemimas daugeliui), tai jis atsake: "kad niekas nesakytu, kad vien kompu tezaidziu, daugiau nieko nedarau". Kitaip tariant, man pasirode, kad jis turi kompleksa, kad jo elgesys bus suprastas kaip "nepriimtinas" ir pan.
Bet kuriuo atveju, man atrodo sita situacija tikrai reta.

as atsimenu save,kai man buvo 9 metai mama pagimde dvynukus.tai as vietoi to kad buti su kitais vaikais zaisti,lankyti sokiu burelius,o as svajojau tapti sokeja,turejau priziureti broliukus,jos maitinti ,persirengti nu zodziu viska daryti,dar buna kaimynai savo atnesdavo paziuret,o mano brolis kuris metai jaunesnis nekada nepriziurejo broliukus viska tekdavo man.Tai dabar as vaikus pakesti negaliu,nezinau ar cia pasekme ar ka,bet man nuo ju purto.jau nuo 16 metu zinojau kad nekada gyvenime ju neturesiu.Jau susituokusi gyvenam kartu 8 metai,o vaikus kaip nemylejau taip ir nemyliu

Na mano sese gime kai man buvo 12,5. tai labai dziaugiausi ir didziavausi kad galiu ja priziureti!
As irgi nemanau kad reiketu kistis i tos seimos reikalus. Jau vien tas apkalbinejimas kad ir forume man Na megsta kartais zmones ne i savo darba lyst ir padaryti kazkokias isvadas is poros sakiniu

tarp mano vaiku 13,8metu skirtumas ir dukra broli priziuri nes myli ,jos niekas nevercia to daryti ,paprasciausei ji klubus nevaiksto ,nuo prisirukiusiu bernu nesvaiksta ,tai jai mieliau broli priziureti negu tasytis gatvemis

Mano dabar jau 16-ametis sūnus kažkuo panašus į tą aprašytą vaiką. Jam buvo 10 kai gimė sesutė. Atsimenu kai baigėsi dekretas( biuletenis) ir reikėjo į darbovietę važiuoti parašyti prašymą kad auginsiu vaiką, aš galvą laužau kaip tai padaryti, nes mažylei apie 2 mėnesius, tas ramiausiai sako- ko tu pergyveni taip, važiuok. aišku ji miegojo visą laiką, bet taip ir išliko toks jo požiūris į ,geriausiai tiktų įvardinti- gyvenimą.Dabar, mes turim globojamą beveik trejų Dainių. Susirgo jis kaip tyčia per velykų atostogas, spėkit kas jį slaugė?Mano sūnus neturi draugo, nes pas jį kriterijai ar kaip čia pasakius teisingiau,draugui gana aukšti. Neatsirado tokio . Labai daug pastangų įdėta buvo į vieną naują klasioką,(jie susitiko abu naujokai 5-je klasėje). Teko su skausmu " priekabą" atkabinti 7-je klasėje.Sūnus mane supranta iš veido išraiškos. Jei man viskas gerai jis leidžia sau pabūti vaiku, net aikštingu paaugliu, bet reikalui esant visada bus tas,kas geriausiai mane supras. Dar mažas buvo, aš pareidavau iš darbo, vos vilkdamasi, tai jis iš karto paklausdavo- mama tau ko, kavos arbatos? Šią vasarą suradom jam darbą. Su širdgėla nuvežiau pati savo vaiką į įmonę kur jis dirbs sunkiai po 7 val į dieną, bet jis labai didžiuojasi savimi ir aš jį labai palaikysiu. Masažuosiu jo kojas, tepsiu rankas, kurios greičiausiai nukentės. Tiesiog noriu pasakyti, kad taip būna.....