Help - Search - Member List - Calendar
Full Version: Ar verta gyventi kartu dėl vaikų? 2-a tema
Supermamų klubas > Tarp mūsų, mergaičių... > Vyrai ir moterys
Pages: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7
Nuotrauka
Pirmoji tema
Nuotrauka
QUOTE(buurbuulis @ 2012 02 24, 22:51)
taip, galima sakyti kitokia nuomone, taciau ar pastebejote kokiu budu tai darote? Rekdama ir kisdama butent ta ir ana, uzsipuldama ir dar nuteisdama. Nematau is jusu puses diskusijos nuo pirmos zinutes, o tik...
*




QUOTE(buurbuulis @ 2012 02 24, 22:51)
O gaila, bet va todel poto poros skiriasi kiekviename kampe, nes uzauga matydami kaip tevai skyresi ir nieko, ir apskritai yra diegiamas vos ne "nepatiks, issiskirsi"
*




* Cia nebuvo nei vieno, kuris teistu, pultu ar rektu. Buvo issakoma kitokia nuomone ir tiek. Elementariausia diskusija.
** Kiek cia temu buvo sukurta apie matytes, kurios klause kaip issaugoti seima, kaip atgaivinti meile, kaip atleisti vyrui. Dauguma isbando viska, kol nusprendzia, kad teks skirtis, kad vaikas lieka be tevo. Dauguma is musu isbando bala zino kiek visko, kad kazkaip lipdyti santuokos sipulius.
vilmase
QUOTE(Moonte @ 2012 02 23, 23:04)
Necituosiu paskutiniu postu, bet mintys inspiruotos buurbuulis izvalgu.

Gal pradekime viska vadinti savais vardais? Sakot zmones neva egoistai, nes paiso savo poreikiu. OK, sutinku, bet gi ir jusu pozicija yra paremta lygiai tuo paciu egoizmu. Juk is esemes jus dangstotes "vaikais". Jusu gi pozicijos zmones neigalus[COLOR=blue], nenori, mat taip jiem patogu, uztikrintas gyvenimas, statusas ir t.t. del to nera poreikio keisti savo gyvenimo, todel taikstosi su turimu.

Na gerai, ko mokosi vaikai is tokiu santykiu? Taikstytis su gyvenimu be meiles, jausmu? Bet juk tai is esmes latentine prostitucija. Sakot vaikai nieko nejaucia, negirdi, neva is isores viskas atrodo ciki pikti. Dristu nesutikti, vaikai yra kamertonai. Jiem i pasamone isitvirtina tevu seimos modeli, ji pernes i savo seima. Jus linkite savo vaikam gyventi be meiles t.y. jausmu? Kas pasake, kad vaikam butent reikia va tokios surogatines seimos, kuri tik imituoja seima[COLOR=blue], bet is esmes, faktiskai, tik veda bendra uki.

Manyciau, vaikam svarbu laimingi juos mylintis tevai. Myleti zmones mokosi, tas igudis nera igimtas.
*



Žinote, norėčiau palaikyti buurbuulio poziciją, nes iš tiesų Moonte's ir kt. pasisakymuose jaučiasi pyktis ir agresija. Kokią teisę Jūs turite buurbuulio ir kt. panašiai mąstančių poziciją (nesutampančia su Jūsų) vadinti neįgalia? Rašote, kad žmonės, kurie taikstosi su gyvenimu be meilės užsiiminėja prostitucija (latentine???). O kas iš tiesų gali pasakyti, kas yra meilė ir gyvenimas su meile ar be jos? Ir kas iš tiesų yra tikra šeima, o ne surogatinė (Jūsų žodžiais tariant)???
Paskaičius Jūsų postus, galima pajausti daug pykčio ir pagiežos šeimos ir siekiančių išlaikyti šeimą atžvilgiu, tad labai keistai atrodo Jūsų tvirtinimas, kad šeimoje gyvenate laimingai 20 metų. Norite pasakyti, kad per tiek metų niekad nebuvo nuopuolių šeimoje ir niekad neteko taikytis su aplinkybėmis, kurios Jūsų netenkino? (klausimas retorinis, atsakyti nebūtina)
given444
kaip nuostabu...jau antra tema pradedama su pykciais ir pakilia nuotaika.

man rodos, sunku apibrezti 'ta gyvenima vardan vaiku". galbut burbuulis ir vilmase galvoja apie tarpini varianta: aistros nera, "to zmogaus" jausmo nera,yra buitis, vaikai, ir su partneriu islikusi pagarba, siokios tokis panasios moralines vertybes, siek tiek bendro zvilgsnio i tam tikrus dalykus. vienisumas isgyvenamas kiekvienaip savaip, issiverkiama paslapcia. turbut taip gyvena arba ima gyventi daugelis seimu po kazkiek laiko. po to variantai: vis tiek kazkuri puse nepatemps ir issiskirs, zmogus -intensyvi dvasine butybe kuno pavidale, ji negali ilgai duleti preskam santykyje. kartais buna, kad tuomet kuri nors puse pasineria intensyviai i labdaros veiklas, i geriausias drauges, vyras - taip pat, bet esme - ta pati. JU tarpusavio santykiuose - atsalimas. nera mustyniu, kolioniu, skirtis kaip ir nereikejo niekad, bet tas esantis atsalimas taiiiip igrises, kad galiausiai ta tustuma ima sekinti, varginti...(bet kokiu atveju, po preskumo ir monotonijos, ir tustumos, santykiuose lengviau isiziebti susizavejimams is pasaliems, kad ir labai pavirsutiniskiems, taciau net jie tampa "brangesni" nes imituoja buten ta dvasios artuma, kurio sutuoktiniams seniai truksta.)

na nezinau, kiekviena primastytumet sav variantus, kad visgi seima "del vaiku" visgi linkusi nebuti laiminga, ir ji anksciau ar veliau taip pat gali subyreti, o juolab vaikams isejus. man visad tada klausimas: kaip VAIKAI JAUSIS? zinoma, jie uzauge jau(paauge, ka ten uzauge), ir paskutiniajam is namu isejus, teveliai opt ir ate. tai kaip vaikams tai interpretuoti? spektakliukas nutruko? del musu ta komedija buvo vaidinama... apgailiu tokiu vaiku, labai labai. farsas, melas, kaukes, spektaklis, zaidimas - ar tai netolygu, ar nebaisu ? ar baisu tik skyrybos, kur isviesinta, kad jos traumuoja vaikus? o gyvenimas vat toks...toks? na kaip ji pavadinti?
Moonte
QUOTE(vilmase @ 2012 02 27, 01:20)
Žinote, norėčiau palaikyti buurbuulio poziciją, nes iš tiesų Moonte's ir kt. pasisakymuose jaučiasi pyktis ir agresija. Kokią teisę Jūs turite buurbuulio ir kt. panašiai mąstančių poziciją (nesutampančia su Jūsų) vadinti neįgalia? Rašote, kad žmonės, kurie taikstosi su gyvenimu be meilės užsiiminėja prostitucija (latentine???). O kas iš tiesų gali pasakyti, kas yra meilė ir gyvenimas su meile ar be jos? Ir kas iš tiesų yra tikra šeima, o ne surogatinė (Jūsų žodžiais tariant)???
Paskaičius Jūsų postus, galima pajausti daug pykčio ir pagiežos šeimos ir siekiančių išlaikyti šeimą atžvilgiu, tad labai keistai atrodo Jūsų tvirtinimas, kad šeimoje gyvenate laimingai 20 metų. Norite pasakyti, kad per tiek metų niekad nebuvo nuopuolių šeimoje ir niekad neteko taikytis su aplinkybėmis, kurios Jūsų netenkino? (klausimas retorinis, atsakyti nebūtina)
*



Va man irgi jauciasi jusu poste agresija, mano, brangutes atzvilgiu ir ka dabar darome? Aliarma keliam, ar viesai jusu ir jusu oponentu kauliukus mazgojam, kokios jus neva negeros, nemokat diksutuoti, vis taikot pazemint, nuzemint ir t.t..

Zinot, moteros, uzknisot su savo fantazijom tema - mane puola, uzpuola ir t.t.. Nemokat diskutuoti, matot visur agresija, ypac kai su jusu pozicija kas neustinka, tai jusu problemos.

Puolima mato "zmones neigalus". Neigalus zmones reiskia, jog del kazkio priezasciu, nebutinai fiziniu, zmones negali, nenori kesiti situacijos.

Surogatine seima, kuri imituoja... O ji ka nesurogatine, neimituoja, nevaidina to ko neturi? Toki darini galima pavadinti pilnaverte, norma, ar vis del to tai daugiau isimtis?

(daugiau sia tema nerasysiu, jei jums vaidenasi agresija, tai jusu problemos, ne mano, kreipkites i moderatores, bet savo ruoztu as pazadu padaryti ta pati, kai vel isvysiu nepelnytus kaltinimus ir bandymus pervesti diskusija i blusinejimasi, kas kam vaidenasi)

Man patiko Given444 mintis "Su kaimynais, ar draugais, kaip mes su jais gerai nesutartume, negerbtume, bet nemiegame, vaiku negimdome". Vadinasi, salyginai normalios seimos santykiai nera vien tokiais faktoriais grysti, kuriais bandote tenkintis jusu diskusijoje pozicijos salininkes.
vilmase
Iš tiesų, diskusijos čia nėra, nes mąstančių kitaip pozicija nėra priimtina g.gif O gaila, kad forume išreiškus kitokią nuomonę, galima sulaukti grasinimų. Norėčiau palinkėti daugiau tolerancijos ir gerbti kitaip mąstančius. 000189.gif
O kas dėl gyvenimo dėl vaikų, siūlau paklausti savo vaikų, ar jie nori, kad tėvai būtų kartu, ar ne. Jei šeimoje meilės nėra, o vyrauja tik neigiami jausmai, manau, net vaikai pasakys, mamyte (ar tėti) skirkitės.
Neta&
QUOTE(vilmase @ 2012 02 27, 15:20)
Iš tiesų, diskusijos čia nėra, nes mąstančių kitaip pozicija nėra priimtina  g.gif  O gaila, kad forume išreiškus kitokią nuomonę, galima sulaukti grasinimų. Norėčiau palinkėti daugiau tolerancijos ir gerbti kitaip mąstančius.  000189.gif
O kas dėl gyvenimo dėl vaikų, siūlau paklausti savo vaikų, ar jie nori, kad tėvai būtų kartu, ar ne. Jei šeimoje meilės nėra, o vyrauja tik neigiami jausmai, manau, net vaikai pasakys, mamyte (ar tėti) skirkitės.



Tai cia tau netinka Moontes pasisakymai,o ne jai tavo. Prisitaikyti ir sau reiketu del tolerancijos ax.gif
Suprantu,paklausti,kai vaikai jau paauge,bet kai jie mazi,jiems ir mama ir tetis svarbus. Be to,kiek zinau,lengviau skyrybas isgyvena ,kai vaikai mazi,bet va kai jau paauge,tai ojojoi doh.gif
Moonte
QUOTE(vilmase @ 2012 02 27, 16:20)
Iš tiesų, diskusijos čia nėra, nes mąstančių kitaip pozicija nėra priimtina  g.gif  O gaila, kad forume išreiškus kitokią nuomonę, galima sulaukti grasinimų. Norėčiau palinkėti daugiau tolerancijos ir gerbti kitaip mąstančius.  000189.gif

O kas dėl gyvenimo dėl vaikų, siūlau paklausti savo vaikų, ar jie nori, kad tėvai būtų kartu, ar ne. Jei šeimoje meilės nėra, o vyrauja tik neigiami jausmai, manau, net vaikai pasakys, mamyte (ar tėti) skirkitės.
*





O prie ko cia vaikai? Kokia jie turi teise reguliuoti suaugusiu tevu gyvenima? Lygiai taip pat nemanau, jog tevai turi teises, reguliuoti savo suaugusiu vaiku gyvenimus. Kas per ismislas? Siaip, neklausiate vaiku, kiek jums kartu galima myletis?

Nepasakys, todel kad vaiku meile tevams besalygiska. Visada liks viltis, kad mama ir tetis bus kartu. Tik su laiku vaikai suauga ir suvokia, ka reiskia suaugsiu gyenimas. Ir neretai dekoja tevams, jog jie issiskyre.
vilmase
Atleiskite, bet ir šį kartą negalėčiau su Jumis sutikti. Jei šeimoje tvyro nuolatinė įtampa, barniai, galbūt smurtas, netikiu, kad vaikas norės tokioje šeimoje gyventi. Priešingai, netgi prašys, kad mama (ar tėtis) skirtųsi. Juk vaikai viską puikiausiai jaučia ir supranta. Jeigu vaikai jaučiasi šeimoje gerai, manau, tai vienas iš rodiklių, kad nereikia skubėti ardyti šeimos.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad vaikas reguliuoja tėvų gyvenimą, tačiau į vaiko savijautą reikėtų atsižvelgti, sprendžiant, kaip pasielgti.
Sunute
QUOTE(vilmase @ 2012 02 27, 16:06)
Atleiskite, bet ir šį kartą negalėčiau su Jumis sutikti. Jei šeimoje tvyro nuolatinė įtampa, barniai, galbūt smurtas, netikiu, kad vaikas norės tokioje šeimoje gyventi. Priešingai, netgi prašys, kad mama (ar tėtis) skirtųsi. Juk vaikai viską puikiausiai jaučia ir supranta. Jeigu vaikai jaučiasi šeimoje gerai, manau, tai vienas iš rodiklių, kad nereikia skubėti ardyti šeimos.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad vaikas reguliuoja tėvų gyvenimą, tačiau į vaiko savijautą reikėtų atsižvelgti, sprendžiant, kaip pasielgti.
*


visiškai pritariu. Begyvenant "dėl vaikų" gali atsirasti savime dar daugiau "dėl". Vaikai puikūs diplomatai, net maži.

Būna, kad dėl vaikų geriau skirtis.
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2012 02 27, 15:53)
O prie ko cia vaikai? Kokia jie turi teise reguliuoti suaugusiu tevu gyvenima? Lygiai taip pat nemanau, jog tevai turi teises, reguliuoti savo suaugusiu vaiku gyvenimus. Kas per ismislas? Siaip, neklausiate vaiku, kiek jums kartu galima myletis?

Nepasakys, todel kad vaiku meile tevams besalygiska. Visada liks viltis, kad mama ir tetis bus kartu. Tik su laiku vaikai suauga ir suvokia, ka reiskia suaugsiu gyenimas. Ir neretai dekoja tevams, jog jie issiskyre.
*



Jei jau tėvai "įsigijo gyvenimo reguliatorius" tai jie ir turi reguliuoti.
Suaugę vaikai, jei gerbia ir myli savo tėvus, niekada jų neskaudins ir nesielgs taip, kaip jiems nemalonu. Tai tam tikras reguliavimas.

paskutinis klausimas, nu neklausiame, bet jie sugeba ir tai reguliuoti (kad ir atbėgdami naktimis į lovą)
Moonte
QUOTE(Sunute @ 2012 02 27, 17:15)
Jei jau tėvai "įsigijo gyvenimo reguliatorius" tai jie ir turi reguliuoti.
Suaugę vaikai, jei gerbia ir myli savo tėvus, niekada jų neskaudins ir nesielgs taip, kaip jiems nemalonu. Tai tam tikras reguliavimas.

paskutinis klausimas, nu neklausiame, bet jie sugeba ir tai reguliuoti (kad ir atbėgdami naktimis į lovą)
*



As labai nemegstu, nei tevu, nei vaiku, kurie pragyvenus kazkoki ten laiko tarpa pradeda vaidinti aukas. As del jusu neissiskyriau, arba as del taves paaukojau jaunyste, mes tau suteikem galimybe mokytis, nupirkome buta, o tu... Neretai i ta litanija buna dwesningas atsakymas - O kas tave prase?


Mes vaikus gimdome ne sau, o gyvenimui. Vaikam tik padedam isitvirtinti gyvenime, susivokti jame, jie laisvi zmones. Lygiai taip pat, tevai vaikam nera marionetes, jie gyvena savo gyvenimus, ne vaikam aiskinti tevam, su kuo jie privalo miegoti ir gyventi. O su skyrybomis, nei tetis, nei mama, i menuli neisskrenda, jie tik negyvena kartu.
Papildyta:
QUOTE(vilmase @ 2012 02 27, 17:06)
Atleiskite, bet ir šį kartą negalėčiau su Jumis sutikti. Jei šeimoje tvyro nuolatinė įtampa, barniai, galbūt smurtas, netikiu, kad vaikas norės tokioje šeimoje gyventi. Priešingai, netgi prašys, kad mama (ar tėtis) skirtųsi. Juk vaikai viską puikiausiai jaučia ir supranta. Jeigu vaikai jaučiasi šeimoje gerai, manau, tai vienas iš rodiklių, kad nereikia skubėti ardyti šeimos.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad vaikas reguliuoja tėvų gyvenimą, tačiau į vaiko savijautą reikėtų atsižvelgti, sprendžiant, kaip pasielgti.
*



O jus paklauskite vaiku is asocialiu seimu. Tikrai nustebsite, jie myli savo tevus, seimas, ta asocialu gyvenima, nes neturi kitokiu seimos gyvenimo pavyzdziu, jiems tai yra norma.

O kai vaikas uzaugs, kaip su tevu savijauta? Siaip tevu savijauta kotiruojasi ar ne?
Kad tevai tures meilzius, namuose latentine prostitucija, ko mokami vaikai? Gyvenkite be meiles?

Siaip, ar jus kada domejotes, kodel vaikai nera pakaltinami? O jei jie nera pakaltinami, ar gali ju balsas buti verdiktu?
vilmase
Taip, bet man laisvė asocijuojasi ne su tuo, kad darau, tai, kas šauna į galvą. Bet su tuo, kad jei būdamas laisvas ir sąmoningas žmogus padariau pasirinkimą, t.y. šiuo atveju, pasirinkau sau šį vyrą, tai esu atsakinga už šį pasirinkimą ir stengiuosi visais būdais išlaikyti santuoką. Man nepriimtinas bėgimas nuo atsakomybės už savo veiksmus vos tik iškilus sunkumams, o sunkumų santuokiniame gyvenime visad pasitaiko.

QUOTE(Moonte @ 2012 02 27, 17:34)

O jus paklauskite vaiku is asocialiu seimu. Tikrai nustebsite, jie myli savo tevus, seimas, ta asocialu gyvenima, nes neturi kitokiu seimos gyvenimo pavyzdziu, jiems tai yra norma.

O kai vaikas uzaugs, kaip su tevu savijauta? Siaip tevu savijauta kotiruojasi ar ne?
Kad tevai tures meilzius, namuose latentine prostitucija, ko mokami vaikai? Gyvenkite be meiles?

Siaip, ar jus kada domejotes, kodel vaikai nera pakaltinami? O jei jie nera pakaltinami, ar gali ju balsas buti verdiktu?
*



Na, aš siūlau ne klausti, ar vaikai apskritai myli tėvą ar motiną, bet kaip jie jaučiasi gyvendami šeimoje.
Kitas dalykas, nemanau, kad, jei tėvai bando saugoti šeimą, kad ir dėl vaikų, jie lakstys pas meilužius.
Moonte
QUOTE(vilmase @ 2012 02 27, 17:41)
Taip, bet man laisvė asocijuojasi ne su tuo, kad darau, tai, kas šauna į galvą. Bet su tuo, kad jei būdamas laisvas ir sąmoningas žmogus padariau pasirinkimą, t.y. šiuo atveju, pasirinkau sau šį vyrą, tai esu atsakinga už šį pasirinkimą ir stengiuosi visais būdais išlaikyti santuoką. Man nepriimtinas bėgimas nuo atsakomybės už savo veiksmus vos tik iškilus sunkumams, o sunkumų santuokiniame gyvenime visad pasitaiko.
Papildyta:
skrenda, jie tik negyvena kartu.
Papildyta:
O jus paklauskite vaiku is asocialiu seimu. Tikrai nustebsite, jie myli savo tevus, seimas, ta asocialu gyvenima, nes neturi kitokiu seimos gyvenimo pavyzdziu, jiems tai yra norma.

O kai vaikas uzaugs, kaip su tevu savijauta? Siaip tevu savijauta kotiruojasi ar ne?
Kad tevai tures meilzius, namuose latentine prostitucija, ko mokami vaikai? Gyvenkite be meiles?

Siaip, ar jus kada domejotes, kodel vaikai nera pakaltinami? O jei jie nera pakaltinami, ar gali ju balsas buti verdiktu?

Na, aš siūlau ne klausti, ar jie apskritai myli tėv
*



Siaip, o kur mano buvo aprasyta, kad laisve yra tai kas saus i galva?
Jei jums idomu. Laisve ne vien suteikia teise i laisva pasirinkima, bet ir ipareigoja, gerbti kito laisvo zmogaus pasirinkima. Laisviu sanpratoje yra islaikytas laisviu ir pareigu balansas. Tad dabar mastau, ar man verta opontuoti, ka jus rasete, neva as tai manau g.gif

Samoningi zmones, daro klaidas, tai normalu, mes ne dievai. Kita vertus, zmones evoliucionuoja, kinta, kartais buna, jog vieno is seimos nariu pokiciai, netenkina viena is sutuoktiniu, ir ka dabar, kankintis? Mes kokiam amziuje gyvenam?
Manyciau, kisti galva i smeli, ir vaidinti neva viskas gerai, be jausmu miegoti su neva vyru, kuriam simta metu esi abejinga yra amoralu. Tai tikrai ne problemu sprendimas. Ko mokomi vaikai, ignoruoti problema, gyvenimo be meiles?

Siaip, nevisai suvokiu, ka tos mano parasytos ir jusu isrinktos ciatos tureitu reiksti g.gif

O kodel ju nereikia klausti, jei yra poreikis galima ir paklausti, bet gi is esmes juk tai nieko nekeicia. VAikai tevus myles visokius, kvailus, protingus ir t.t. net issiskyrusius.
Moonte
QUOTE(vilmase @ 2012 02 27, 17:41)
Na, aš siūlau ne klausti, ar vaikai apskritai myli tėvą ar motiną, bet kaip jie jaučiasi gyvendami šeimoje.
Kitas dalykas, nemanau, kad, jei tėvai bando saugoti šeimą, kad ir dėl vaikų, jie lakstys pas meilužius.
*



A pasirodo buvo izvalgos pratesimas.

Ir ka gali atsakyti vaikai? Jie zino kaip jauciasi tevai? Jie zino, kad tevam reikia dalintis lova ir kokie su tuo susije komlikuoti reiskiniai? Ar jums normalu seksas be jasumu?
Vaikas negali aprepti visos galimos informacijos, nes jis nera suauge ir jo protas dar visko neaprepia.

Vel pasikartosiu, ar vaikas zino yra patyres kitas alternatyvas, kad galetus spresti, kur ir kaip noretu gyventi?

Jus norite apsakyti, kad zmogus yra zombis, jam nereikia meiles jausmo, bala nemate jausma, jam nereikia jasutis geidziamam? Sventa vieta tuscia nebuna, jei nera to seimoje, zmones linke ieskoti uz jos ribu.
vilmase
Mano nuomone, temos pavadinimą: Ar verta gyventi dėl vaikų? nebūtinai reikia suprasti taip, kad šeimoje nėra jausmų, kad gyveni kaip zombis, kad myliesi be aistros. Gyventi dėl vaikų ar ne? - šis klausimas gali kilti, kai sutuoktiniai myli vienas kitą, bet nemoka spręsti iškilusių problemų, kai daug konfliktuoja tarpusavyje, kai nemoka pasikalbėti, nenori suprasti vienas kito. Tai visiškai nereiškia, kad jausmų nėra, tačiau suaugę žmonės, kaip bebūtų gaila, nevisada moka ir nori spręsti problemas. Ilgainiui neišspręstos problemos susikaupia ir tada jau iš tiesų sunku išsikapstyti. O pabėgimas nuo savo sutuoktinio, manau, yra lengviausias kelias.
Tai, kad suvoki, kad turi sunkumų ir kartu su sutuoktiniu bandai jas spręsti, manau, yra pagirtina ir man visiškai nepanašu į vaizdavimą, kad viskas gerai.
Moonte
As suprantu ka jus nprite pasakyti, bet...

Negaliu sutikti, manau, kad zmogus privalo gyventi savo gyvenima visu pirma del saves, nes gyvenimas jam duotas vienas, atsarginio jis neturi. Pameginsiu paaiskinti.

Daug maz visi esame girdeje krikscioniska izvalga "Mylek artima savo, kaip pats save". Jei megintumem gilintis i ja, suvoksime:

*Kad zmogus nemylintis saves, nemokes myleti kito.
Kad zmogu nemylinti saves, nemyles ir kitas.

Lygiai taip pat galima pravesti paraleles ir su prioritetais.
*Jei zmogus nevertina savo prioritetus, jis nemokes vertinti kito, o ir kitas nevertins jo prioritetu, nes zmogui jo prioritetai nera vertybe.
*Jei zmogus negyvena savo gyvenimo, jis nemokes vertinti ir kito pastangas gyventi savo gyvenima ir t.t. ir t.t.

Todel, manyciau, visu prima reikia klausytis saves, ko reikia jums, kokie yra jusu siame gyvenime prioritetai. O tie prioritetai gali buti skirtingi, ju tarpe gali buti ir vaikai. Bet velgi, vaikai nestovi prioritetu piramides virsuje, piramides vistuje stovi pats asmuo, kuris gyvena savo gyvenima. O to gyvenimo neturetu niekas jam reguliuoti, zmogaus gyvenimas yra jo, tik samoningas jo laisvas pasirinkimas gali itakoti jo gyveina. Uz savo pasirinkima, jis nes atsakomybe.

Gyventi del kito, kad itikti kitam, kad pteisinti kito lukescius ir t.t. tai yra didele klaida. Reikia gyventi del saves ir tik per save vertinti santikius su kitais. Zmogus issizadejes savo savasties dali, vardan kitu, tampa nuliu. Tragedija gi ivyksta, kai tie kiti, vardan kuriu "gyveno", nevalingai pasinaudoje tuo zmogumi, jo veiksmus traktuodami kaip norma, nusisuka nuo jo, nes nelaiko ta auka vertybe, o mano jog tai yra svaime suprantamas veiksmas, nes jis-aukotojas pats to norejo, jie jo neprase aukotis.
vilmase
QUOTE(Moonte @ 2012 02 27, 20:08)
As suprantu ka jus nprite pasakyti, bet...

Daug maz visi esame girdeje krikscioniska izvalga "Mylek artima savo, kaip pats save". Jei megintumem gilintis i ja, suvoksime:

*Kad zmogus nemylintis saves, nemokes myleti kito.
Kad zmogu nemylinti saves, nemyles ir kitas.

*



sutinku drinks_cheers.gif

QUOTE(Moonte @ 2012 02 27, 20:08)

Lygiai taip pat galima pravesti paraleles ir su prioritetais.
*Jei zmogus nevertina savo prioritetus, jis nemokes vertinti kito, o ir kitas nevertins jo prioritetu, nes zmogui jo prioritetai nera vertybe[COLOR=blue].
*Jei zmogus negyvena savo gyvenimo, jis nemokes vertinti ir kito pastangas gyventi savo gyvenima ir t.t. ir t.t.

Todel, manyciau, visu prima reikia klausytis saves, ko reikia jums, kokie yra jusu siame gyvenime prioritetai. O tie prioritetai gali buti skirtingi, ju tarpe gali buti ir vaikai. Bet velgi, vaikai nestovi prioritetu piramides virsuje, piramides vistuje stovi pats asmuo, kuris gyvena savo gyvenima. O to gyvenimo neturetu niekas jam reguliuoti, zmogaus gyvenimas yra jo, tik samoningas jo laisvas pasirinkimas gali itakoti jo gyveina. Uz savo pasirinkima, jis nes atsakomybe.

*



Na taip išeina, kad jei žmogui ŠEIMA yra vertybė ir didžiausias prioritetas, jis darys viską, kad ją išsaugotų, nes tai yra jo pasirinkimas ir siekiamybė bigsmile.gif

QUOTE(Moonte @ 2012 02 27, 20:08)

Gyventi del kito, kad itikti kitam, kad pateisinti kito lukescius ir t.t. tai yra didele klaida. Reikia gyventi del saves ir tik per save vertinti santikius su kitais. Zmogus issizadejes savo savasties dali, vardan kitu, tampa nuliu. Tragedija gi ivyksta, kai tie kiti, vardan kuriu "gyveno", nevalingai pasinaudoje tuo zmogumi, jo veiksmus traktuodami kaip norma, nusisuka nuo jo, nes nelaiko ta auka vertybe, o mano jog tai yra svaime suprantamas veiksmas, nes jis-aukotojas pats to norejo, jie jo neprase aukotis.
*



Tuo, ką Jūs rašote labai norisi tikėti, nes tai labai vilioja, juk norėtųsi gyventi tik dėl savęs ir savo poreikius statyti į pirmą vietą. Tačiau realiai, mano nuomone, neįmanoma gyventi šeimoje bent iš dalies nepaaukojus savęs. Jei sutuoktiniai nesitaiko vienas prie kito, nederina savo poreikių ir galimybių (ypač tai aktualu gimus vaikams, kai žymiai padidėja pareigų ir sumažėja laisvo laiko sau) vargu, ar pavyks bendras šeimyninis gyvenimas. Manau, kad kurdamas šeimą ir nusprendęs turėti vaikų suaugęs žmogus turėtų suvokti, kad jo gyvenimas pasikeis ir tikriausiai teks kažką iš savo buvusio gyvenimo paaukoti.


Moonte
QUOTE(vilmase @ 2012 02 27, 23:18)
Na taip išeina, kad jei žmogui ŠEIMA yra vertybė ir didžiausias prioritetas, jis darys viską, kad ją išsaugotų, nes tai yra jo pasirinkimas ir siekiamybė   bigsmile.gif 
*



Butent, bet tas zmogus dar turi suvokti, kad seimos stubura sudaro du individai, ne painiokime i tai vaikus, jie yra seimos "produktas". Ir jei vienam is tu individu siema nustoja buti vertybe, is to "draskimosi" neva isaugoti seima, nieko nebus. Mes negalime primesti kitam savo prioritetus. Jei seima vertybe yra abiem, manau, tuomet neturetu kilti jos issaugojimo klausimas.

O i kita jusu izvalgu dali, pasistengsiu atsakyti rytoj ax.gif
romaievamatilda
O man atrodo, kad tas "del vaiku" tik grazi atmazke. Juk sunkiau sau ar kitiems pasakyt-as bijau skirtis, man patogu taip gyvent del materialiniu ar dar kazkokiu priezasciu, as nesijauciu stipri/stiprus pradeti viska is naujo ar is vis pradeti gyventi kitaip. Mitas, kad vaikai nemato, negirdi, nejaucia. Juk jeigu taip myli tuos vaikus, nepasikeis jiems meile, galima juk graziai vardan tu vaiku susest, susitart grafikus, kas pas ka kada vaziuoja ir kas ka lanko ir laikytis susitarimo. Aisku, vaikams geriausia, kai tevai kartu, bet ne pasaulio pabaiga, jei tevai negyvena kartu. Svarbu, kad vaikas nesijaustu uzmirstas, kad zinotu, kad gali teciui/mamai paskambint, nuvaziuot, susitikt, pakalbet apie viska.

O ka gali duoti tevai, gyvenantys tik del vaiku? Gerai, kol mazas vaikas, tai jam uztenka zaidimu, pasakeliu. O poto, ateina paauglys, nori apie santykius pakalbet, apie artuma. Ka pamokys tokie tevai? Ar is vis tokie tevai yra atviri savo vaikams? Nemeluoti manau yra svarbiausia. As zinojau, kad mano tevai nori skirtis, maciau ju keistus santykius, kai jie nusprende kuri laika padaryt pauze. Maciau, kaip ir vel susiejo. Visada buvau informuota, kas vyksta, kodel, niekas neapsimetinejo. Ar jautesi itampa man. Taip. Bet ji butu lygiai tokia pati manau, jei jie butu tyleje. Ir kai svente savo sidabrines, buvo smagu, kad svente savo meiles, kuri buvo visokia, istorija.
buurbuulis
QUOTE(Moonte @ 2012 02 27, 16:34)
As labai nemegstu, nei tevu, nei vaiku, kurie pragyvenus kazkoki ten laiko tarpa pradeda vaidinti aukas. As del jusu neissiskyriau, arba as del taves paaukojau jaunyste, mes tau suteikem galimybe mokytis, nupirkome buta, o tu... Neretai i ta litanija buna dwesningas atsakymas - O kas tave prase?
Mes vaikus gimdome ne sau, o gyvenimui. Vaikam tik padedam isitvirtinti gyvenime, susivokti jame, jie laisvi zmones. Lygiai taip pat, tevai vaikam nera marionetes, jie gyvena savo gyvenimus, ne vaikam aiskinti tevam, su kuo jie privalo miegoti ir gyventi. O su skyrybomis, nei tetis, nei mama, i menuli neisskrenda, jie tik negyvena kartu.
Papildyta:
O jus paklauskite vaiku is asocialiu seimu. Tikrai nustebsite, jie myli savo tevus, seimas, ta asocialu gyvenima, nes neturi kitokiu seimos gyvenimo pavyzdziu, jiems tai yra norma.

O kai vaikas uzaugs, kaip su tevu savijauta? Siaip tevu savijauta kotiruojasi ar ne?
Kad tevai tures meilzius, namuose latentine prostitucija, ko mokami vaikai? Gyvenkite be meiles?

Siaip, ar jus kada domejotes, kodel vaikai nera pakaltinami? O jei jie nera pakaltinami, ar gali ju balsas buti verdiktu?
*


Tikrai ne visi puola į tas aukas, va aš dėl vaiko tiek metų pragyvenau su vyru, ar dėl tavęs, vaikeli.. oi toli gražu, ne visi.. jeigu imamasi tos taktikos `kiek aš dėl tavęs padariau, kiek aš tau nupirkau ir t.t.`, tai galėčiau salyti, kad apskritai tai nebuvo daryta dėl vaiko, o tik kaip priedanga.
---
Jūs tikrai labai agresyvi ir visažinė jaučiatės.. iš kur taip galvojate, kad viską idealiai žinote, kad idealiai gyvenate ir žinote kaip gyventi? Jūs pati nemokat diskutuoti, paskaitykit pati savo žinutes.. Jūs nereiškiate savo nuomonės, jūs tik iškart smerkiate kitokią ir išvadinate kiek tik galite.. jeigu žmogus gyvenantis dėl vaikų užsiima prostituciją, galima lygiai taip pat pareikšti, kad žmogui, kuris ardo šeimą dėl savęs, nerūpi vaikas ir ji tikrai tampa tik surogatine motina, pagimdžiau, o toliau jau kaip tik aš noriu.
---
Apskritai paaiškinkite kas ta per meilė po 25metų? Čia kažkokie vieši bučiniai, viešos glamonės, kačiuko/zuikiuko vadinimas? Ką vaikas gali kitaip pajusti? Kas tai yra meilė? Meilė apskritai susideda iš visko, iš pagarbos, iš pasitikėjimo, iš artumo, iš šilumos, iš rūpesčio ir t.t. ko tokio negali būti šeimoje, kad vaikas jaustų kažkokį ledkalnio šaltumą? O veikia ir mūsų pasamonė. Kuo labiau galvosi, koks jis man svetimas, tuo labiau jis toks bus. Jeigu kiekvieną rytą galvosi, koks jis man šlykštus, jis toks ir bus, vietoj to, kad tiesiog įžvelgtum bent jau elementarius dalykus, jog tai tavo vaiko tėvas, tavo išsirinktas žmogus ir apskritai žmogus, gal net geras..
Lafe
Manau del vaiku gyventi tikrai neverta,nes vaika isaugs,susikurs savo gyvenimus ir iseis ir pasirodys kad issvaistei savo gyvenima,kuris deja jau nesugriz atgal unsure.gif
Moonte
QUOTE(vilmase @ 2012 02 27, 23:18)
Tuo, ką Jūs rašote labai norisi tikėti, nes tai labai vilioja, juk norėtųsi gyventi tik dėl savęs ir savo poreikius statyti į pirmą vietą. Tačiau realiai, mano nuomone, neįmanoma gyventi šeimoje bent iš dalies nepaaukojus savęs. Jei sutuoktiniai nesitaiko vienas prie kito, nederina savo poreikių ir galimybių (ypač tai aktualu gimus vaikams, kai žymiai padidėja pareigų ir sumažėja laisvo laiko sau) vargu, ar pavyks bendras šeimyninis gyvenimas. Manau, kad kurdamas šeimą ir nusprendęs turėti vaikų suaugęs žmogus turėtų suvokti, kad jo gyvenimas pasikeis ir tikriausiai teks kažką iš savo buvusio gyvenimo paaukoti.
*



Keista si diena, du kartus rasiau savo izvalgas ir du kartus sistema rodo klaida. Rasau paskutini karta, jei patalpins atsakyma, patalpins, jei ne, vadinasi, ne.
.............

Siaip, idomiai gaunasi. Virsuje mano pateiktiems teiginiams pritariat, o veliau rasote, mano galva visai su mano izvalgom net nesusijusius argumentus. As niekur to neteigiau, i ka jus bandote argumentuoti. Visa mano izvalga yra vienalyte, teiginiai, pavyzdziai, kurie pagrindzia, mano izvalga. Todel keistokai gaunasi. Gerai, pameginsiu "is kitos puses privaziuoti".

*Mirsa zmogus, jus jo gedite. Ranka ant sirdies padejus, ko jus gedite, to zmogaus, ar save, kad likote be to zmgoaus? Kas jus skaudina?
Ar del to, jog jus netekties sakusma suvokiat per save, jusu gela pasidaro maziau tauresne?

**Vaiko gimimas. Jus vaika gimdote del jo, ar vis del to pradzioje tenkinate savo motiniskus-teviskus instinktus?
Jei jus tenkinate savo motiniskus instinktus, jus sumenkinate vaiko gimima? To vaiko reiksme jums, del to kad tenkinate savo ego yra menkesne?

***Meile kitam zmogui-vyrui. Kas jums svarbiau, jusu meiles jausmas, poreikis buti su juo, ir jusu mylimu zmogumi, ar pats zmogus? Jei jus jo nemyletumete, ar galetumete su juo artimai-intymiai bendrauti?
Jei jus del saves, jog norite kad zmogus butu salimais jusu, taikstotes su kito zmogaus ego, jusu meile tampa maziau vertinga? Is esmes, jei jus tam zmogui butumet abejinga, ar detumet tiek pastangus, ar butumet tokia tolernatiska...

Visi tie pvz. parodo, kad mes i pasauli ziurime per save, savo ego, tai normalu, ir joks cia nera nusikaltimas, ar degradavimas. Nes altruistas ir egosistas, tai to paties medalio dvi puses, kurios viena kita papildo t.y. harmonija. Abu tie zmogaus polinkiai yra skirti tam, kad tenkintu jo ego, tik pirmu atveju ego tenkinamas duodant ir matant imancio reakcija, o antru atveju ego tenkinamas imant. Jie abu kito saskaita tenkina savo ego, tik skirtingai. Tik kazkodel mes uzdedame niba altruistui.

Prie ko as vedu, negali zmogus gyventi vardan kazko, visu pirma jis gyven del saves, jo misija pasaulyje pragyventi SAVO gyvenima, neprarandant zmogiskumo. O jau visa kita, tik priedas, bonusas, prioritetai, kurie kinta vietomis. O tai nereiskia, jog zmogus yra neatsakingas, rupinasi vien savimi ir t.t. Viska pasauyje, mes visu pirma, pervarome per save, savo ego.

Viena is merginu puikiai pastebejo, kam issizadeti savo gyvenimo vardan kito, siuo atveju vaiku, jie gi isauga, iseina, sukuria savo seimas. O svarbiausia, jie juk tos aukos ir nereikalauja. Cia jusu asmeninis noras taip manyti, kad pateisintumet savo veiksmus, neveiksmus, ar tarkim, nenora kesiti prognozuojama gyvenima, nezinomybe mus baugina, tai normalu. Todel taikstomasi su tuo ka turim, dangstomes vaikais, neva aukojames del ju. Bet ar tas taikstymasis yra gerai, cia jau diiiiidelis klausimas. Ka darysite kai vaikai sukurs savo seimas, kai jus neturite kitos alternatyvos? "Cemento" risantcio jusu su vyru seima nebeliko. Moteris yra ne vien motina-patele, jis dar ir asmenybe, kuri verta meiles ir laimes. Salia tokios moters-motinos isauge vaikai bus pilnaverciai, nes jie mokes buti laimingais, myleti ir buti mylimais.
Papildyta:
QUOTE(buurbuulis @ 2012 03 01, 00:30)
..........
*



Be komentaru. Tol kol neismoksite diskutuoti be asmeniskumu.
vilmase
QUOTE(Moonte @ 2012 03 01, 23:25)
Siaip, idomiai gaunasi. Virsuje mano pateiktiems teiginiams pritariat, o veliau rasote, mano galva visai su mano izvalgom net nesusijusius argumentus. As niekur to neteigiau, i ka jus bandote argumentuoti. Visa mano izvalga yra vienalyte, teiginiai, pavyzdziai, kurie pagrindzia, mano izvalga. Todel keistokai gaunasi. Gerai, pameginsiu "is kitos puses privaziuoti".

<...> Cia jusu asmeninis noras taip manyti, kad pateisintumet savo veiksmus, neveiksmus, ar tarkim, nenora kesiti prognozuojama gyvenima, nezinomybe mus baugina, tai normalu. Todel taikstomasi su tuo ka turim, dangstomes vaikais, neva aukojames del ju. Bet ar tas taikstymasis yra gerai, cia jau diiiiidelis klausimas.
*



Pritariu, kad meilė sau yra labai svarbu, bet taip pat svarbi ir meilė savo artimam. Juk krikščionišku supratimu (kuriuo remiantis Jūs kalbate apie meilę sau):
"Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, viskuo tiki, visko viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia." (Šv. PAULIAUS NAUJASIS TESTAMENTAS)
Tad paaiškinkite man, jei žmonės tuokiasi iš meilės - kodėl ir kur meilė dingsta? O galbūt ji niekur nedingsta? Gal tiesiog nemokama ir nenorima atleisti, nepykti, nesimokama būti kantriam ir išgyventi sunkumus? Gal išgyvenant santykių krizę ir nepasukus į skirtingas puses, o pasilikus gyventi šeimoje, kad ir dėl vaikų, vėliau džiaugsies, kad nepaskubėjai ir neišdraskei šeimos? Pažįstu ne vieną vyresnio amžiaus žmogų, kuris šiandieną džiaugiasi, kad kai buvo nesutarimų ir šeima balansavo ant iširimo ribos, neišardė šeimos, o išgyveno sunkumus ir kartu su sutuoktiniu dabar džiaugiasi bendrais vaikais ir anūkais. Matydama šiuos realius žmones ir jų šeimas, tikiu, kad jie pasielgė išmintingai ir teisingai savo ir savo artimųjų atžvilgiu.
Beržūna
QUOTE(vilmase @ 2012 03 02, 00:11)
Tad paaiškinkite man, jei žmonės tuokiasi iš meilės - kodėl ir kur meilė dingsta? O galbūt ji niekur nedingsta? Gal tiesiog nemokama ir nenorima atleisti, nepykti, nesimokama būti kantriam ir išgyventi sunkumus...


Jei... jei... jei... o jeigu tuokiasi ne is meiles? O jeigu mes zinome tik viena zodi 'meile' ir ja it kokia spargalke kisame apibudindami savus 'jausmus'? ax.gif
Atpazinti, ivertinti, ivardinti savo ir kito zmogaus jausmus ir uz tai neisiskaudinti - yra didelis menas.

Klausete: kur ta meile dingsta? O gal jos net nebuvo? Kokie jausmai skatina zmones ieskoti vienas kito, buti/pakesti/dziaugtis vienas kitu yra kita ilga tema, bet tikrai abejoju, kad visada prisistatydami vienas kitam meiles vardu, isties tuokiames is meiles ax.gif
Gebejimas myleti ne tokia jau paprasta uzuodis, kad galetume tai pavadinti savaime suprantamu dalyku.

Klausete: galbut meile niekur nedingsta, tiesiog nemokame... nenorime... atleisti... nepykti ax.gif Manau, pataikete i pacia serdi parinkdama teiginius, tik as juos noreciau ne sustatyti kartu, o supriesinti. Todel klausiu: ar meiles kelyje sutinkamas nemokejimas, nenoras atleisti, nepykti, ugdyti kantrybe? Manau, kur esti sios patirtys (nenora atleisti...) ten meiles nereikia ir ieskoti ax.gif meiles sau - nereikia ieskoti ax.gif o apie meile kitam jau lieka irgi patyleti.
romaievamatilda
Bet tikrai, gi ne visad santuokos esme buna meile. Buna isskaiciavimas, buna "jau laikas tiesiog", buna kazkokie dar dalykai, buna ta pati aistra ir tiek. O metai is metu viskas keiciasi. Vienas iurek tobuleja, o kitas stovi vietoj, arba abu tobuleja priesingom kryptim. Nu ir ka. Nu ir nieko.
Moonte
QUOTE(vilmase @ 2012 03 02, 01:11)
Pritariu, kad meilė sau yra labai svarbu, bet taip pat svarbi ir meilė savo artimam. Juk krikščionišku supratimu (kuriuo remiantis Jūs kalbate apie meilę sau):
"Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, viskuo tiki, visko viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia." (Šv. PAULIAUS NAUJASIS TESTAMENTAS)
Tad paaiškinkite man, jei žmonės tuokiasi iš meilės - kodėl ir kur meilė dingsta? O galbūt ji niekur nedingsta? Gal tiesiog nemokama ir nenorima atleisti, nepykti, nesimokama būti kantriam ir išgyventi sunkumus? Gal išgyvenant santykių krizę ir nepasukus į skirtingas puses, o pasilikus gyventi šeimoje, kad ir dėl vaikų, vėliau džiaugsies, kad nepaskubėjai ir neišdraskei šeimos? Pažįstu ne vieną vyresnio amžiaus žmogų, kuris šiandieną džiaugiasi, kad kai buvo nesutarimų ir šeima balansavo ant iširimo ribos, neišardė šeimos, o išgyveno sunkumus ir kartu su sutuoktiniu dabar džiaugiasi bendrais vaikais ir anūkais. Matydama šiuos realius žmones ir jų šeimas, tikiu, kad jie pasielgė išmintingai ir teisingai savo ir savo artimųjų atžvilgiu.
*



O gal pradziai pasakykite kas yra meile? Meile motinos-tevo vaikui, draugui, aplinkiniam, auginintiniui, gelem, ir meile vyrui. Jos gi skiriasi, bet visos yra meiles. Ir jos visos tenkina visu prima zmogiskaji ego.

Kur dingsta meile, itariu sis klausimas yra apie vyro ir moters meile. Ji gali issisemti, isblesti, ja galima nuzudyti, jos galejo ir nebuti, kai zmones aistra priima uz meile.

O jus kada girdejote, jog meile galima tvirkinti? pvz. Alkoholiku zmonos juos daro alkoholikais, nes yra pakancios ju ydai, dangsto ju priklausomybe, o neva mylimas zmogus toliau smunka i liuna. Arba vaikuciai, kurie ir isauge tampa suauge bet ir lieka infantilus vaikai savo viduje, jie istvirkinti neva teviska meile, kurie is neva dideles meiles saugojo ji nuo gyvenimo, neismoke buti atsakingais uz save.

Siaip, jus rasote ne tam zmogui postus. Butent esu ta moteris, kuri is meiles issiskyriau su vyru. Nenorejau, kad jo ydos zlugdytu musu sunu, mane. Nekovojau su putomis ant lupu, o su meile paleidau, nes sprendimus privalejo daryti jis, ne as, tai buvo jo pasirinkimas, kaip jam toliau gyventi. Beje jis su meile paleido mane. Nes zinojo, jog jo gyvenimo budas mane "uzmusa", toks gyvenimas koks buvo pas mus, man buvo kancia. Jis gi saves tuo metu nevalde. Praejus laiko tarpui, jam uzteko jegu, anot jo del manes atisakyti savo ydos ir grizti i gyvenima. Dabar mes vel kartu. Svarbiausia, niekas, niekam nebruko savo vertybiu, niekas nieko nesmauge savo meile, neva pareigom ir t.t..

Mano galva zinot kas yra meile. Mylint zmogu, uzlipti sau ant gerkles t.y neatsizvelgti i savo norus, poreikius buti salia mylimo, o paleisti ji, kad jis-tavo mylimas zmogus butu laimingas, nors ir be taves. Ne manipuliuoti juo savo meiles jausmu, nebuti jam su savo meile girnapusiu po kaklu. As dekinga vyrui, kad jis mane su sunimu paleido. Manau del sios priezasties, mes nenuzudeme musu meiles, nepaskandinome jos pykcio, neapykantos, priekaistu liune. O svarbiausia, mano zmogus grizo pas mane atgalios, ne is pareigos, o atsisakes zalingo iprocio savo laisva valia, tai buvo ir yra jo pasirinkimas. Tai labai vertinu ir branginu.
Neta&
QUOTE(romaievamatilda @ 2012 03 02, 10:51)
Vienas iurek tobuleja, o kitas stovi vietoj, arba abu tobuleja priesingom kryptim.



Tobuleti ir ziureti viena kryptimi turi abu mirksiukas.gif Tas kas sakosi,kad del vaiku paaukojo ar aukoja savo gyvenima su nemylimu zmogumi,tai bandymas pateisinti,pasiteisinti pries kitus ir pries save,jie bijo likti vieni,del materialiniu paskatu ir dar tik tiems zmonems zinomu priezasciu.
didile
negaleciau gyventi su vyru del vaiku... jei nebera nieko tarp musu jau geriau tada i skirtingas puses keliauti, nes vaikam bus daug sunkiau matyti tokia situacija, be to, koki jie pavyzdi matys kai teveliai nuolatos riejasi...
jau geriau atskirai...
SunGuru
QUOTE(given444 @ 2012 02 27, 06:18)
na nezinau, kiekviena primastytumet sav variantus, kad visgi seima "del vaiku" visgi linkusi nebuti laiminga, ir ji anksciau ar veliau taip pat gali subyreti, o juolab vaikams isejus. man visad tada klausimas:  kaip VAIKAI JAUSIS? zinoma, jie uzauge jau(paauge, ka ten uzauge), ir paskutiniajam is namu isejus, teveliai opt ir ate. tai kaip vaikams tai interpretuoti? spektakliukas nutruko? del musu ta komedija buvo vaidinama... apgailiu tokiu vaiku, labai labai. farsas, melas, kaukes, spektaklis, zaidimas - ar tai netolygu, ar nebaisu ? ar baisu tik skyrybos, kur isviesinta, kad jos traumuoja vaikus? o gyvenimas vat toks...toks? na kaip ji pavadinti?
*


Zinau daugybe poru, kurios issiskyre paskutiniam vaikui palikus namus. Manau, kad suauge vaikai i tai labai nesigilina, ir negalvoja kaip apie spektakli. Bet visa gyvenima pragyvent vaidinat sita spektakli, ziauriau nei ziauru.

QUOTE(Neta& @ 2012 02 27, 14:48)
Be to,kiek zinau,lengviau skyrybas isgyvena ,kai vaikai mazi,bet va kai jau paauge,tai ojojoi doh.gif
*


Vaikai sunkiai isgyvena ne pacias skyrybas, o tai kas vyksta pries ir per jas. Ir paauglys i tai reaguos jautriau, (aisku tai priklauso ir nuo vaiko asmenybes taip pat), nes paauglyste yra nelengvas laikotrapis su savo hormonu audromis ir paaugliui tuo laikotarpiu reikia demesio. Per mazai demesio- galvos, kad jis tau nerupi, per daug demesio- reks, kad jo nemyli ir kontroliuoji per daug.

QUOTE(Moonte @ 2012 02 27, 15:34)
As labai nemegstu, nei tevu, nei vaiku, kurie pragyvenus kazkoki ten laiko tarpa pradeda vaidinti aukas. As del jusu neissiskyriau, arba as del taves paaukojau jaunyste, mes tau suteikem galimybe mokytis, nupirkome buta, o tu... Neretai i ta litanija buna dwesningas atsakymas - O kas tave prase?
*


Nekaltinciau niekada vaiku, vaikai suaugusiuju atspindys.

QUOTE(Moonte @ 2012 02 27, 18:08)
Gyventi del kito, kad itikti kitam, kad pteisinti kito lukescius ir t.t. tai yra didele klaida. Reikia gyventi del saves ir tik per save vertinti santikius su kitais. Zmogus issizadejes savo savasties dali, vardan kitu, tampa nuliu. Tragedija gi ivyksta, kai tie kiti, vardan kuriu "gyveno", nevalingai pasinaudoje tuo zmogumi, jo veiksmus traktuodami kaip norma, nusisuka nuo jo, nes nelaiko ta auka vertybe, o mano jog tai yra svaime suprantamas veiksmas, nes jis-aukotojas pats to norejo, jie jo neprase aukotis.
*


Galbut kas palaikys mane egoiste, bet gyvenimas per trumpas, kad pragyventi ji del kitu. Ir ko jis vertas? Gyvent be meiles, veidmainiaujant? Galbut tie du zmones gyvendami atskirai gali but 100 kartu laimingesni, nei kartu.

QUOTE(Moonte @ 2012 03 01, 21:25)
*Mirsa zmogus, jus jo gedite. Ranka ant sirdies padejus, ko jus gedite, to zmogaus, ar save, kad likote be to zmgoaus? Kas jus skaudina?
*


Mes negedime zmogaus, mes gedime santykiu su tuo zmogumi. Zmogus be rysiu ir emociju, tik bereiksmis kunas.
fjorė
QUOTE(romaievamatilda @ 2012 03 02, 10:51)
Bet tikrai, gi ne visad santuokos esme buna meile. Buna isskaiciavimas, buna "jau laikas tiesiog",
*


Gal ir būna, man regis, kad viskas priklauso nuo kiekvieno asmeninių prioritetų. Nes būna, kad viskas atgal per gerklę pradeda lįsti, ir skaičiai absoliučiai tampa bereikšmiais.
Maidenana
Tema, kuria diskutavome pries gerus 3 metus su Mediniu. Tie patys epizodai, tie patys intarpai is testamento biggrin.gif tik dalyviai kitokie smile.gif Na, Moonte senbuve, turi prisiminti tas temas.

"Del vaiku" nemanau, kad gyvena. Gyvena del saves, del nenoro likti be vyro/zmonos, del aplinkiniu poziuriu, del vilties, kad viskas susitvarkys, del neturejimo kur eiti, del negalejimo savarankiskai gyventi, savarankiskai priimti sprendimus, del finansu trukumo, del amzinu paskolu ir panasiu variantu. Isivaizduokite idealu varianta: yra kur eiti, yra pinigu, yra laiko sau ir vaikui. na, ziurekime is moters pozicijos. Tai pasakykite man, mielosios, katra is mamu nores grizti i namus, kur nemylimas vyras su visa jam priklausincia atributika? Su nepakenciamu charakteriu ir perkreiptu veidu (arba namiseda-nuobodybe, arba despotas, arba liurbis, kazavova, alkoholikas, smurtautojas, arba darboholikas neislendantis is kompu/ofisu, arba visiskai nepastebiantis zmonos ir t.t. - variantu daug). Nu katra? Niekas. Nei viena samoningai nesmerks saves prazutingam gyvenimui 'del vaiku'. Vaikai yra tiesiog priedanga kazko nedaryti. Taip, as ziauri, bet tai tiesa. Siaip, reta net pati sau pripazins, kad kazko negali/nenori. Vyras gali buti tevu kasdien ir kiekviena vakara, paimti is darzelio, nuvezti i bureli, leisti vakarus, savaitgalius. Bet jeigu jis negali to daryti - tai jokio skirtumo kaip ir kur jis negali - ar gyvenant su zmona ar gyvenant be jos.
Mes atsakome uz tuos, kuriuos prijaukinome. Atsakome. Bet atsakomybe neturi nieko bendro su gyvenimo gadinimu.
Montekrista
bent jau pabandyti-verta
Cekava
taip, pabandyti visad galima tik ar verta...?
didile
na va, cia is tikro kiekvienas ziuri is savo puses... bet deja, man neiseitu gyventi del vaiku, nes zinau save... ir vyras tikrai neistvertu, tai turbut jis paliktu...
na o jei del saves ar kitu priezasciu tai dar ir pamastyciau... kiekviena situacija turi savas iseitis... blush2.gif
Montekrista
QUOTE(Cekava @ 2012 04 02, 11:20)
taip, pabandyti visad galima tik ar verta...?
*


nebandžius nežinosi.
given444
maidenana, drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif
buurbuulis
Nors ir palaikau nuomonę, kad su vyru reikia gyventi dėl vaikų (ir Moonte šimtą kartų kartota, jeigu tai nėra alkoholikas, smurtaujantis ir panašiai, o normalus, geras vyras), kitu atveju jeigu kažkas lipdosi ne natūraliai, o su `didelėmis pastangomis`, tai reikėjo atsakingiau išvis žiūrėti į santuoką, o ne praleisti visą `nederėjimą` pro akis.. bet vistiek Maidenanos protinguose žodžiuose manau yra daug tiesos 4u.gif

Maidenana
QUOTE(Montekrista @ 2012 04 02, 10:15)
bent jau pabandyti-verta
*


Montekrista, niekas nekalba apie skyrybas is lempos. jeigu skiriamasi, jeigu jau eina kalba apie skyrybas - reiskia viskas isbandyta ir nebera nieko bendro. reiskia, jau lipde, bet nesulipo vistiek ir jokie klijai nepadejo. vaikas negali buti klijais.

Na, parodyk man nors viena laiminga pora, kurie liko gyventi kartu vien del vaiku. Kurie neturi nieko bendro, kiekvienas gyvena sau, bet vat del vaiku jie gyvena ir laimingi kiekviena diena vis labiau nekenciant savo gyvenimo ir nuolatinio partnerio jame.. Absurdas.
Montekrista
Kas laiko du žmones kartu? 50 metų? Versijos?
Diana24
Neverta. Čia atsakymas į temos klausimą.
Maidenana
QUOTE(Montekrista @ 2012 04 02, 15:58)
Kas laiko du žmones kartu? 50 metų? Versijos?
*


ju tarpusavio santykiai ir niekas daugiau. santykiai nebutinai turi buti darnus, gali buti ir priklausomybe vienas nuo kito, energetinis vampirizmas ir daug visokiu niuansu, bet tikrai ne vaikai. kodel bevaikes seimos gyvena kartu ir kai kurie is ju - kaip suo su kate? nu kokia versija?

beje, 50 metu dar ne riba.
Montekrista
QUOTE(Maidenana @ 2012 04 02, 17:56)
ju tarpusavio santykiai ir niekas daugiau. santykiai nebutinai turi buti darnus, gali buti ir priklausomybe vienas nuo kito, energetinis vampirizmas ir daug visokiu niuansu, bet tikrai ne vaikai. kodel bevaikes seimos gyvena kartu ir kai kurie is ju - kaip suo su kate? nu kokia versija?

beje, 50 metu dar ne riba.
*


O vaikams blogai, jei tėvai gyvena nemylėdami vienas kito?
Diana24
Blogai. Nes tėvai rodo pavyzdį vaikams, kad santuoka be meilės pavyzdinis dalykas.
Montekrista
QUOTE(Diana24 @ 2012 04 03, 09:44)
Blogai. Nes tėvai rodo pavyzdį vaikams, kad santuoka be meilės pavyzdinis dalykas.
*


Geriau išsiskirti?
Nemanau.
romaievamatilda
As turbut labai bloga mama, bet negyvenciau su vyru tik del vaiko. Ka reiskia del vaiko? Apsimesti, kad viskas gerai (jei is tikruju jau niekas nebesutaisoma), eiti miegoti ir keltis su svetimu jau tapusiu. Ok, jei sprendimas gyventi ir taisyti is visu isgaliu paslijusius santykius yra abipusis. Pasirasyciau. Bet kad labai daznai tas "del vaiku" skamba is moteriskosios puses, o vyriskiai nezinau, nenori, nesvarbu ar kas jiems. Bent jau man toks ispudis susidare.

Nu ir gerai, zinau poru, kurios rimtai deklaruoja mes del vaiku. Bet gyvena atskirus gyvenimus po vienu stogu. Tai kokiu velniu tokio spektaklio reikia? Kam nuo to geriau? Vaikams, nes mato kartu valgancius tevus? Saugumas atseit jau cia toks, psichologinis komfortas?
t@msiaplauke
Laimingi tevai - laimingi vaikai. Jei tevai nejaucia laimes budami kartu, tai absurdas mano nuomone gyventi del vaiku.
didile
QUOTE(t@msiaplauke @ 2012 04 03, 14:06)
Laimingi tevai - laimingi vaikai. Jei tevai nejaucia laimes budami kartu, tai absurdas mano nuomone gyventi del vaiku.
*


tikra tiesa... pritariu.. smile.gif
Diana24
QUOTE(Montekrista @ 2012 04 03, 11:43)
Geriau išsiskirti?
Nemanau.
*


Žinoma, geriau išsiskirti. O gal jūs linkusi į mazochizmą?
Montekrista
QUOTE(Diana24 @ 2012 04 03, 13:16)
Žinoma, geriau išsiskirti. O gal jūs linkusi į mazochizmą?
*


Aš linkusi į vaiką.
Kaip būtų jei būtų-nežinau.
Diana24
O kuo vaikui geriau, jei nelaimingi tėvai gyvena kartu?
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.
Invision Power Board © 2001-2014 Invision Power Services, Inc.