Kiekviena diena ateina i galva negeros mintys, kad kas nors atsitiks mano maziukui net nemoku paaiskinti tiesiog pradedu mastyti apie tai ir viskas. Kad susirgs, kad vaziuojant atsitiks avarija tiesiog mirs mano leliukas Paverkiu, apsiraminu, o kita diena vel tas pats
Nueinu i vone, o ten sklinda vaiko verksmas. Man vis atrodo, kad jis verkti pradejo, nors man iseinant buvo kietai imiges iseinu paziuret, miega sau ramiai
Kas man? padekite, nes tikrai vaziuoja stogas nuo tu minciu

tiesiog gimus kudikiui visas pasaulis nutolsta, lieka tik jis vienintelis, gleznas, trapus, kuris be taves negaletu,
Jus buvot kartu 9 menesius, tu jaudinaisi del blogu judesiuku, ar dar neaiskiu pozymiu, visos tavo mintys jau seniai tik apie ji sukasi.
Stai turbut todel po issiskyrimo (gimimo) tu tapai paranojiska riksmui jis tave persiakioja, tu pajutai, kad nebegali visa laik uztikrinti geroves savo vaikuciui, pradejo persiokioti mazos blogos mintys apie mirti, kuo toliau tuo labiau jos tave uzpuola


Kaip su tuo kovoti nezinau, pabandyk atsigulti salia ir pamatyti pieva ir lakstanti savo vaikuti, viskas grazu ir taip gera, gal geros mintys nuvys neigiamas

MANAU KAD TAU POGIMDYVINE DEPRESIJA, GAL PER DAUG BUNI VIENA SU MAZIUKU, TAU REIKIA ATSIPALAIDUOTI, YPAC GERAI BUTU, KAD TAVE SUPRASTU IR PALAIKYTU VYRAS, MANAUY, KAD VISOS SIOS MINTYS ISNYKS PO KURIO LAIKO, BEABEJO TAI NENURAMINIMAS, BET NIEKO NEPADARYSI REIKIA LAIKO....

Dar maziulis tavo sunus, normalu tie "vaidenimaisi":)
man irgi taip buna: nakti, uzmigdzius vaiki, atsigulu, ir, atrodo, vel tuoj reiks kelt -tuoj reks ir nores valgyt:))
Bet suprantu, kad mano nuotaikos ir baimes labai priklauso nuo issimiegojimo dabar.
Ar taviskis duoda tau pamiegot?
Jei pamiegu ilgiau nei 3-4 val. per para, ir vaikas atrodo, nuostabus, ir vyras geras, ir pasaulis grazus. jei trumpiau - blogai, kas bebutu, reik sulaikyt savo reakcijas dedant nemazas pastangas.
Tikiuos, tai baigsis, kai vaikiuks leis ilgiau pamiegot:)

Normalu, kad dabar kyla visokiu baimiu, atrodo, absurdisku.

Teisingai mamos pataria - kuo daugiau ilsetis bandyk ir iseik is namu. Su suneliu ar be jo - vis tiek i nauda. neklausyk namisedu!

Vakar Valakampiuose pietavom ir zaidem tenisa - kiek ten poreliu su vezimeliais!

Man tai vaidendavosi,kad nebealsuoja,keldavausi žiūrėti.Ištisai sapnuodavau,kad vaikas serga,sušąlęs,neaprengtas ir t.t.Miegodama girdėdavau tik vaiko kiekvieną niurzgėjimą,kai tuo tarpu negirdėdavau didesnio triukšmo.Su laiku tai praėjo.Tik verkti dėl to neverkiau Matyt,niekur neišeini prasiblaškyti,o tai jau negerai

Man dar pries gimstant maziukei labai baisu atrode Staigios kudikiu mirtys. Daug skaiciau apie tai. Gimus maziukei i viska reagavau l.jautriai. Netikro jos verksmo negirdedavau, gal del to, kad ji buvo gana ramus vaikutis. Daug padejo tevai, daznai aplankydavo. Pirma menesi bijodavau net i vonia nueit, nes dukryte juk gali pravirkti. Dabar, pagalvoji, jei kelias minuteles paverks, juk nieko neatsitiks, o tada zaibo greitumu atsirasdavau prie jos.
Daugiau pasitikek savimi, domekis, skaityk literaturos, visko klausk gydytoju, kas tau kelia nerima. Kai viska zinai - tikrai ramiau. Kudikiai yra daug stipresni ir atsparesni nei mums atrodo! Nepajusi, kai praeis keli menesiai ir sis nerimas jau bus praeity! Sekmes!

Superbaba, tai, kas su jumis vyksta, daugiau ar mažiau būna visoms mamoms. (per mažai informacijos, kad galėčiau "pripaišyti" jums pogimdyvinę depresiją )Padidėjęs jautrumas būtent vaiko signalams (verkimui), garantuoja vaikučiui, kad juo bus pasirūpinta. Netgi miegant išlieka budėti tam tikros smegenų sritys, kurios reaguoja tik į vaiko garsus, visus kitus eliminuojant (kitaip nebūtų įmanoma pailsėti). Tačiau kartais mamos "persistengia" nerimaudamos. Apima graudulys vien pagalvojus, koks vaikelis mažiukas, kiek jam dar reikia augti, koks jis bejėgis ir t.t. Sunku jį išleisti iš akių, nes atrodo, kad nutiks nelaimė ir pan. Po gimimo vaikui nutrūksta virkštelė, bet emocinis ryšys dar tebėra labai stiprus. Galima sakyti, kad visą savo būsimą gyvenimą sūnelis mokinsis atsiskirti nuo jūsų (gaila, kad ne visiems tai pavyksta )
Beje, kaip sakė forumietės, ne tokie jau tie vaikiukai lepšiai, kaip mums atrodo . pasitikėkit savo vaikinuku: kai jam ko trūks, tai jis sugebės pasišaukti jus ir iš vonios. leiskit jam pačiam "pasisakyti", kai turi kokių nors pageidavimų ir pajusti džiaugsmą, kad pageidavimas išpildytas. Nieko nuostabaus, kad nerimaujate, dėl to, ar gerai vaikelį prižiūrit - jūs gi negimėt mama, o tapot ja visai nesenai. Ne tik jūs auginat vaiką, bet ir vaikas augina jus, kaip mamą. Tai abipusis procesas, kuris prasidėjo prieš 1,5 mėn, o baigsis.... (gal niekada ).
Kuo daugiau stenkitės pabūti su suaugusiais žmonėmis (vyru, draugėm, mama ar kt.). pasikalbėkit apie savo nerimą dėl vaiko, leiskit ir vyrui daugiau rūpintis vaikeliu (ant stiprių tėčio rankų vaikelis dažnai nurimsta greičiau nei pas mamą ) Neužmirškit, kad tam, kad patenkintumėt vaiko poreikius, pirmiausiai turi būti patenkinti jūsų, todėl pažiūrėkit ar pakankamai valgot miegat, bendraujat su žmonėm ir pan. Kuo anksčiau atsiminsit, kad be mamos pareigų jūs dar esat žmona, moteris, dukra, sesuo, specialistė ir pan. tuo sveikiau bus visai jūsų šeimynėlei (ir mažiuliui )

Aciu jums labai

Nu kas cia per mintys tokios , auksciau nosi, kaimynka

man tokios baimės daugmaž dingo po poros men, sakau daugmaž, nes visiskai jos turbut niekad neisnyks, laikas viska sustatys i savo vezes, sekmes

O man iki siol (nors mano leliui jau metukai) tokios baimes uzeina ir gan daznai. Gal kas nors galetu paaiskinti viena toki man niekaip nesuprantama dalykeli. Nakti ar diena, kai lelius miega ir as miegu salia jo (tam paciam kambari, bet skirtingose lovose), as beveik visada (iskyrus kartais nakti, kai labai pavargusi bunu ir kietai miegu) prabundu ir pagalvoju, kad Domukas verks ir jis visada is karto pradeda verkti. Mane net ir vyras jau yra pora kartu pagaves, kai nakti as keliuosi is savo lovos, noredama nueiti prie Domo loveles, kad speciau ideti i burnyte jam ciulptuka, kol jis dar nepradejo verkti. Vyras sako, kad as besikeldama taip prizadinu Domuka ir del to jis pravirksta. Bet tai nesamone, kartais as visai nesikeliu, tik pramerkiu akis ir guliu, jau kaip ir laukiu, nes zinau, kad tuoj tuoj lelius verks... To niekada nebuna, kai Domas miega, o as, pavyzdziui, namuose kazka tvarkausi ar pan., taip buna tik tada, kai mes abu miegame - atrodo, as prabundu pora sekundziu anksciau uz Doma, kazkaip akys pacios savaime atsimerkia, tik speju pagalvoti, kad jis jau verks, ir staiga..........
Siaip tai as nesu kokia nubludusi ir nelinkusi tiketi visokiom apraiskom ir kitokiom nesamonem, todel gal kas nors galite racionaliai paaiskinti kaip ir del ko taip gali buti?

Man irgi taip buvo. Ojojojoi vienu metu kaip stogas pavaziaves buvo. Naktimis negaledavau miegoti...vis atrodydavo, kad mazyte verkia, nors is tiesu ji ramiai miegodavo. Kartais pabusdavau ir puldavau jos ieskoti...buvo ir taip, kad vyro ranka pradejau ciuciuoti Is pradziu vyras paprastai bande nuramint, neziurejo i tai labai rimtai, galvojo "nu rupestinga mamyte ir tiek", bet kai naktimis pradejau jo rankas migdyt... Viena diena parejo namo su tabletytem, isgeriau viena partija ir apsiraminau
O del tu "blogu minciu", tai kuo toliau tuo reciau jos mane aplanko. Pacioj pradzioje buvo labai sunku kam nors mazaja patiket...ko tik mano galvele neprisigalvodavo tada, bet su laiku apsiramino. Nors tas nerimas del vaiku manau lydes visa gyvenima, tik gal ne toks paranojiskas