Tik tau, kuris gyveni
visai nežinomoj gatvėj,
Žmogau, dienos šuliny,
Paskendęs savo vienatvėj,
Žmogau, tarp žmonių visų,
... ar tau nebūna baisu
Kasdien pro mus praeini,
o niekas tavęs nemato.
O tu tikiesi nubust,
nors laukia tavęs kasryt
Tik tuščias tamsus kambarys,
Trūksmingas tavo alsavimas,
Nemirksinčios išplėstos akys,
nubusk iš gyvenimo savo,
Tik vakaras dairosi aklas,
ir tu žinai tai ne sapnas.
Žmogau, kuris gyveni,
lyg eitum per ištemptą vielą,
Giliam dienos šuliny,
Visai nežinomoj gatvėj,
Ant veido mylimo mielo
gražesnis tau nei vienatvė
Suspindęs vakarą vėlų
kažkas šviesa ar šešėlis...
Degėsys, Liutauras. Tai naktis: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1990.
