Labas visiems.
Turiu sunu be baimes,be gedos,be atsakomybes jausmmo.Pridirbo visokiu nesamoniu.Ir kas baisiausiai,kad pirma padaro,o pasui dar ilgai nesuvokia ,kodel ir kokios pasekmes gali buti.
As jau nebeturiu jegu ir nebezinau,kokiu budu,metodiku dar imtis.Manau jog reiketu ir pas psihologa apsilankyti visai seimynai.Gal ka ne taip darom.
Tad gal kas turi irgi panasiu bedu? tad butu labai smagu isgirsti ir kitu patirties,ar paprasciausiu patarimu.
Nes as tikrai jau pasimeciau.

nu pvz. ka tokio pridirba

Mokykloje nesimoko nieko,nes nenori(o cia tokia sistema,kad vaiko versti negalima),Isiutes mokykloje apipaise keiksmazodziais sienas,po kiek laiko demonstratyviai apsisiojo mokukloj tualeto duris, draugo dvirati "paremontavo",Apsivoge parduotuveje ir mase visokiu kitu dalyku.
Bet kas keisciausia,kad viduje jis geras vaikas.Namuose jis vienoks,o gatveje,mokykloje jau kitoks,krutiakas.

Teoriškai reikia skatinti jo gerus poelgius-nagi vistiek paieškojus tokių rasite ar ne?
Praktiškai reikia bausti, kol visai neužlipo ant galvos- tik ne fiziškai, o surasti priemonių ir apriboti malonumus-pvz-maniškiam visą savaitę jokių draugų, namuose, jokių kelionių pas draugus, krepšinio treniruotės, jeigu nelaiku grįš iš mokyklos mama ves už rankytės-o trečiokui bus sarmata, tad grįžta laiku.
Mokykloje susitvarko mokytoja , padaro tvarką nors pernai per dvi savaites buvo 6 pastabos ir dar tėtis iškviestas į mokyklą.
Reikia tartis ir dar kartą tartis ir jei pasakėte ,kad negaus ko nors tai taip ir padaryti,jokių nuolaidų.Pamaitinti, aprengti, paglostyti,paguosti, pagelbėti kas jo jėgom persunku- privalote,o vat malonumų jei nenusipelnė tai tikrai nebūtina.
Turi vaikai ne tik teises, ką visi deklaruoja , bet ir pareigas.privalo tam tikrus darbus atlikti- nebūtinai daug jų turi būti, bet kasdien atlikti.

mano pusbrolis buvo "sunkus vaikas".nepadejo nei dirzas,nei vedimas pas psichologa,nei jokios kitos bausmes.siaubas,kiek jo tevai nervu prisigadino.taciau jis savaime pasikeite.puse metu jo nemaciau,tai kai susitikom,net apstulbau.kazkaip nesinorejo tiketi,kad cia tas pats padauza.tik jo pasikeitimas ivyko pries 16-aji gimtadieni

Na tame matai Xaiva ir beda,kad namuose jis tikrai geras ir paslaugus vaikas,bet ne mokykloj.O cia ir mokyklose kaip minejau jokio grieztumo. Kas del musimo ji tai ir kalbos nera jam tai visiskai neveikia.Jei uzdraudziu eit pas draugus tai ramiausiai enciklopedija skaito(cia jo topas) jis net nepriima to kaip bausmes ie jei tikrai baudi,jis nejaucia kad tai bausme.jam dzin.

Aciu uz paguodima Leana viliuosi,jog ir maniskis isaugs.

Jazuseliau..negi ir manes tai laukia..brrr
Siaip buna, kad vaikui nuo namie esanciu kazkokiu apribojimu, butent gero vaiko vaidmens norisi mokykloje elgtis priesingai, taip paneigiant savo geraji vaidmeni..cia gal geriau psichologai pasakys, bet mano draugei teko panasu dalyka patirti. Beje, ta sunus vyresnis ar jaunesnis? nes cia gali buti ir konkurencijos namie tarp vaiku buvimas.
O siaip stiprybes tau

Aciu uz paldrasinima.
Bet matai pas mus labai banguoja.Po kiekvieno jo rimtesnio poksto buna menuo ar du ramybes.Tad dabar kaupiuosi kitam bajeriui.
Bet gal cia ir genai kazkiek kalti.Nes ir as buvau hiper aktyvus vaikas.
Tad aciu ... kad tik sunus toks.

Paguodimui-dauguma ,,Žvaigdžių,, Lietuvoje ir ne tik, buvo hiperaktyvūs, net iš mokyklų pašalinti kai kurie, o išaugo ohoho.Reikia eiti į mokyklą ir kalbėtis su mokytojomis, jei jos nesugeba susitvarkyti, tai gal pakeisti mokyklą.Žinau mokytoja , kuri mergaitę tarzaną, padarė savo padėjėja-ta ir klasę aptvarko ir visur spėja ir visad ją giria už pagalbą, o kita mokytoja gal tėvus tarkuotų.Jei namuose viskas gerai, mokykloje turi susitvarkyti mokytojos.

Tame ir esme,kad cia mokytojai neprisiima jokios atsakomybes uz vaika.Cia jau tokia mokyklu sistema ir nieko nepakeisi.Tad bandysim patys su psichologo pagalba krapstytis.

Siaip jau nevadinkit be reikalo savo vaiku hiper aktyviais. Tai rimta liga, o tai, kad zmogus veiklus arba turi kazkoki vidini konflikta, del kurio taip elgiasi, tai nera liga.
Man pvz. psichologe atskleide, kad visi agresyvumai, nesutarimai su vaikais ir suaugusiais kilo is to, kad vaiko labai aukstas IQ, o kalba neisvystyta. tiesiog viena puse uzgoze kita. Zmogus nesugeba pasakyti tiek, kiek suvokia, o i ji reaguoja, pagal jo kalba, kaip i maziuka ir tada jis atsitveria nuo zmoniu, kad jo "nezemintu", kam kalbeti ir bedrauti su tais, kurie galvoja, kad tu kvailesnis, nei esi is tikruju. Vaikstom pas logopedus, bet viduje man pasidare labai gera, kad suzinoja, kur slypi problema..gal sitam vaikui tas pats? tiesiog truksta saviraiskos, o fantazija ir sugebejimai dideli ir dar ribojami.
Siaip siulyciau nueiti i Vaiku psichologines pedagogines pagalbos tarnyba ir pasikalbeti su psichologu, manau, kad pades.

hiperaktyvus vaikas būtų toks ir mokykloj, ir namie. Čia problema yra kitur. Galbūt konfliktai su mokytojais, galbūt nesutarimai su darugais ar vaikų patyčios, dar gali būt dėmesio stoka. Jei vaikas nejaus dėmesio, visada padarys, kad jį "pastebėtų".

Pilnai sutinku su jusu nuomone,kas del demesio stokos,tai ir tiesa.Bet negali tik jam vienam visa demesi skirti.
Dabar jis mokykloja turi psihologe kuri buna visa diena kartu su juo.Ji kaip jo drauge kuri padeda susidraugauti su savim.Mes pakolkas su ja nebendravom,laukiam savo eiles.Cia kiek kitokiais metodais dirba psihologai su vaikais. Bet manau ,tegu buna kokie nori metodai,svarbu rezultatas.Gavom rekomendaciju del meniu vaiko.
Pakolkas kaip ir ramiau,bet prasidejo keiksmazodziai.Tad apsisarvavau jau kantrybe ir kovosim,draugausim.Nieko cia nepakeisi.

http://www.saugus-vaikas.lt/skaitykla_12.html
KAIP BENDRAUTI SU VAIKU

http://www.saugus-vaikas.lt/skaitykla_5.html
KUO PAKEISTI FIZINES BAUSMES

Sūnui 10 m. Jis yra iš mano pirmos santuokos, bet visada gyvena su manimi, esu ištekėjusi antrą kartą. Tikro tėvo neatsimena, nes šis nelanko; tačiau vaikas žino, kad toks yra. Tėvu vadina mano sutuoktinį ( ištekėjau, kai sūnui buvo 4,5 m.). Sūnus yra piktas, nervingas. Prie to, manau, nemažai prisidėjo ir mano mama- vaikas nuskriaustas, niekas jo nemyli... Vaikų tikrai neskiriame (dukrai 5 m.), sūnui net daugiau dėmesio skiriame, nes jis problemiškas. Mokosi neblogai, tik pritingi. Nepasitiki savimi, nemoka džiaugtis, nevertina, ką turi, vis mato, ką kiti turi... Dažnokai apkumščiuoja seserį, nes ji maža ir žiopla... Aiškinu, baru... Paskutiniu metu pradėjo ir man atsikalbinėti, gal jau toks amžius?
Šį rytą, kaip dažnai būna, atsikėlė sūnus piktas, skuba, bijo pavėluoti į mokyklą, nors visa valanda iki pamokų (užtrunka 20 min. nueiti į mokyklą). Raminau, kad daug dar laiko, suspės, be to, vyras pasisiūlė nuvežti visus, nes jam pakeliui. Taigi, lyg ir nėra ko sūnui jaudintis. Pyniau dukrai kasas, kai išgirdau triukšmą- ogi sūnus apsižodžiavo su vyru ir įpykęs puolė jį mušti. Vyras tada jau neišlaikė, davė atgal niuksą. O priežastis- taip ir nesupratom, sūnus savo pyktį išliejo ant pirmo pasitaikiusio. Dar geriau, pasirodo, kad jis taip nepagarbiai elgėsi ir su mano anyta, tik vyras dabar pasakė. Košmaras! Vyras pareiškė ultimatumą- daugiau sūnus nebendraus su mano mama, nes kai grįžta iš jos per atostogas, tai laikykis... Patarkit, ar tikrai gali problema išsispręsti apribojus bendravimą su močiute (kuri daro blogą įtaką sūnui), ar ką daryti? Kodėl vaikas taip elgiasi? Juk tikrai jį mylim, todėl labai skaudu...

Tikiu, kad mylite vaika, ir tikrai linkite jam visa ko geriausio.
Kiek galima spresti is situacijos, tai vaikas turi begale neatsakytu klausimu, kurie jam rupi. Gali but kad tavo mama paskoja jusu su ex skyrybu istorija kaip nors kitaip nei buvo,turedama savu tikslu. Todel vaikas mastydamas, ir nerasdamas atsakymo, lieja savo pykti ant visu. Gali but, kad susikaupusi kruva klaustuku jo galvoje, sprogo puolant patevi.
Reiktu pasikalbeti us savo mama, tada kalbetis su sunumi. tai kas kad jis buvo mazas, taciau jis mate ir jaute bei tikriausiai ir gal net dabar pergyvena del ivykusiu skyrybu.
Galima butu kreiptis pas vaiku psichologa ir socialini darbuotoja.

Su sūnumi kalbuosi, tikrai daug ir apie viską.
Su mama apie tai kalbėti nebus naudos, nes ji visada teisi, bus taip, kaip ji nori. Taigi, vienintelė išeitis- nebendrauti. Bet vėl, juk ji mano mama,be to, vienintelė sūnaus močiutė, vėl drasko prieštaravimai...
Skyrybų jis tikrai neatsimena, nes mes jau galutinai išsiskyrėm, kai sūnui dar nebuvo metų, daugiau vienas kito nematė (tėvas ir sūnus). Savo tėte vaikas vadino mano tėvą- savo senelį (nes aš taip į jį kreipdavausi). Dabar taip vadina mano vyrą, nors niekas jam neliepė.

jezau,kaip man tai pazystama.mano vaika,jei baudi,tai jis irgi to nepriima kaip bausmes.pvz:neleidi prie kompo,tai jis pradeda gitara brazdinti.bet ne bethovena,zinoma,o kokia metalika ar dar kokius beprocius.zino,kad nedrausiu grot,tai pavaro nuo dusios,kad ir kaimynai zinotu.o jei dar ka uzdraudi,tai eina miegoti,o nakti pabudes bludina.geriau jau buvo,kai buvo galima lupt dirzu.gaila,bet veiksminga

O kazin kaip dabar sekasi temos autoriui?..

Na po to kai uzvedziau tema praejo nemazai laiko.
Dabar mes (tikiuos kad ilgam) gan ramiai gyvenam.
Ivyko keletas labai dideliu pasikeitimu.Pakeitem gyvenama vieta (is miesto persikraustem i uzmiesti).Tad mano jaunuolis trurejo pakeis ir mokykla.Ir cia turbut buvo sauniausias musu sprendimas.
Dabar turiu labai aktyvu (bet ne agresyvu),normalu (be vertimosi is kailio del pozicijos) sunu. Ir kas idomiausia kad jeigu ka pridirba mokykloj ( palyginus su tuo kas buvo anksciau atrodo menkniekis) viska pasipasakoja pats su visom smulkmenom.Atsirado daugiau visokiu pomegiu.Zodziu kaip ir viskas susitvarke.

Tad pasirodo norint problemas isspresti i gera puse reikia kazka ir keist is pagrindu.Mes tikrai nesigailim.Dabar didziuojames savo sunumi ir esam laimingi savo naujuose namuose.

panasiai ir su mano sunum,bet manasis mazesnes aibes tekrecia ir tai aukletoja kabinejes,as savojo klausiau kodel taip ,jis sako nori buti sustras,ta sustruma jis isivaizduoja dvejopai 1-gerai apsirengias(nors nera blogai apsirengias) 2-jei keiksies,skriausi mazesnius ir kitka tai tu busi sustras ir i tave atkreis demesi,vaikas nepasitiki savim,nesijaucia saugus,jauciasi silpnas,dabar stengiames kad vaikas pasitiketu savim,aisku reikai ir ribas nustatyti uz bloga elgiasi,kazko gauna atsisakyti vaikas jei blogai elgiasi bet negalima nuolaizdiauti,mums tai patare psichologe,yra knygu R.ZUKAUSKIENE (KODEL VAIKAI NEKLAUSO),JAN-UWE RAGGE(TEVAI NUSTATO RIBAS) dar neskaiciau bet reikai butinai nusipirkti

aš irgi pasiguosiu...bet kiek skaičiau, tai jūs turit problemų su berniukais, o aš su dukra, kuriai 12 metų. turėjo problemų vienoj mokykloj su draugėm, ją pravardžiuodavo - perkėlėm į kitą mokyklą. tik perkėlus pradėjo neiti į mokyklą (nes tingi). buvo net svarstymas, kuriame dalyvavao ir nepilnamečių inspektoriai, kurie nuspręsdė, kad jai reikalinga psichologo pagalba. kitą savaitę einu pas psichologą pirmą kartą - viena.
baisu tai ,kad ji labai labai meluoja, išsisukinėja
šiandien per fizinio pamoką pavogė kažkokios mergaitės telefoną ir įdėjo į kitos kurtkę, nežinau kaip čia viskas bus, kaip su ja susitvarkyti?