Papildyta:
QUOTE(vaniles_aromatas @ 2010 09 09, 15:23)
Savo mažąjį pradėjau leisti nuo 2010 09 01. Dar tik kelias dienas ėjom. Pradėjom lankyti su logopedo siuntimu. Einam į Aitvariukų grupę. Ten auklėtojos Daiva ir Danguolė. Labai norėčiau atsiliepimų apie šią grupę ir jos auklėtojas. Nes mane kankina truputį negera nuojauta.
Anksčiau lankėm kitą darželį (nuo 2009 sausio iki 2009 gruodžio, vasarą nelankėm). Ten viskas buvo supper. Vaikas nuolat linksmas, laimingas grįždavo. Priprato lengvai, nes jis kompanijos nori. Judrus. Nuolat kalbėjo, kaip turi draugų, juos vardindavo.
Visą laiką kol nelankė jokio darželio, labai norėdavo eiti. Vis klausdavo nuliūdęs, kada jau eisim. Kai pradėjau tvarkyti dokumentus į Giliuką, sūnus labai džiaugėsi, nekantravo.
Čia, Giliuke, nors ir ne ilgai lankom, bet vaiką parsivedu kažkokį lyg nuslopintą. Lyg liūdną. Kai klausiu apie draugus (kas jam būdavo svarbiausia), jis sako "nežinau... neturiu... nepažįstu". Gal ten vaikai ramesni papuolė. Dingsta mano mažylio judrumas, linksmumas. Tikiuosi praeis. Man neramu, nes per 4 metus to dar nebuvo.
Kas labiausiai mane neramina. Jau rugsėjo 3d, vaikas grįžęs pasisakė, kad auklėtoja suko ausį.
Jis, žinau, pasiutęs ir judrus. Su juo reikia kantrybės. Pats pasakė, kad neklausė, bėgiojo, kai liepė miegoti eiti. Todėl ir jam užsuko ausį. Man neramu, nes to per visus 2009m kitame darželyje auklėtojoms neprireikė, nors ir grupės ten buvo vos ne dvigubai gausesnės. Namie mes tokių metodų nenaudojame. Paaiškinau, jam, kad negerai darė, kai neklausė. Tačiau jis dabar sako, kad nenori, neis, bijo.
Ar čia tik aš panikuoju. Gal vaikas, sakau, daugiau išsigando nei skaudėjo, nes jam gyvenime dar niekas nesuko ausies. Auginu "be diržo". Kaip elgtis? Vaikui aiškinu, kad jei jis bus geras, tai ir auklėtojos bus pačios geriausios. Bet sakau, su juo kantrybės reikia.
Todėl ir prašau atsiliepimų apie AITVARIUKŲ grupę jos ir auklėtojas.
Anksčiau lankėm kitą darželį (nuo 2009 sausio iki 2009 gruodžio, vasarą nelankėm). Ten viskas buvo supper. Vaikas nuolat linksmas, laimingas grįždavo. Priprato lengvai, nes jis kompanijos nori. Judrus. Nuolat kalbėjo, kaip turi draugų, juos vardindavo.
Visą laiką kol nelankė jokio darželio, labai norėdavo eiti. Vis klausdavo nuliūdęs, kada jau eisim. Kai pradėjau tvarkyti dokumentus į Giliuką, sūnus labai džiaugėsi, nekantravo.
Čia, Giliuke, nors ir ne ilgai lankom, bet vaiką parsivedu kažkokį lyg nuslopintą. Lyg liūdną. Kai klausiu apie draugus (kas jam būdavo svarbiausia), jis sako "nežinau... neturiu... nepažįstu". Gal ten vaikai ramesni papuolė. Dingsta mano mažylio judrumas, linksmumas. Tikiuosi praeis. Man neramu, nes per 4 metus to dar nebuvo.
Kas labiausiai mane neramina. Jau rugsėjo 3d, vaikas grįžęs pasisakė, kad auklėtoja suko ausį.
Ar čia tik aš panikuoju. Gal vaikas, sakau, daugiau išsigando nei skaudėjo, nes jam gyvenime dar niekas nesuko ausies. Auginu "be diržo". Kaip elgtis? Vaikui aiškinu, kad jei jis bus geras, tai ir auklėtojos bus pačios geriausios. Bet sakau, su juo kantrybės reikia.
Todėl ir prašau atsiliepimų apie AITVARIUKŲ grupę jos ir auklėtojas.
QUOTE(Guosta @ 2010 09 09, 17:19)
QUOTE(vaniles_aromatas @ 2010 09 09, 15:23)
Nezinau as vardo, bet ta vyresne, su kuodu ir man buvo uzkliuvus. Viena diena mano vaikas sako: mama, man siandien aukletoja tranke per galva. Jis kazka ten padare, o ji trenke kelis kartus. Kita karta buvo salta diena, apie 17 laipsniu ir vejuota, tai nesuziurejo, kad jis isejo su maikute trupom rankovem i lauka. Aisku jis jau didelis ir pats gali suprasti, kad salta. Bet ir aukletojos keistas poziuris i vaikus, ji pati su striuke sedi, o jam nebus salta su maikute
paskaičius tokiu atsiliepimus apie šios grupės auklėtojas šiurpuliukai nueina

