Viskas mergaitės nebegaliu..Vakar išleidau vyrą į jo paties gimtadienį išpuošta ir viso ko priruošuos, o jis.. "užsikabino". Taip stengiausi puošiau, gaminau. Tarėmes kartu grišt namo jo jubiliejų pažymėt. O jis nekelė ragelio baliavojo kol norėjo. Nesvarbu, kad aš iš proto kraustaus. Svarbiausia buvom prieš 3 dienas viską apkalbėję, atseit jis jaučia ribą. Atseit jo klaidos GYVENIME nepasikartos. Nežinau ką toliau daryti. Nieko nenoriu, o užsakytas satiukas kavinej ir vėl jo jubiliejui. Niekur nenoriu eit. Juo labiau, kad nežinau kaip išvis toliau gyvent, ar išvis noriu su juo gyvent, o mes tik 7 men vedę. Kaip gyvent kai nėra pasitikėjimo. O iš jo pusės pagarbos man. Kaip planuot gyvenima toliau? Ateities nesimato. Ta pati baimė ir stresas - kas bus kai kitą kart užgers.. Aš jau pati daraus ligonis. Žinojau jo problemą, rizikavau tekėdama. Matyt "susmoviau".

Žinai, aš tave labai puikiai suprantu. Irgi dabar mastau apie išsiskyrimą ar kažką panašaus, nes mano draugas, su kuriuo jau 2 metus gyvenam per dažnai pradėjo išgerinėt. žinoma, visada yra kažkokia proga, o dar ir verslo partneriai dažniausiai iš Rusijos atvažiuoja. Myliu jį, bet galvoju, kad ilgainiui tai man išvis neduos ramybės...

Sveikos.Esu gyvenime susidurusi su alkogoli megstanciais zmonemis.Mano tevai yra megejai ir drauga turejau su juo mes draugavom 6metus.Jis visa laika sake kad mane bagalo milys.Bet jis buvo labai pavidus.Ir del baimes prarasti mane jis buvo megejas isgerdineti.Nors as jo prasydavau kad taip nedarytu.Deja.Jis net tapdavo agresivus.As su juo bandziau tartis graziuoju ir bloguoju.Ilgai kentejau jo toki elgesi ir galiausiai as ji palikau.
Kai zmogus isitraukia i tai - tai tik stebuklu te gali isbristi is sito liuno.As taip nekenciu ta zmogu,kuris sukure sita bjaurasti. .Sitiek zmoniu nugalabija.Man labai gaila kad yra tokiu vyru kurie negerbia savo antros puses.Kad ismaino i arielka.Galima dar pabandyti su gyditoju pagalba.Bet tai tik suveiks jei pats zmogus panores.O tai buna gan retas atvejis kai zmogus pats supranta kad jam reikia pagalbos.
Drugeli manau kad reikia isbandyti visus metodus.Bet jai nepades tada jau geriau issiskirti.Nei po to visa gyvenima su tokiu gyventi.Sazine uzgrauztu.Vienas vargas su tokiais.
Sekmes tau spresti savo beda.Jai ka gali visada issipasakoti.Cia tikrai tave paguos ir patars.

Jo tikra tisa, kad jeigu zmogus pats nenori mest gerti, tai juokie budai jam nepades. Mano tevas alkoholikas, geria kadien, negeria, tik tuomet, kai visai pinigu neturi. As juo nekenciu. o visa gyvenima jisai sake, kad geria tiktai tuomet kai pats nori, o nori jisai visada. Patikekit, geriau nebus, su amzium jis pradejo gert baisiai, anksciau budavo kad savaite negerdavo. Plius jisai dar tapo agresivus, nuolat grasina motinai ir t.t.
Sita problema galima issprest jeigu zmogus pats ja supranta ir nori kazkaip susitvarkit gyvenima.
Manau reikia isbandyti visus metodus, ir jei niekas nepadeda skirtis nieko nelaukiant! Patikek vaikams nelabai reikia tokio tevo. As buciau labai laiminga jeigu jo visai nebutu mano gyvenime, nes gero nieko nuo juo nemaciau, tik tai nuolat buvo geda uz toki teva, plius dar nuolatiniai skandalai namie.
Visa beda tame, kad ir vyrelis nepries isgert. Galetu kasdien su draugeliais aluti traukt. Nors dabar jau du vaikucius turim, niekas nepasikeite, nekiek nesurimtejo, ir nenori nieko atsisakyt. Tiesa sakant antra vaika nenorejau gimdyt, bet vyras zadejo, kad pades man, negers bus rimtas ir t.t. Bet realiai tai niekas. Bandysiu su juo kovot, prasysiu, kad uzsikodotu, bet jeigu niekas nepades, tai paaugus vaikams, jei pati galesiu islaikyti vaikus tikrai ji mesiu, nes mano vaikams tevas alkoholikas tikrai nereikalingas, kaip jis buvo nereikalingas ir man.

na taip, išeit yra paprastas variantas, bet ištikrųjų tai tu labai pakeiti savo gyvenimą išeidamas, palikdamas antrą pusę. reik gerai apgalvot. Mano vyras nesigydo, žinoma, jis tikrai nėra alkoholikas, bet netruks juo tapti, jei neturės valios. aš jam bandau paaiškint, kad nevisada, jei linksmintis, tai tik geriant. O jis sako, kad jie taip pripratę, skanu, smagu.. Išgėręs nebūna agresyvus, o kaip tik labai švelnus, lyg katinas, tai bent jau viena paguoda...Ir nežinau, nei kaip apsielgt. Išėjimu šitos problemos turbūt vistiek neišspręsiu, reik kažkokio labiau sukrečiančio įvykio, nors labai pasimetė, kai pasakiau, kad išeisiu, jei toks gyvenimas tęsis...
žodžiu, merginos, kad jie suprastų, kaip mums dėl to skaudų, tai būtų viskas kitaip.

Kaip as jus visas suprantu mergaites ir uzjauciu .Mano visos seimos gyvenimas suluosintas alkoholio.Mano seimoj gere tevas, su siaubu prisimenu savo vaikyste, kai viduri nakties begdavom is namu, miegodavom ant sieno. To pasekme- mums visiems 3 vaikams blogai su nervais, mamai dabar pastoviai depresija ir visos ligos nerviniu pagrindu. Prasau mamos, kad skirtusi, bet jai gaila viska jam palikti, nes daugiau kaip 15 metu jis niekur nedirba ir viskas kas uzgyventa yra jos isvargta.As palikciau viska ir miegociau palapineje tik, kad butu ramu!As dabar esu laimingai istekejusi 8 metai, mano vyras nei ruko nei geria, ziaugiuosi pabegusi is to pragaro, bet sirdele labai skauda, del mamos.
Todel merginos, jei turite vaiku, as vietoj jusu skirciausi vien del ju, kad jie nematytu girto tevo, nes toks seimos modelis linkes kartotis.Mano brolis po eilinio tevo pabludimo verke ir sake: mama, jei as kada busiu toks kaip tevas, tu mane geriau uzmusk. O dabar jam nera trisdesimties ir jis visiskai nusigeres. Gerai pagalvokit visus uz ir pries. Mano nuomone siuo klausimu kategoriska.

Jei tekėjai už alkoholiko žinodama, kad jis alkoholikas, tai galima sakyti, kad pati savanoriškai susimovei sau gyvenimą. Nes alkoholikas jau yra alkoholikas. Visam gyvenimui. Prieš keldama sau tokius tikslus, kaip "maniau, jog kartu tą bėdą nugalėsime", galėjai iš pradžių pasidomėti, kas per velnias yra tas alkoholizmas.

O jis ne tik liga, bet ir bėda. Na ir kas, kad vyras gal užsikoduos, gal pasigydys pagal Minesotos programą. Bet jis visada bus rizikos grupėje, nes retas alkoholikas ištveria visą gyvenimą daugiau niekada ir jokiomis progomis nepakėlęs stiklelio. O aplinkui tieeeek progų ir pagundų, kad oi oi oi.

Jei nori mano patarimo (aš alkoholikų apsupty gyvenu visą gyvenimą), tai siūlau bendro gyvenimo per daug į priekį neprojektuoti. Gink dieve, neskubėk dar su vaikais, palauk, pažiūrėk, kokio lygio valią tavo vyras gali išsiugdyti.
Beje, kartais alkoholikai, kuriems pavyksta išsilaikyti keletą metų negėrus, kaip tik palūžta tada, kai gimsta vaikas. naujos gyvenimo aplinkybės, sumažėjęs dėmesys jam kaip vyrui... Pogimdymine depresija serga ne tik moterys

Šiaip aš esu pesimistė šiuo klausimu ir manau, kad su alkoholiku laiminga nebūsi. Gali neskubėti skirtis, bet tik tam, kad pamatytum, kokia auka tapai.

O bendras gyvenimas kuo toliau, tuo labiau eis ne geryns, o blogyn. Tuoj pasibaigs tas aitringasisi "klynadegio" procesas, prasidės rutina.... Oi, nepavydžiu aš tau, oi, kaip nepavydžiu

Merginos!

Galvojau, kad niekada į mano asmeninį gyvenimą alkoholis kojos neįkels. Deja... Patyriau visko. Moralizuoti post factum - tuščias darbas. Jei kam įdomu, galėčiau pasakyti, kur tikrai efektyviai gydo nuo alkoholizmo. Vienintelė sąlyga - alkoholikas turi suprasti, kad jam reikalinga pagalba ir norėti gydytis. Prievarta negydo. O kad jis suprastų tai, turi pasiekti visišką dugną. Ir tai ne visi supranta... Čia ne mano išvedžiojimai, o žmogaus, kuris gėrė 21 metus ir man tai papasakojo. Jis sugebėjo išsikapanoti.

Sveikos.Skaitau ir mano syrdi atgimsta blogy vaikystes prisiminimai.Ir dabar mano tevai visa menesi kaip geria.Labai pergivenu kad net skrandi nuo nervu pradejo skaudeti. .Deja as nieko negaliu padaryti.O taip norisi nuvaziuoti ir juos gerai padauzyti.Uz man suteiktus nervus.Man tesiog baisu darosi.Kaip jie ten.Mano brolis salia gyvena ir jam dzin.Jis net nenueina ju paziureti.O man tik kaimynai skambina ir sako kad jie visai baisiai atrodo.Kad gal as galeciau atvaziuoti ir ka nors padaryti.Bet ka as galiu padaryti jei jie poatis nepripazysta kad yra ligoniai. .Dieve kaip man visa tai atsibodo.Man jau neuztenka nervu.Ir asaru.
Tokie jau tie alkoholikai.

teisingai pastebeta.jokie gydymai nepades,jei pats zmogus nenores suimt save rankosna.bekit nuo tokiu kuo toliau.kitos sako,ai,tevas vaikams,gaila.as toki teva turejau.tai geriau jokio neturet.

Sveikutės,

Aš manau, kad sunkiausia yra pripažinti, kad alkoholizmas yra liga. O taip yra. Taigi, jei teki už mėgėjo padauginti, reiškiasi, esi pasiruošusi turėti ligonį. Suprantu, kad meilė akla, ir nieko čia nepakeisi. O kas bus jei meilė praeis? Gal tiesiog nereikia skubėti, reikia palaukti ir įsitikinti, ar įmanoma kartu gyventi ir kovoti su šia problema.

Niekur efektyviai negydo.

Jei jau žmogus apsisprendžia parišti su alkoholiu, jį bet kuris narkologinis dispanseris priims, detoksikuos, psichoterapinį kursą paskirs. Bet neišgydys. TODĖL, KAD ALKOHOLIZMAS YRA NEPAGYDOMA LIGA.

Sąvokos....
Nežiūrint to, kai kuriems su tuo tikrai pavyksta "parišt" Tiems, kurie išmoksta atsisakyt pirmo lašo ... ta prasme žmonės ir pagyja, nežiūrin to, kad nešiojasi savy tą priklausomybę.

sutinku su tavim,nors nezinai,kur pamesi,kur surasi.

Tie "kai kurie" turi būti ypatingai stiprios asmenybės. Išmokti atsisakyt pirmojo lašo po vieno gydymo kurso sugeba tik vienetai.

O kiti ir palūžta. Pasivolioja tame pačiame dugne, iš kurio pakilo, ir vėl gydosi. Blaivybės periodai irgi būna įvairūs - nuo mėnesio iki kelių ir nuo metų iki kelerių.

Bet tam, kad nepalūžtum, reikia tiek daug jėgų, kad mes turbūt net neįsivaizduojame. Mano vienas kolega, neseniai grįžęs iš tokios gydymo įstaigos, pasakojo, jog sykį susitiko su senais bičiuliais, kurie lyg ir žinojo, kad jis gydėsi. Na, susėdo bare, vienas bičas ir klausia, ką gersi. Kai tas atsakė, jog nebegeria, bičiulis nuėjo pire baro, sau nusipirko kažko stipraus, o jam atnešė... vyno Pamatęs iš nuostabos išsprogusias "blaivininko" akis pats nustebo, sako, gi sakei, kad nebegeri Tipo, vynas - tai jau ne gėrimas

Tai va, ką norėjau pasakyti. Kad mes iš esmės esame ganėtinai pabaliavojanti tauta. Be tokių, tarkim, sąlyginai rimtų progų, kaip vestuvės, krikštynos, gimtadieniai, dar atsiranda "už pažintį", "prirašymas", "seniai matėmės" ir t.t. Baisiausia, kad mes net neįsivaizduojame, kas tuo meu darosi "pasigydžiusiųjų" viduje, kai visi aplinkui geria, jau ir blūdija kuris pergėręs, o tu esi priverstas būt balta varna visoj kompanijoj. Va, tada ir palūžta žmonės. nes metus gerti, reikia visiškai, iš esmės pakeisti gyvenimo būdą, net draugų ir pažįstamų ratas turi kardinaliai keistis. O tai po gydymo grįžus iš ligoninės nepasikeičia, pareini į tą pačią aplinką iš kurios išėjai.

Ai, galiu čia pezėt ir pezėt, turiu labai daug teorinės ir praktinės patirties šiuo klausimu. Todėl pasakysiu vieną patį esminį dalyką: jei tėvų mes negalime pasirinkti, tai tiek jau to, bet nuo geriančio sutuoktinio reikia nešt kudašių tokiais tempais, kad net dulkės tornadu aplink suktųsi

Nus dėl šito nesiginčysiu...iš susitikimų su AA tiesą sakant nelabai pamenu tokio, kuris tą būtų sugebėjęs padaryt po pirmo karto, t.y. be jokių "atkritimų".... bet rods vėliau vis tik pasisekė.
Tiesa pasikeitus tam draugų ratui kartais (kai kuriems) vėlgi būna naujos problemos šeimoje...kai kartu nebelabai gali išeiti pas buvusius draugus...dėl to paties vaišinimo.

teisingai pastebeta,draugai irgi padeda gyvent.tik ar galima juos vadint draugais,kai zino,kad zmogus stengias keist save,o siulo uz tai isgert.

Tai a šitą dalyką temos autorei ir norėjau pasakyti. Na, tiesiog nuvilti ją baisingai, kad ištekėjusi už alkoholiko jinai užsinėrė sau ant kaklo baisią virvę. Ir tol, kol gyvens su juo, bus visą laiką beveik pakarta, ta virvė tai atsileis, tai vėl ją stipriau suverš.

Dar tik šeimyninio gyvenimo pradžia, dar tik septyni mėnesiai su alkoholiku. Jinai neįsivaizduoja, kas jos dar laukia. Nepalieku jai nei menkiausios kruopelytės optimizmui. Jei jinai liks su juo, jos gyvenimėliui "chana" ir neįtikinsit manęs, kad gali būti kitaip

Nu ir prigąsdinot. Gal ir yra tiesos jūsų žodžiuose. O kad galėčiau į jį pažvelgt po poros metų. Šiaip jis padaręs didelę pažangą. Prieš metus gerdavo beveik kasdien, dabar tik progom. Bet kai peržengia ribą, galo nesimato. Tas kartojasi kas du mėsesius maždaug. Poto pats gailisi. Ir man jo gaila ir pikta žiauriai. Nežinau.. dedu pliusiukus ir minusus.
Nejau nėra nei vienos geros pabaigos????

Drugelli, neleisk. kad Tau nudegintų sparnelius. Dar laikas gyvenimą tvarkyti taip, kaip tu nori. Pareikš ultimatumą, o jei ne ? Ateityje - išgėrimai ir progos - daugės, ašarų didės ir tau vis sunkiau iš to išeis išbristi... Patikėk turėjau tėvą alhogoliką. Džiaugėmės tik tuo, kad mama po 20 bendro gyvenimo ( sakyčiau ilgų kankinimosi metų) išdryso išsiskirti. Žmogus gali padėti , o jeigu kitas nepriima pagalbos, tai dėl tokio neverta aukotis. Mano tėvas po ilgų gėrimų irgi sakydavo, kad situacija valdoma ir pan., bučiuodavo mamai rankas ir kojas, deja - tik iki kito išgėrimo. Spjauk, kol esi jauna ir kol turi jėgų. Leisk savo žmogui pasirinkti TAVE arba Gėrimą...

1. Deja deja, bent jau aš deklaravau karčią tiesą. Ir gąsdintis čia tikrai yra ko.

2. Ne gal yra. Čia gryna tiesa. Palaidok optimizmą, kai kalba eina apie alkoholį.

3. Jei pasigydys, tada po dviejų metų turėsi negeriantį alkoholiką, kuris bet kuriuo momentu gali tapti geriančiu, o dėl savo silpnumo kaltins tave. Jei nepasigydys, turėsi geriantį alkoholiką. O jų yra visokių. Vieni vaikšto kasdien įmetę po pusantro šimto ir nuolat blizgančiomis akimis, kiti pila iš širdies savaitę, po to dvi ilsisi ir t.t., treti nuo gėrimo apsimyžę guli patvory...

4. Dar tik bendro gyvenimo pradžia, jis bando būti geras, kažkiek paisyti ir tavo nuomonės. Bet pati matai, kad nepajėgia. Po to, kai aistra išblės ir jus sies daugiau pareiga vienas kitam ar pripratimas, galų gale gal ir bendri finansiniai įsipareigojimai, jam jau bus dzin tavo prašymai ir ašaros. Na, gal ne dzin, bet jis jau pats prieš save bus bejėgis.

5. Nepalieku tau nei krislelio optimizmo. Nuoširdžiai tau sakau, susiknisai gyvenimą. Amen.

P.S. Čia kalbėjo moteris, kuriai tarsi prakeiksmas yra siųstas nuolat gyventi su alkoholikais. Iš pradžių tėvas, po to pirmas vyras, dabar antras. O ir tarp pirmo ir antro turėjau rimtą kadrą AA klubo narį.
Papildyta:

Nepyk, bet šitas sakinys mane stačiai pritrenkė, net žagsėt pradėjau Kaip galima sergančiam žmogui tokį ultimatumą iškelt? Čia tas pats, kaip vėžininkui mestelt, mol, baik sirgti tučtuojau arba skiriamės. Vėžys arba aš

Gi pati rašei, kad tėvas gėrė. Bet su mama skirtis, kaip supratau, nenorėjo. Jis atsidūrė kryžkelėje - žmonos prarast nenori, o mesti gert negali, nepajėgia tiesiog.

Smurka, o žinai kodėl mano tėvas skirtis nenorėjo? Todėl, kad jam buvo patogu. Pavalgyt buvo ( mama uždirbo) stogą turėjo ( mama mokėjo) , 4 vaikus turėjo ( mama augino). O ko negyventi? O kai išsiskyrė - nenoriu nei pasakoti- per daug skaudu. Romaną iš viso gyvenimo galima aprašyti. O mes su mama vargom, kapstėmės, bet pasiekėm savo. Ačiū dievui ir mamai. ir mokslus baigėm ir gyvenimus susikūrėm. Iš gyvenimo su tėvu neatsimenu nei vienos dienos saulėtos. Sakysi taip nebūna. Būna. Atminimui liko sudadintos visiems sveikatos. Širdis rauda kai pagalvoju apie savo vaikystę.
Gal dėl to nuo mažens nekenčiau girtuoklių. Jie žaloja mūsų gyvenimus, o mes turime jų gailėtis.
Galiu pasigirti vyru. Turiu nuostabų vyrą ir mano džiaugsmui abstinentą. Nors čia likimas nepašykštėjo
Todėl ir sakau, nereikia vargti su alhogolikais. Gyvenimas pertrumpas, kad jį aukotum tokiam žmogui.
Čia mano nuomonė, bet ji stabili ir nepakeičiama.

drugeli,na ir įkliuvai. Žinojai juk kokia problema. Dabar tik vienas patarimas : neprisidaryk vaikų. Galimas daiktas,kad vyras,jausdamas,jog tu gali išeiti,pats pradės to norėti. Gal net sakys : gims vaikas,nebegersiu... Arba pats sąmoningai nebesisaugos.

Mano viena giminaitė irgi apsiženijo žinodama savo būsimo vyro problemą. Nu,sakė,po vestuvių negers.... Gėrė. Nu,sakė,tai kai gims vaikai (laukė dvynių) negers...Gėrė. Nu iki krikštynų... Per krikštynas tėvas vos ant kojų pastovėjo priešais altorių,o vienu momentu vaiką išmetė. Ačiū deivui,jog suskubo krikšto tėvas.

O kiek sakė jog gydysis. Gydydavosi. Tai toksikologai dar ir prie raminančiųjų pripratino. Lašinosi kas savaitę.Ligoninėse gulėdavo. ir t.t. ir t.p. Žmona be pinigų liko su jo pridarytom skolom. Juk važinėdavo girtas būdamas su mašina. Policininkus tai papirkt reikia...O ir mašinas po nesuskaičiuojamų avarijų pasikeisti irgi reikia. O dar ir tuos žmones kur nutrenkia su mašina bevažiuodamas... O dar gydymai,lašinės,vaistai,kyšiai gydytojams,kad į ligoninę priimtų....


Tai va... Vienžo : vienintelis būdas,tai įsiūti tabletes į šikną. Tam jis turi būti parą blaivas. Tik susitarti su klinikom kur siuva labai sunku. Jiems gi nenaudinga. Tuojau pasako,kad reikia psichologo,dar vaistų pagerti nu ir gal po poros mėnesių....
Tos tabletės veikia taip,jog jas įsiuvus negali gerti alkoholio ,kitaip sėdėsi visą dieną tualetą apsikabinęs net nuo lašelio alaus.
Tačiau jos veikia tik 8 mėnesius,po to vėl verta įsiųti .
Aišku,gydytojai iškart pradeda gąsdinti,kad vyras numirs,jeiu išgers per daug. Pasakysiu tik tiek : norint mirti reikia išgerti stiklinę dagtinės iškart. O nuo šiaip sau kelių lašų per apsirikimą tikrai nemirs. Bus blogai,bet nemirs.

O visa kita,pvz.: tei vaistai ,kurie tipo slopina norą,tai didelis briedas. Turi būti labai motyvuota asmenybė,kad suveiktų. AA taip pat tik stipriom asmenybėm.

Va čia tai sutinku. Bet trenkti juos pro duris reikia be jokių ultimatumų. Geriausiai su jais iš viso nesusieti gyvenimo.

Nors protu ir suvokiu, kad tokie žmonės yra ligoniai, bet negaliu toleruoti priklausomybės ligomis sergančiųjų. Nes pati pradžia būna "per apsileidimą"

Privalai savo gyvenimą susitvarkyti taip, kad pačiai būtų gerai, o ne kitiems. Apie tai, ką žmonės pagalvos, turi mažiausiai mąstyti.

Ir jokiu būdu neplanuok dar vaiko. Artimiausius penekerius metus neplanuok, paklausyk tu manęs. Kad tu susiknisai gyvenimą, jau aišku, bet nesuknisinėk jo savo vaikui, jo pagailėk

jei pasakysiu kodėl vaikų nenoriu, sakys kad juo nepasitikiu. Jei nepasitikiu, vadinasi nemyliu.. vadinasi nėr ko toliau iš vis gyvent. Juk nemesiu vyro, jei sužinosi, kad vyras serga vėžiu, čia tas pats.? bent jau kol dar kantrybės yra.

O tu ne juo turi nepasitikėti, o savimi. Ar atlaikysi, ar susitvarkysi, ar galų gale užteks tau jėgų visą gyvenimą gyventi su ligoniu? Jei po penkerių metų pamatysi, kad galėsi pasitikėti ne tik juo, bet ir savimi, tada pirmyn.

O vėžiu sergančio ligonio laukia dvi išeitys: jis arba pasveiksta, arba iškeliauja anapus. Alkoholikas gi nepasveiksta NIEKADA. Jauti skirtumą?

Kita vertus, ilgą laiką pagėrę vyrai vieną dieną gali pradėti šokdinti visą šeimą. Gausi į nosį kokį kartą vien už tai, kad pasipainiojai ne vietoje, dar ir vaikui klius... Ką tada kaltinsi?

Aš tau tikrai patariu jei ne skirtis, tai bent neskubėti su vaikais. Paklausyk tu manęs.

Nors ne, be reikalo aš čia loju. Tu manęs vis tiek neklausysi ir pasielgsi taip, kaip tau atrodys geriausiai. Tik niekada nepamiršk, kad buvau tave įspėjusi. Smagu būtų pasidalint patirtimi po kokių penkerių metų.

..jeigu aš kalbu iš savo varpinės, tai dar nereiškia, kad negirdžiu jūsų žodžių. Kabau ore. Noriu suvokt, kas laukia ateity. Kol kas nė vieno teigiamo pasisakymo..

Aš tave puikiai suprantu. Kol kas tavo meilė yra stipresnė už suvokimą. Bet meilė neamžina, amžinas alkoholizmas

Ir patikėk manimi, iš tų, kurie tiesiogiai susidūrė su šia problema (tėvai, kiti šeimos nariai gėrė, vyras srebia), tu nesulauksi nei vieno teigiamo pasisakymo. Tad ir nelauk. Jei apsispręsi likti su savo vyru, vadinasi, apsispręsi aukotis. O aukotis jau pradėjai... Ir toliau tik nuo tavęs priklausys, kiek ta auka truks.

Dar kartą kartoju. Nepalieku tau nei krislelio optimizmui Labai gaila

Drugeli, matau tu labai myli savo vyrą ir tiesiog juo aklai tiki.Nekuklus tau klausimas, o tavo šeimoje buvo geriančių ? Nes yra tendencija, kad dukros renkasi vyrus panašius į savo tėvą..........Todėl būna daug tokių tikimybių, jei tėvas gėrė, o mama kentėjo, tą patį darys ir dukra, bet jei tėvas gėrė, o mama skyrėsi ir paliko tikimybė , kad dukra pasielgs panašiai. Taip , kad tikra tiesa yra senolių išmintyje, dažnai dukros eina mamos keliais, o sūnūs-tėvo.........Ir dar , o jo šeimoje , tai, tėvas gėrė tikriausiai ar ne?

Netiesa Taip taip. . Mano tėvas gėrė, mama kentėjo, o aš turiu vyrą abstinentą ir tuo didžiuojuos. . O girtuoklių nekenčiu.
Sako kiekvienam skirtas likimas, bet juk jį pakoreguoti galima, jeigu pats to nori.
O jei galvosi, kad man skirtas tas kryželis, tai ir neši visą gyvenimą. O JUK GALI JĮ NUMESTi ir būti laiminga.

nera jau taip viskas juoda su alkoholikais gali ir jie pasveikti,ir pasveiksta tik beabejo jie patys turi noreti o tau patarciau pirmiausia su juo issiaiskinti ko jis tikisi is jusu bendro gyvenimo o del vaiku tai tikrai reiketu palaukti

QWERTI, parrodyk tu man bent vieną pasveikusį alkoholiką

Na aš netvirtinu, kad tai yra 100 proc., bet tikimybė., tendencija tokia.........čia ne mano asmeninė nuomonė, tai deja statistika ir kiti tyrimai rodo. Netgi mergaitės užaugę vaikų namuose, savo vaikus dažniau palieka irgi valstybei..........Be to yra ir išimčių .........

Teisingi žodžiai
Manau, dar labai svarbu KĄ vadiname alkoholiku Yra visiškai priklausomi žmonės, yra linkę išgėrinėti, yra mėgstantys išgerti, bet jaučiantys saiką ir dar begalė įvairiausių- iš vienų jau nieko negalima tikėtis, o kiti išties gali pasikeisti Dar svarbu koks jo santykis su šeima ir kokia šeima- jei šeimos nariai negeria ir palaikys, esant reikalui, tai jau neblogai.
Mano asmeninė patirtis nekokia Vaikystė buvo sudėtinga- nuolatiniai skandalai namie tarp tėvų, man- padidėjęs jautrumas... Vyras... turėjo draugų, su kuriais susitikti negalėjo atsisakyti Be to- alus juk ne alkoholis ... Kankinausi labai daug, nervų sistemai visai blogai Bet rezultatas toks- jis negeria kiek daugiau nei pusnatrų metų, buvo vieną karta suklupęs- prieš metus, bet dabar ramu. Kartais šiek tiek išgeria (per šventes), bet saikingai Pradžia buvo atsiskyrimas nuo VISŲ draugų, su kuriais išgėrinėdavo. Dabar jis pats sako, kad
-nebeturėtų apie ką su jais bendrauti,
-žino, kuo tas bendravimas pasibaitų,
-po susitikimo su vienu pasakė: "tu pažiūrėk kaip aš dabar atrodau ir kaip jis atrodo. Man jo gaila..."
Aš nežinau kiek laiko mes dar taip gyvensim, tikiuosi, kad ilgai Jis pats dabar džiaugiasi, kad gyvenimas pasikeitė, pomėgiai kiti ir t.t., bet aš pati jau viską vertinu kitaip... Prireiks dar labai daug laiko tokio ramaus gyvenimo, kad aš pati atsigaučiau ir žinau, kad jei jis palūš, mūsų keliai iškart išsiskirs.
Dabar jau nesigailiu to gyvenimo, bet antrą kartą atsidūrusi tokioje situacijoje dingčiau po pirmo užgėrimo

Žinot, kuo alkoholikas skiriasi nuo pijoko?
Pijokas yra tas, kuris jei nori gerai, jei nenori negeria.
Alkoholikas yra tas, kuris jei nori geria, bet kai nenori - vis tiek geria

Man normalus toks ultimatumas, zagsulio nekelia. Na alkoholikas - ligonis, bet su vezininku nereikia lyginti. Vezininkas kad ir kiek valios turetu, kazin ar gali atsikratyti savo piktybiniu lasteliu. O alkoholikas teoriskai gali savo iprocio atsikratyti. O jei negali, tai ir tegu toliau geria. Tokiam veliau draugai ir butelis svarbiau uz seima pasidaro. Turiu pavyzdi pries akis. Ir mane labai nervina, kai sako:"lengva tau pasakyti, nebegerk, tu neisivaizduoji, kaip sunku." Jei mano vyras taip sakytu, tai ir nebebandyciau isivaizduoti, palikciau gerti su draugais. Jie tai gerdami nebando isivaizduoti, kaip ju artimiesiems sunku buna. Tai kodel as tureciau bandyti ilisti i vargso alkoholiko kaili. Manau, kad jie dazniausiai ir atsipeikeja, kai viska praranda. O kol kiti dar bando gelbeti, tai jie toliau sau geria padejuodami, kad gyventi yra sunku.
Nors aisku niekada nesakyk niekada. Jei abstinentas, su kuriuo isgyventa puse gyvenimo staiga pradetu gerti, tai taip lengvai nebepaliktum.

Drugeli,tai negi jūs vaikus gaminatės ir nesisaugojat? Juk gali gerti kontraceptikus ir vaidinti,kad vaikų nori,jeigu jau tokia svarbi jo nuomonė.

Nepasitiki,vadinasi nemyli? O kaip juo pasitikėt? Tegu pirma įrodo,kad juo pasitikėt galima. Kodėl tau tą įrodinėti reikia?

Kodėl moterys kartais nepagalvoja apie vaiko likimą. Kodėl vaikai turi būti kažkieno koziris? Pagimdysiu,gal vyras pasikeis,pagimdysiu,nes nenoriu,kad pagalvotų ,jog aš jo nemyliu,pagimdysiu,o gal jis nepabėgs.... ir t.t. ir t.p.

Kaip minėjau turiu pavyzdį: vyras nesirūpina vaikais visiškai. Atėjęs namo,perlipdavo per jų galvas ir paspirdavo,nes tipo : ropinėja,trukdo iki migio praeiti


Ir nelygink čia su vėžininkais. Jie arba pasveiksta arba ...

Pati pagalvok : juk daugiau jaunystės neišgyvensi. Kam aukotis žmogui,kuris net tos aukos niekada nesupras? Kam prarasti geriausius gyvenimo metus? Dievas už tai šalia savęs nepasisodins.

Aš tavo vietoj, kol dar nėra vaikų, bėgčiau kiek kojos neša, o ne apie vaikus svajočiau . Jei dabar, bendro gyvenimo pradžioje, kai dar yra didelėėė meilėėė ir "plunksnelių kedenimas" vienas prieš kitą, jis taip geria, tai kas bus vėliau?
Kaip galėsi pažvelgt savo mažyliams į akis ir paaiškinti, kodėl kitų teveliai gerai sutaria, o jų ne, kodėl mamytė(t.y. tu) vaikštai apsiverkusi, o gal su mėlyne paaky? O tai yra labai didelė tikimybė, kad degraduodamas pakels ranką ir galbūt net prieš vaikus. Ar galėsi išlaikyti ateityje ne tik save, bet ir mažylius? Juk alkoholikai viską išleidžia gėrimui. Ar daug uždirbi? Nes vieną dieną gali pareikalauti pinigų alkoholiui, jei bus išmestas iš darbo už pravaikštas.
Gal ir piktai parašiau, bet ir aš esu šio to mačiusi.Tėvas nebuvo alkoholikas, bet mėgo išgerti, o girtas būdavo agresyvus. Todėl dabar mamai tikrai negaliu dėkoti, kad daugiau kaip trisdešimt metų kentėjo,pasak jos norėjo išsaugoti šeimą ir vaikams tėvą. Kartais moralinis smurtas yra baisesnis už fizinį.
Ir nėra čia ko lyginti rimtai sergančio žmogaus su alkoholiku. Jei vėžiu sergantis žmogus turi menkiausią galimybę pasveikti, jis ją išnaudoja, deja nevisada jo pastangos atsiperka. Alkoholikai turi nepalyginamai daugiau šansų ir galimybių, deja noro nepalyginamai mažiau...
Linkiu neapsvilti sparnelių.

Didelėm optimistėm,tikinčiom,kad alkoholokas pasikeis,siūlau nueiti į AA susirinkimus,ten laisva organizacija,visus įleidžia,kai atsistoja senukas ir sako"...aš...jau 50 metų alkoholikas.Iš jų 32 nebegeriu"(aš girdėjau tokį pasisakyma prieš koki 20 metų,kai amerikiečiai čia tik padėjo kurtis šiai organozacijai,bet manau ,kad išgirstumėt ir dabar panašių pasisakymų),bet jam ir į galvą neateina,kad jis nebe alkoholikas Aišku,gali būti,kad žmogus tiesiog dar nepriėjo tos ribos,kai jau liga,basta,atgal kelio nėra,-dėl tokio ,gal ir verta bandyt kovot. Vienas iš priklausomybių simptomų yra paralyžiuota valia,apie kokius stiprius žmones čia šnekat.Taip, jis negeria,bet visą gyvenimą ieško priežasčių,kodėl gi jam nenusigėrus;šaukštas ne toj pusėj padėtas,vaikai per garsiai kalba,pinigų mažai,....nueina i kiną ir filmo nemato nes ten,penktam plane,kažkokiam bare,kurio jūs net nepastebėjote,galėjo būti butelis.Ar norite tokio gyvenimo sau ir savo vaikams? :mmmApie tai,kad namuose bus geriamas ,bent jau šampanas jubiliejaus proga,negali būti net kalbos.Gal jūs ir turite draugų,kurie bus lygiai taip pat pasiruoše padėti tam žmogui,vadinasi jų namuose taip pat negalės būti alkocholio nei kvapo. Mano amžinaatilsi tėtis,alkoholokas,išpruses žmogus,sakydavo"moteris toks padaras,kuris prisitaikys prie ,bet kokio vyro" ,tada patylėdavo ir pridėdavo "išskyrus gerianti"
Jei norite apsispręsti siūlau nueiti pas tuos,kurie jau suvokė tokie esą,pakalbėti,pažiūrėti ir matysit ar pajėgios su tuo gyventi,o jei turėsit nors mažiausią abejonę; bėkite,kur akys mato nuo alkoholikų,geriau nebus,bus tik blogiau :blink:Net jei negers

mielas Drugeli, tai kad įklimpai į šūdą akivaizdu. Prisijungiu prie kitų moterų ir nesiūlau, bet prašau bėk nuo jo, bėk ,kad neverktu tavo tėveliai matydami, kad jų dukrelė auginta gražiam, šviesiam gyvenimui pražus su girtuokliu. Mano tėvas girtuoklis, skandalai, smurtas, išsekusi mama dar ant mūsų išsiliedavo, 12metų pjoviaus venas... Negi to linki sau, savo vaikams..? Ir mesk tas iliuzijas, kad gal... nes kuproto nė grabo lenta neištiesins.

Nepyk, bet sulyginti nesulyginami dalykai
Siaubas, tu rimtai planuoji ateitį, vaikus?... Nesuprantu, nepyk...



Mano nuomone nieko gero nelaukia, jei jau tokiam amžiui (kaip įtariu tikrai ne 50) tokios problemos, tai kas bus toliau

Labai gerai Tave suprantu... oi kaip suprantu... MEs vede lygiai metai. LAukiau sio menesio, nes isskiria tik po metu pragyventu santuokoje:)
Galiu pasakyti, kad reikia ir is kitu zmoniu karcios patirties mokytis... BEt, kaip visada mes to nedarome, nes lengva pasakyti - palik, pamirsk... iseik... nusisuk...
Tavo atveju nei vaikelis nepades, nesitikek. As pastojau tuo momentu, kai vyras daugiau kaip pusmetis nevartojo narkotiku. Susirasem. Grizom i Lietuva, cia atkrito, vel vartoja... Niekas nesvarbu-nei vaikas, nei seima. Daiktai nesami is namu... Sakysi, kad alkoholizmas ne taip baisu, kaip narkomanija. Tai tas pats velnias, tie patys pozymiai ir poelgiai. REikia dar vieno pavyzdzio? Tevas alkoholikas. TA diena, kai mama apsisprende skirtis pagaliau, po kokiu 15 metu vargo, jis girtas nusirideno nuo laiptu ir po menesio komos, mire. Dar pavyzdys: brolis megejas isgerti. NAmuose nebera vertingu daiktu-viskas isnesta, parduota ir pragerta. VISKAS. JEi galetu, ir save parduotu.
Tavo vyras jei dar turi normalu darba, ateis laikas, nebetures. Risis zemyn ir zemyn... ir Tu nieko nepadarysi, nei asarom, nei pykciu. Tokius zmones riekia myleti grieztai. Nereikia gasdinti. jie nebijo. Jie jaucia mus. PAsidarysi priklausoma nuo jo, kai jis tuo tarpu yra priklausomas nuo alkoholio.
Buk ryztinga. Jei negalesi jo mesti, tada kaip minejo cia, neskubek su vaikais. Ir zinok, kad tu ne vienisa. ir nepamirsk, kad gyvenimas labai labai trumpas...

ir mano mulkis geria ,is pradziu nervavo ,bet dabar man visiskai vienodai ,turiu du nuostabius vaikus ir dziaugiuosi gyvenimu zinodama kad senatveje bus kam mane pagloboti ,kiek atsimenu niekad nemaciau prabangaus gyvenimo,ir santuokoje prabangos nesitikejau ,du kartus buvau per plauka nuo mirties ir nuo tada supratau kad reikia vertinti tai ka turiu ,todel dziaugiuosi kiekviena diena ,pagaliau kad ir jis isgeria bet ne kiekviena diena ,niekada nesibaram ,niekada nera rankos pakeles nei pries mane ar vaikucius ,parasciausei[ dievas neatsiunte karvelio]

Oi moterys, skaitau ir kraupstu nuo jusu patirties. Mano vyro brolis irgi alkoholikas, kuris nebegeria gal kokius penkerius metus. Bet va priklausomybe perdave savo vienturciam sunui, tik sis svaiginasi ne alkoholiu, o tabletemis...

Labai protingas Tavo poziuris!!! MAnau tik taip imanoma isgyventi salia alkoholiko, narkomano, ar losejo.

mano nuomone šalia tokių žmonių galima tik egzistuoti, o ne pilnavertiškai gyventi Ką tokie žmonės duoda šeimai? Ogi nieko... pinigų, ir tų neparneša... O "karvelio" Dievas neduoda - retam jis pats į langą pasibeldžia... reikia daug ir sunkiai dirbti, o ne tokiu būdu alkoholikus teisinti.

Cia labai gerai pasakyta, pritariu labai.

Jei pati klimpsti i s... , tai bent jau savo busimo vaiko neklampink.

Man paciai irgi teko susidurti su alkoholizmu. Mano senelis (mamos tevas) yra alkoholikas. Kai mama pasakoja apie jo isgerinejimus, kai ji dar buvo vaikas, man plaukai siausiasi. As pati turejau vaikina alkoholika, del tos priezasties ji ir palikau. Aciu dievui, kad proto tam uzteko, dabar atsidziaugti negaliu ir as ir mano mama . O tiek savo tevo, tiek savo vyro, girtu neteko niekada matyti.

P.S. Perskaiciau visa tema. Pritariu visoms Smurkos issakytoms mintims. Patariu temos autorei idemiai jas visas perskaityti ir gerai pagalvoti.

O kur dingo pati drugelis ? Gal jau apsisprendė dėl savo ateities ? Labai norisi sužinoti ar padėjo visi šie patarimai priimti sprendimą, ar vis dar blaškosi ?

oi ne jis nera alkoholikas ,jis turi darba dirba seima islaiko tik karts nuo karto gryzta girtas ,ir nera tokia tokia kancia kaip isivaizduoji