paskaiciau pirmaja tema del smurto seimoje...jau galvojau,kad ta jauna moteris skirsis...deja...
as irgi turiu drauge,kuria zemina jos vaikinas,netgi pakelia pries ja ranka,bent jau buvo pakeles pora kartu susitikom karta nieste,o jos visas kaklas melynas-smauge,nes jis susinervino,kad ji aiskiai nepasake kokios spalvos maike jam geriausiai tinka...sakiau jai skirkis,ar tau galvoj negerai! bet ji sako,kad ji myli aciu Dievui jie dar negyvena kartu,bet...Svarbiausias dalykas,kad tos merginos nepalaiko motina!!!ji del visko kaltina tik ja ir sako,kad visi vyrai turi trukumu,o sitas be trukumu turi ir pinigu,taigi galima ir pakenteti...esma tame,kad ir tos merginos motina ir jos mociute vyrai muse ir musa...Buna,kad ji issiskiria kuriam laikui,bet ir vel susitaiko...
ar imanoma tkiam zmogui,kuri zlugdo ir pati motina isaiskinti,kad vis del to yra ir normaliu seimu...ji bande draugauti su kitais,bet kazkodel neiseina...gal jai reikia pazeminimo,smurto ir pan? juk jau ne vaikas-jai 22,siemet baige univera ir istojo i magistrantura i nemokama vieta, pati dirba ir uzsidirba...noretu gyventi atskirai,bet tevai neleidzia,sako,kol pabaigsi mokslus pagyvenkim kartu

Aukos sindromas nera nei paveldimas, nei igimtas- bent jau man taip atrodo. Su juo tiesiog susigyvenama, nenorint ar bijant kazhka keisti savo gyvenime. Be to, itakos turi ir tai, kokioje sheimoje uzhaugo moteris/ mergina. Jei jos tevas mushe mama, visishkai realu, kad ji leis smurtauti ir savo vyrui/draugui, nes toks sheimos modelis jai artimiausias. Galvoju, kad su smurtaujanciais vyrais nesiskiria tos moterys, kurios yra finansishkai priklausomos, silpnos , savim nepasitikincios , neveiklios, nemylincios savees. Kitos teisinasi: galima pakenteti del vaiku. Nesaamone- tai tik vaiko psichikos traumavimas. Na, o jei moteriai patinka smurtaujantys vyrai- turbut reikia keliauti pas gydytoja...

sutinku su Vega - aukos sindromas yra išmokstamas. Mes visi šeimos santykių modelį išmokstame savo tėvų šeimoje. Jei joje buvo demonstruojami aukos ir teroristo santykiai, tikėtina, kad tai atsikartos ir vaikų šeimyniniuose santykiuose. pakeisti tokius santykius nėra lengva, nes po paviršiniu sluoksniu slypi dar daugiau painiavos. Sunku patikėti, tačiau ir "auka" šioje situacijoje gauna naudos:draugų gailestį, užuojautą, paramą, netgi "didvyriškumo" jausmą. Beje, reikia nepamiršti, kad ir "auka" ir "teroristas" egzistuoja tik dvipusiame santykyje: jei nebus vieno, tai nebus ir kito. Yra ir dar vienas aspektas: vaidmenimis galima keistis (ir labai dažnai tai vyksta). Pav.: žmona nuolat linkusi "pagraužti" vyrą- koks jis netikęs, truri netikusius draugus irpan. Išgėręs tas " netikėlis" daužo žmoną kaip obuolį. Vietoj to, kad moteris ką nors pakeistų, ji tik skundžiasi draugėm (ir gauną užuojautą) įtikinėja vaikus, kad jų tėvas išsigimėlis ir... toliau sėkmingai su juo gyvena.
Kartais iš šono atrodo, kad veikia kažkoks prakeikimas (kaip pasakoje "iki devintos kartos"), tačiau skirtingai nuo pasakų , bet kuris žmogus, bet kurioje vietoje tą smurto ir nuolankumo grandinę gali nutraukti ir taip pakeisti savo ir sekančių kartų gyvenimo kokybę. Aš kalbu ne tik apie moteris, nes ši problema būdinga abiem lytim. Svarbiausia sąmoningai suvokti, ko nori gyvenime ir kokiu būdu tai sieksi. Juk savo reikšmingumą galimą pajusti ir kitais būdais, ne tik gavus į kailį.

susiradau sia tema, gal rasiu ir atsakymus.
Problemos seimoj: vyras pesimistas, nieko nesiekia, bijo nauju dalyku, bijo keist darba. Darba turi, taciau siekti aukstesniu poziciju trukdo nuolatiniai isitikinimai, kad nieko nepasieks, reikia dziaugtis tuo ka turi, nesvarbu, kad salygos neatitinka jo reikalavimu. Seimoje tas pats. Susitaiko su bet kuo ka as nusprendziu. Viena diena atsibodo laikyt vienai keturis kampus, siuliau skirtis. Jis sutinka ir su tuo, priimdamas kaip neisvengiama fakta. Nekovoja. Abu esam kile is smurtaujanciu seimu. Mano mama buvo musama mano tevo, veliau patevio. Jo mama taip pat. As linkusi siekti savo uzsibreztu tikslu, gerinti gyvenimo kokybe. Jis - dziaugiasi tuo ka turi, o jei nepavyksta kazkas - su tuo susitaiko ir nebebando is naujo. Karta kalbejau su jo mama. Ji man pasake, kad as perdaug is vyro reikalauju, kad jis niekada gyvenime nepasieks darbe aukstu poziciju, niekada nevyks keliauti i egzotines salis, nes tam jis neuzdirba ir neuzdirbs. Net ir egzamino greiciausiai neislaikys (siaip ne taip ikalbejau lankyti kursus, kad gautu geresni darba). Manau, kad toks negatyvus nusistatymas jam perejo is jo motinos. Ji nevaziuoja net lankyt anuku, jeigu vyrui "ne ta nuotaika, kad nuveztu".
As dar nenoriu pasiduoti, nenoriu skirtis, noriu islaikyti seima, taciau taip gyvent yra ganetinai sunku. Ar butina kreiptis pagalbos i psichologus ar kaip nors galeciau pati pakeist situacija?

labutis, Kiera,

aukos sindromas ar ne, bet panašu, kad taviškiui būdingas "išmoktas bejėgiškumas". Tokiomis sąlygomis (augo smurtaujančioje šeimoje) tai visiškai nenuostabu. Mažas vaikiukas, stebintis smurtą aplink save ir vis labiau suvokiantis savo bejėgiškumą, išaugo vyru, kuris siekia saugumo, džiaugiasi mažom, bet rankose turimom pergalėm ir su nerimu žvelgia į pasikeitimus, nes jie gali atnešti tik pavojų.

Jeigu tau jūsų santykis vis dar brangus, jei norisi išsaugoti šeimą, pabandyk paeksperimentuoti:) (juk baudimais ir priekaištais dar nei vienas iš mūsų savo baimių ir nerimų neatsikratėm) - skatink, skatink ir dar kartą skatink savo vyrą. Gražus žodis - mažas cukrelis - švelnus prisilietimas - subtilus pasižavėjimas, net tada ir ypač tada, kai pergalės mažutės, spontaniškos, bet rodančios, kad jis bando pastovėti už save, bando siekti kažko nepažįstamo. Suprantu, kad tu greita, ryžtinga, todėl tas energijos ir gyvenimo požiūrio skirtumas tave nemenkai erzina, bet šiuo atveju svarbiausia - kantrybė. Vyrai pražįsta kantrių žmonų rankose, taviškis tikrai ne išimtis .
Na, o kai jis išsikleis, nepamiršk ir pati silna, jautria ir pasyvia pabūti, nes labai sunku vyrui būti stipriu šalia nuolat stiprios žmonos.

tikrai pritariu, zmogui labai svarbus pritarimas, paskatinimas, pagyrimas, veikia daug geriau nei visokie priekaistai ir pns

taip vienus gerai veikia kritika, verčia pasitempt, o kitus kritika gali kaip tik sužlugdyt