Daug laiko praleidžiame su savo mažyliais: bendraujame, įtikinėjame, įkalbinėjame... Vaikučiai taip pat jau turi savo nuomonę įvairiais gyvenimiškais atvejais, tai, kas, kad kai kurie dar nekalba.
Kokių diplomatinių priemonių imatės, norėdamos, kad vaikutis:
- daugiau valgytų ar suvalgytų,
- nebijotų plauti galvytės,
- nebijotų ...( ko nors, įrašyti pačioms),
- kuo greičiau užmigtų,
- nurimtų,jei verkia ir įprasti raminimo būdai nepadeda,
- ir visi kiti Jūsų gyvenimiškos patirties atvejai.

Pradėsiu. Neseniai išviriau sūneliui brokolį ir paruošiau su svietuku. Aišku, vaikinas užsispyrė ir nenorėjo valgyti, nes po ilgokos pertraukos jam pasirodė kaip naujas patiekalas. Su dukra pasakėm, kad čia labai skanios gėlytės. Ir, pasirodo, suveikė. Suvalgė visą lėkštę.
Taigi, mamytės, pasidalinkite diplomatijos gudrybėm

Aš turiu vieną iš tokių patarimų, bent mano sūnui veikia, nes jis didelis nevalgiukas. Tai leidžiu padėti daryti valgyti, pavyzdžiuio užlankstyti kaldūnus, volioti virtinukus, dėti juos į puodą, keptuvę, prižiūrint aišku. Labai gerai tada valgo, nes pats padėjo daryti.

Man būt labai smagu sulaukti patarimo, ką galėčiau panaudoti norint nukirpti vaiką? Nes prie galvos neprisileidžia visiškai, nei plauti, nei šukuoti, nei tuo labiau kirpti

gerai jau tavo tikriausiai didelis o ka daryti jei mano tera tik metuku ir pakol ja pagauni ir priverti valgyti tai su asarom o jei neduodi tai vel zyzauja ka tada daryti kad yra uzsispyrusi badu tai nemarinsi valgyti nori bet oziuojasi charakteri rodo
Papildyta:

man taip pat butu idomu nes ir man nesiduoda o plaikuciai jau i akytes lenda o nukirpti neina bandziau kirpti bet plaukai visaip issikarpeo apie kirpyklas nera nei kalbos net neasimoka eiti vistiek reiks apsisukt ir eit lauk o orai atsilo tai isivaizduokit kad tokia iseitu i lauka be kepures sakau kita karta bandysiu kirpt kai miegos gal geriau bus nes mes taip kerpames ir nagucius arba kai reklama ziuri

Tokio amžiaus aš leisdavau valgyt ten kur pats norėdavo būti. Rodau jam kokią knygutę, pasakoju ir dedu šaukštą po šaukšto į burną. Arba sugalvodavo priešais skalbiankę sėdėt, ir sėdim abu ir valgom.

Bet va su kirpimu savo vaiko tai idėjų neturiu

o ar nebijai, kad paskui vaikas pradės visas gėles valgyt? nuodingas irgi...

su kirpimu neišeina susitart. kerpu per prievartą.
o dėl valgio. dabar jau gražiuoju valgo, o kai buvo mažesnė, tiesiog nekišdavau- nenori, nereikia. labai greit atbėgdavo pati. čia buvo pati geriausia diplomatija

del kirpimo plaukuciu ir as daba suku galva. Viena kart patrumpinau grifka-pasodinau ant stalo, pasiuliau valgyti desrele, tiesiai i rankas padavus,tai tuo metu ir patrumpinau, nors biski suregavo o sian vel bandysiu, nes jau labai i akis lenda. Visu netrumpinsiu, as geriau uodegites surisiu (su pana lengviau)

Ne visiems su panom geriau nes va kaimynės mergaitei neįmanoma jokių kasų surišti ir jokių segtukų įsegti. Tuoj pat jai reikia pasižiūrėti ką įsegė ir ištraukia Neduoda net prie galvos prisiliesti Pirmieji plaukučiai garbanojosi, tai susivėlus vaikščiodavo, o kaltūnus mama tiesiog iškirpdavo. Šiaip ne taip nukirpo bliudeliu, nebeliko garbanų ir bet dabar nebesivelia

na gali but ir taip, visos skirtingos. maniske tai leidzia man segtukus prisegt, bet....tik valandai ar dviem, paskui nuima Bet kaip grazu... kada plaukuciai toj formoj po uodegyciu lieka
nezinau kaip man sian pasibaigs grifkos trumpinimas. mano mama pasake, kad reiktu visus plaukucius patrumpint-vasara bus karsta...tikiu, bet nenoriu, nes atsimenu save vaikystej kada vaiksciojau trumpai apkerpais plaukais ir svajojau nors kiek ilgesnius turet. Maniske pana dabar jau svaigsta del ilgu plauku, tik ka pamato is kart puola glostyt ir ciupinet

Dėl plaukučių kirpymo ir aš ilgokai vargau. Išeidavo vyrai į kirpyklą ir griždavo nenusikirpę Tai paskui šiaip taip ištraukiau iš vaiko, kad jam kirpyklos nepatinka. Tuomet ilgai kalbėjom ir nusprendėm, kad jei surasime kirpyklą, kurioje patiks, tai kirpsime plaukučius. Jam tuomet buvo apie 3 metukus. Suradom šią kirpyklą, kurioje ir dabar vaikus apkerpu. Berniukams ypač kėdė-mašina patinka. Tik dabar vyresnėlis jau nebetelpa į mašiną Artimiausiomis dienomis ir mažiausias bandys ten nueiti. pažiūrėsim kaip seksis.

Superinė kirpykla. Vien iš nuotraukų matyti, kad ten vaikų rojus

Pamiršau pasakyti, kad po kirpymo vaikai visuomet gali išsirinkti saldainį. Didesniems skirta kėdė su kompiuteriniais žaidimais. Galima pasirinkti mėgstamą filmuką. Mergaičių kėdė-gėlė Aš tikrai nemaniau, kad maniškiui nuėjus į tą kirpyklą kas nors bus kitaip, bet pavyko.

Na gaila jog ši kirpykla ne Vilnuje. O gal kas žinote tokių kirpyklų Vilniuje.
Mes jau norėtume savo beibį kaip ir apkirpt pirmą kartą o tai jau plaukučiai gana ilgoki.

O dėl valgymo tai kartais pamaitinu žaidžiantį. Žaidžia kur nors ateinu prisėdu šalia jis ir prasižioja. O kartais leidžiu su mažu šuakšteliu pačiam terliotis, o su kitu maitinu, taip pat pavalgom. O kai nenori tai laiko lūpas užčiaupęs tai ir neduodu palaukiu kol užsimanys.

Su valgymu ir mes turim problemą, gerai valgo tik pietus, t.y. kai yra mėsa , o pusryčius ir vakarienę suvalgo tik užsižiūrėjus reklamą, jei reklamos nėr, nėr ir šansų pavalgydint. Valgom tik maitinimo kėdutėj, nes nespėčiau kitaip jos vaikytis.
O dėl plaukų kirpimo, priėjau išvados - jų nebekirpti, o grifką prisegu spilgute , kai užsižaidžia

JURA> kokie ilgi tavo lelytes plaukai....grazu as savai tik grifka vakar apkirpau-jokiu problemu, taip tyliai sedejo, kaip pelyte:))) o paskui dar plaukucius papuosiau segtukais-grozis....

Sveikutės

pasidalinkt patirtim kaip jūs mažyliams galvas plaunat?
Nes mano dukrytė tai iškart rėkt pradeda, kai tik prie galvos prisiliečiu, o jau kai po dušu plaunu, tai ultragarsą iš vis paleidžia...

Mano vaikas labai megsta apsimauti batus (ir ne tik savo), vaiksciuoti po kambari, kartais pagriauzti. Nejo atpratinti... kol nepamate reklamos apie ta klozeto kirmina(labai ishsigando pamates ir paklause kas cia) - paaiskinau, kad tas kirminas gyvena kur nesvaru ir murzina, gali net ikasti. Nuo to laiko pirmas bega plauti ranku ir daznai prisimena, kad batu neciupineti.

Taip pat pazistama sake, kad jos vaikas pamates ta kirmele per televizoriu, pradejo noriai galva plauti, kad kirmeliukai galvoj neapsigyventu.

Aishku ne pats geriausias variantas gasdinti, bet kartais taip isheina.

As tai savo maziu vonioje kerpu. Atsuku vandens ciaupa, duodu muiline. Kol Jis zaidzia, as Jam sukuosena darau. O su vandeniu ilgai turi ka veikti...

Na as galiu keliom gudrybem pasidalinti nes be savo pypliuko priziuriu dar viena,tai dvygubi vargeliai gaunasi,tai galiu pasidziaugti kad atradau kaip kaip nuraminti savo suneli kai pradeda oziuotis,tai as pasiimu toki svilpuka,tada jis viska pamirsta ir pradeda juoktis ir kai einu i lauka tai irgi pasiimu svilpuka,jis toks vaikiskas,tai kai vaikuciai bega i skirtingas puses uztenkta pasvilpauti,ir jie atbega paziureti ka turiu o dar kad savo pamaitinti tai naudoju vandens pistoleta pasaudau i vaikuti,jam i burnyte,ir buna mums labai smagu ir linksma valgyti
aisku skamba gan keistai mano pagalbininkai pistoletas ir svilpukas bet as ju nenaudoju kasdien...kartais jie tikrai padeda

va cia tai isradingas sprendimas. nu jo, isivaizduoju gera vaizdeli kai lauke vaikai laksto, o mamyte svilpuka isikandus svilpia, bet liuks isradimas!!

na musu vaikuciai vienodo amziaus, ir lygiai ta pati situacija su galvytes plovimu. bet pati nezinau kaip spresti ta problemele. na as stengiuosi, kad bentjau ant veiduko vanduo nebegtu, tai biski ramiau reaguoja, bet vistiek labai nemegsta. o del gazdinimu kirmelytemis, tai bijau ka nepades, nes dar biski mazyte kad suvoktu tas kirmelytes.

aš buvau nusivedusi savo dukrytę į kirpyklą. Ji matė, kaip man ir tetukui plauna galvą, kad mes neverkiam. Matė, kaip mes atlošiam galvą. Tai Plaunant galvą ji tą prisiminė. Dabar visda atlošia galvą ir jokiu ašarų. Mano eksperimentas suveikė

As tai savaja pypliuke nuvedziau i kirpykla ir, mano nuostabai ji kuo ramiausiai sedejo ir ziurejo ka jai ta teta daro.... kirpeja pazystama mano, ir kirpom tik grifkute, tai galvojom kad nesedes ramiai...bet ji sauniai laikesi...
O vat del valgymo tai joooo, pas mus irgi buna atkeliauja tokios dietines dienos... Bet kai pamaciau, kad ji visad lenda i tecio lekste kai jis valgo, tai pabandziau ja maitint kai valgau pati ar tetis...nu kol kas veikia, tik kad nelabai patinka sedeti kedutej, tai ji paima i burna maistelio ir lakstydama po kambarius kramto, kai baigia pati atbega ir rekia issiziojusi a-a-a.... nu tai taip vat ir pavalgom kartais....

Negalime pasigirti geru apetitu, tad kaskart tenka ka nors sugalvoti, kaip pakelti apetita mazyliui. Apsisarvuoju kantrybe, ir pastatau salia spinteles, kartu gaminame, duodu imusti kiausinuka, ar pamaisyti blynu kose, tad sukyla apetitas valgyti mazus savo keptus blinelius. Ant valgomojo stalo suruosiam zaislu aikstele, buvo ir taip, kad zaislinis traktoriukas kranas veze kose i burnyte.
Ilga laika plaukucius kirpome namuose, tiksliau gadinome, nes neisededavo jis pasodintas vonioje pries veidrodi. Karta perejau kelias kirpiklas, kol prrikalbinau viena kirpeja, kad apikrptu mazyli visos kirpejos kategoriskai atsisakydavo, esa nezais nes gaila laiko. vienintele, kuri sutiko apkirpti pasodino maziu i kede, uzdenge apsiaustu, ir kuo ramiausiai graziai apkirpo.

sveikos mam. turiu 5 vaikucius, dvynukams labai tiko privalomio valgiai dienai is pat ryto budavo paruosti butina valgiai dienai ir priedai prie ju, tai bananas, kivi varskes gabaliukas, virtos naturalios mesytes gabaliukas, cia 4 butinai privalomo, na vaikui "buri" skai jei nesuvalgysi tai visa diena begs tik saltas vanduo, ar televizorius nerodys reklamu, ir tt. kuryba nezmoniska. Bei visokie priedai, sriubyte, kotletukas, sakyciau visai neblogai veike, vaikas pamatydavo maisto davini ryte kas butinai jo laukia per diena, o kai sakydavo noriu valgyti ar nesimiega ar tt, tada atsakai ar privalomus jau suvalge, ne tai tada suvalgyk ir viskas bus gerai. Aisku su dvynuku galvu kirpimu buvo daug problemu, bet patys nusipirkome tuo metu gera ir brangia zepfer kirpimo masinele. kuri tikrai visiskai nepateisino vilciu, ir paaiskejo tai visiskas sssssssssssssss, bet kai kipdavome dvynukus, tai pribegdavo maziukai ir savo kalba klausdavo ar .... neaisku ka klausdavo tai tada patys atisesdavo i kirpimo kede, o plauku plovimas tai as plaunu tik ORIFLAME, nezinau kadangi pati prekiauju esu konsultante tai turiu sos kosmetikos, tai ipilu jiems i rankas ir jie plaunasi patys, as pati patikrinu ar gerai isplauta galvyte o ji eten makaluoja kiek tik gali svargu tureti tokias priemones kurios negrauzia akis ir kad jie tai darytu patys, net juokas im kaip mazoji Vakare plauna sau galva. Sekmes MAMOMS, bet kai ploviau vaikysteje galvas savo dukterecioms tai net kaime kaimynau is 150 metru atstumu subego ziureti kas atsitiko vaikams

As savo suneli 13 men. taip mokau daryti sisiuko ant puoduko. Ijungiu kanala "Animal planet", pasodinu ant puoduko ir mes aptarinejame ka ten rodo tas televizorius. Dazniausiai jis man padaro ta maza reikaliuka, buvo pora kartu ir dideli reikala padares. O tada labai gyriu savo mazyli. Aisku, ne visada pataikom padaryti, bet pazanga yra.

jo, cia tai geras , prajuokinai, tikrai keistai skamba, bet ko tik neprigalvosi, kad apgauti tuos GUDRUČIUS

mano bernelis vienu metu sukdavosi nuo maisto, kol nesugalvojau pačiam po lėkštę krapštytis. taip dabar ir valgom

man tai gerai suveikdavo,kai pasakydavau suvalgyk viska,tai tada padesit i kriaukle plauti savo indus.tai noredavo man padet,tai ir valgydavo viska,kad tik galetu tuscias lekstes i kriaukle nunest idet

mes valgom ziuredami reklamas...
patapom dideli reklamu myletojai , nors anksciau negaledvom pakesti

Mano dukryte, kai nori valgyti, tai ikalbineti nereikia. o jei kartais tenka, tai sakau, kad pavalge eisim i lauka arba zaisti ar knyguciu skaityti - jei dar nori valgyti, pavalgo, o jei ne - tai tik koki sauksteli - nekisu per prievarta maisto.
Su galvytes plovimu buna visaip. Kai reikia isskalauti, tai sakau, kad pauksciukas tupi ant lempos arba klausiu kur lempa - tai uzvercia galvyte. Dar padeda tetuko kalbinimas. Kartais sakau, kad kvepes galvyte kaip gelyte arba duodu, kad pati lelytei galva isplautu.
Neseniai pirma karta sirgo sloga - ir niekaip neleido juros vandens ipurksti. Tai kokias tris dienas vargau, bet pradejau sakyti, kad gydysim nosyte, reikia padeti jai kvepuoti ir pati sau purksdavau. Tai dabar pati atnesa buteliuka ir dar juokiasi, kai purskiu.

Jo, galvos plovimas - tikrai As dabar stengiuosi tiesiai vandens ant galvos nepilti, bet su ranka po truputi arba su kempine (bet ne varvancia) Tai dar dar...valgo irgi kaip ka Jeigu pietus tai pats valgo ir tvarkoj, bet pusryciai ir vakariene tai irgi prie teliko arba knygas skaito, o as maitinu.
Bet va patarkit kaip vaistus sugirdyti? Kol kas pazadu kokios veiklos, dazniausiai kokiu multiku per kompa, tai siaip ne taip isgeria, ir tada einam ziureti, bet va siandien jau nelabai veikia...o gerti reikes dar savaite kokia, gal turit kokiu ideju
O svarbaiusia tai pagirti po visu tokiu "darbu", kad buvo saunuolis ir kaip dabar smagu

galiu patarti is savo patirties vaistukai vaikam dazniausiai buna sirupai tai l patogu pritrauki vienkartini svirksta arba yra pirkti spicialiai tokios kaip pipetes tik plasmasines ir didesnes (bet su svirkstu patogiau)ir tada vos tik, kad ir truputi isizioja ir susvirksti, na gal nepriimtina atrodo, bet mum padedavo

Mano mergaites jau paaugę, vargo dėl vaistų neturime. Bet kai augom, buvo visko. Nebandžiau nei karto apgauti jų. Visada prieš geriant perspėdavau, kurie vaistai bus skanūs, o kurie neskanūs. Tai padėjo, kad manimi pasitikėtų. O kad reikia vaistus gerti, įtikinti labai padejo knygelė : "Mano pirmoji enciklopedija". Ten vaizdžiai nupiešta žmogaus organizmas, jame esančios gerosios ir blogosios bakterijos ( ten jos boksuojasi su bokso pirštinėmis) . Paaiškindavau, kad liga, tai tos blogosios bakterijos, kurios vaikščioja po jų kūnelį. O išgėrę vaistukų, mes įleisime gerasias bakterijas ir jos nugalės blogąsias. Taigi mums vaistų gerimas tapo savotišku žaidimu ir juos vartojome labai noriai. Po neskanių vaistų suvalgydavome labai skanų saldainį . Dar paklausdavau išgėrusias, ar nejaučia kaip kaunasi bakterijos . Joms buvo labai įdomu ir linksma. Galiu pridurti, kad ši knygelė mums dažnai padėdavo sprendžiant ir kitus "sudėtingus" klausimus. Pvz. vizitas pas gydytoją. Mes ją vartyti pradėjome anksčiau, nei pradėjome vaiksčioti. Nors mums jau 8 ir 9 metukai, tačiau ir dabar ji mums labai įdomi ir naudinga.

mano sunus irgi labai nemego plauti galvos. o juk ant momenelio ir pleiskanos isikurdavo. kadangi maudytis jis labai megsta. kiekviena vakara prileidziu vandens i vonia ir jis ten duodasi (aisku, brangus malonumas). tada lyg netycia, sakau tau pasukuosiu plaukucius. kai jis uzsiemes savo zaisliukais, kartais net nepastebi kaip greitai jam galva sutvarkau

Jaučiu biški ne į temą pavarysiu, bet nelabai žinau kur būtų "į tema", o klausimas man aktualus. Pasiųskit mane kur nors
Dukra 60 metrų mokykloj per 7.2 sek. nulėkė. Klasiokes ant pusės trasos paliko. Antrą kartą bėgdama parkrito, bet mokytojas sakė, kad bėgo dar geresniam laikui. Išmatavom atstumą - 59 metrai. Asfalto danga; kinietiški sportbačiai; startas iš stovinčios padėties; mergaitė niekada nesportavusi. Jinai jau panelė: nei aš, nei mokytojas, nei sporto mokyklos treneris nesugebam įkalbėt, kad ji bent jau pabandytų prabėgt tikroj trasoj. Jai tik aerobika terūpi. O specai sako, kad su tokiais laikais, net ir be treniruočių Lietuvos čempionate kokį nors medalį gautų. Tai kaip dabar išaiškint vaikui, kad turi nerealią Dievo dovaną ir privalo ją eksploatuot?? Siutas jama, Gal po poros metų trispalvę į olimpijadą nuneštų, bet, sako: "Man bėgimas nepatinka". Nu nors nusišauk Ką daryt??

ar tik tai nėra jūsų paties svajonė? Gal mergaitė bus laimingesnė, siekdama įgyvendinti savąsias svajones?

Dalinai tai taip! Ale kaip paskui bus atsiskaityt prieš Aukščiausiąjį už net nepabandytą realizuoti dovaną-progą?? Be to (gal čia tik mano nuomonė), daryti reikia ne tik tai,- kas yra linksma ir patinka pačiam, o dar ir tai,- ką sugebi padaryti dėl šeimos, miesto, Tėvynės ir t.t. ir t.p. (Gerai pavariau; stosiu į konservatorius Kaži, o stojamieji sunkūs... ...??? ???).

Buvau tavo nuomonės.Dukrą, kuri ,mokytojų nuomone, turėjo neeilinių gabumų, priverčiau 5 metus mokytis groti saksofonu. Rezultatas- muzikos mokyklą baigė puikiai, , kasmet konkursų laureatė ir t.t. , suplanavom stojimą į aukštesniąją, pradėjo ruoštis stojamiesiems, dėstytojai jau džiaugėsi būsima talentinga panele-saksofoniste...
Finalas- vienąsyk atėjo ir pasakė-DAUGIAU NENORIU, NEGROSIU, GERIAU UŽMUŠKIT. BLOGA MAN NUO TO SAKSO.Įkalbinėjimai nepadėjo, užmušti nenorėjom.
Viskas. Panelei buvo 15 metų, dabar jau 17,5 ,nuo to laiko į rankas nė sykio instrumento nepaėmė, ruošiasi teisininke tapti.
Va ir tėvelių planai..

AČIŪ Sommer ir Aaukse Į gerą temą pataikiau. Pabandysiu darytis kažkokias išvadas. O gal tai yra vyrų ir moterų skirtumai??? Aš tai būč ir bėgęs, ir grojęs jei tik mokėčiau, jei tik tėvai lieptų O savavališkai 2x tapau Tarybų Lietuvos futbolo čempionu (nu ir dar SSRS pirmenybėse šiokių tokių gėdingų spazmų paturėjau).
Jo,- čia yra mano ego, kad noriu dukrytę "lipdyti" pagal savo pavyzdį... Pikčiausia, kad ji 100 proc. liptų aukščiau; ji yra kovotoja (visada nori bent jau save aplenkti; nes daugiau neturi ką); ir man jos perkalbėti akivaizdžiai nepavyks. Maniau kokių nors gudrybių-mamiškai-cheminių-pričindalų žinosit

Nu gali gal pabandyti piniginio skatinimo sistemą , kurį laiką gal veiks, jei dabar pinigais neišlepinta... Bet jei tos sporto šakos nepamėgs -nieko nebus. Gal ji laurus kitur skins...

vienas atvejis, kai labai didžiavausi savo išmone:

maždaug prieš gerus metus susirgom Betmenu. ir aišku, supermarkete pro nieką betmenišką nevalia praeit. Ir kartą buvo pastebėtas betmeno lėktuvas. aišku, buvo labai daug emocijų, bet nė už ką nepasirašiau to lėktuvo pirkimui. nes ir kaina negraži buvo, ir nesiskyrė tas lėktuvas nuo eilės kitų, namie jau esančių. Kai aistros supermarkete buvo nuramintos, namie visgi nutariau pradžiugint vaiką. Paėmiau vieną lėktuvą, su kuriuo vaikas ne itin žaidė, ir pasiūliau jį perdirbt į betmenišką. Tai perdažėm blizgančiai juodai su mano nagų laku, apklijavom betmeno lipdukais -- ekskliuzyvinis tiuningas gavosi

Kadangi mano pypliukas nuo pat gimimo turėjo ilgus garbanotus plaukus, tai turiu keletą patarimų, kaip tuos plaukus patrumpinti
Kol vaikutis buvo visai mažiukas, o plaukučiai vis lindo į akutes, juos patrumpindavau tuomet, kai jis miegodavo, kai šiek tiek paaugo, kirpau tuomet, kai labai susidomėjęs žaisdavo Iš pradžių bandžiau sakyti, ką ruošiuosi daryti, bet tuomet visas dėmesys buvo nukreiptas į kirpimą, kuris pasibaigdavo galvos sukinėjiomu ir ašaromis, taigi vėliau kirpau nieko nesakydama, kad nespėtų susivokti, kad kažkas vyksta. Bet taip nukirpti pavyksta tik grifkutę.
Kai suėjo metukai mano mažyliui, ant galvos jam kerojo visas makaronų fabrikas, taigi susitariau su savo kirpėja pabandyti apkirpti.
Štai ką pačioj pradžioj man patarė kirpėja: jeigu vaikas išsigąsta kirpyklos, kirpimo, jokiu būdu tą dieną jo nekirpti, nes po to dar daug metų bus problema su kirpimusi. kaip sakė kirpėja, net suaugę žmonės dažnai nesupranta, kodėl nemėgsta kirpyklų ir kirpti plaukų, o tai tik baimės vaikystėje padarinys. taigi jei vaikutis nenori kirptis, neverskite jo, matyt, kažkas jam nepatinka ar kirpėja, ar kirpyla, ar žirklės. gal pabandykite tuomet pakeisti vietą, laiką ir, žinoma, kirpėją. Dar vaikai labiau baiminasi kirpimo mašinėle, todėl pirmaisiais metais geriau kirpti tik žirklėmis.
Štai kaip mano berniuką mes pirmą kartą kerpome: atėjome šiek tiek anksčiau, taigi mano vaikinas pažiūrėjo, kaip kirpėja kerpa merginą, apėjo visą kirpyklą, kirpėja leido jam atidaryti stalčiukus, pačiupinėti ten gulėjusius daikčiukus. Susipažinęs su aplika, apžiūrėjo apkirptą merginą ir visi kartu paaikčiojom kaip gražiai ji atrodo, pasakėm, kad dabar apkirpsim Rokutį ir jis labai gražiai atrodys Tai jis patenkintas sėdo ant kėdės kirptis.
Kerpant mažą vaikutį kirpykloje būtinai turėkite kuo jį užimti ir nukreipti dėmesį: knygučių paskaityti, mėgstamų žaisliukų ar net saldainių, nes jie labai kraiposi ir nori pažiūrėti, ką daro kirpėja.
\Sėkmės, mamytės, kerpant savo mažylius
Papildyta:



mano draugė lygiai taip pat, tik mokėsi groti pianinu. baigė muzikos mokyklą tik verčiama mamos. Bet... dabar jai 30 ir ji be galo laiminga, kad nors ir labai labai retai, bet gali prisėsti prie namie kamputyje stovinčio pamiršto pianino ir atsipalaiduoti, kažką mielo ir gražaus pagroti, ''tiesiog dūšiai''. Taigi, nenusiminkite, manau, kad su laiku dukra tikrai įvertins tą patirtį. Tegu ir nebus talentinga saksofoniste
Papildyta:


gal iš tiesų pabandykit ką nors pažadėti išpildyti, na bent jei pabandys sportuoti. ne būtinai pinigine prasme, gal turi kokią svajonę ar kitų norų. Tiesą pasakius aš taip pat mokykloje buvau gavusi pasiūlymą lankyti bėgimą, nes labai gerai bėgiojau ilgas distancijas, bet taip pat paauglės ambicijų vedina griežtai atsisakiau,ir žinote kodėl, o gi todėl nes girdėjau, kad bėgikių kojos negražios (tik aišku šios priežasties niekam nesakiau, o sakiau, kad toks sportas nepatinka). Dabar man gaila, kad niekas gero spyrio į užpakalį nedavė

Neišlepinta Nėr iš ko lepint . Tik, kad mergaitė jau pati ponormališkai užsidirba. Jai jos "aerobika" litus neša. Sūnus, mat, ugnies šou firmos vadovas, tai ir sesę į kompaniją priėmė. Dabar (aplink Jonines) pats jų "pjūties" metas - visos naktys užsakytos pasirodymams. O ten tik jau ne po centus iš užsakovų numelžia. Bet amžinai taip nebus: Joninės ir Kalėdos vis vien kada nors baigsis . Materealinis skatinimas - gera mintis ; jau šiandien pažadėsiu dviratuką, kad vaikštant į treniruotes kojytės nepavargtų ir laikas neprailgtų (Dabar dar vis miega po eilinių-naktinių šou-pasivalkiojimų)

manau, kad nieko tegul daro, kas zmogui patinka. as irgi greit begiojau trumpas distancijas. mokykla viena karta net i mokyklu olimpiada issiunte, uzemiau 3 vieta (prisioazinsiu, buvau laiminga, bet nelabai, ko ne pirma ), kviete i lengvaja atetika, jau buvau uzsidegus, bet lankiau sokius, tai mama neleido mest ir eit sportuot. ir dziaugiuos. mergaitei manau geriau sokt nei sportuot. del laikysenos, mokejimo sokti, muzikalumo ir tt. todel manau, jei nenori, tegul ir neina

Del plaukuciu kirpimu problemu neturiu,abudu pati kerpu,bet su vyresneliu savo tai problemos su maistu,ne tai kad mazai valgo,bet ne tai ko reikia.Tariames visaip ir graziai ir nelabai.Dazniausiai sakau jei nevalgysi neisi i lauka-suveikia

Namie žaislu, sočiai. Bet nueik į prekybos centrą tuoj pasimeta žaislu, skyriuje : noriu to, noriu ano. Tad sprendimą su vyresnėliu priėmėm tokį: jei toks žaislas jau pabuvojo namuose t.y. jau buvo nupirktas vadinasi antro tokio namuose nebus. Ir jau nelieka ką pirkti. Ir taupu, ir "ožiu," nebuna.

Nuo pirmų dienų reikia vesti derybas su leliais, tuomet ir ramybė bus PC

labai geras budas...prie kaikuriu miksturu net buna specialus svirksukai... ir dar gerai su svirkstuku nes zinai kiek tikslei ml vaistuku duoti... o su sauksteliu tai kosmaras... puse miksturos ispistai kol isgeria... poto viskas limpa... labai geras budas...
Papildyta:

nepritariu... pati 8 metus smuiku pragrojau... mama liepe tetis liepe... laisvo laiko nelikdavo programos po 10 puslapiu... ir daugiau... fortepijonas... turiu labai gera klausa ir atminty... buvau gabi... aptejo pauglyste prasidejo maisto amzius... ir meciau...visi buvo pries bet as ne... vistiek savo ... o dabar nagus griauziu... net noriu pivacei pratesti mokytis .. nors jau 20 m... turejau dievo dovana bet jos laiku neisnaudojau... o dabar jau velu ... nebettik del saves... ir va pamoka visems

nesutinku su midnightlady. Mokiausi Naujalio muzikos gimnazijoj, po 9 klasių nebenorėjau, bet mane taktiškai įkalbėjo, kad nereikia. Mokytojos naudojo banalius būdus: "tai ką, valytoja ar siuvėja dirbsi?" Galima pagalvot, kad apart smuikininkės ir šių dviejų, profesijų daugiau nėra. Mama gi aiškino, kad, jei jau pradėjau, tai mokyklos geriau nekeisti, nes tiek daug jau nuėjau (3/4 kelio). Likau. Baigiau. Toliau ir bakalaurą nelabai norėdama baigiau. Nebuvo kur dėtis Naujalio gimnazijos abiturientei. Nors visą tą laiką grojau nenorėdama, be aistros, be susižavėjimo, bet gerai. O finale, jau po bakalauro atradau save ekonomikoj. Ir dabar jau magistrą ekonomikos turiu ir nei karto po bakalauro valstybinio egzamino instrumento į rankas neėmiau.
Siūlau klausyti ko vaikas nori, padėti jam realizuoti ir išbandyti save kuo daugiau sričių. O viską pabandę, jie tikrai supras, kas jiems iš tiesų patink.