Prasidėjo pirmadienio 2006-03-20 naktį - maudė pilvą. Tądien turėjau pasirodyti gydytojui, eilinė apžiūra. Viskas „ramu“. Popiet prasidėjo skausmai kas valandą, po to - kas pusvalandį, 15 min...Antradienio 2006-03-21 naktį jau skaudėjo kas 11-13 min, negalėjau miegoti, vaikščiojau iš kampo į kampą, ir dar tos išskyros lengvai rudo atspalvio. Nu, prasidėjo, galvoju. Vyras jau siūlė važiuoti į ligoninę, bet sakau, anksti dar, važiuosim, kai sąrėmiai kartosis kas 5 min...Vėl vaikščioju iš kampo į kampą, atsigulu į lovą, keliuosi, tai vėl atsigulu. Kaip tik keliausi į WC... – Pliumpt! Pasižiūriu - kojomis kažkas nubėgo. Nu tikrai jau pradžia, galvoju, bet dar į ligoninę nesiruošiu. Vėl atsigulu ir apie 5.30 ryto užmiegu. 7-tą vyras keliasi į darbą, skamba žadintuvas. Hmm, dingo sąrėmiai. Keliuosi. Pliumpt! - vėl kojomis vandenėlis nubėgo, bet sąrėmių nėra... Nu važiuojam, sakau, pas gydytoją, nieko nesuprantu, kas man darosi...
Nu ir nieko nesidaro - kaklelis sutrumpėjęs, bet uždaras, gal, sako, kažkiek šoninių vandenų nutekėjo ir vėl "užsiklijavo". Tai kaip atpažinsiu "tikruosius"? Ogi nekaip, vėl atvažiuosi – nusišypso gydytojas...
Grįžtu namo, šiek tiek išsiblaškiusi, šiek tiek sunerimusi, pasineriu į virtualią erdvę. Popiet vakarykštis „ciklas“ pradeda kartotis – kas valandą, kas pusvalandį...
Trečiadienio 2006-03-22 naktį ir vėl vaikščioju iš kampo į kampą. Šūds, galvoju, tai ką visą savaitę dabar taip reiks kankintis (po vidurnakčio prasideda 40-ta nėštumo savaitė). Vėl skauda panašiai kas 10 min ir vis dažnėja. Nuo mano tylių aimanų vyras jau miegoti negali. Skausmas kartojasi kas 5 min. Vis dar kenčiu. Vis tai atsikeliu, tai atsigulu. Skaaauda. Vsio, rėžia vyras, važiuojam! Bandau priešintis, tačiau skausmas jau dažnesnis negu kas 5 minutes. Važiuojam, sutinku, tik gal daiktų neimk dar, nes gi negimdau, bus kaip vakar, sakau.
Iš skausmo kaupiasi ašaros, bet laikausi, sakau sau, tuoj praeis. Kaip vakar. Apie 6-tą ryto mes priimamajame. Kur jūsų daiktai, tegu vyras atneša, sako man seselė. Bet...bet – bandau jai paaiškinti, kad tie skausmai gali tuoj pasibaigti, kad reiktų mane pirma apžiūrėti...O jūs kokius nors kursus lankėte? – klausia jinai manęs. Ne. Ne? Tai ar jūs žinote, kaip gimdymas prasideda?
Na, taip, pagalvoju, dar ir neišmanėlė esu ir nesuvokiu, kad gimdau. Taip. Tik vakarykščių skausmų nieks man taip ir nepaaiškino. Tiek to. Aš nepykstu, ramiai stebiu, kaip seselė pildo popierius, net pasirašau kur reikia, o mintyse juokiuos – tuoj jūs mane apžiūrėsit ir suvoksit, kad AŠ DAR NEGIMDAU. Netrukus atėjo kita seselė (ar gydytoja, nežinau) ir apžiūrėjo. Na, ir pasirodė, kad...gimdau!
Negalėjau atsidžiaugti, norėjau šokinėti iš laimės – pagaliau! Pagaliau prasidėjo!
Gimdykloje verkšlenau, kad išprotėsiu, jog man stogas važiuoja, reikalavau, kad j i e (gydytojai) padarytų ką nors, kad jau negaliu, negaliu...Epidūrą padarė tik likus 2 valandom iki gimdymo – apie 10 val, o 11.55 mano dukrytė – 2773g ir 50cm (su tikruoju virkštelės mazgu) – išvydo pasaulį. Ji neverkė, tik tyliai mirksėjo savo didelėmis mėlynomis akimis...

Kaip nuotaikingai parasyta istorija
Sveikinu sulaukus nuostabios dukrytes melynom akim

kai kitą kartą gimdysi, tai jau žinosi, kada viskas praisdeda šauni istorija

Nemanau, kad dėl to reikėtų atsisakyti daugiau vaikučių. Ir sveikinu susilaukus gražuolės mėlynakės.

Sėkmės

Sveikinu su tylia, mirksincia didelemis akimis dukryte

praeis dar kiek laiko ir viskas pasimirs.Vaikas suteikia tiek dziaugsmo,kad visas skausmas ir visa kas buvo bloga pasimirsta.aukit dideles ir grazios paneles

Ačiū visoms už gerus žodžius

Gimdyti daugiau nenoriu ne dėl pačio gimdymo...Aš vėmiau visus tuos nelemtus 9 mėnesius, o ir mano vaikas galėjo gimti negyvas dėl to virkštelės mazgo (išnešiota, 39 savaičių dukrytė juk sverė vos 2773g...) Daugiau nenoriu rizikuoti...

neitikėtina,kad tiek ilgai ir kantriai laukiai TOS akimirkos.šauni,linksma istorija.ir patikėk ,savo mėlynų akelių žavesiui neatsispirsi ,kai prašys sesės sėkmės judviems ir daug sveikatėlės
ir kiekvienas nėštumas individualus bei unikalus,svoris dar nieko nesako-juk mano trys ,nedaug tesvėrė gimę-pirmagimis 2900gr. o kiti dalinosi 3200-3300gr..
o pykinti gali dėl abai ivairių priežasčių,nuo to yra ir vaistų ir subalansuota mityba

Kviečiame dalyvauti su šia istorija Gegužės men. gimdymo istorijų konkurse. Apie konkursą rasite informacijos va čia: O norintys dalyvauti, tiesiog ten parašo komentarą, kad nori prisijungti prie dalyvaujančių konkurse sąrašo. Lauksim.


moderatorė

grazi ir nuotaikinga istorija... taip ir prisiminiau, kaip pati verkiau ir sakiau gydytojai-daugiau negaliu, daugiau negaliu...bet galejau

Man taip faina pasidžiaugti kartu su jau pagimdžiusiomis, kad net pačiai darosi lenviau laukti gimdymo, kuris jau už mėnesio. Sveikinu sulaukus dukrytės!

sauni istorija labai nuotaikingai parasyta
o noras tureti dar vaikuty kaskada vis vien atsiras,kaip ir daugelis mamyciu metus laiko net nenori pagalvoti apie antra,bet praeina laiko ir motinystes sauksmas sutvarko taip kaip turi buti kiekvienai mamyte skritingai isgyvena nestuma,net ir ta pati mamyte skiringai isgyvena kiekviena savo nestuma,nemanau kad turetum pati atsisakyti kaskada tureti dar vaikely,bet kaskada pasikonsultuoti su specialistu kuris tau isblaskytu bukstavimus

Sveikinu laimingai sulaukus dukrytes Drasios mes po visko, o pries...., visos sako, kad uzsimirsta...na o as neuzmirsau pirmojo gimdymo ir su antra mazute tirtejau kaip pernykstis lapas

Sveikinu susilaukus nuostabios mazyles :
Mano pirmagime irgi ne ka didesne gime,nepergyvenk del to visai,ji ne tik,kad priaugs svorio,bet ir drutuolius dar aplenks.

Gimdžiau Vilniaus Gimdymo Namuose (čia moderatorei )

Sveikinu su dukruze, Melisiuk!!! Dominikai jau greit 2 menesiukai!!! Sveikatos

Sveika, tikra saunuole!!!sekmes jums visiems t.y seimai:)

Ačiūkas

Aš gimdydama prisiekinėjau, kad antrą vaiką nebent įsivaikinsiu

Sėkmės naujai iškeptai mamytei!

Fainai papasakota istorija Sėkmės jums

dideliausios sekmes!

Tokia stipri ir kantri mamyte, manau, neturetu atsisakyti dar vieno stebuklelio. Linkiu tiketi, kad viskas bus gerai. O juk viskas ir baigesi labai gerai. Be to, yra toks posakis, kad antra karta i ta pacia upe neibrendam. Cia as del tu nelemtu virksteles mazgu...

Si istorija siek tiek panasi i manaja as ir daktarei sakiau,kad nebegaliu,duokit nuskausminamuju ir panasei,o ji ne velnio,tgimdysi naturaliai kaip visos cia,tai tada visus prakeikiau ir sakiau gyvenime daugiau nebegimdysiu Bet dabar jau kitaip galvoju ir dar 2 vaiku tikrai noreciau Seknes jums

Jetau kokia faina istorija

O šitie žodžiai patys gražiausi "Ji neverkė, tik tyliai mirksėjo savo didelėmis mėlynomis akimis.."
Sekmės mamytei

ech, as ir galvoju, o kas jei nesuprasiu kad jau gimdau..

sekmes jumi

dziaugiuosi uz jus abi - tave ir tavo maza melynake tiesa pasakius as ir pati nezinau kaip cia visas tas gimdymas turi atrodyti, tai labai tikiuosi kad kai jau prasides zinosiu kad jau... o gal dar i pamokeles speciau nulekti?.... sekmes jums!

Sveikinu, labai smagiai ir nuotaikingai parašyta istorija - per linksmumo ir juoko prizmę.
Šaunuolė mamytė

As irgi po gimdymo sakiau, kad niekada daugiau negimdysiu, bet is tiesu viskas pasimirsta, tad ka gali zinoti...

Kaip graziai ir linksmai aprasei savo istorija Sekmes auginant melynake grazuole

sekmes auginant mergyte grazuolyte

nuotaikingai parasyta istorija