kokių turit nuomonių, kokios patirties , ar gerai, kai iškart po gimdymo silpnai mamai paliekama rūpintis kūdikiu pačiai ?Ar personalas labai atsižvelgė į jūsų pageidavimus?
Aš gerai jaučiaus abu kartus, beveik iškart vaikščiojau, sėdėjau, buvau palaiminta, tai tik džiaugiaus dėl tokių naujovių, kad galima iškart būt, džiaugtis su mažium drauge
Manau, kad ir kaip sunkiai gimdyčiau ar jausčiaus po gimdymo, neiškęsčiau be mažiaus -smalsu ir meilė per kraštus jam trykšta, man jo reikia šalia

sunku, as likau su vaiku, tai kai turesiu antra rinksiuos tokius gimdymo namus, kur salia gali buti vyras, mama, kad padetu

Ne su vienu nebuvo sunku. Nors ir kirpoi ir siuvo abiem kartais. Bet abu kartus neprireike personalo pagalbos, nors ir sunku buvo atsisesti Net perrengti neleisdavau, pati eidavau i leliu kambari ir sutvarkydavau

Su sunum buvo labai sunku - jau pirma diena isitaisiau radikulita kad net sunku pakelt budavo. Antroj dienoj siules supuliavo . Bet negalejau pagalvoti, , kad tokiu mazuteliu kas nors geriau pasirupins nei as. O mazaja pagimdzius jauciausi nuostabiai ir visai suprantama, kad as ja norejau rupintis nuo pirmos sekundes.

su pirmuoju buvo sunku. buvau ishsekus po gimdymo, nepajegiau atsikelt, nekalbant jau apie kudiko neshiojima. gulejau vienutej, niekas su manim kartu nakchiai nepasiliko - buvo liudna. kaip pagulde man suneli i lova, taip ir prarymojau iki ryto... mazhiukas verkt pradejo - o ash pasikelt negaliu. tai pati asharodama daineles vaikui dainavau, pilvuka gloscheu -auksinis vaikas, nurimo kita diena jau viskas buvo gerai.

antra kai pagimdzhiau jauchiausi puikei. be to, jau matyt, nebeabejojau del savo sugebejimo buti mama. net pagalvoti negalejau, kad kas nors mano mazhuli ishsineshtu, kad jis ne sumanim butu

Aš irgi buvau su savo mažulėliu kartu. Bet personalas labai rūpestingas buvo, pasidomėjo, ar galėsiu pasirūpint, ar nebus per sunku, kur kreiptis ką kviest nurodė, jei kas bus neaišku Maniau, kad nebus lengva, o ir nebuvo, bet labiau norėjosi, kad mažulis būtų kartu ir jei reiks visvien darysiu viską, kad ir "čerez niemogu"

As irgi gulejau po gimdymo su savo dukrele vienoje palatoje. Buvo saunu, kad galejau truputi laiko nusnusti, nes miegojo ir ji. Bet man buvo atsiredes paranojos jausmas palikti vaika palatoje ir eiti i tualeta, kad neuzsiverktu ar kas nepavogtu vaiko. O pirmaja nakti po gimdymo vaikas akiu sumerkti neleido, o pagalbos nelabai tesulaukiau...

As taip pat buvau vienoj palatoj su savo mazyle.Pirma nakti kartu liko ir tevelis, nes kazkaip nejauku buvo likti vienai. O jei kas atsitiks, o as nepajegsiu atsikelti (nes jauciausi labai silpna). Kitas dvi naktis buvom vienos ir viskas sekesi labai gerai. Net nezinau ka buciau darius jei nebutu mano mazyles kartu. Turbut sedeciau prie naujagimiu skyriaus ir klausyciaus ar neverkia.
Mano mama sake anksciau gimdyvems, budavo labai sunku kai kudikius isnesdavo.Ir kad nuostabu, jog dabar kudikis neatskiriamas nuo mamos.

Apie pirma karta geriau nepasakosiu, xi xi. Bet is ligonines grizau pusiau lavonas.

Antras - visai kitoks. Klaipedoj, kiek suprantu, niekas to sveiko vaiko neisnestu, net jeigu ir prasytum. As nusipirkau mokama palata su dvigule lova, bet buvau viena. Vyro nebuvo, o kitu zmoniu salia nenorejau. Tai pramiegojome mudu su maziuku tas dvi paras, kol buvom ligoninej, knygele perskaiciau, pailsejau kaip zmogus, nereikejo didziaja rupintis, valgio gaminti, darbu dirbti.

Mano maziukas geras vaikas, iki 4 men beveik nesaukdavo, tik retai ir trumpai. O pirmas paras tokie babauziai apskritai miega po 20 valandu. As nesilaikau reikalavimo, kad po siuvimo negalima sedeti, sedejau iskarto po abieju gimdymu tik truputi sonu, nes nemoku kitaip vaiko pamaitinti. Tik sededama arba stovedama maitinu. Tai va, ner jokio vargo. Nu, su pirmgimiu pradzioj sunkiau perrengti ir neprausti, bet greit isicinkini. Diena vaika i lova isimeti, ant pusiau sulenktu keliu, kai nemiega ir nevalgo - galima pasisneketi. Kai miega - salia. Nakti isidedavau i ligonines lovyte, nes nemoku vienoj lovoj miegoti - bijau nugulti...

O kad kazkur isnestu ta vaika tai kaip tik vargas. Reik varineti serti, o jeigu kas valanda pvz. nori niam niam???? Reik perrengti, prausti.

Taigi, reziume:
1. Butinai vieniete palata
2. Vaikas salia labai gerai
3. Vyras salia - neblogai
4. Klausineti personala ir mokytis
5. Kai vaikas miega - isnaudoti poilsiui

Miau

mano maze ne mano noru pirma para leike inkubatoriuje. tai ir pailseti spejau siektiek. antra leidom kartu. jei saziningai, tai man labai sunku buvo ta antra para, nesijauciau sugebanti pasirupinti vaiku

Po gimdymo jauciaus kaip po bulviakasio geras kelias savaites. Buvo galimybe atiduoti vaikiuka priziureti sesutems, bet man nesinorejo... Pirmos dienos auginime tikrai nesunkios, vaikas tik miega Man buvo labai neramu, kai ja isnese is palatos patikrinti ausyciu Va, dabar tai noreciau tu sesuciu pagalbos, bet...

Neisivaizduoju kad galejo buti kitaip, vaikucio is manes niekas neateme, net nesiule isnesti kazkur. Labai dziaugiausi, kad galim buti kartu. Kad ir smarkiai pavargus buvau, bet tokioj euforijoj buvau kad visa nakti negalejau uzmigti, buvom palatoj dviese su kita mama tai pliurpem iki ryto. Faina buvo.

Visus tris vaikucius turejau sale,gulejau viena palatoje,du vaikus gimdziau lengvai,be plisymu,tad ir vaiksciojau jau po 2valandu.Trecia gimdziau sunkiai,bet neplisau,tik su stuburu turejau bedu,tad ir negalejau daug judet ir gulet,bet mergyte miegojo ir problemu nebuvo.

Po gimdymo jaučiausi puikiai, vaikutis buvo šalia. Tiesa nebuvau palatoje viena, tas labai nuvargino- mat maniškis visą naktį čiulpė papą arba verkė, o dieną kai jis miegojo kudakavo moteriškė iš kitos lovos su manim...O aš kvailė ir klausiausi...Nuo jos pavargau žvėriškai...

Man asmeniskai minusu nebuvo... Bet mes ir neuzsibuvom ten toj palatoj: Paulius gime 3 val. nakties, o 7 val. mes isvaziavom namo . Ji pribuveja is manes paeme tik po geru keliolikos minuciu, o gal ir po kokio gero pusvalandzio po gimimo. Paeme tik kelioms akimirkoms - pasverti, pamatuoti ugi ir siaip apziureti (bet Tevelis tada buvo su juo). O siaip visa laika jis buvo su manim .

Pirma nakti Moliugėlis buvo atskirai(kadangi jai buvo apsisukusi virkštelė tai daktarai neleido buti kartu),bet gal ir gerai-truputi pailsėjau.O kita ryta mažylė jau buvo su manimi.Gal kai vaikučio nėra tai pati gali pailsėti,bet juk mažyliui reikia šilumos ir mamytės šale.Žinau tik viena-jei esi palatoje su mažyliu tai geriau,kad gulėtum viena.Tada nemaišo svetimas vyras,svetimi lankytojei ar neramus kaimynės mažylis.

As po gimdymo is karto buvau palikta su mano zuikyte Siaip buvau neseniai pabudusi po narkozes ir ziauriai norejosi miego, o zuikyte nerami, vyras tuo metu jau buvo isejes turejau atskira palata tai nors tiek gerai buvo Kai vyras grizo nakciai, tik tada uzsnudau, nors vos laikiausi diena, kad neuzikciau, kazkaip baisu kad neprispausciau mazyles, nes gydytojai siule visada laikyti saliai saves

Sunku man buvo pirma para po gimdymo su maziuku, nes jo nei akimirkai nepalikau nuo pat jo gimimo. Bet kad ir kaip sunku neleido sirdis vaiko atiduot sesutem. Juk kaip jausis jis, kai tiek laiko salia buvusi mama kazkur dingsta, kad migdo ne mamos o svetimos rankos. Todel ir kentejau

Man tai lengva buvo, kadangi savo kudikio niekam palikt nebuvau nusiteikus. Nei vieno... Va antraji isnese is palatos 5 minutem, pediatrui apziuret, tai kai sokau is lovos dar zmoniskai nepaeidama keturiom is paskos - nusines, ka as zinau ka ten jam padarys, gal sugadins nepataisomai, neeee jau, geriau begsiu ir atsiimsiu Turejau savo lovoj, man gerai buvo - ka, tureciau su susiutu uzupakaliu nakti kilnotis ir issiiminet ji is to jo permatomo stalciaus?

Aš pagimdžiau po pietų, vakare man atnešė dukrą ir paliko. Ką su ja daryti nepasakė. Klykė pusę nakties, nugraužė abi krūtis iki kraujo. Kai nuvargus užmigo, pabandžiau eiti į tualetą. Nuėjau, išėjau, toliau neprisimenu. Kai atsipeikėjau, keturios sesutės mane tempė (gal nešė, bet kad už rankų ir kojų, tai sakyčiau tempė) į palatą. Pasirodo apalpau Kai jos išėjo iš palatos, manoji vėl pradėjo rėkti. Ir taip iki ryto. Ryte atlėkė mano gydytoja, apžiūrėjo mane, konstatavo išsekimą ir liepė išnešti kūdikį, kad pailsėčiau nors kelias valandas naktį. Per kraujus ir peštynes, bei po gydytojos riktelėjimo "Jei motina numirs, tai tam vaikui jokia motiniška artuma nebepadės", išnešė mano mergaitę. Numigau, prabudau lygiai po valandos, nes išgirdau savo vaiko rėkimą. Nemačiau, bet žinojau, kad ten ji. Vos gyva nukėblinau pasiimti, radau užsirėkusią ir vieną, pasiėmiau, parsinešiau į palatą ir verkiau likusią dalį nakties. Sesutė sugebėjo įkišti nosį ir džiaugsmingai konstatuoti "A, jau pasiėmėt?" Taip išeina specialiai neramino, kad pasiimčiau.
Jei tektų antrą gimdyti, reikalaučiau kad pirmą parą vaiką prižiūrėtų personalas, sumokėčiau kiek reikia, kad duotų man pailsėti ir kad nerėkdintų mano vaiko.
O lovoj niekad vaiko nemigdžiau, labai netoleruoju to ir dabar.

As neisivaizduoju kaip anksciau isnesdavo vaikus..
Man butu buve labai sunku, jei kas butu paemes maza, tikrai neisivaizduoju, kokia tustuma buciau jautusi. Po 13 valandu trukusio gimdymo vistiek negalejau uzmigti is tos laimes, kazkokia euforija buvo apemusi, gulejau ir ziurejau puse nakties i vaika, vis vyra pazadindama, kad mane apverstu ant kito sono (labai skaudejo, net pajudet normaliai negalejau).
Taip pat neisivaizduoju kaip gulet vienoj palatoj su kokia kita motera ir jos vaiku (o jei neramus?).. Tikrai nepailseciau
Ir dar neisivaizduoju, kaip be vyro ta pirma nakti praleist. Jis ir pampersa vaikui keite, ir i wc mane vedziojo, ir siaip smagiau visai seimai but kartu po tokiu isgyvenimu.

O is ligonines pabegom kita ryta. Nu negalejau as ten but, negalejau pasiilset toj su ikritusiom spyruoklem lovoj, kur net apsiverst buvo sunku. Norejau kuo greiciau namo!!
Taigi- pailset ir issimiegot trukde ne vaikas palatoj, o pati palata

man buvo sunku tik tiek, kad mazyle nemokejo paimti, o as iduoti kruties. akusere ateina ikisa papa ir kol ji stovi salia, mazyle valgo. o tik tereikejo akuserei iseiti pro duris, ji spjauna papa ir atseit "mamulia dabar bandyk pati". o ir problemos buvo su krutine, pieno mazai buvo. tik tas sunku buvo.
dabar kai prisimenu, kad pirma nakti as nei kiek nemiegojau (nors pagimdziau 22 val), o praziurejau i salia miegancia dukryte, tai nelabai isivaizduoju kaip galima savo vaiko atsisakyti nors vienai nakciai, kad pati pailsetum. nebent gimdymas komplikuotas butu

Man blogiausia buvo pirmąją naktį, kai liepė vaiką šalia savęs laikyti, rankoje buvo įstatytas kateteris. Blyn kaip blogai. Ant vienos rankos reikia vaiką laikyti. Kitą dieną vos išsiprašiau kad kateterį išimtų. Ir dar nepatiko, kad seselės nepatenkintos būdavo jeigu vaiką palikdavai vieną palatoje, pvz.: eidavai į dušą ar tualetą. Tai negi vaiką kartu neštis reikia.

Pagimdziau ryta 4.20.Taigi,nemiegojau visa nakti ir po gimdymo iskart dukra vaziavo su manim i palata.Buvau laiminga,kad turiu dukra,kad ji salia.Apie joki miega net minties nebuvo,visa nakti taip ir praziurejau i ja.Protas suvoke,kad reiktu pamiegot,nes visa diena pries akis,bet negalejau,ziurejau ir ziurejau... Paskui diena irgi nebuvo kada snustelt,pasipyle lankytojai Taigi pasnaudziau tik sekancia nakti.Ir nebuvo sunku.Ir tas miegas kita nakti ne i miega panasus buvo. Turejau per daug pieno,maniau,kad sprogsiu,o mazoji gi tiek neistraukdavo.Taigi per ta skausma atrode,kad tik guliu uzsimerkus,o ne miegu.Bet vis tiek laiminga,kad mazoji kartu buvo su manim nuo pat pradziu.Zinojau,kas su ja daroma,kad jos nieks neskriaudzia,nerikdo

pagimdziau 6 vakaro, maziukes niekas ne akimirkai nebuvo atskyres nuo tevu, tik i palata nuvaziavom as su vienu liftu, o maze su teciu kitu. plysau, kirpo ir tt, bet ne minties, kad noriu but viena tipo pailset! as ziurejau i ja, buvau euforijoje, vaiksciojau iskart, nes turbut nuo tos euforijos nejauciau tada skausmo, tiesa kt diena jau...galiu pasakyti, kad pirmosios valandos su dukryte buvo graziausios mano gyvenime. vyras su mumis pabuvo iki 3 nakties, bet pampersus jau net pirma kart keiciau as, ploviau kriauklej jos sikniuka, nors niekad to nebuvau darius, galvoju, kad tai ir yra motinystes instinktas.

Gimdžiau abu mažylio gimdymo namuose. Pirmo nemačiau po gimdymo pusę paros - kuriozas, bet palatose nebuvo vietos. Mane po gimdymo (gimdžiau apie pirma val. naktį) paliko kažkokiam kambarėlyje prie gimdyklos, o vaiką išnešė, nes ten sąlygų nebuvo vaikui palikti. Palatą ir vaiką gavau 1 val. dienos Galėjau duot į snukį kam nors - nes palatų pasirodo buvo, bet jos buvo 'rezervuotos' toms, kurios susimoka. o jei staiga atvažiuotų. na, bet čia kita istorija. Nenoriu nei prisiminti.
Dukrytę davė iš karto, bet pirmą naktį buvau atidavus personalui kokiom 2 val. pažiūrėti. Palatos kaimynės vaikiukas baisiai klykė, o ji jaunutė, po epiduro, siūta, vaiką vos pakelia, niekaip nuraminti neišėjo jai. Kol ant rankų laiko - tol tyli, tik bando paguldyti, iš karto riksmas. Sesutės pora kartų ėjo, siūlė paimti į vaikų skyrių, kad pailsėtų ji, o vaiką jos užmigdys. Bet ji nesutiko. O manoji tai rami buvo, bet kai tas berniukas klykt pradėdavo, tai prabusdavo ir vėl užsūpuoti reikia. Taip ir sūpinau kas 20 min. Tai aš užmigdžiau ant rankų, nunešiau į vaikų skyrių ir palikau lovytėje. Sakau - ji pamiegos, ir aš pamiegosiu. Nusnūdau tik pora valandžiukų - matyt labai jau skaniai miegojau, ir mažoji mano pūtė vaikų skyriuje, nei balselio iš ten. Tai kaimynę matyt nusprendė, kad sesutės tikrai nenukankins to jos mažiuko ir irgi išnešė į vaikų skyrių. Tik grįžus lūžo mirtinai, tiek nusikankinus. O man teko eiti savo mergužėlę parsinešti, nes jos berniukas vaikų skyriuje toliau sėkmingai skandalus kėlė, jei tik sesutė pabandydavo nuo rankų nuleisti. Tai aš saviškę pasiėmiau ir toliau visos trys sėkmingai miegojom palatoj iki ryto. O vaikų skyriuje sesutė visą naktį kaimynės berniuką nešiojo.
Keista, bet antrą naktį jis buvo ramus kaip angeliukas. Kaip smigo dieną nuo pietų, taip ir pramiegojo kokias 30 val. tik retkarčiais pasistiprindamas .
Beje, mažylio naujagimių skyriaus sesutės tikrai vaikų nerikdo. Bent jau kai aš buvau, tai nešiojo ant rankų tą berniuką. O ir vaikų tam skyriuje būna 1 - 2 vienu metu. Nes dauguma mamų vistik laiko prie savęs.
Ai, tai pamiršau pasisakyti į temą
Tai, kad yra galimybė neatskirti nei trumpam vaiko nuo mamos, labai gerai. Kai kurios mamos po gimdymo tikrai jaučiasi pakankami stiprios ir gali pasirūpinti savo mažyliais. O ir kūdikiai jaučiasi saugūs. Beto, vaiko buvimas kartu kažkiek padeda įveikti pirmą krizę, ypač po pirmo gimdymo. Bent jau aš toje skylėje prie gimdyklos jaučiausi kažkokia apleista, niekam nereikalinga, nežinau nei kaip toliau algtis, nei kada ir kas man ateis padėti, patarti. Net laikrodžio neturėjau...
Blogai tai, kad esamu mometu tas buvimas kartu truputį per daug akcentuojamas. kartais personalas neatsižvelgia nei į gimdyvės būklę, nei į pačio vaiko interesus. Jei motina yra silpna fiziškai ir negali tinkamai pasirūpinti mažyliu kurį tai laikai, tai vietoj to, kad paimtų vaikiuką, padėtų ir ją padrąsintų, dar 'pakomentuoja' taip, kad ta vargšė lieka visai sugniuždyta ir verčiama jausti visiškai niekam tikusia mama. Beje, ne tik personalas. Neretai ir kitos pagimdžiusios mamytės prisideda pastabomis - 'aš tai savo negalėčiau atiduoti' ar panašiai.
Tai gal tiek.

AS po gimdymo buvau labai silpna, bet kai tik mane susiuvo, tai is karto prasiau vaiko, pagimdziau 11 val nakties, vaika atnese 2 val nakties, net ir dabar galvoju, kodel anksciau nepareikalavau. Kauno Krikscioniskuose GN vyras gyveno visas dienas ir padejo visas dienas, tai i dusa iseidavau, palikdavau vyrui, o pervystyt eidavom pas sesutes ir ziuredavom, kaip vysto. As uz tai, kad vaikas tik su mama butu, aisku, geriausia, kad jai kas padetu is artimuju.

Abu vaikucius is kart turejau prie saves. Nei tetis nei as nepaleidom vaiku is akiracio - kai mane siuvo, jis bindzinejo visur gydytojom is paskos ir klausinejo ka cia ruosiasi daryt ir ttt. Kadangi su pirmu labai protinga buvau ir lankytojai, kurie prinese vynuogiu, o as jas lapnojau, tai nakti buvo grynas kosmaras-mazius sauke, raivesi-nebezinodama ka daryt patraukiau i vaikiuku kambari prasyt patarimo - o ten pipliu kokie 6. Ir pamaciau kaip ten kas - vienas verkia - verkia keli, tada visiems gliukozes fukt, kad ramus butu , o kai mamoms is ryto krutys pampo nuo pieno jie sotus is po nakties buvo .
Matau tik vieninteli pliusa atiduodant vaika, jei taip blogai, kad net pajudet negali... ir tai - tada galima prasyt, kad vyras butu salia ir kada reikia maziu pridetu prie kruties. Manau kad nuo pat pirmu gimimo minuciu kudikis turi buti su savais.

Aš pagimdžiau 22.40val. ir abu po kokios valandos nuvežė į vieną palatą.Mažiuką paguldė šalia, kad nesušaltų. Jis visą naktį pramiegojo, o aš pražiūrėjau į jį . Iš tos laimės net miegą pamiršau.Buvau susiūta, sėdėt negalėjau, bet visai nebuvo sunku su mažiuku. Širdis būtų perplyšus, jei būtų atskyrę.Dar gerai, kai esi kartu su mažyliu, jog iš kart gali juo rūpintis.Nebe taip baisu, kai grįšti namo.Tik man labai pikta buvo dėl personalo.Šiaulių gimdymo namuose moterys paliekamos likimo valiai, rytą ateina, apžiūri, o paskui elkis kaip nori.Juk reikia, kad kas patartų, pamokytų. Ilgiausiai laksčiau po koridorių, kol radau, kas parodytų kaip vaikeliui užpakaliuką nuplaut . Su vyru, kaip sakoma buvom nagli, ir įkyriai lindom, klausinėjom, prašėm patarimų, kad grįžus namo problemų nekiltų.

as cia jau buvau pasisakius ir viska sakiau kad tik vaikas butu kartu. bet vis mintys grizta atgal i birzelio 18 diena, kai gime dukryte. minusas tik toks, kad visa nakti praziurejau i dukra, o dar diena pries akis. sekancia nakti jau bandziau miegoti, bet ir vel - mazas dukrytes niurgstelejimas ir mano akys placios. taip kad dvi pirmos paros be miego.

As tai nematau nei vieno minuso... Man tas ziurejimas visa nakti ir diena i savo lelyte-malonumas.. Jausti savo vaika salia ir juo rupintis-as tik to norejau..O kai maciau palatos drauge,kurios vaikelis buvo atskirtas,man taip jos buvo gaila,sakes Ji turbut maziau miegojo negu as..Aisku,sau laiko neturejau(net i tulika reksniuke neisleisdavo manes ),bet nesigailiu,kad buvome kartu palatoje

tas ziurejimas i savo vaika tikrai didziulis malonumas. bet as dabar griztu i ta diena su kitom mintim, kadangi man vos grizus namo teko i "pagalba" kviesti misinuka. as ligoninej prisikankinau su krutimis, pergyvenau kda manoji neiima krutines, o cia dar bemieges naktys.
bet jei tektu antra gimdyti - palatoj buciau su savo vaiku ir vel nuo pirmos sekundes

NORS MAN BUVO SUNKU PO GIMDYMO, BET AS IRGI NUO PIRMOS MINUTES BUVAU KARTU SU MAZE. MAN BUVO LABAI GAILA KAZKUR JA ATIDUOTI
NORS SUNKIAUSIA BUVO TAI, KAD IKI TUALETO MAN BUVO LABAI ILGA KELIONE, O PALIKTI NEBUVO KAM (SALIA GULINTI KAIMYNE KAZKOKIA OZKA BUVO, NENOREJO BENDRAUT VISAI).. KITA DIENA MANE PERKELE I VIENVIETE PALATA, KUR VISKAS CIA PAT, TAI IS VIS VISKAS GERAI. BET TIK VAT NEGALEJAU MIEGOTI VISAI, BAIME KAZKOKIA BUVO UZMIGTI, KAD LELKAI KAS NEATSITIKTU . TAI NAMO GRIZAU JAU VIEN NUO NEMIGOS ISSEKUS. BET TIKRAI IR ANTRO NEATIDUOCIAU, BUCIAU KARTU

Aš irgi kelias paras beveik be miego buvau.Pirmą naktį išvis akių nesudėjau, kitas dvi nei miegas, nei nemiegas buvo-sūnelis krebžt ir akys stačios.Dieną ir nebuvo kada miegoti. Man atrodo moters organizmas po gimdymo kažkaip pradeda veikti kitaip, nors ir mažai miego buvo, nesijaučiau neišsimiegojusi. O per nėštumą miegodavau ir miegodavau.Jei antrą kart gimdysiu irgi būsiu su vaikučiu. Jei atskirtų vis tiek negalėčiau miegoti-rūpėtų, ką vaikutis veikia, ar jam viskas gerai.
Per devynis nėštumo mėnesius tiek to vaikučio pasiilgsti, todėl būti atskirai nesąmonė.Jei gimdymas nebuvo labai komplikuotas pati gamta sutvarko taip, kad mama gali rūpintis savo vaiku.

Ash visa neshtuma maniau, kad tikrai ne uzh ka nesutikchiau, kad atskirtu nuo manes, o ishejo taip, kad vyrui teko eiti i naujagimiu skyriu ir prashyti, kad vienai nakchiai paimtu musu zuiki (gimdziau VGN, o ten kaip zinia vaikai lieka su mamom). O viskas del to, kad saremiai prasidejo 20 val., pagimdziau kita ryta 6.15, iki vakaro nebuvo galimybes pamiegoti, zodziu ishejo dvi nemiegotos paros, mane siuvo, atsikelti buvo pakankamai sunku ir shiaip jegu buvo nulis, vyras negalejo kartu likti, nes buvo daug gimdymu ir su manim i palata pagulde kita gimdyve, zodziu nakti niekas nebutu padejes, tai man i vakara jau vos ne isterika buvo prasidejus, tai vyras nuejo ir paprashe, kad tai vienai nakchiai zuiki paimtu. Tai dar 23.00 atneshe pamaitinti, o po to ryte jau 6.30 parneshe. Nesakau, kad lengva buvo toki sprendima priimti, bet ish tiesu kita ryta jauchiausi kaip zmogus ir galejau normaliai pasirupinti musu mazhyle. Ir dabar manau, kad visgi reikia mamai po gimdymo pailseti, juo labiau, kad nuo to priklauso ir pieno gamyba.

Gimdziau nakti, teisingiau dare cezari ir gavau pilna narkoze. Tai ryte tik prabudus jau sirdis kirbejo. Atnese tik pamaitint ir vel isnese. Neaisku nei kur nei kas, bet tuo metu turbut dar narkoze veike. nelabai atsimenu kas ir kaip. Po valandos isveze i palata, tai ten nenustygau vietoj kol neatejo vyras ir neisejom pas savo maziuke.
O nakciai pirmas dvi naktis seseles ikalbejo i naujagimiu skyriu atiduot, nes man komplikaciju buvo, bet atnesdavo maitint naktim kai verkt pradedavo. Atnesdavo kelis kart per nakti, tai nemanau kad kokiais misinukais ar gliukoze girde.
Trecia nakti jau pasilikau maziuke pas save. Vat ta nakti tai issimiegojau, nors is pradziu labai bijojau kad negirdesiu kai verks, nesusitvarkysiu ir pan.

As irgi gimdziau nakti. Tai ta nakti maziuko nepaliko( gimdziau Antakalnyje), leido pamiegoti. Aisku uzmigti buvo baisiai sunku. Vos uzmigus i palata atveze kita pagimdziusiaja. Is ryto jau atnese maziuka ir paliko. Tai tas visas 3 paras klinikose taip ir nemiegojau. Ir uzmigti neisejo, ir kadangi viskas nauja, tai baisu ka nors ne taip padaryti.
Kadangi siuta buvau, tai pradzioje vos paeini, o turi dar ir maziuku pasirupinti. O sesuciu prisisaukti neimanoma nei kad padetu, nei patartu.

Aš pritariu toms, kurios sako, kad reikia atsižvelgti į situaciją.. Prieš gimdymą aš gan kategoriškai sakydavau, kad mama turi pasirūpinti savo vaikeliu kad ir kas bebūtų, kol ... pati nesusidūriau su nepavydėtina situacija
Man po gimdymo prisikabino (bent jau taip gydytojai sako ) streptokokas ir aš karščiavau ilgas 6 dienas.. Iki pietų būdavo dar nieko, o popiet užkildavo temperatūra taip kad baisiausiai krėsdavo šaltis, plaukiodavau savo prakaite (net dabar šiurpas nukratė prisiminus), o dar ir net lovoj sunkiai apsiversdavau, nekalbant apie sėdėjimą, nes ne tik plyšusi buvau, bet ir diiiidelis hemorojus buvo išlindęs (pirmas dvi naktis be nuskausminamųjų neužmigdavau).. Antibiotikus leisdavo kas šešias valandas, kateterį tekdavo keisti kasdien, nes nuo prakaitavimo susikaudavo skystis po pleistru, tai greitai buvo išnaudotos visos palankios, neskausmingos vietos.. Vienžo, siaubo vaizdelis O rūpintis dukrele teko beveik visalaik pačiai, nes, zakon podlasti, vyras susirgo diena prieš gimdymą ir bijojom, kad vaiko neapkrėstų ilgiau palatoj būdamas (šiaip kai būdavo užsirišdavo tą tvarstį prie burnos).. O dar tas ligoninės gyvenimas, kai vis kas nors iš medicininio personalo ateina ir išbudina ką tik užmigdytą vaikelį, tai apžiūrai, tai kraujui paimti, tai nuprausti ir t.t.. O manoji ir taip ne per dideliausia miegalė buvo Dar pirmas tris dienas mane taip pat turbūt palaikė ta didžioji euforija ir aš kažkaip kapsčiausi, bet.. žmogus ne robotas ir atėjo laikas, kai man vaikas pradėjo kelti baimę, aš ją net kankintoja pradėjau vadinti.. Pasekmės buvo tokios, kad man labai sumažėjo pieno ir, nors aš dukrytę dar mėnesį užsispyrusi ištisai laikiau prie krūtinės, mano jau pieno gamyba neatsistatė O ir vaiko aš bijojau, o kartais net nenorėjau matyti (gerai, kad vyras perimdavo visas mano pareigas kritinėmis dienomis) apie pusantro mėnesio, kol nepamačiau pirmosios šypsenos
Taigi, mano nuomone geriau jau, kad vaikas nebus šalia mamos po kelias valandas, nei kad ji įsitaisys depresiją ir tas vaikas negaus deramos mamos šilumos kelis mėnesius, jau nekalbant apie tai, kad mama neteks pieno, tokio svarbaus mažyliui..

Na nezinau mamytes, taciau as visai priesingos nuomones esu.
Mano gimdymas buvo labai komplikuotas, ryte prasidejo saremiai, taciau kaklelis neatsidare pakankamai ir pradejo skatinti gimdyma, taciau 0 rezultatu. Nuo nepakeliamo skausmo, nors nuskausminamuosius gaudavau pastoviai, prasidejo sirdies priepuolis, sergu paroksazmine tachikardija, vyras visas pabales buvo, palatoje 6 daktarai, skambuciai i Santariskiu kardiologija, sirdies ritmas mano 140 duziu/ min-> 150-> 160 ir sustojimo nematyt. Daktarai pasimete, visi laksto, pamenu tik viena, kad vyras visus vaike kaip paseles. Is santariskiu liepe skubiai pas juos vezti, o VGN daktarai kategoriskai atsisake, skubiai Cezario pjuviui.
taigi pagimdziau 16:40, 19:00 jau buvo atnestas musu pypliukas, pamaitinau ir nenorejau, kad isnestu. Taciau taip kaip gulejau reanimacijoje, man kategoriskai atsake. Nemiegojau visa nakti, jauciau, kad mano Aguciui blogai be manes. 6:00 pareikalavau, kad atnestu maziu ir nuo to laiko mes nesiskyrem. Nors vaiksciojau susilenkusi, vos paejau, taciau su vaikuciu net minties nebuvo issiskirti, kad pamiegoti ar pailseti. As visom keturiom, kad mamyte praleistu su vaikuciu visa laika nuo gimdymo. Ir nemanau, kad nuo tokiu dalyku depresija atsiranda, cia viskas priklauso nuo moters poziurio.

Sveiki, perskaiciau apie ta mamos ir kudikio programa ar kazkas tai panasaus ir pritariu, kad jei tik imanoma mama pati turi zindyti kudiki ir buti su juo. Bet kai as gimdziau, leliukas visa laika buvo su manimi, na isskyrus pirma nakti, nes truputi atpylinejo vaisiaus vandenimis ir bijojau, kad neuzspringtu, tai atnesdavo tik pamaitinti, o visas likusias dienas (mes gulejome labai ilgai -10 dienu, nes akytes puliavo), buvo su manimi. Liepdavo vaika guldyti salia saves, o lovoje juk ir taip ne per daugiausia vietos, visai nepailsedavau, taip norejosi nors kelias valandas nusnausti.
As noreciau, kad mamai paciai leistu apsispresti ar buti su nakti ar ne. juk mama po gimdymo turetu atsigauti, kad ir pienas geriau gamintusi ir greiciau pati ant koju atssistotu. Nors girdejau kad kai kuriose ligoninese jei mama nenori nakciai paima.

nežinau kaip kitos,bet aš iškart po gimdymo pareikalavu,kad atneštų vaiką man į palatą,pasiguldžiau šalia ir nuo to laiko nei naktį nei dieną neprašiau kad išneštų ir duotų man pailsėt,nes vaikutis ir taip daug miega kol mažiukas,tai ir pati nusnausdavau.6 val ryto pagimdžiau 9 val jau laksčiau ant kojų,apie kokį poilsį kalba bebuvo
o šiaip manau,kad visur galima paprašyti kad vaikutį paimtų ir duotų ilsėtis arba būti su juo,nemanau,kad kažkas tam prieštaraurų

Čia greičiausiai nuo ligoninės politikos priklauso. Kitose kaip tik nieks neleidžia į lovas guldytis.
Maniškė tris paras gyveno ne su manimi, bet mano gimdymas buvo komplikuotas ir baigėsi cezariu. Taigi pirmąją parą gulėjau intensyvios tearpijos palatoj, kur vaiko nieks nesiūlė, tik pamaitint atnešdavo. Kai perkėlė į normalią palatą, tai jau paklausė ar atnešt vaiką, bet kadangi dar nelabai galėjau net savim pasirūpint, tai neėmiau. Nors sąžinė ir baisiai griaužė, kad kažkur toli toli, net kitame aukšte, guli mažytis mažytis vienišas padarėlis. Taigi, kol negalėjau rūpintis savo vaiku, jį prižiūrėjo, ir būtų ko gero dar ilgiau prižiūrėję, jei būčiau neėmus...Čia Vilniaus gimdymo namuose. Tiesa, tuo metu mano vaikas buvo vienintelis naujagimis, kuris gulėjo ne su mama, tai gal dėl to ir perdaug nesiūlė...

cia ka??? rimtai? as pakraupus..... negi nebuna gimdymo namuose mazu lovyciu ant ratuku ar ko panasaus??? nu negaliu patiket....

Sveikos. Man dare cezario pjuvi. Pagimdziau nakti dvynukus. Diena atnesdavo tik pamaitinti (t.y. tik prie papo palaikyti), pradejau truputi ta diena judeti, dar nakti dave pamiegoti, o jau kita diena atnese dvi mano atzalas ir paliko Sokinek tu kaip nori, nei patirties, nei sveikatos (primenu as po operacijos ir dar dvynukai) Laike mane ten 10 dienu, ne del vaiku, o del mano sveikatos. Man buvo mazakraujyste ir niekaip nekrito temperatura. Buvau issekusi Sirdis atrode, kad tuoj issoks, bijojau prigulti, nes labai sunku buvo atsikelti ne tiek del pjuvio, kiek del nuovargio. Geriau antibiotikus, jie nepadedavo, tada liepe gerti stipresnius. Man atsibodo ta ligonine, gydytoja pastoviai israsynedavo man velniu, kad nieks nezino del ko man ta temperatura, kad kazka ne taip darau. O as galvojau,, kad gal man paprasciausiai pailseti reikia. Kai viena vakara mano temperatura buvo 38.3, as paprasiau, kad vaikus nakciai paimtu, nes jau nebegalejau. Atejo neonatologe (kuri budejo ta nakti) ir pasake, kad vaiku niekas nepaims, kad maitinti galima ir esant aukstesniai temperaturai. Bet as gi neatsisakiau maitinti, as tik norejau pailseti Visa laime, kad mano mama bedarbe, ji pasiliko su manimi ta nakti. Vat kaip buna

lygiai tokia pati situacija buvo ir mano, kad as tik viena turejau. tiesiog buna kosmaras kai pati vos judi, o dar palieka nakciai, kai pas tave temperatura 40.

uups, maza lovyte buvo ant ratuku, bet ji metaline, o as gimdziau ziema, o oje lovyteje vaikiukui apkloti buvo tik plona kaldryte, tai man net kraupu buvo ir pagalvoti ten ji guldyti.

Po gimdymo praejus valandai, jau laisvai vaiksciojau ir sedejau truputi ant sonu (mat plysau gimdymo metu ir siuti teko), bet vis tiek pati aprengiau savo mazaja, ir trise (as, vyras ir mano maziuke), persikraustem i pogimdyvine palata. Dukryte buvo su manim nuo pat gimimo. Nors pagimdziau puse penkiu popiet, pries tai nakti buvau nemiegojusi (del saremiu), ir buvau nezmoniskai pavargusi, man net minciu nekilo kazkieno paprasyt, kad mano maze paimtu ir leistu man pailset. Ir kita nakti po gimdymo beveik nemiegojau, bet mazaja prie saves vis tiek laikiau. Kai i tualeta ar dusa eidavau, tada paduodavau vyrui i rankas. Ir nieko - nenumiriau is nuovargio. Nebuciau galejusi atsipalaiduot, jei mano vaika kas butu issineses. Niekas vaiku (o dar tokiu maziuku) taip gerai nepasirupins, kaip jo (jos) mama...

Visi trys mano vaikiukai nuo pat gimimo buvo su manimi ir teciu vienoje palatoje. Pirmas gime po cezario operacijos,bet kadangi tetukas nakvojo kartu,tai nekilo net mintis,kad vaikelis galetu buti kur nors kitur,o ir miegojo pas mane lovoje visa nakti. Dabar kai pagalvoju,kaip as ten istveriau,bet buvau tokia laiminga,kad beveik visa nakti nemiegojau,o ir neskaudejo nieko . O kitus du jau gimdem kartu su teciu ir vel visi kartu gyvenom vienoje palatoje . Gerai,kad turim mociute,kuri atvaziavo vyresniu pasaugot,kol mes ligoninej