Sveikos,
Tikrai nuo to kada pradės kalbėti, gabumui reikšmė neturi. Pagalvokime apie tai, kad vieni mėgsta plepėti, o kiti tyleniai. Kurie iš jų gabesni? Neaišku Vieni ką tik padaro, tuoj parodo ir laukia kitų reakcijos, o kiti padaro ir visai to neafišuoja. Kurie iš jų gabesni? Ir vėl neaišku Dar, yra pastebėta (išimčių visuomet yra), kad kiekvienas paskesnis vaikas šeimoje pradeda kalbėti vėliau. Ar jie nuo to kvailesni? Žinoma, kad ne. Kadangi auginu 3 piplius, tai galiu lyginti jų gabumus (rašau kiekvieno dienoraštį). Dukriukė pradėjo labai anksti kalbėti, bet reikėjo logopedo pagalbos, tačiau šiaip ji lekia nesustodama į priekį. Tikrai ji daugelyje sričių gabi. Ji tai rodo ir nori mokytis, mokytis, mokytis. Laukia nesulaukia mokyklos. Vidurinėlis pradėjo kalbėti labai vėlai, bet labai aiškiai ir be jokių klaidų. Dabar daug nekalba, bet kai pasako, tai ir suaugusiems jo išminties reikėtų pasimokyti. Tačiau ir dabar nekreipia dėmesio kaip apsirengia, labiau mėgsta, kai jį maitinu (sako "iš mamos rankų maistas skanesnis") ir šiaip kasdieniniuose reikaluose truputį paplaukioja, bet skaičiuoja jau seniai tūkstančiais, dabar pravažiuojančių mašinų skaičius sudeda mintinai (čia mano vaikystės užsiėmimas, bet tikrai taip anksti tuo neužsiiminėjau ), skaityti išmoko pats, piešia nuostabius piešinius ir daugiausiai kuria statybų planus, tiksliau labai domisi architektūra. Na iš vis labai daug planuoja, delioja ir jo tenka atsiklausti ar jis turi laiko vienai ar kitai mūsų sugalvotai veiklai Mažiausias burbuliuoja tik savo kalba ir tik kelis žodžius taria, bet puikiausiai moka kitokius įgūdžius, kuriuos pats noriai mokėsi, kaip valgyti su šakute (net nedrįsk paduoti šaukštelį, ten kur jis netinka ) ir t.t. ir t.t. Tačiau pagal teoriją jis turėtų kalbėti vėliau, nes aplinkui ji šokinėja 4 žmonės, kurie supranta jam ne nepradėjus prašyti, ko jis norės Ai, apie vaikus visuomet galima daug prikalbėti

Dar, mano supratimu labai svarbu žinoti kur ir kiek skatinti vaiką, kad paskui nebūtų papildomų problemų ateityje. Ką turėjau galvoje? Turiu du savo artimųjų pavyzdžius, kurie ir vienu ir kitu atveju turėjo ne kokį periodą. Vienas gabus vaikas neturėjo galimybių savo gabumų tobulinti ir niekas neleido šokti per klases, nors pripažindavo mokytojai, kad vaikas neturi ką veikti. Su laiku vaikas suprato, kad jis sugeba daugiau nei kiti ir gali mažiau mokytis, kas galutiniame variante baigėsi depresija, kai neįstojo į norimą specialybę. Nemokėjo pralaimėti, nemokėjo savęs teisingai vertinti, o baisiausiai, kad ir gerokai tinginystę mylėjo (juk niekada nereikėjo daug pastangų, kad parodyti gerus rezultatus). Kitas artimas žmogutis turėjo galimybes peršokti per klases, daug tobulėti, pradėjo skaityti anksčiau nei tėvai išgirdo kalbanti (tiksliau kai išgirdo, kad skaito, suprato, kad vaikas kalbėti moka. Tuo metu vaikas neturėjo 3 metų). 18 metų baiginėjo universitetą, kai kiti tik baiginėjo vidurinę. Tačiau universiteto nebaigė, ne dėl to, kad negalėjo mokytis, bet psichologiškai buvo nesubrendęs tokiems šuoliams. Abiem atvejais reikėjo daug pastangų, kad žmonės pakiltų iš savo problemų ir galėtų normaliai gyventi. Ačiū Dievui, kad dabar viskas gerai. Aš turėdama šiuos pavyzdžius buvau nusprendusi savo vaikų nemokyti nieko į priekį, ta prasme nebandyti jų gebėjimus ištraukti per anksti. Taip aš mąsčiau. Bet gyvenime viskas verčiasi kitaip. Negaliu vaikui nesakyti, jei jis pats klausia, prašo. O dabar irgi turiu bėdu. Dukriukė jau peršoko pirmą klasę ir iš karto į antrą eina. Sūnus nerodo jokio noro mokytis mokykloje, bet matau, kad turi daug gabumų. Bandysiu ji nukreipti tam tikra linkme, jei tik tie būreliai priims vaiką ne pagal jiems tinkamą amžių. Kito kelio neturiu, kaip tik vaikams padėti. Tačiau aš labai bijau, kad jie napalūžtų ateityje. Blogiausiai, kad gabiems vaikams labai mažai dėmesio skiriama, tačiau jų pasiekimus labai noriai pasisavina mokytojai

RamuneM -labai gražiai aprašei . gražus ir teisingas pasakojimas

o as tik labai noriu pasigirti-mano 1m.2men.mergyte pasako mazdaug 50 zodziu,dar netaria R bet as viska suprantu(beje pirmuosius zodelius pradejo tarti budama 9 men.)

Aš tai kasdien dėkoju Dievui už savo mažąją dukrytę, nes gimė sveika, neturėdama net pusės metukų pradėjo dėlioti pirmuosius žodelius. Dabar kalba neblogiau už pirmoką. Klausosi mano skaitomų pasakų, kalbamės, reiškiame savo norus. Nuostabu būti mama, dėkoju gyvenimui už šią dovaną ir už nuostabią dukrytę

Dvikalbiai vaikai pradeda visada veliau kalbeti, tai nereiskia kad jie negabus!

Aš manau, kad kiek gyvenimų - tiek ir pavyzdžių. Aš darau taip, kaip manau, kad yra teisingiausia. O savo dukrą visada mokau ir mokysiu į priekį. Nebūtinai ji turi palūžti jei mokslo šuoliai ir bus didesni nei kitų. Aš manau, kad labiausiai gali pakenkti tingėjimas. Ypač kai žinai, kad esi jau ir taip gabus, kam dar stengtis, kai gali ir patinginiauti O dėl sprendimo nukreipti vaikus tobulėjimo linkme - pritariu 100%. Aš pati turiu problemą: maniškė nuo rudens vėl lankys lopšelį, nes neatitinka amžiaus kriterijaus, nors visi sutinka, kad ji yra per gabi lopšeliui. Tuo tarpu kai visi jos draugai jau keliaus į darželį ir mokysis rimtesnių dalykų - ji kaip mažiausia pagal amžių bus palikta lopšelyje :verysad:man tiesiog gaila vaiko, gaila jos gabumų. Kiek kur besikreipiau - atsakymą tegavau 1 - nėra laisvų vietų darželyje sorry, jei tik atsilaisvins - ji bus 1-oje vietoje perkelta. Man liūdna, kai yra tokių situacijų kai nieko negali padaryti, o rodos nori tik gero.

Pastebejau toki dalika - kas pats ar jos vaikai pradejo velai kalbeti ne uzh ka nesutinka kad gabesni tie kurie pradeda anksciau. Bet akivaizdu kad ankstesni yra gabesni, o tie kurie atsilieka, tures prideti daugiau pastangu. Neks nesupikit, bet yra kaip yra. Jug tai neriaiskia kad kiti vaikai neprotingi!

nesutinku su chikipiki nuomone, kad anksciau pradeje kalbeti vaikuciai yra gabesni. turiu gyvu pavyzdziu, kurie net atvirkstini varianta patvirtina.

Tikrai, aš su vaikais niekada nekalbu vaikų kalba, visada kaip su suaugusiais, jei ko nors klausia tai aiškinu kaip suaugusiam ( aišku, tiek kiek jis pajėgus suprasti), mano vyresnėlis kalbėt pradėjo vėlokai, o kas dėl eilėraščių pastebėjau , kad jis juos greit išmoksta, bet aš jų jam nebruku, nes manau kad yra ir svarbesnių dalykų kurie kur kas labiau lavina mąstymą, jau čia buvo minėta, ir konstruktoriai ir lipdymas ir pan.
O jaunesnioji labai anksti pradėjo vaikščioti ir dabar ji 1,3m. vikresnė už kai kuriuos dvimetukus, o kalbėt po truputį ji jau pradeda, bet turi labai gerą mokytoją-vyresnį brolį
Nesuprantu mamų kurios didžiuojasi savo dvimečiais kurie kalba, pažįsta raides, nors realiai jų kaip garso nesuvokia, bet nemoka pavalgyt ir net nebando, nemoka apsirengt, lipt laiptais ir t.t
Manau raides ir eilėraščius išmokt yra kur kas lengviau, nei išmokt būt savarankišku ir pasitikinčiu savim, kuriam vaikui gyvenime bus lengviau, ir kuris geriau tais gabumais pasinaudos?

Na mano dvimečiui vaikui tikrai buvo lengviau išmokt lipt laiptais,pačiam pavalgyt ir apsirenkt,nei išmokt eilėraštuką ar raides.

tai todėl, kad raidėms jis dar per mažas, o jei dabar neišmokysi būt savarankišku, tai vėliau bus dar sunkiau, viskam savas laikas, raides vaikas lengviausiai išmoks 4-6metų, nesuprantu kam dvimečiui tos raidės? daugiau naudos duos lego kaladėlės ir plastilinas

Atsakant i šios temos antraštę, vienareikšmiškai sakau:,,TAIP, GABESNI".

Bet jei klausia, kokia tai raidė? Ką jam atsakyt Juk nesakysiu, palauk 4-6 m ir pasakysiu... Maniškis vyresnėlis 1,5 jau mokėjo pažint pirmąją M raidę. Nesulaukęs 2m - visą abėcėlę jau žinojo. O dabar juo toliau, tuo labiau traukia jį mokintis skaityt. Jam jau 4m+, o jau skiemenimis bando skaityt: sudėliojam magnetines raideles ant šaldytuvo, o jis praeidamas jis "paskaito". Kad ir sunkiai, bet vis tiek po kelių kartų jau perskaito!

Tai kad pati pirmam poste rašei apie dvimečius,o ne apie 4-6 metų vaikus Ten parašyta,kad dvimetį lengviau raides išmokyt,o ne apsirengt

Nu ir šaunuoliai jūs Maniškis dar tik pažįsta A M S 1 2 3 4 5 ir daiktus suskaičiuoja iki 4,bet iki abėcėlės tai mums dar toli
Tarp kitko maniškis ir pats pradėjo domėtis skaičiais ir raidėmis,ne gi sakysi,kad dar tu per mažas vis tiek bandai aiškinti ir kalbėtis su vaiku

na o as manu kad vaikai anksti pradeda kalbeti tada, kai tevai nuo pat gimimo su jais daug sneka. ir knyguciu skaitymas taipogi duoda naudos ankstyvan snekejimu, taippat daineles dainuot daznaiu reik. ir vis kalbet su jais, aiskint kas kur yra, kaip vadinasi ir kodel. manoji jau 1.3 vis kalausinejo manes kas cia ir taip gerai jai sekesi kalbet.

Nesutinku, kad anksčiau pradėję kalbėti vaikai gabesni. Pažįstų ne vieną labai gabų, kuris pradėjo kalbėti vėlai. Taip kad tai - ne taisyklė.
O ką, jei vaikas pradeda vėliau kalbėti, tai jį reikia nurašyti, kad negabus? Juokingai skamba.

Klausimas, kokioje srityje gabų. Pavyzdys iš gyvenimo: aš pati pradėjau kalbėti labai anksti, mano vyras - vėlai, tik dvejų metų. Jis baigė mokyklą aukso medaliu, o aš...
Tiesa, literatūra, rašymas man visada sekėsi puikiai, turiu ir iškalbos dovaną. Tai tik šioje srityje ir esu gabesnė už jį

Apie tai aš ir kalbėjau.

Gabesni ar negabesni - turetu mokslininkai nustatineti tyrimus atlikinedami. O siaip is savo gyvenimiskos patirties galiu pasakyti, kad zymiai lengviau, kai vaikas gali pasakyti kas jam yra ar ko jis nori, nei tada kai jis tiesiog rekia ir cypia kai kas netinka. O kai pats daug sneka, tai tada ir tikiesi, kad zodini paaiskinima kodel negalima kazko jis supranta geriau. Kai nesneka, tai vis atrodo, kad ir nesupranta...

[quote=Domuks,2006 09 20, 15:14]
Tai kad pati pirmam poste rašei apie dvimečius,o ne apie 4-6 metų vaikus Ten parašyta,kad dvimetį lengviau raides išmokyt,o ne apsirengt

gal vertėtų atidžiau paskaityt...?

nesakiau, kad ankščiau pradėję kalbėt negabesni, gal ir gabesni, bet nereiškia kad visose srityse, nelavinamas vaikas ir labai gabus būdamas nieko nepasieks, o tai nori pasakyt, kad tas dviejų metų kuris moka raides, bet realiai jų kaip garso nesuvokia, yra labai gabus, bet šiaip zyzia mamai į koją įsikibęs, kad bijau lipt laiptais, ar bijau tetos, arba nemoku valgyt, kai mama su vaiku atsisėdus ištisai raides baksnoja, tai ir įsikala tas vaikas , reikia mokėt gabumais naudotis visų pirma, o jei labai norėsi ir sieksi, tai ir mažiau gabus būdamas daug pasieksi
Raides atėjus laikui visi pažins, o pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą reikia ugdyti nuo mažens ir daug metų, bet žinoma, šitai, visi supranta skirtingai

Prieš akis turiu logopedo eksperto J. Danilavičiaus straipsnį, spausdintą Lietuvos Ryte, kur teigiama, kad vaiko kalbos raidą lemia ir jo temperamentas, tikslus vaiko amžius nėra akcentuojamas, kalba formuojasi etapais ir svarbu, kad tai vyktų sklandžiai, beje flegmatikai prabyla vėliau, o apie gabumus visiškai nieko nerašoma.
kam įdomu Lietuvos rytas/ 2004m.gruodžio 28 d., nr.301

Visiskai sutinku, nors psichologu nuomone, tai butent tie, kurie anksciau pradeda kalbeti (nors fiziniai duomenys gali buti ir labai blogi) yra gabesni, aukstesnis ju intelekto koficientas. Bet oi kaip teorija skiriasi nuo praktikos As pati tikejau, kad jei su vaiku daug bendrauji, jam dainuoji, skaitai ir t.t., tai jis prades daug anksciau kalbeti, bet praktikoje nutinka priesingu variantu, kuriu turiu tris Pavyzdziui, berniukui 3+, jo kuno kalba islavinta iki to, kad pirma karta ji pamates zmogus, supranta ko jis nori, apie ka jis "bendrauja", bet zodziu nera jokiu nuo gimimo su juo bendrauja ne tik mama, bet ir labai daug aplinkiniu zmoniu (tevai turi zirgyna, tai visi tie zmones, kurie ten dirba yra didele seima), bet jam 3+ ir ne zodelio (jis girdi ir tikrai nera kurcnebylys, kaip gali pasirodyti). Kita mergaite buvo vedziojama i Strazdaneles nuo 4 men., tevai kaip pirmagimei demesio rode super daug, o ji iki 2,5 m ne zodelycio, jokio, o apie tris metukus pradejo ne kalbeti, bet dainuoti Dabar tai mergaitei 10 m. ir ji jau keliu olimpiadu nuolatine dalyve ir nugaletoja, beje buityje seneliai be jos irgi neissivercia, jos pilna visur Dar vienas berniukas iki 5 m. kalbejo sava kalba, ji suprasdavo tik tevai, seneliai ir aukletoja, bet jau kai pradejo kalbeti, tai tokiu minciu pazerdavo, kad ir lyginant su jo bendraamze, kuri viska pradejo labai anksti daryti, tai jis dabar turi daug daugiau gabumu nei ankstyvoj vaikystej ta saunuolyte Taigi nebutinai ankstyva kalba, ar kiti ankstyvi rodikliai ankstyvoje vaikysteje yra didesniu gabumu pozymiai

Manau,kad TAIP gabesni

Šaunuolė,šitai reiktų perskaityti visoms prieš ką nors atsakant šia tema

Niu, tas dalykas, kad berniukai pradieda veliau kalbeti, o mergaites VISADA anksciau, nefaktas!
O apie gabuma: jug jei jie pradeda kalbeti ANKSCIAU, tai JAU yra gabumas. Jug neriaiskia, kad jie protingesni, tiesiog jiems lengviau perkandamas sitas dalikas. O tie vaikuciai, kurie trupuciuka atsilieka situ reikalu, kaip iprasta yra gabesni kitose srytise, ir reiskia yra GABESNI uz tuos kurie anksciau kalba, bet kitam kokiam nors dalyke. Viskas yra kompinsuojama. Nezinau ar aiskiai issakiau savo minti?!

Truputi nuraminai,mum virs 2,mes dar nesnekam

Mano pusbrolis iki 3 metu isviso tilejo, negarselio.. irgi visi buvo issigande. Uztat nuo 3 kaip pradejo kalbeti. Bet jus vistiek, jei abejojat, jug lengvai galite asilankit pas logopeda, neabejoju kad jis jums ka nors paaiskins, gal kokius nors pratimelius pasiulis daryti. Svarbiausia tiketi savimi ir savo vaikeliu. Sekmes jums!

Iš mano pačios patirties apie tai kad mergaitės pradeda anksčiau kalbėti nei berniukai. Mano dukra kalbėti sakiniais pradėjo 2m ir 3 mėn., o sūnus 1 m. ir 8 mėn. Taip kad kiekvienas vaikas pradeda kai išdrįsta ir kai jam reikia...

pritariu

Maniskis 2 metu, bet jau toookius sakinius sudelioja..

man irgi atrodo, kad ankstyvas vaiko kalbejimas tai nera ypatingu gabumu pozymis, vienas, is labai labai daugelio, anstyvo kalbejimo sugebejimu ... yra kiek tevai sneka su vaiku. Jei as esu nelabai sneki tauskale, vyras dar reciau prasizioja is kur tam vaikui anksti pradet ansti sneketi , o poto kai pradeda matyt daugiau zmoniu daugiau kalbu ir pats prabyla

Kazkuriam zurnale ar protingoj knygoj skaiciau, kad net jei ir mazylis ansti eilerascius deklamuoja, dveju metu skaiciuoja ir abecele pasako, tai irgi nerodo jo dideliu gabumu, taciau tai rodo tevu dideli bendravima su vaiku, tevu idirbi, ir tai yra neblogai nors rodo ir ne vaiko gabumus, taciau lavina atminti ir t.t...

Visiška nesąmonė . Mano vaikai pradėjo anksti kalbėti, bet aš visgi manau, kad tai tik tiek ir tereiškia : mano vaikai jau kalba. Viskas. Taškas. Ir nustokit čia svaigti apie savo mažuosius vunderkindus Palaukit kokį 20 metų, tada bus matyt kaip ten iš tikrųjų

Super atsakymas juo galetume ir baigti sia nesibaigiancia diskusija....

prastas pastebejimas , as pradejau kalbeti labai anksti, labai aiskiai, visi stebedavosi kaip as toks pipiras deklamuoju ilgiausius eilerascius .... taciau nei mokykloje nei dabar jokiais gabumais nuo kitu nesiskyriau ir nesiskiriu... o gaila
Sesuo 4,5 skaite jau laikrascius, bet gabumais taip pat nepasizymi, paprasciausia jai buvo idomu didesne sese pamegdzioti ir kartoti, anksti labai ismoko skaityt .. nu ir nieko... cv neiraysi , kad labai anksti pradejau viska daryt

namanau kad butinai gabesni

Manau, kad tai yra bobučių išmįslas Nematau čia nieko bendro su gabumu . Jei vaikas anksti pradėjo vaikščioti, juk nebūtinai jis bus bėgikas Tai ir čia manau, kad su ankstyvu kalbėjimu ir gabumu nieko bendro nėra

Na cia tai dar neaisku nuo ko tas gabumas priklauso. Maniske velai pradejo 2m., dabar esam 2m.2men, bet labai pazengem i prieki. Mes net juokemes: pragydo gaidelis. Bet uztat mobiliu mokasi naudotis, ismoko atrakint telefona . Ogi surenka 112 ir atsirakina, o nieks jos nemokino, o ir man paciai buvo naujiena. Dabar telefono negaliu palikt pasiekiamoj vietoj, nes tik pasiima tuoj ir renka 112

Ir mes dainuodavom, ir pasakas sekdavom, ir kartodavom zodzius kaip papugos po 10k., kol gerkle isdziudavo, o toji nemate reikalo kalbet . O gudrumu aplenkdavo kaimyna, kuris nuo 1,5 men. tauskedavo. Kiekvienas vaikas individualiai vystosi. Taigi visi vaikai turi gabumu, vieni -vienokiu, kiti- kitokiu.

Mano mergaitei tuoj du, o nemokam nei vieno padoraus zodzio, nu apart einamu - mama, tete, kaku, niam niam

As pradejau kalbeti labai anksti - 1.3 metu, o mano vyras - tik 3 metu. Ir nepasakyciau, kad jis butu negabesnis uz mane... Fizikoj jis toks kietas, kad ojojoi... Pats montuoja radijo bangom valdomus lektuvus, masinas. Pilotuoja lektuva ir t.t.

Maniškė irgi nelabai nori kalbėt, nors skatinam kaip tik išgalvojam ir kažkas pataria. Nežiūrint to gudri kaip lapė.

Aš pastebėjau tokį dalyką, kad judresnis vaikas vėliau pradeda kalbėti. Galvoju, kad "neturi laiko", juk tiek reikalų aplinkui, o be to tai kam kalbėt jeigu gali ir taip būt suprastas.Mniškė jau tuoj bus 2 m., bet nekalba.Turi kelis savo "kodus" įsivedus ir viskas. Bet mes ją kuo puikiausiai suprantam ką ji nori pasakyt. Ir tikrai viską labai puikiai supranta ir ką nepasako tai parodo. Ir tikrai nepritariu tai minčiai, kad berniukai pradeda kalbėt vėliau. Žinau vieną tokį, kuris dar nevaikščiojo, o jau kalbėjo, kokių metukų berniukas buvo.

Manyčiau, kad tai gali būti susiję su vaiko temperamentu. Mano vyresnėlis labai anksti pradėjo kalbėti, ir iškart taip gražiai, sklandžiais sakiniais. Bet jis nuo vaikystės buvo labai judrus ir labai linkęs bendrauti. Taip ir išliko - neduok pavalgyti, duok pafantazuoti ir pakalbėti O mažėlis mėgsta susikaupti, tyrinėti. Kalbėti pradėjo vėliau (apie 1,5 metukų) ir dabar nėra labai šnekus. Viską pasako trumpais sakinukais, taip sakant - konkrečiai

Pazistu. Vienas ju - mano pusbrolis. Pradejo kalbeti 5 metu! Iki mokyklos, aisku, kalbejo jau raiskiai, mokejo skaiciuot ir truputi skaityt, rasyt. Klasej buvo pirmunas. 11 klasej mokslai pabodo (paneles atsirado), tai nusimoke, bet vidurkis virs 8 buvo. Baige mokykla, neseniai baige studijuot ekonomika.
As tada dar pati maza buvau, bet tevai sake, jog visi galvojo, kad jis bus truputuka atsilikes . Laimei, tai gabus bernas, tik truputi tinginys.

Nežinau ar ankstyvas kalbėjimas, ką nors keičia Aš pati gerokai virš 2 pradėjau kalbėti, iki to laiko, net savo kalbos neturėjau, žodžiu niekaip nebandžiau kalbėti Bet mokykloj visada buvau pirmūnė, nors tėvai tikrai daug pastangų į mane nedėjo, ypatingai nelavino. Ir šiaip aš kur kas gabesnė humanitariniams mokslams, nei tiksliesiems.Vyras pradėjo kalbėt sulaukęs tik 3-jų.
Na o sūnus kalba truputį, moka esminius žodžius, bet ir juos retai vartoja, matyt, nemato reikalo O iki normalaus kalbėjimo jam tikrai dar toli, bet nemanau, kad jis negabus. Puikiai viską supranta, sakyčiau, kad moka kur kas daugiau, nei priklausytų jo amžiaus vaikui. Tad labai nesijaudinu dėl kalbos

tikrai ir as taip manau
lygiai taip galima buti sakyt, jei anksti pradejai vaiksciot busi sokejas
jei anksti ismokai skaityti, busi rasytojas ir panasiai, NESAMONE
viskas priklauso nuo vaiko, nuo genu, nuo aplinkos kurioje auga, veliau nuo draugu itakos ir panasiai

Nu manau, gabumai cia nesusije su kalbejimu tikrai . Vaiko gabumai yra igimti, taciau juos reikia lavinti nuo prigimties. Lavinami jie pasiekia aukstesne, nei minimalia pakopa. Gebejima kalbeti taipogi reikia lavinti, bet tai nereiskia, kad anksciau pradejes kalbeti, bus gabesnis placiaja prasme. Pazystu vaikina, kuris budamas 11 men, jau kalbejo sakiniais ir vaiksciojo, jam dabar 18 metu ir jokiais isskirtiniais gabumais neissiskiria

Pažįstama mergaitė išėjo į mokyklą dar aiškiai nekalbėdama. Ir ką - mokslų pirmūnė. Su gabumais tai nieko bendro, patikėkit.

O aš skaičiau teoriją, kad kaip tik, vėliau pradėjusių kalbėti vaikų žodynas būna daug įvairesnis, nei tų, kurie labai skuba prabilti. Nes toks vaikelis labiau įsiklauso į tai, kas šnekama ir kaupia įvairiausius žodelius.

Sveikutes! Manu Lukosiui beveik 2 metukai, jis sako kai kuriuos zodzius, bet, kad sneketu, tai nepasakyciau.. Taciau jau moka beveik visa abecele Manau, kad cia nuo pacio vaikucio priklauso, ar jis bus gabus, ir nuo teveliu kantrybes

Knygoj "Padekime augti" skaiciau, kad veliau ima kalbeti tie vaikai, kuriu tevu zodynas turtingesnis

Pažįstu vieną merginą kuri pirmą žodį ištarė būdama 4metukų.Iki tol daiktus vadindavo savo sukurtais žodžiais.Mokyklą baigė su pagyrimu ir šiuo metu sėkmingai studijuoja mediciną Todėl nemamau,kad kalbėjimo pradžia ir gabumai turi ką nors bendra