Visada svajojau turėti dukrytę. Su vyru planavome mažiuką ir pagaliau stebuklas įvyko. Po mano širdele užsimezgė nauja gyvybė. Nors nesitikėjau, kad pradžia bus tokia sunki. Buvau skaičiusi apie rytinius pykinimus, tačiau negalvojau, kad pykinti gali visą dieną ir net naktį. Bet koks aštresnis kvapas priversdavo traukti nosinaitę ir užsikimšti nosį.
Nenorėjau girtis nėštumu, tad iki trečio mėnesio nieko nesakiau ne tik draugams, bendradarbiams, bet ir savo tėvams, nes buvau girdėjusi, kad anksti pranešta gera žinia gali baigtis ne taip kaip norėtum, deja net ir tyla nepadėjo, teko atsigulti į ligoninę dėl gresiančio persileidimo. Buvo sunku kai pagalvoji, kad gali netekti mažiuko. Ligoninėje pasakė, kad turėsiu berniuką. Nesvarbu, nors norėjau mergaitės, tačiau kai pagalvoji, kad galėjau netekti savo dalelės niekas nebesvarbu. Ačiū Dievui viskas baigėsi laimingai ir jau po ligoninės pranešėm džiugią žinią artimiesiems.
Numatyta gimdymo data lapkričio 11 diena.
Nėštumas toliau buvo sklandus, pati buvau smulki, svėriau 54 kg, o per nėštumą užsiauginau net 21 kg Laukiau, laukiau. Paskutiniaisiais mėnesiais užėjo tvarkymosi manija. Taip laukiau mažylio. Gydytojas pranašavo, kad termino nesulauksiu. Likus kelioms savaitėms iki gimdymo kaklelis buvo atsivėręs 2 cm. Ir vėl gydytojas aiškino, kad greičiau susidėčiau daiktelius, nes jau tuoj tuoj susitiksiu su mažyliu.
Atėjo lapkričio 11 diena - nieko. Bijau, nes neįsivaizduoju kaip atpažinti sąrėmius. Lapkričio 12 - nieko. Klausiu SM draugių ką turiu pajusti, užtikrino, kad kai gimdysiu tikrai žinosiu, kad prasidėjo sąrėmiai. Lapkričio 13 - nesinori pagimdyti tokią dieną, tad laukiu, bet irgi nieko. Vakare atsigulu galvoju na per likusias kelias valandas nepagimdysiu, tad ramiai užmiegu. Trečią valandą nakties nubėga vandenys. Man pirmas nėštumas, knygose skaičiau, kad po to kai vandenys nubėga dar gali ilgai tekti laukti mažylio, o dar ir sąrėmių nėra. Nuėjau į dušą. Susitvarkau. Keturios valandos prasideda skausmai. Ir vėl iš knygų prisimenu turėtų būti kas 5-6 minutės, tada važiuoti į ligoninę. Žiūriu į laikrodį. Sąrėmiai kas 3-4 minutės. Žadinu vyrą, sakau važiuojam, o jis dar iššokęs iš lovos ima kamerą sako nufilmuosiu kaip jautiesi. Man viena mintis ar spėsim į ligoninę, o jis filmuot užsimanė Rėkiu, kad važiuojam.
Lekiam per miestą, siaubingai skauda, o dar kaip tyčia reikia pravažiuoti geležinkelį, kiekviena duobelė sukelia skausmą. Nulėkėm į ligoninę, mus pasitinka sesutė, pildo dokumentus ir visai neskuba tik ramina dabar penkios valandos, pirmas nėštumas, tik prieš valandą prasidėję sąrėmiai, turėsit mažiuką po pietų.
Nukeliaujam į gimdyklą. Džiaugiuosi, patekom į palatą su džiakuzi, galvoju bus lengviau ištverti sąrėmius. Akušerė apžiūri kaklelis atsidaręs 5 cm. Nuėjau į tualetą, grįžtu negaliu kentėti, prašau akušerės vaistų, nors praėjo tik 15 minučių nuo apžiūros. Sako gerai, tik dar kartą pažiūrėsiu, pasižiūri kaklelis atsidaręs 8 cm. Siaubingai skauda, o ji man aiškina per vėlu duoti vaistų, nes nukraujuosi, sako "tu jau gimdai". Dar šmėsteli mintis: "Vat nepasinaudosiu vonia"
Greit pakvietė gydytoją pradėjo ruoštis, dar kelios minutės ir man liepia stumti. Prisipažįstu rėkiau. Girdėjau kaip netoliese taip pat rėkia gimdyvė. Galvojau sprogsiu, o vyras šalia vis klausinėja ar man skauda, gal noriu gerti, ar žiedai nespaudžia Norėjau įkasti, kad nutiltų, nes nė žodžio negalėjau ištarti. Gydytoja liepia stumti. Stengiausi kiek galėjau ir pagaliau, pasaulį išvydo Nojus. Nors buvo praėję tik pusantros valandos nuo tada kai atvykom į ligoninę ir tik dvi su puse valandos nuo sąrėmių pradžios, bet buvau tokia išvargusi, lyg po visos dienos darbo.
Nojus svėrė 4 kg. 154 gramus, buvo 56 cm. dydžio. Buvau laiminga ir tuo pačiu susirūpinau ar dar tiks atsivežti vaikučio rūbeliai. Tiko. Gimus mažyliui turėjau "išgimdyti" placentą, nemačiau kaip Nojuką tvarkė, tad džiaugiuosi, kad šias akimirkas filmavo vyras.
Atrodo viskas laimingai. Turiu nuostabų sūnelį ir mano kančios baigėsi. Deja, po kelių dienų man jau būnan namuose prasidėjo komplikacijos. Greitoji išvežė mane beveik be sąmonės su 41 laipsniu temperatūros. Pasirodo blogai išsivalė gimda, teko daryti valymą. Vyras prižiūrėjo mažylį, kas dvi valandos atveždavo pamaitinti ir taip savaitę. Kai Nojukui buvo du mėnesiai, mums teko išgyventi košmarą, vaikas buvo nustojęs kvėpuoti - apnėja. Laimei pastebėjau ir laiku atsidūrėm reanimacijoje. Po to kiekvieną naktį su nerimu laukdavau ryto, nes kvėpavimo sutrikimai linkę pasikartoti, tačiau išaugami iki pusės metų.
Dabar liko kelios dienos ir Nojui bus pusė metukų. Džiaugiuosi, kad viskas baigėsi laimingai. Vaikas auga linksmas, šiek tiek išdykėlis, daug sugeba ir turi du dantukus, kuriais neretai krimsteli mamytei į pirštą. Atrodo dabar jau viskas bus gerai ir telieka pamiršti skaudžią patirtį. Tikiuosi užaugsim sveiki ir dar turėsim sesutę

smagu, kad taip greit pagimdei tikrą milžinuką Šaunuolė O jūsų Nojukas tikras linksmuolis

Veite, ačiū už gražius žodžius

Vaikeliukas,tikras grazuoliukas Mamyte -saunuole ir greit pagimde, ir graziai aprase
Sveikateles jums daug daug

Sėkmės Nojui ir jo mamytei su tėveliu Aukit sveiki

Jusu Nojukas tikras grazuolis ir matos, kad linksmas vaikinukas
Smagu kad jusu istorija (kad ir buvo visko) baiges laimingai
O jusu vyras tai ne kiekvienas vyras isdristu rupintis tokiu mazuliuku
Dabar lauksim istorijos apie sesyte

Šaunuolė mamytė Laimės jūsų šeimynėlei

Romuciuk, Astuxs, flax, jusma ačiū už palinkėjimus ir pagyras
Žinot ir aš tikiuos, kad labai ilgai nereiks laukti istorijos apie sesytę

Aukit sveiki ir tokie pat gražūs... Sėkmės, viskas bus gerai, tokius šaunius mažylius saugo jų angelai...

Labai gražiai aprašyta...
Netta, šaunuolė Tu, tavo vyras ir mažiukas
Lauksim istorijos apie sesutę

netta, linkiu jums sesutes

Dara ir aš tikiu, kad vaikučiai turi savo angeliukus
Naminuke, bonda ačiū

Tavo Nojus ir grazi istorija. Bukit diduciai ir sveikuciai

Netta, saunuole tu, tavo vyras ir aisku Nojukas labai grazi graziai aprasyta istorija

Labai grazi ir istorija ir vaikiukas Aukit sveiki ir laimingi,viskas kas bloga vistiek pasimirsta

Taip jau viskas sudėliota, kad per skausmus, išgyvenimus, nerimus sulaukiame savo stebuklėlių. Sėkmės jums, aukite sveikučiai, dideli ir gražūs.

Labai gražus ir laimingas berniukas nuotraukytėj.... Džiugu, kad viskas baigėsi ir gali glausti šalia savo berniuką. Linkiu greit sulaukti ir išsvajotos dukrytės

Eleina, rena, babania, krisiune, Eimute ačiū už pagyras Ir tikrai tikiuosi, kad blogus prisiminimus galėsiu paslėpti ir gyventi tik džiugiomis akimirkomis

Labai grazi istorija Aukit sveiki ir laimingi

Labai graži istorija pamenu ir aš norėjau vieno, tik as norėjau berniuko, tik nežinau kodėl, o man gimė nuostabi, padykusi mergytė Sveikatytės Jums DAUG

Kerri, tikiuosi, kad ligos daugiau nebeužpuls, o ir laimės netrūks
waidoolka, na vat dažnai būna, kad nori vieno, o gimsta kitas Tu džiaugiesi dukryte, o aš sūneliu.

Nuostabi istorija, apsiverkiau

nors atrodo ir anksciau viska zinojau, bet kai viskas taip vienoje vietoje surasyta, tai negali nejaudinti

ech... reiks ir man kada mano istorija aprasyt

Džiaugiuosi už jūsų šeimą. Gražus berniukas. Aukit sveiki ir laimingi. Tegul ligos jūsų berniuką aplenkia.
Ach, kokie gražūs tie prisiminimai apie gimdymus...ypač tas momentas kai vaikelis jau ant mamytės pilvelio...

Per kančias į žvaigždes Fainuolis jūsų berniukas Sėkmės.

Oi, Nettuliuk, džiaugėmės, kai sužinojom apie Nojuko gimimą , liūdėjom, kai vėlų vakarą guodeis Nojuką ligoninėn paguldžius ... Skaitydama vėl viską išgyvenau iš naujo ... Smagu, kad jau praėjo rizikingiausias laikotarpis , bet vistiek labiausiai linkiu mažiukui (ir, aišku, tau) sveikatos. Ir lauksim dabar Nojuko sesutės . O tu paskubėk, kad nenunyktų mūsų skyrelis

Gizmulka, labai ačiū už pagyrimus. Būtinai parašyk ir savo istoriją, nors kai rašiau, atrodo, kad antrą kartą viską išgyvenau, ir tikrai ne vieną ašarytę nubraukiau, tačiau kai pagalvoji viską galima iškęsti, kad tik paskui vaikutis būtų laimingas ir nesikartotų tokie baisūs įvykiai...
Astara, sveikatytės visada reikia, ačiū Ir aš kuo puikiausiai prisimenu kaip man padėjo Nojuką ant krūtinės, nors iš pradžių buvo baisoka, ar gerai apkabinu, tačiau jausmas neišpasakytas
Eveneir, tikiuosi nebereiks mums iškęsti kančių
Kuziuk, jūs tikriausiai neįsivaizduojat kaip tą vakarą man reikėjo jūsų paramos. Nors jau buvo naktis kai grįžau iš ligoninės be Nojaus, tačiau jūs gan ilgai sėdėjot kartu ir guodėt mane kol aš laukiau tyrimų rezultatų. Neįsivaizduoju kaip būčiau ištvėrus atrodo tokią ilgą naktį. Ačiū Ir vėl ašaros byra.
Džiaugiuos, kad yra SM, ir kad čia galima rasti tokių nuoširdžių žmonių

dideliausias pagyrimo zodis sauniai mamytei!

Ačiū Iš tiesų anksčiau gal ir nesuprasdavau kiek kančių reikia patirti kiekvienai mamytei, bet dabar tai visoms po medalį išrašyčiau

Netta, labai graži ir jaudinanti istorija . Nojuko norėčiau sau į žentus , fainuolis .

ttjj nuotaiką pakėlei Ačiū už komplimentą, o marčios dar neturiu, tai gal ir susitartumėm Nors Atėnė tavo vyresnė, bet kaip gerai pora skambėtų: Nojus ir Atėnė

didziausios jums sekmes

Labai ačiū

Labai grazi istorija, sekmes jums

Labai gražiai aprašei... Ir svarbiausia, kad viskas gerai baigėsi... P.S. Labai gražus berniukas tavo...

sėkmės jums augant

Na va senai buvau užsukusi į šią temukę, o dabar įkeliu Nojaus nuotraukas. Mes dabar jau penkių metų

Oi koks zavingas vyrukas isaugo!

Graziai aukit ir toliau Ir greito sesutes atsiradimo

Ačiū

Oi, kooooks vyrukas išaugo . Linkėjimai .

Grazi istorija
O Nojukas koks simpatulka vyrukas uzaugo Sekmes jums, linkejimai sulaukt sesytes