Kur tu? Nebūk tinginiukas, pasirodyk, man jau draugai ir giminės ramybės neduoda su tais įkyriais skambučiais Tu dar ne?...
Ne, mamyte, man čia labai šilta ir ramu, o naujas pasaulis mane gąsdina. Palauksiu kol baigsis visas tas prezidento rinkimų šurmulys, tos juokingos Antaninės (neduokdie gimti Antanina!) ir futbolo čempionatai, kuriuos tėtukas girdėjau žiūri iki išnaktų..Įpusėjo tėvelio atostogos.. Kas rytą jis vis klausia: Gal jau? Žinau, jis Tavęs labai laukia...
Birželio 18d.
Švinta. Keistas jausmas pilvo apačioje. GAL JAU? Bandau nusnūsti, bet skausmas vis aštrėja ir neduoda ramybės..
6.00. Tėtuk, stebėk laikrodį, atrodo Mes Jau.. Sąrėmiai lygiai kas 5 minutes. Keista, bet viduje tokia ramybė, o ne baimė ar juo labiau panika.. O brolis šventai tikėjo, kad viskas bus kaip amerikiečių filmuose riksmai, greitoji pagalba ir t.t. Lendu į šiltą dušą, o Tu, mažyte, lyg nekantraudama vis spiri kur į šoną. Ir kas pasakė, kad mažyčiai nurimsta prieš gimimą?
8.00. Ramiai papusryčiauju, nežinia kada dabar gausiu padoraus maisto.. Sąrėmiai kas 4 minutes.
9.30. Susirenkame krepšius ir, sėdę į taksi, jau šiek tiek su lengvu nerimu, skubame į Krikščioniškuosius gimdymo namus. Ankstyvas rytas, daug pacienčių, todėl mūsų neskuba priimti..
10.00. Pagaliau.. Sutvarkyti visi formalumai, skubame į susitikimą su Tavimi, vaikeli.
Apžiūra. Atsidarymas dar tik 1cm (jokios pažangos..). O aš jau gerokai iškankinta sąrėmių.. Ką gi, abu su tėtuku laukiame priešgimdyminėje palatoje. Tos kelios valandos slenka kaip amžinybė.. Labai nejauku, nes šalia, gimdykloje, gimdo kita moteris.
Nutariau, mažute, Tau padaryti mažą dovanėlę išsiunčiau tėtuką Tau nupirkti gimimo dienos Kauno dieną(žiauru, bet Tavo močiutė sekančią dieną su šiuo laikraščiu išvalė langus...) ir žurnalą Panelė, kurį gausi dovanų per savo aštuonioliktąjį gimtadienį. Turėtų būti įdomu, ar ne?
16.00 Nebegaliu tverti sąrėmių, tikriausiai jau greitai susitiksime.. Pasirodo, klystu. Atsidarymas vis dar 1cm! O šitiek prasikankinta 12valandų skausmo ir jokios pažangos.. Gydytojai tariasi.. Nuleidžiami vandenys.. Skausmas nebepakeliamas..
Epidūras. Tas auksinis žodis, primenantis dabar tą prašviesėjimą akyse ir ramybę.. Įstengiu netgi nusnūsti valandėlę, manau Tau irgi ramiau, vaikeli..
17.30. Mamyte, kelkis! Kelkis, sakau! Atrodo, jau norėčiau išlysti.. Išdrįsau pagaliau..Vėl apžiūra. Pilnas atsidarymas! Man sudreba širdis taip sparčiai artėja ta minutė, kada Tu, vaikeli, spurdėsi nebe pilvelyje, o ant mano krūtinės..
Velniškai norisi stumti, bet man neleidžia, nes tu, mažyt, nerandi kelio.. Vis įspiri man, žiogeli, kur šonan, leisdama žinoti, kad Tau viskas gerai.
19.30. Pagaliau galvutė gražiai įsistatė, bandau stumti, girdžiu kaip klykia kita moteris gimdykloje, girdžiu ką tik gimusį jos vaikelį.. Tai trikdo, bet tėtukas mus palaiko savo buvimu šalia.. Jaučiuosi mylima, lyg ir apsaugota.
Džiūsta lūpos (taip norėčiau tos tėtuko Fantos, bet negalima..), galvoje spengia nuo stūmimo, kaip vėliau pasirodė - dar ir trūkinėja akių kapiliarai, bet tuo momentu mintis tik viena Tu artėji!
19.42. O, atrodo turite juodaplaukį vaikelį!
Dar, dar kartelį.. Ir šlapią, šiltą mažą kūnelį man uždeda ant pilvo..
Jūsų dukrytė tėvelio kopija!
...Keista, ta vyro ir mano dalelė, ilgai nešiota ir laukta, dabar guli, iškelia galvutę ir plačiai atmerkia dar nieko nematančias akutes.. Teįstengiu ištarti Dukryte.. ir imu verkti iš džiaugsmo.. Galvoje tik viena mintis Sveika, Mija, aš Tavo MAMA...
ir teveliai saunuoliai.
Sekmes, sveikatos ir laimes!!! 
tai gimdziau pas ka pakliuvo,bet viskas vyko taip kaip ir tikejausi 
Vilke22 
liko du menesiai ir as pamatysiu savo mazaji stebukleli....Linkiu jums daug laimes ir sveikatos aukite didutes ir grazutes kaip pavasario saulutes.... 
