Ne kartą anyta man yra darius užuominas, kad : Tau yra labai sunku, atiduotum man savo mergytę- aš tau ją užauginčiau. Reaguodavau į tai gana skausmingai, tarsi būtų kesinamąsi į mano teises, į mano nuosavybę. Mano anyta faina moteris, bet į tokius žodžius reaguodavau gana aršiai. Kraujas užvirdavo ...atsakydavau į tokius pasiūlymus tikrai ne per švelniausiai. Niekaip negalėjau suvokti- KAIP MOTINA GALI NEAUGINT SAVO VAIKO? Aišku, vaiką augint nelengva- bet tas vaikas mano ir tai yra mano pareiga.
Tik neseniai supratau, kodėl mano anyta vis siūlėsi užaugint MANO VAIKĄ. Ogi todėl , kad toks šeimos modelis jų giminėj jau eina iš kartos į kartą. Žinojau, kad mano vyrą augino močiutė. Bet tik visai neseniai pas mus viešėjusi promočiutė prasitarė, kad jos vaikus augino jos mama, o ji augino savo dukros vaikus. Toj šeimoj neaugint savo vaikų, o augint anūkus yra tarsi kažkokia norma, standartas, todėl ir mano anytai, jos pačios pasiūlymai užaugint mano vaiką, atrodė normalūs. Todėl ji ir niekaip negalėjo suprast, kodėl aš išgirdus tokį pasiūlymą , supykstu.
Turiu dar keliatą pažystamų, kuriuos vaikystėje, tam tikru laikotarpiu, augino močiutės. Pastebėjau , kad tokiem žmonėms vėliau labai sunkiai sekasi gyvenime. Kažkaip sunkiai jie integruojasi į visuomenę, turi žymiai daugiau kompleksų , nepasitikėjimas savimi- nuolatinis jų palydovas. Atrodo, kad močiučių užauginti vaikai yra kažkaip sutraumuoti...O gal man tik taip atrodo. Būtų įdomi ir visų Jūsų nuomuonė...

As neigiamai nusistaciusi pries vaiku augima pas maciutes. Nieko pries mociutes neturiu, savo mama visikai pasitikiu, bet vis tiek jos poziuris i vaiko auginima yra visikai kitoks nei musu. Jai labai svarbu, kad vaikas visuomet sociai privalgytu, jei nenori, gruda vos ne per prievarta ir skundziasi, kad "vaikas nieko nevalgo", i lauka taip pat turi eiti tik siltai aprengta, basomis kojytemis pabegioti per zole "per salta". Na ir dar daugiau panasiu pvz., apie kuriuos dauguma musu galetu papasakoti. Zinau, kad mama tai daro is dideles meiles, kadangi mes gyvename toli ir anuke jinai mato tik kokius du-tris kartus metuose, tai as ir nepriestarauju, bet asmeniskai esu uz darzeli, o ne mociuciu auginima.

I klausyma atsakyti negaliu,nes nerandu sau tinkamo atsakymo. Pasakyti, kad "niekada nepalikciau" tikrai negaliu, nes gyvenime maza kas gali nutikti.

Esu palikusi savo zuikį močiutei vasarą, nieko- nenumirė, ėjo melžti karvių 2xkart per dieną, išsigydė alergiją ir labai įdegė Pati nesu labai už močiučių auginimus, ale sąlygų neturėjau tuo metu absoliučiai, būčiau tik vaiką tąsiusi ir tiek. Bet visai palikti auginti negalėčiau, visada tysčiau kartu su savimi net į pasaulio kraštą (mano zuikis jau 5 darželius dviejose valstybėse pakeitė paskui mano gyvenamą vietą). O be to- niekas nemoka dainuoti tokios lopšinės, kurią mes su juo esame sukūrę.

niekada nepalikčiau savo vaikiuko, nors kartais taip gailiuosi, kad senelių nėra pašonėje.

Auginti vaiko tikrai nepalikciau seneliams, o per atostogas palikti nematau nieko blogo.

Aš taip pat esu prieš, bet į darželį metukų leisti irgi nesinori. Kadangi su vyru dar studijuojame ir abu neakyvaizdiniuose skyriuose, reikia nemažai pinigėlių, kad galėtume samdyti auklę, o pašonėje gyvena anyta, todėl manau noriu ar nenoriu teks po metų grįžt į darbą ir mažumėlį palikt anytai, o dviejų arba dviejų su puse pradėsim leist į darželį Nors kartais atrodo, kad anyta per daug jį prižiūrės, rengs šiltai ir pan. neišeis į lauką tada, kada vesčiau aš, nes nuo mažumės grudinu ir tempiu bet kokiu oru Bet ką daryti, juk gyventi reikia, o ir anytai būtų labai nepatogu jei samdytume auklę, kai ji pensijoje ir laisvai gali pabūt

Mano sesuo paliko savo vaiką auginti mamai. Išėjo ir paliko. Visiškai nesirodo. Močiutė jam tapo kaip mama, kartais netgi mama ir vadina. Liūdna, kad sesuo būtent taip pasielgė, bet džiaugiuosi, jog mama pasiryžo jį užauginti. Nors vaikas tikrai kitoks. Jaučiasi, kad auga su seneliais.
Dabar mamą įkalbinėju kreiptis dėl globos, bet ji vis bijo žmonių reakcijos ir niekur nesikreipia. O tie pinigėliai taip padėtų.

na atostogoms pas senelius palikti, jeigu dar kaime kur gyvena - ne tai kad nieko blogo, visai gerai, ypac, jeigu tevai, be atostogu varom, bet nemanau kad tai galima pavadinti - "augina seneliai", atostogoms - galima pasakyti nuvazuoti i svecius pas senelius.

o del auginimo, tikraja to zodzio prasme, kad gyventu pas juos, o tevai kitur - tai ne, grieztai ne, niekada, jokiom aplinkybem nepateisinu, na nebent abu tevai mire, tada jau nera kur detis vaikui zinoma.

Kas del auginimo tai priklauso nuo aplinkybių: jei savo malonumui tai nepalikciau auginti, bet kai reikia eiti i darbą tai jau geriau mociutei.Pirma auginau pati,o maziukas nuo dvieju menesiu saugomas mociutes

Mano panelės dabar abi kaime, pas močiutes ir promočiutę, bet tik todėl, kad pas mus remontas... Ir tai mažąją dulkėse dvi savaites skandinau, tik nuo sekmadienio ji kaime. Bet čia kas kita... AUGINTI močiutei NIEKADA nepalikčiau, nu nebent kokia nelaimė (3xtfu). Aš irgi kartais gailiuosi, kad močiutės nėra pašonėj, bet tik tiek - mūsų vaikai, mūsų vargai, jau geriau nuo 1,4metų į lopšį leisiu, bet pas močiutę TIKRAI nevešiu, tėvai PATYS turi auginti savo vaikus

Atsakiau "niekada nepalikčiau" , bet niekada nesakyk niekada . Jei atsitiktų kas nors , dėl ko negalėčiau tuo metu auginti , tai turbūt augintų močiutės . Bet kol kas stengiuosi apsieiti be močiučių , nes manau , kad vaikus turi auginti tėvai

Teko porą metų padirbėti Vilniuje, iš namų išvažiuodavau po šešių, grįždavau apie 20 val. Nori nenori teko mergaitę atiduoti seneliams auginti. Ji pas juos gyveno, į darželį vaikščiojo, aš tik savaitgaliais pasiimdavau. Bandydavau nulėkti kartais vakare, bet paskui mama uždraudė - sakė, kai pasirodai ir išvažiuoji, tai dar blogiau būna, geriau nesirodyk per savaitę Tai va.... ir augino....

Niekada nesakyk NIEKADA

Milabros situacija man labai jau artima. mano mžylę užaugino mano mama( ir labai esu jai dėkinga). Kadangi aš studijavau(dieniniam), tai dukrytė pas močiutę ir į darželį ėjo, o aš atitrūkus nuo paskaitų vis lakstydavau pas ją. Beje, vasaras praleisdavau uždarbiaudama užsienyje(tas laikotarpis man sunkiausias). Dabar mes jau kartu, mokslai baigti ir tikrai nesutinku su nuomone, kad vaikai pas močiutes auga "kitokie". Na, galbūt, tik geresni

Nelabai supratau zodzio auginti reiksmes. Ka tai reiskia siuo atveju? Palikti vaika visam laikui, o paciai atvaziuoti akrtais i svecius ar vaika pas save i svecius pasikviesti? Ar laikinai, menesiui-dviem palikti?

Menesiui-dviem galeciau, visam laikui negaleciau. Toks ir atsakymas.

Tiesa, as vaikysteje nemazai laiko praleisdavau pas senelius kaime. Visas vasaros atostogas, o kai buvau ikimokyklinuke ir dar ilgesni laika. Ir galiu pasakyti, kad ten buvau maziua traumuojama, nei namuose, kur vykdavo nuolatines pjautynes tarp tevu. Uzaugau komleksuota, bet ne del to, kad augau pas senelius nemazai laiko.

Gera tema
Gan daznai apie tai susimastau po to, kai suzinojau, kad mano vyro bendradarbes sunus auga pas jos mama, o dukra augina pati...
Na, tarp vaiku keletos metu skirtumas, ir ju tevai skirtingi, o mama gyvena tam paciam mieste, tik kitam rajone. Matosi jie tik kartais- na, kaip ir i "svecius" uzeina. Nesigilinau kiek laiko tai tesiasi, bet kaip suprantu nuo antros santuokos pradzios... vadinasi , apie 12-13 metu... Nu nezinau nezinau, kazkaip neisiena man pateisinti tokio gyvenimo jokiais argumentais (juolab, kad ir finansiskai jie visai normaliai gyvena ) Ka jus manot?

Manau, kad kuriam laikui teks palikti vaika savo tevams, nes su laiku planuoju isitvirtint kitoj saly, bet tikrai ne ilgam laikui. Vaiko vieta su tevais.

as esu pries kai vaikai auga pas senelius. atostogoms-taip, savaitgaliui pasisveciuoti pas senelius-taip, bet jokiu budu nepritariu kai vaikui namais tampa seneliu namai. vaikas turi augti su tevais

Mano sunus labai prisirises prie mano tevu,tai jis turbut visa vasara ten isbutu jei as nepaskambinciau,nesugraudinciau,kaip mes jo pasiilgom,kaip sesyte jo ilgisi Tai jis man siandien sako,vasara-atostogu metas,tai ir reikia atostogauti pas senelius kaime,jiems padeti,o per mokslo metus ,tai tik namie sedet
Na visiskai tevams patikeciau savo vaikus ,jei tektu kur nors ilgesniam laikui isvykt,bet tik savo tevams,o ne uosviams,nes mano mama pedagoge,gal todel moka su vaikais uzsiimt,juos suprast,ir vaikai labai myli ja.O uosviai bijo,kad kas nenutiktu,tai ir laksto mazajai ispaskos,bet cia jau kita tema.
Bet siaip manau,savo atzalas reikia augint patiems!!!

As nematau nieko blogo, jei vaikas praleidzia atostogas pas senelius, jei seneliai pagloboja anukelius, kol tevai dirba. Kartasi buna gi gyvenime situaciju, kai tikrai reikia vaika ilgam palikti seneliams. Stai mano kaimyne issiskyre, vyras alimentu nemoka, pati be darbo, tai paliko savo dukryte tevams ir isleke i Anglija pinigeliu kalti. Nemanau, kad tokiais galima butu smerkti zmogu. Taciau jei tevai abu ar vienas is ju gali auginti savo vaikus, bet vis tiek atiduoda visiskon seneliu globon, tai, manau, nera gerai. Tada geriau negimdyti, jei nenori auginti.

Aš kol kas stengiuosi net savaitgaliams nevežti , ypač pas anytą ... Nes net kai mes būnam , išgirstam " pas mus gali daryti ką nori"...nu ačiū už tooookią pagalbą . Aš pati būdavau visą vasarą pas močiutę , bet ten būdavo draudimų , neleisdavo "eiti laukais" . Ir teisingai darė

pasikartosiu, negali buti tokios priezasties del kurios galeciau palikti savo vaika auginti seneliams. Visi tie - man reikia isitvirtinti, uzsidirbti - tai ne pasiteisinimai, vaiko negalima palikti kad ir metams, nezinau kaip galima gyventi ir pvz. metus laiko ar kelis menesius nematyti vaiko visai As nesmerkiu tu kurios taip daro, bet pati negaleciau, NIEKADA.


Indrealex - butent todel ir as taip pat darau, ilgiausiai esu palikusi seneliams dviem dienom, po kuriu susikalbet su ja negalejau visa sekancia savaite, jeigu vaziuojam tai tik kartu ir kontrolioju kiekviena zingsni, bet cia jau kita kalba ir priezastys su tema nesusijusios

Na mane užaugino seneliai nuo 2 mėnesių, mama tipo mokėsi ir neturėjo kur manęs dėti, kažkur po 1.5 metų vėl skambina ir sako, kad nebeturi kur brolio (neseniai buvo pasigimdžiusi) dėti. Mano seneliai labai supyko ir pasakė rinktis šmutkes ir važiuoti namo. Mano mamą parsivežė ir ji gal kokius 2 metus pas mus gyveno. Vėlau gavo butą ir išsikraustė kartu su mano broliu, o manęs nepasiėmė . O jie gyveno visai šalia. Kaip močiutė sako tai net kalbos nebuvo, kad mane pasiimti, tipo per daug buvau panaši į savo tėvą, todėl manęs nelabai ir mylėjo. Taip ir toliau gyvenau pas senelius, brolis pas mamą. Situacija kažkiek pasikeitė kai mirė brolis, tada pasirodo prisiminė kad ir dukrą turi. Nors dabar jau ta nuoskauda praėjo, bet vistiek tokio bendravimo kaip turėtų būti nėra. Nors kai gimė mano lialius tai labai jau norėtų vis jį pamatyti (dabar aš kitam mieste gyvenu) aplanko dažnai. Vis kalba kai paaugs pasiims kokiai savaitei padaboti ir t.t. Gal kai norėsim su vyru kur išlėkti gal ir paliksiu, bet šiaip tai nelabai norėčiau savo vaikui tokios dalios kaip mano, nors senelius aš labai mylėjau ir myliu, bet mamos kažkaip trūko.

Mano vyro brolis uzaugo su seneliais.Uosviene isvaziavo i Kauna ir paliko kaime.O kai gavo buta ir kviete apsigyventi pas juos ,tai jis jau pats nenorejo.Pasekme: bendrauja dabar tai kaip su giminaite,o ne kaip su motina...

Vobla gerai pasakyta, taip tie atvejai nesiskaito, esant kuriems negali rinktis: sunki liga, kuomet fiziskai negali vaiku rupintis, ar mirtis, kuomet yra tik viena iseitis vaikui- arba vaiku namai arba seneliai, tada ner kalbos, zinoma seneliai. VISOS KITOS PRIEZASTYS NERA PATEISINAMOS.

Skaitau, ir galvoju, kad dabar visos mane pasmerksit Si tema man pastaruoju metu labai aktuali, ir labai sunki, nes greitai dukryte paliksiu seneliams, 9 menesiams. Zinoma, per ta laika kelis kartus atvaziuosiu pasimatyt, bet vis tiek. Tai bus jos augimo laikas be mamos...gerai, kad nors tetis liks...
Priezastis, del kurios isvaziuoju, anot daugumos jusu, nepateisinama. Mokslai. Tokie, kokiu cia Lietuvoje nera. Na, nesvarbu, nenoriu plestis ir daug aiskinti. Tik norejau pasakyt, kad nepaprastai sunku buvo padaryt ta sprendima, nepaisant to, kad mano dukrele smagiai bendrauja su visais, nera "mamyciukas", dievina senelius ir pan.

As tai triguba pozicija pasakysiu:

1. Sunki liga, mirtis - cia vienareiksmiai "UZ". Aciu Dievui, jeigu seneliai gali pasirupinti vaiku. Mano atveju, tevas negalejo manimi pasirupinti (tada gerdavo), is seneliu gyva buvo tik mociute. Kuri ir augino mane nuo 11 men iki 3 metu., o paskui - vasaromis. Mama gyvena iki siol, nors jai prognozavo tik 3-5 metus. Mociute labai mylejau.
2. Mano gyvenimas. As tikiu, kad Lietuva - galimybiu krastas, kad siandien galima rasti "rinkos nisa", is kurios sugebeciau islaikyti savo seima, jei likimas verstu tapti maitintoja. Todel, blogiausiu atveju, seneliai ziuretu vaikus darbo metu. Gal but, sugebeciau uzdirbti, budama namuose - tada pakaktu tokios pagalbos, kaip dabar.
3. Yra ivairiu atveju. Musu kaimyne pvz., neissilavinusi, kitataute mergaite. Pastojo, istekejo, butas - anytos + apie 10000 litu skola. Jai vienintele galimybe issimoketi ta skola - metai juodo darbo uzsienyje (kodel vyras nevaziavo, as nezinau). Lietuvoje jinai niekada negautu tokios sumos
Todel pries vertinant, svarbu zinoti motyvus.

Miau

Kategoriska siuo klausimu negaliu buti. Svao vaikiuko kolkas nesu palikusi pas senelius, nebuvo reikalo. Bet mano mama atvaziuoja pas mane kas antra savaite "dirbti aukle" t.y. buna nuo pirmadienio iki penktadienio, priziuri vaika kol as darbe o paskui namucio vaziuoja. O kad reiketu isvezti ir palikti, kol kas neisivaizduoju.

Kaip nuostabiausią vaikystės prisiminimą nešiojuosi vasaras, praleistas pas močiutę: galimybę susitikti pusbrolius ir pusseseres, nevaržomą laisvę dideliame sode, atradimo akimirkas palėpėje (mamos pažymių knygelė, išleistuvių suknelė, studijų rankinukas, pirmieji papuošalai ir t.t.), "lovinius" blynus vos nubudus, vakarais sekamas pasakas ir dainuojamas lopšines, močiutės ir anūkų ekskursiją į Rygos zoologijos sodą ir daugybę puikių atmintyje išlikusių "kadrų". Tad nesistengsiu saviškei varžyti laisvės ir atimti tuos malonumus, kurių, deja, jai teks mažiau, nes mano mama gyvena daugiabutyje... Tačiau nenorėčiau, kad močiutė nuolatos augintų ją. Turėjau pakankamai laiko išsilakstyti su bernais, pagyventi studentiškai, daryti įvairiausius "atradimus" darbe, paklajoti po pasaulį, tad dabar manau, kad vaikų auginimas - tėvų ir tik tėvų reikalas.

viena yra kai vaikai kartais paatostogauja pas senelius ir visai kas kita kai vaikai ten gyvena pastoviai.... vaikus privalo auginti tevai o ne seneliai

Labai jau kategoriškos nuomonės čia išsakomos. Pateisinu - nepateisinu. Ir kodėl nemaža dalis žmonių linkę kištis į kitų reikalus, nesvarbu, kad patys po to ir kenčia nuo tokių pat besikišančių. Jei pastojo neturėdama sąlygų vaiką auginti - iš karto dešimtys aiškinančių, kad jei jau esi vaisinga, tai turi būti ir atsakinga. Jei jau užsitaisei vaiką, tai tu jau nesvarbi niekam, dabar svarbiausia vaikas ir jo interesai. Pagimdo - tada būtinai kas nors atsiras, kas pasakys 'ir ką tu galvojai vaikų įsitaisydama, neturi kaip jų auginti'. Jei atiduos vaiką tiems, kas turi sąlygas i rnorą jį auginti - būtinai atsiras kita grupė, kuriems reiks tai apkalbėti. Va kokia mama gegutė, numetė vaiką ir nesirodo.
Tokių visuomenės nuomonės formuotojų dėka ir būna žmonės nelaimingi. Nes jei gimė vaikas šeimai ar vienišai moteriai, kurie neturi noro ar sąlygų to vaiko auginti, tai kodėl reikia visokiais 'privalo' versti taip elgtis. Čia kas, vaikas yra tėvams bausmė už neatsakingumą? Na, kai baudžia tuos neatsakingus tėvus, tai dar galiu suprasti. Bet už ką tuos vaikus baudžia? Manot lengva vaikui augti tokioje šeimoje. O ar lengva augti kitur (pas senelius, tetas, įtėvius). Juk būtinai atsiras kas nors, kuriam niežti liežuvis parypuoti, oi koks tu nelaimingas, tėvelių neturi ar nematai. Žmonės priėmė sprendimą, auga vaikas normaliuose namuose (senelių, tetų, dedžių ar iš viso svetimų žmonių), žino, kad kažkur yra moteris ir vyras, kurių dėka jis išvydo šį pasaulį, dabar gyvena jame ir yra dėkingas už gyvenimą. Na, kas čia blogo? Įdomu, ar kada taip bus mūsų Lietuvėlėje?

Pas savo tevus jau buvom palike Moliugeli,bet tik porai dienu.Anyta irgi prasosi,bet kazkaip vis pavyksta isissukti.Va ir siandien skambino ir prase,kad kita savaite atvestume mazyle.Zinau,kad priziuretu ir lepintu,bet kazkaip nepasitikiu ir viskas(norsa sutariam labai gerai).Gal kai bus didesne bus lengviau(Moliugeliui dar tik 9.5men ).Esu kategoriskai pries mociuciu auklejima .

"Labai jau kategoriškos nuomonės čia išsakomos. Pateisinu - nepateisinu."

Perskaicius tavo posta, nepasakyciau, kad tavo nuomone ne kategoriska.

"Jei pastojo neturėdama sąlygų vaiką auginti - iš karto dešimtys aiškinančių, kad jei jau esi vaisinga, tai turi būti ir atsakinga."

Taip, kiekvienas mes gyvenime turime atsakyti uz savo veiksmus, t.y. buti atsakingais. Darbe uzimame atsakingas pareigas ir jeigu kas negero ivyksta del musu kaltes, turime uz tai atsakyti. Jei apsivogei ar nuzudei zmogu, taip pat turi atsakyti - atsedi tau skirtus metelius kalejme ( arba Dievulis atseikes ). Taigi, jei pagimdai vaikiukia, tu taip pat esi uz ji atsakinga. Tikrai nesuprantu kaip tau net toks klausimas iskilti galejo.

"Jei jau užsitaisei vaiką, tai tu jau nesvarbi niekam, dabar svarbiausia vaikas ir jo interesai. "

Niekas ir nesako, kad motina nebesvarbi, taciau kai gimsta vaikas reikia ziureti ne vien tik savo interesu. Zinai kaip vadinami zmones ziurintys vien tik savo interesu? Nepakenciu tokiu zmoniu, kurie gyvena tik del saves..

"Pagimdo - tada būtinai kas nors atsiras, kas pasakys 'ir ką tu galvojai vaikų įsitaisydama, neturi kaip jų auginti'."

Taip visokiu zmoniu yra, gali taip pasakyti...Bet zinai kaip gyvenime buna..cia turi..cia neturi ( ir atvirksciai ). Viena ka galiu pasakyti..gimus vaikui reikia dvigubai daugiau pasistengti (juk pati tai isgyveni tose "netinkamose vaikui augti salygose"..vadinasi tereikia truputelio daugiau, kad galetumete isgyventi dviese)

"Jei atiduos vaiką tiems, kas turi sąlygas i rnorą jį auginti - būtinai atsiras kita grupė, kuriems reiks tai apkalbėti. Va kokia mama gegutė, numetė vaiką ir nesirodo. "

Taip snekes ir as kartu. Kaip kitaip galima pavadinti tokia motina, jei ne gegute? Sioje situacijoje pasakysiu: lengviausia primesti ta atsakomybe kitam...ir gyvent be rupesciu kaip laisvam pauksciui...Taip, gal pas tetule geresnes salygos...bet is dangaus jai tai neiskrito...matyt tetule kazka dirbo, dare vardan to, kad turetu tas geresnes salygas. O tetule, kad ir koki grazu nama turetu, kad ir kaip graziai ta vaikiuka aprengtu, motinos vis tiek neatstos.

"Tokių visuomenės nuomonės formuotojų dėka ir būna žmonės nelaimingi."

Tie kurie turi siek tiek sazines ar kaip cia tai pavadinti..gal ir jauciasi truputeli "ne kaip", bet yra ir tokiu, kurie nemato reikalo del to grauztis.

"Nes jei gimė vaikas šeimai ar vienišai moteriai, kurie neturi noro ar sąlygų to vaiko auginti, tai kodėl reikia visokiais 'privalo' versti taip elgtis."

Ziauriai skamba:"neturi noro", "privalo". "versti". Sie zodziai man ne kaip nesirisa su motinyste..su zodziu "mama". Aij gal as patylesiu..

"Čia kas, vaikas yra tėvams bausmė už neatsakingumą?"

As visuomet maniau, kad vaikas yra dievo dovnana, dziaugsmas, didziausias mano turtas..Nu, bet atsiprasau tikrai ne bausme. Kaip man gaila tokiu zmoniu..

"Na, kai baudžia tuos neatsakingus tėvus, tai dar galiu suprasti. Bet už ką tuos vaikus baudžia?"

Vaikui augti su tevais yra bausme? Na suprantu kai vaikai auga asocialiose seimose, bet mes kalbam apie normalias seimas, moteris.

"Juk būtinai atsiras kas nors, kuriam niežti liežuvis parypuoti, oi koks tu nelaimingas, tėvelių neturi ar nematai. "

O kuris vaikas yra labai laimingas augdamas toli nuo tevu? Dar ir dabar pamenu kaip man trukdavo mamos kai paguldydavo i ligonine ar kai pasilikdavau pas senelius keliom savaitelem kaime..

"Žmonės priėmė sprendimą, auga vaikas normaliuose namuose (senelių, tetų, dedžių ar iš viso svetimų žmonių), žino, kad kažkur yra moteris ir vyras, kurių dėka jis išvydo šį pasaulį, dabar gyvena jame ir yra dėkingas už gyvenimą."

Nu man butu del to ne "silciau". Ar tu butum tiek pat laiminga turedama mylimaji salia saves ir zinodama, kad jis kazkur bastosi po pasauli..na, kazkur yra zmogus, kuri tu myli, bet toli toli nuo taves..

"Įdomu, ar kada taip bus mūsų Lietuvėlėje?"

Duok Dieve, kad nebutu...

Čia ir neklausiama , kokios pasekmės , kai užaugina močiutės ...Klausia , ar paliktumėt savo vaiką auginti močiutei... . O pasekmės kiekvienu atveju skirtingos Buvau palikusi vienai nakčiai pas savo mamą , bet buvo atvykusi ir mano anyta kartu , tai grįžtant tik ir girdėjau , kaip ji puikiai tvarkėsi , tarsi mano mama būtų buvusi nematoma , ir koks vaikas buvo geras , kol negrįžo tėvai ... Stengsiuosi daugiau nepalikinėti

Cia aptarinejama, kaip buna, kai mociute augina anuka. Pavadinimas!

Praktiskai Vobla mane ka tik apkaltino, kad as traumuota ir myzu i lova... Ir paviesink tu man toki dalyka! As jai gal kaip draugei pasiguodziau, ot dushi, dezodoranta matracui kvepint prasiau parekomenduot, o ji va stai taip, internete ant viso svieto paskelbe...

Nugi tu Vobla Vobla, kur tavo sazine!

Jo, tikras reikalas, mociute mociutei nelygu... Vat palikau as anuoleli savo mamai ir isejau ramia sirdim (nu jis pas mane is tu ekstremalu, kurie su niekuo niekur nebijo pasilikt, nesvarbu, pazistamas zmogus ar ne... Isbandyta ne karta, iv. aplinkybem. ) Grizus po penkiu valandu radau vaika ant pamisimo ribos, praklykusi 3 val is eiles... Pirmi vaiko zodziai buvo "mama, einam is cia... " Po to menesi vaikas grieztai atsisakinejo vaziuoti pas baba, o jei ir uzsukdavom, tai visa laika prabudavo isikabines man i kelnes, kaip kazkoks meme... Mama irgi buvo "transe". Nuo to laiko ji NIEKADA jokiom salygom nebesutiko pasilikti su juo viena. Net, kai iseinu i parduotuve nupirkt jai maisto turiu vestis vaika kartu... Kai nuvezu pas anyta - vaiko nematau savaitem. Jei yra mociute - mamos ir nereikia... Buvau palikus 3 dienom - 0 emociju, kai atvaziavau, atbego, apkabijo ir vel pas mociute nuleke... Galima sakyt meile is pirmo zvilgsnio pas juos... Jei susiklostytu tokia situacija, kad del kazkokiu tai priezasciu tureciau palikt savo vaika ilgesniam laikui - gulciau anytai po kojom, kad tik ji sutiktu ji paaugint, tiesiog motiniska sirdim jauciu, kad vaikui pas ja butu tikrai gerai...