QUOTE(muminukas @ 2013 01 07, 17:07)
kartais žmogus, dažniausiai sunkiu laikotarpiu, neturi laiko tų tiesų ieškoti grožinėj literatūroj, tada padeda saviugdos knygos.
kadangi aš pradėjau apie jas, tas saviugdos, tai pratęsiu. Nors, pasikartosiu , rašiau apie konkrečią knygą, kuri parašyta kaip romanas, beje, labai panašiu stiliumi kaip ir 40 meilės taisyklių. Konkrečiu, mano atveju, nebuvau jokioje sunkioje situacijoje, bet gal kažkiek buvau užmigusi ant laurų. Pagyros mokykloje, kad klasėje vaiko turtingiausias žodynas, kad turi nuovoką, supratimą ženkliai didesnį nei kiti, tai , kad jau moka savarankiškai skaityti kažkaip nuvedė į minimumą įprotį kartu , garsiai skaityti knygas. Be abejo, aš kaip ir visos mamos žinojau ir žinau, kad vaikams reikia skaityti. (Nors, remiantis statistiniais tyrimais, tarp žino ir daro- yra didelis atotrūkis, pernelyg didelis ). O ši knygelė lyg vėl atvėrė akis, tą skaitymo, buvimo kartu svarbą.
Lyg Gorkis sakė, kad kam jam universitetai, kai gyvenimas pats geriausias universitetas, na bet gal ne visai taip, bent jau mano nuomone Kam trankyti galvą į sieną, įgaunant gyvenimo išmintį per savo patirtį, kai perskaičius knygas, galima peršokti daugybę pakopų. Nežinau, gal kritikuojamos kažkokios labai manipuliacinės saviugdos knygos, tokių nesu skaičiusi, nėr tokios po ranka pakliuvusios.
Mėgstu išsirašyti patikusias citatas, tai kuom blogos šios: laimė ne gauti- o būti. Laimingas gyvenimas- tai laimingų prisiminimų grandinė. Ne žygdarbis pranokti kitus, tikras pasiekimas- pranokti vakarykštį save. Banalu. Paprasta. Žinoma seniai. Taip, būtent, bet kasdien apie tai negalvoju, o kaip malonu kartais pasirūpinti savo vidiniu pasauliu.
Išsiplėtojau , o iš tikro buvo įdomi kitų skaitytojų reakcija. Pasijaučiau kaip Bridžita Džouns, kai jos saviugdos knygų lentyną aptiko Darsis
****
Peikiamos buvo knygos, skatinančios mesti rūkymą. Neskaičiau, neaktualu. Bet jei nors vienam padėjo, tinginiui, neturinčiam savo galvos- ar tai svarbu, juk visiems nuo to tik geriau.