Sveikos, mielosios, gal man ka patarsite? O gal ka panasaus isgyvenate?

As kankinuosi jau apie 3 metus - skirtis ar nesiskirt? Nesunkiai apsispresciau, jei vyras gertu, mane zemintu, smurtautu. Bet taip nera. Viskas yra ganetinai neblogai, tik nera dvasinio artumo ir labai nedaug bendru interesu. Jis labai daug dirba (na, kaip pats sako, del seimos), po darbo grizta velai ir pavarges. Jo vienintelis noras - ziuret TV ir kad niekas nejudintu. O man noretusi po darbo (as irgi dirbu, na, ne taip sunkiai, kaip jis) kazka veikt kartu...

Na, ir apskritai, nesutampa interesai - man norisi keliauti, dometis dvasiniais dalykais, mokytis, o jam - ramios egzistencijos prie maisto ir TV. Norisi dvasinio bendrumo, giliu pokalbiu, diskusiju ivairiomis temomis, tarpusavio supratimo... o jam uztenka kasdieniu pokalbiu, pokalbiai apie auksciau isvardintus dalykus - beprasmiai. Ir kam issakyt savo jausmus, juk problemas reikia is kart sprest. Zodziu, as tokia humanitare, o jis - toks neemocionalus praktiskas zmogus. Na, o apie romantika ir jausmu reiskima nera ka ir kalbet.

Bet turiu pripazint, kad jis is tiesu stengiasi del seimos, daug dirba, mus aprupina. Turime dukra, kuri prie jo labai prisirisusi. Ka jaucia man? Kai paklausiu, sako - myliu, bet beveik to nematau. Na, jis toks yra - neemocionalus. Kartais man nusileidzia ir nuveikiame ka kartu, bet kazkaip be noro...

Skaudu, kad laika turiu leist su draugemis ar viena, ne su juo. Kartais atrodo, geriau jokios seimos, nei tokia. Gal kada man dar pasisektu rast sau artima zmogu? Is kitos puses, tai rizika, juk, kaip sakiau, viskas gan neblogai. Dar dukros gaila (nors si klausima ispresciau saziningai - savaite jis ziuri, kita - as, bet vis vien tai didele trauma, jai tik neseniai 3 metai sukako). Gasdina ir materialiniai sunkumai. Vyro pakeist tikrai nesitikiu, bet nezinau, ar man pavyks prie to prisitaikyt - juk taikausi jau 3 metus, nuo santuokos pradzios.

Del savo jausmu as siuo metu nesu tikra. Gal jau jo nemyliu, bet aisku esu prisirisus ir norisi normalios seimos, kaip visoms. Bet ar yra sansu?

Labai aciu uz patarimus
Noretusi ir psichologes komentaro, ar yra musu santykiu perspektyvos

Pastebejimas del vaiko- nesivadovauk iliuzijom kad vaika ,,pasidalintumet"- viestiek ji tures tik vienas is jusu. Vaikas negali buti metomas tai i viena seima, tai i kita. Jam reikia tureti ne tik mama ir teti, bet ir namus, nes tai erdve kurioje jis jauciasi saugus. Gyvendamas dviejose vietose iskart, jis is tiesu negyventu nei vienoj.

O del pacio sprendimo, matau kad negali priimti sprendimo nes bijai suklysti. Bet visi sprendimai turi savo rizika, o jei mes visko bijotumem, sedetumem namuose apsikloje galva antklode. Vistiek nenugyvensi gyvenimo kaip pliusinis meskiukas, visai nepatyrusi skausmo. Linkiu susigaudyti savo jausmuose

P.S. kai maniskis pries metus labai sunkiai dirbo prie vieno projekto, jis irgi nebudavo labai gyvybingas vakarais. Ar tavo vyras visada buvo toks?

Na, vyras anksciau buvo maziau nusikankines, nes maziau turejo darbo. Dabar jo turi daug, o perspektyvoje bus dar blogiau

O del vaiko - na, pati suprantu, bet bijau, kad jei nuspresciau skirtis ir pasilikti vaika, vyras tikrai priesinsis kaip sugebes, nebent tai butu toks variantas - padalinti O vyro galimybes pasilikt vaika manyciau nemazos, nes jo geresne materialine padetis, be to, yra zmoniu, kurie uz ji paliudytu ir paliudytu pries mane. Taigi, tiesiog manau, tai butu mazesne blogybe, nei visai vaika prarast. Be to, manau imanoma, nors ir sunku, taip sukurt vaikui aplinka, kad jam tos permainos nebutu tokios baisios. Ir bendrai, toks sprendimas man atrodo gan saziningas - juk mergaite turi teise vienodai matyti ir mama, ir tete, jai abu svarbus. Juk kaip tetis vyras tikrai geras, tikrai nesazininga, kad ja matytu tik savaitgaliais.

O savo jausmuose tikrai nesusigaudau, o rizikuoti bijau Todel ir prasau pagalbos.

As pati didziaja savo vaikelio gyvenimo dali rupinuosi juo viena. Po darbo pasiimt is aukles 17 val. skubu as, i lauka su juo dazniausiai einu as, valgyti darau jam irgi as. Jo tevelis ji labai myli, kol negyveno kartu su mumis, lankydavo beveik kas diena, bet......
Tavo vyras irgi sakai labai ilgai dirba, po darbo nieko nenori, guli lovoje nejudedamas. Tu sakyk pati ar isivcaizduoji, kad jis sugebetu ir galetu rupintis savo vaiku visa savaite, ar rastu laiko jai? Ar tai nebutu kokia mama, senele ar namu darkytoja?
O jei sugebetu anksciau del jos gryzt is darbo, skirti laiko jos pramogoms, tai kodel jis negali to padaryti dabar?

Saulutele o gal tau tiesiog reikia poilsio?

perskaiciau viska, bet kazkaip nesupratau, o ka pats vyras mano apie situacija namie, ar jus galit normaliai pasisneketi apie seima, nes jeigu jis toks toks yra, tai juk ir anksciau buvo, reiskia buvo kazkas uz ka ji pamilai ir vertinai, apie kazka snekejotes ir abiem buvo buvo gerai, o gal ne?

O kas pasikeistu, jei jus issiskirtumete? Atsilaisvintu vieta prie televizoriaus? sakai, kad tau sunku, kad turi leisti laika be jo... vadinasi, noretum... Sumastyk plana, kaip pavergti jo demesi - visu pasaulio pinigu jis juk vis tiek neuzdirbs...

Gitulia - na, as negaliu pasakyt, kad vyras po darbo tik guli lovoj ir nieko neveikia... Dukrai jo demesio gal ir uztenka, bet laisvalaikis leidziamas pasyviai

O po skyrybu pasikeistu nebent tas, kad as su laisva sazine galeciau pradeti kurt nauja gyvenima, na, ieskotis naujo vyro. Budama santuokoj to negaliu sau leist, man tai kazkaip nepadoru. Bet is tiesu - bent jau is pradziu demesio sau as patirciau zymiai maziau - juk is vis niekas nerodytu

Buna ir pas mus momentu, kai randam apie ka pasisneket ir ka nuveikt- tada net pradeda atrodyti, kad viskas bus gerai. Bet jie buna gan trumpi. Na, bus matyti, kaip ten bus.

Iva, klausi, ka pats vyras mano. Na, jis jokios problemos nemato - jam viskas OK. Juk nesipykstam, o tai kad jis nuolat pavarges - jis gi dirba del seimos. Tai si problema tik mano. Beje, jei ja eilini karta isdestau - nusileidzia, nusiveda mane ir dukra kur nors. Gal is ties mes jam rupim?

Na, ir aciu jums visoms uz nuosirdzius patarimus.

O tu nelauk, paimk iniciatyvą į savo rankas-kaip savaitgalis, taip važiuokit kur nors, visa šeima

sita situacija vadinasi "nepazista boba vargo" galima rasti daugybe kompromisu, galu gale aktyviai poilsiauti ir be vyro, su draugemis, brangiausiaji prigriebiant tik tada, kai jam nuotaika atsiras.

o kitas? Ziurek, kad nuo vilko begdama ant meskos neuzsirautum. Idealiu vyru nebuna, bet jei taviskis negeria, nesmurtauja, dirba ir uzdirba, turi visai nebloga varianta. O prie trukumu gali ir prisitaikyti.

Na, as ir manau, kad tiesiog leisk daugiau laiko su draugemis, kitais zmonem..Ar butina visur varinet uz rankuciu-niekada nerasi tokio zmogaus su kuriuo visi pomegiai sutaptu simtu proc..

Galima pabandyt kaip nors idomiau pateikt kokia savaitgalio ideja, nepastebimai ipirst, sudomint..
Maniskis irgi yra labai toks konservatyvus, nemegsta naujoviu, bet as jam lyg netycia papasakoju, sudominu, atkreipiu demesi, kuo daugiau stengiuosi visko pripasakot..Paskui jis ziurek nugirsta ka is bendradarbiu ir pats pasiulo, nors buna pamirses, kad jau seniai as jam buvau siulius ta pati

Saulutele . Matai - nera taip blogai kaip atrodo, jegu yra apie kalbetis ir gerai kartu. As tavo vietoj kelciau veja, aiskinciau situacija pastoviai vyriui, patoviai sakyciau kur matau problema ir ka su ja noreciau daryt, kad ir jeigu daug dirba del seimos, kad seimai reikia ne lisno lito, o demesio, kad jo nematom, kad man ir vaikui reikia to ir ano, galima susitarti ir tarkim sestadieni ar sekmadieni kazka veikt, kazkur vaziuoti ar net nezinau kad nors viena diena per savaite btu taip kaip nori tu, o tarkim kita laisva- kaip jis ir t.t. Manau jeigu yra du suauge protingi zmones - jeigu jie to nori, gali surasti kompromisa.

P.S. seimoje nera tik mano ar tik jo problemu- yra bendros seimos problemos tik jis gali to nematyti, arba nenoreti, bet greiciausiai tikrai nematyti, ka noret is vyru jiems tik aiskink ir aiskink

Saulytele,

o mane tai tokia nuojauta drasko, kad Jumei ten kelintu tai metu krize... o tai reiskia - PRAEIS. neskubek.

Saulytele, neskubek skirtis, tavo atvejis ne toks tragiskas kaip tau paciai galbut atrodo. Issikirt suspesi visada. Daugiau kalbekites. Kai jis grizes is darbo telika ziures, tu kaip lapute prie jo prisesk, pasiikm kokio masazinio aliejuko, padaryk jam pedu masaza, ir pasakok ko is jo noretum. Bet kalbek ne priekaistu forma, o sakyk, pvz, kad jis butu labai geras vyras it tevas, jei savaitgali jus nusiveztu pvz prie juros, i parka, i kavine, i juru muzieju, i zoo, jei visa siema dviraciais pasivazinetumet ar kas panasaus. Buk svelni, gudri ir nezirs, kad jis kazko nedaro, kazka daro netaip(vyrai i tai labai neigiamai reaguoja, jie jauciasi sumenkinti, netikeliai ir reakcija buna:tai tada is vis nieko nedarysiu)
Jei nepavyks, rasyk, ka nors sumastysim:)

as pritariu smurkai. manau, ji norejo pasakyti, kad turi gera vyra, tik nelabai moki juo dziaugtis zinai, yra posakis: kai nieko nebegali pakeisti, keisk poziuri!
siulau susirasti veiklos. gal kokie kursai pvz. italu k. ar pan. pabandyk uzsikrauti didesni kruvi. as tau patariu, kadangi pati planuoju tai daryti kai tik baigsis vasara, nes pradejau nebesuprasti vyro (jo ilgo ir sunkaus darbo ir pan.). taip pat pastebiu, kad ir jo poziuris i mane siek tiek suprastejo.
sekmes
p.s. issiskirt visada suspesi. tik pries tai padaryk viska, kas tik galetu priklausyti nuo taves, kad veliau sazine neuzgrauztu.

Na, del veiklos vertetu pagalvoti. Siaip dirbu net 2 darbuose, jos man neturetu trukti O issunktai kaip cintrina irgi nesinori buti.

Bet ateity galvoju truputi pasimokyti, tik dar nesugalvojau - kur ir ka

labai panasu ir mano seimoje kazkas panasaus. dariau daug ka, bandziau isimyleti ka nors, bet atsibodo vis tiek galvoji apie vyra, badziau verkti, prasyti, gasdinti ir pan. ir etc.suveike kai pasakiau kad noriu i koncerta(jo megstamiausia grupe, nors man siaip sau). aisku pasake kad eilini karta neturi laiko, bet nupirkau bilietus, o jie tikrai nebuvo pigus ir pasakiau arba eini su manimi arba eisiu su drauge, kuriai irgi patinka ta grupe(ji tai tikrai eis, juo labiau jei dovanosiu). ir kagi labai puikiai praleidome laika. ismokau gudrauti. bilietus nuperku ir net nesileidziu i derybas(aisku pries tai mazdaug paklausineju kad tikrai galetu ir jam nesutrukdyciau). tada pasakau ir kaip nori, jei ka galiu ir viena nueiti, bet kazkaip nenori vis dar isleisti. taigi siandien vel einam i kina. supratau viena dalyka kad yra vyru, kurie visai nemoka nieko planuoti, todel as sugalvoju, aisku ir tai kartais atsibosta, bet tai vis geriau, nei nieko.
ir dar vienakart labai rimtai pagalvojau, o jei palikciau, ka daryciau, na kuris is pazistamu vyru, kad ir draugiu, man tiktu, su kuriuo noreciau gyventi ar bent kad butu panasus. keista bet visi su trukumais ir pasirodo manajame patys maziausi ir man priimtiniausi. gal del to ir pasirinkau ji. taigi grizau ten nuo ko pradejau

Rodos, tu, ricija, padarei isties gera pazanga. Man vis dar atrodo sudetinga paciai kazka taisyti santykiuose, ar, kaip tu sakai, gudrauti. Vis dar iskyla klausimas - o kodel tik as viena turiu tai daryt? Kodel tik man rupi, o jam - nusispjauti? Kartais specialiai nesikalbu su juo, vis tikiuosi kad atsiprasys (aisku, jei jis kaltas) ir nenusileidziu. Deja, atsiprasymo niekad nesulaukiu, tenka anksciau ar veliau vel nusileist. Bet tai taip skausminga, kencia savigarba.
Apskritai, rodos nesu sutverta moteriskoms gudrybems, nes esu gana izeidi Nors protu suprantu, kad deretu elgtis, kaip tu ismokai Saunuole

Puiku, Ricija, tikrai su vyrais reik gudrauti, tiesiai sviesiai prie ju retai prieisi:)

Suprantu ir ta dirbanti vyra. Kadangi pazistu daug vyru, kurie taip ir supranta rupinimasi seima: daug dirbti, pirkti seimai maisto ir daiktu, taisyti buitine technika ir zmonos automobilius:)) Ir visai neblogos seimos iseina. Zinoma, be aistros...Ir staigmenu, kuriu truksta...

Gal vyro periode toks gyvenimo tarpsnis, kai ne maziau svarbu tampa ir karjera, ne tik seina.

Problemele ta, kad toks vyras nemato problemos. Negrazu taip sakyt:), bet musu visuomeneje uzauge vyrai daznai yra emociniai stuobriai - jie sureaguoja i savo moters poreikius tik tada, kai... pareikalauji skyrybu. Jie reaguoja ne i nuotaikas, o i faktus.

Asmenine patirtis:
turejau viena vyra, su kuriuo praleidau visa grazia jauneyste:), 8 metukus. Su juo mus siejo dvasinis rysys, galejom vienas kita suprast is puses zodzio. issiskyriau, nes tapo sunku... vienai uzdirbti pinigus. Poetas, sociologas... Dabar, kai jam 31 metai, pagaliau susirado darba...

Dabartinis mano vyras - panasus i aprasytaji. Skirtumas tas, kad i veikla as ji ijungiu nuolat - einam i svecius pas mano draugus, dalyvaujam renginiuose. Tada ir jis uzsidega, kokia nors staigmena suorganizuoja.

Vienintelis patarimas: PALAIKYK RYSIUS SU SAVO DRAUGEM IR DRAUGAIS - JU VISADA TAU REIKES KAIP VANDENS, TURESI TU VYRA AR NE:)

Ir nereiks saves gailet, kad lieki viena vakarais.

Ape, tu 100 procentu teisi sakydama, kad tokie vyrai nemato jokios problemos. Tas ir blogiausia, kad tai problema tik man

Rodos, tavo atvejis liudija apie tai, kad netgi su tokiais emociskai bukais vyrais galima rast nebloga kompromisa. Na, gaila, tik skiriasi emocinio bukumo laipsnis. As kazkodel linkusi manyti, kad mano vyrai ypatingai iklimpes.

Bliamba, kaip suprantu...
Reik tavo vyrui kazkokio sukretimo. nebutinai neigiamo.

Viena kart ir as (pries kokius 4 metus) buvau uzsisukus: darbas, darbas... Kol sudauziau lempa vienai prabangiai masinai ir... ta pat vakara nuvariau i naktini kluba ir sokau iki ryto su drauge:)))

Padaryk gal tu jam ta sukretima... Gal kur atostogaut issitempk. nors su vaikuciu paprastai atostogos buna aiskios, be dideliu sukretimu:) Pakeliaukit kur savaite, ekstremaliom salygom: kalnai, kalnu upes.
Gal atsigaus. T.y. atgaus amocini ne-bukuma.

Zinau, kad nesinori visalaik tau vienai rupintis jusu seimos gyvenimo nebukumais, bet kartais, kai pasiziuriu, moterys, oi, kaip zaidzia su vyrais

Mano vyras - ir kalnu upes? Atleisk, cia is fantastikos srities

Na, o del sukretimo... Na, pasiulymas ir vel neblogas, bet kazkaip ne man. Na, nemoku as manipuliuot, nors tu ka. Jei tas sukretimas pasitaikytu savaime - gal ir gerai, bet kazka pati kombinuot as tikrai nenoriu. Na, negrazu tai man kazkaip. Specialiai gi masinos nedauzysi. Reikia, kad tikrai kazkas ivyktu. ar kad tas gyvenimas labai uzknistu. O taip dar nera.

Jei cia butu kokia Cosmo zurnalo ideologe, turbut pasiulytu sukelt tavo vyrui... pavyda:)
Pernelyg saugu jau jam gyventi. Gal mano, kad, jei jo moteris su vaiku, tai niekur nepabegs

Mano ex-uosvis toks buvo: kai visi yra namuose, jis ramiai sau ziuri TV, nebendrauja net. kai ko nors nera, pvz., jo dukra miesto centre su draugem, jis pradeda bendraut su savo smona, klausinet, kada gris, kaip jai sekasi ir t.t.
Tai tokie zmones, kurie abejingi visiskai, jei 'viskas sudeliota i lentyneles"

Del pavydo, tai pastebiu, kad mano vyras vis truputi jaucias nesaugus, bet tai mums tik i nauda. Mat mano darbas nuolat su zmonem, su verslininkais, ir jis zino, kad, jei bus man nuobodu seimoj, galiu ir istrukt i laisve:)

Labai sena tema, bet vis tiek galvoju parašyti.
Mes su draugu irgi esam labai skirtingi. Tik pasikalbėti mums nebūna sunku ir tikrai esam vienas kitą daug kur perlaužę, pakeitę blogus, iš vaikystės ar tėvų perimtus įpročius.
Tačiau yra viena problema ta, kad maniškis visiškai niekuo nesidomi. Na ne, ne visiškai. Jis domisi kompu, kompo žaidimais ir filmais per kompa.
Taigi tokie būna vakarai - jis grįžta iš darbo (nesvarbu ar diena buvo sunki ar ne, bet jis vis tiek pasiskūs) ir klesteli prie savo brangiausio kompo. Joooookių kitų užsiėmimų.
Aišku, kitiems dalykams reikia ir pinigų, kuriuos mes dabar labai taupom. Bet jam ir šiaip neįdomu niekas.
Sako nėr gerai lyginti, bet va sesers vyras žiemą su snieglentėm duodasi, vasarą kaituoja jūroje, važinėja motociklu, domisi valgio gamyba, kokteilių gamyba ir dar bala žino kuo ir kiek.
Atrodo tiek daug yra galimybių gyvenime. Kartais reikia tik knygą paimti į rankas, jau vis šis tas naujo ir įdomaus. O čia - sėdi įlindęs į kompą ir nieko daugiau nemato. Net kai pasiūlau vakare kartu šuniuką pavedžiot, ima verkti kaip jam kojas skauda.
Aš kol kas tyliu ir laukiu, kada pati materialiai tvirtai ant kojų atsistosiu. Tada tai jau imsiuos permainų. Bus ir spektakliai, ir kelionės (mėgstu ir po Lietuvą važinėti ir vaikštinėt po nematytas vietas ir pati organizuoti keliones į užsienį ir būti sau už gidą, o draugas truputi pritingi), ir pasisėdėjimai baruose, ir koncertai, ir boulingas, ir kas ten dar yra mūsų šalyje. Bet tik tada kai atsistosiu ant kojų.

pas daugumą padėtis gan panaši.Nors tema sena-bet aktualumu-šiandieninė
Ką gi-nenuleisk rankų-nors kartais pačios svyra.O šiaip,manau,kad vyro įpročių nepakeisi-teks išmokt pasilinksmint ir vienai kartais...

Sveikos, po labai ilgo laiko sugalvojau trumpam uzsukti i sita tema ir papasakot, kaip man sekasi. Jei kazkam idomu (ar gal kas skaitys visa tema tik dabar , tai va, butu tesinys).

Taigi sekasi gana neblogai. Stebuklu neivyko. Vyras manau nepasikeite, o jei ir pasikeite, tai minimaliai.

O as vis dar esu istekejus uz to paties vyro, susilaukeme net antro vaikelio - sunelio.

Manau, pasikeite mano poziuris. Galbut gana neblogai pavyko paciai prisitaikyti prie jo, priimt ta minti, kad mes skirtingi.

Tapau ramesne, sumazejo poreikis paciau islekt kazkur po darbo (nors niekad nebuvau super aktyvi, bet dabar tapau dar seslesne). Sumazejo norai save realizuot, mokytis ir pan. Dali laisvalaikio leidziam atskirai, dali kartu. Noretusi turet nors biski daugiau bendro... bet yra kaip yra... kartais dar buna skaudu...

Bet siaip pasikeite gal ir mano pacios poziuris i savo vyra, dabar kazkaip aiskiau matau jo privalumus. Matau, gal ko is pradziu taip gerai nesimate, - koks tai atsakingas, seimyniskas zmogus, besiaukojantis del seimos... Gal Smurkos zodziuose buvo dalis tiesos, gal is tiesu ji nepakankamai vertinau.

Šypseną sukėlė Saulytėlės komentaras. Smagu, kad va parašei kaip sekasi dabar ir džiugu, kad išlikot kartu. Nors ir skirtingi, atrodo, kad esate darni šeima.
Labai svarbu yra pažinti save ir suprasti, kad antroji pusė nėra tik neigiamos savybės.
Man buvo panašiai.
Sėkmės tau Saulytėle.
Papildyta:
Ai ir dar - pagaliau po dviejų mėnesių paieškų gavau darbą!
Taigi jau kitą savaitę pradėsiu stojimąsi ant kojų! Tiuriuriu

Na va, kaip saunu. Dekui uz gerus zodzius. Sekmes ir jums.

Tikrai siuo metu savo santuoka esu gana patenkinta (8 is 10),kai seniau buvo kazkur 6 is 10. O tai jau neblogai.