Ei, o kodėl ,,spygliuojatės"? Perskaičiau komentarus ir matau, kaip ir margame pasaulyje žmonių yra visokių:vieniems patinka susirinkimai su kamuoliukais, kitiems, kuo trumpesni ir konkretesni, tretiems norisi išgirsti apie savo vaiką klasės kontekste, o yra ir tokių, kuriuos domina bendros pedagoginės naujienos ir aktualijos...Ir VISI šie žmonės susirenka į tą patį susirinkimą. Išvada - visiems niekada nebus gerai, o kad tai netaptų kankyne va nuo šių mokslo metų ir susitarkite kartu su mokytoja, ką jūs norėtumėte išgirsti ir kiek truks bei kokios formos bus susirinkimai...Juk ir mokytojų visokių yra - vienos geba sudominti ,,publiką", o toms, kurios negeba, pasiūlykite konkrečius klausimus.
P. S. Ir TARYBINIAIS kaikais buvo gerų dalykų...Kiekviena patirtis gera. Šaunu, kad visoms jums rūpi tie klausimai - tai jau įrodo Jūsų neabejingumą ir duok Dieve mokykloms tokiu mamų

Šauniai mintis išdėstei,net Uola liko be žado O tai ji čia mus citavo ir neaišku ką norėjo pasakyti

Būna 2-3 kartus per metus. Vaikai parneša lapelį, kuriame reikia pasirašyti, patvirtinant dalyvavimą arba ne. Temos dažniausiai abstrakčios. Kam reik po visko pasilieka. Pagaliau gyvenam mobilaus ryšio laikais

Tikrai

Ir kuo paremtos tokios prielaidos?


Malonu, kad SAVANI pasisakyma tau pavyko suprast. Nes ka ji isdeste, yra labai panasu i tai, ka as norejau pasakyti.

tikrai ir kada gi tas atvirumas pasireiskia - tevu darbo metu?
Buvo darzelyje vienas pasirinkimas kuri aukletoja sumane pradeti 17 val visai neatsizvelgdama i tai, kad dauguma tevu minejo, jog jiems patogiau 18 val. Rzultatas - laiku atejo keli tevai ir lauke kitu, kurie suirinko apie 18 val.

Laimė, kad ne visi pedagogai tokie, bent jau aš ne kartą bėgau į mokyklą ir šeštadienį ir vėlai vakare, kad tik būtų patogu tėveliams ir puikiai pakalbėdavome O šiaip užuojauta, dėl tokių neatsakingų pedagogų, kita vertus, nereikai pamiršti, kad jie tokie patys žmonės, turintys vaikus, vyrus ir t.t. Visiems geras nebūsi

Juokingas man toks požiūris šiaip tai Jau dėl savo vaiko gal nepagailėsi keliolika minučių ryte, kad nors kiek perkalbėtum su mokytoja ar auklėtoja apie jį. Galų gale yra telefonas, juo ir galima pasinaudot

Ačiū už išklausymą
Artėja rugsėjis, ir šiuo klausimu dar tikrai teks diskutuoti, tik pati susirinkimų nevedu, bet stengiuosi, kad ,,abi pusės" liktų patenkintos. Ir esu įsitikinus, kad viską gali išspręsti susikalbėjimas, tad sėkmės ir mamoms, ir mokytojoms

Na tas tavo citavimas po du ar tris žodžius kažkaip
Ir prisipažink,kad komentavai su pikta ironija

Na mamytės pamiršta tema kaip sekas šeis mokslo metais ,gal kas pasikeitė gal kas naujo ? Aš jau ruošiuos gerai nusiteikti naujam susirinkimui kuris greitu laiku įvyks ,nes amžinai nuotaika sugenda ir galva įsiskauda po visko .Amžinai išpučiamos problemos nors mūsų mokykla gana maža ,tai tiek lauksiu atsiliepimų ir patarimų

Įdomių dalykų paskaičiau apie tėvų susirinkimus. Iš tikrųjų, gerai, jeigu mokytoja skiria kažkokį laiką asmeniniams pokalbiams su vaikų tėvais, nes bendrų susirinkimų metu tikrai ir neetiška, ir laiko prasme neįmanoma būtų išklausyti individualias pastabas dėl kiekvieno mokinio.

Sunkiausia, kai organizuoji susirinkimą ir iš klasės tėvelių ateina tik 3.Kitiems neįdomu, jie tiesiog abejingi.Stengiuosi susirinkimus vesti tėveliams patogiu laiku, bet dažnai tenka išgirsti nuomonę, kad klasės tėvų susirinkimai nereikalingi.Individualiems pokalbiams tėveliai ne visada turi laiko.Tenka pačiai ieškoti tėvelių, kalbėti apie pasisekimus ir tai, ką reikėtų tobulinti sūnaus ar dukters moksle ar elgesyje.Bet nevisada tai pasiekia tėvelų širdis ar ausis.

Manau protingiausiai būtų tėvų susirinkimams bendrą informaciją tėvams išdalinti lankstinukuose, kad patys pasiskaitytų, o bendrauti tik individualiai telefonais ar paskyrus tam tikras susitikimų valandas. Būtų racionaliau ir laiko atžvilgiu. O jeigu klasėj yra problema aktuali visiems, tai reikėtų daryti bendrą susirinkimą visiems tėvams.

Pas mus vaikai pasirašo į pažymių knygeles informaciją apie susirinkimą ir turi gauti tėvų parašą. Vėliau tą parašą turi prodyti mokytojai. Na kaip senais laikais. Susirenka tie tėvai. Tik išdykusių vaikų rečiau lankosi.

nemėgstu tų susirinkimų. Problema tame, kad vaikai kai gerai mokinasi, tai auklėtoja juos gira prieš kitus tėvus, o tie tėvai pavydžiais veideliais susiraukę sėdi. O kitus vaikus ji peikia, tai man čia taip kvailokai nuteikia . taigi esu dėkinga situacijai, kai man būna darbas, tai 14.00 mokytojai daro susirinkimus, kuriuose aš nedalyvauju.
Tuomet užbėgu pati prieš pamokas ir pasidomiu savo vaikais arba telefonu pasiskambinu.
Manau, kad kiekviena mokytoja turėtų rasti už ką pagirti kiekvieną savo mokinuką. Ir jų neišskirti. Nes bet kuri atėjusi mama jaudinasi už savo pačiu pačiausius vaikiukus.
O va vyriausiajam sūnui septintokui nedaro susirinkimų būna tik TĖVŲ DIENA, per kurią mes lankysimės pas visus pedagogus ir turėsime galimybę sužinoti kaip sekasi vaikui.

Pasidalinsiu ir aš mintimis apie susirinkimus. Mano sūnus dabar dešimtokas, į susirinkimus neinu nuo 9 klasės, nes tai tik laiko sugaišimas. Visas problemas išsprendžiame bendraudami su auklėtoju mokykloje arba telefonu. O į susirinkimus beveik visada susirinkdavo pažangių vaikų tėveliai ir mokytojai tiesiog neturėdavo ką kalbėti, o visi bendri klausimai išsispręsdavo per 20 - 25 minutes susirinkimo Pas mus mokykloje, jei iškyla problema, tėvelius išsikviečia, kad klausimai būtų išspresti.

Prieš mėnesį buvo vyresniojo sūnaus klasės tėvų ir vaikų susirinkimas. Aišku, atėjo ne visi. Viešai buvo aptarti ir tie, kurių nebuvo. Susirinkimo metu aktyviai reikštis pradėjo viena mamytė, auklėtoja tuoj išsiaiškino kieno ta mama (atėjo be dukros), ir išpyškino, kad dukra gera mergaitė, tačiau labai silpna moksle. Nuotaika buvo be galo slogi. Iš auklėtojos atsiliepimų pasirodė, kad mūsų vaikams tiesus kelias į pataisos namus. O vakar mokykloje vyko atvirų durų diena. Pavyko pasikalbėti su didžiąja dalimi mokytojų. Tai tik dvi mokytojos (jauniausios iš visų dėstančių mokytojų) skundėsi nesusitvarkančios. Visi likę neturi jokių problemų. Sako, nuteikinėjo, kad labai bloga klasė, bet nieko panašaus.
Džiugu bent tai, kad vyresnėlio mokykloje nereikalauja jokių rinkliavų.
Užtat jaunėlio mokykla stengiasi atsigriebti. Tik pradėjus eiti, surinkome pinigus, užpildėme anketas kuo galime būti naudingi. Per antrą susirinkimą jau prasidėjo viešos padėkos tėveliams, kurie ką nors padarė. Kaip turi būti nesmagu tiems tėveliams, kurių pavardžių nepaminėjo. Kita vertus, nesmagiai jaučiausi net ir kai paminėjo. Na, šlykštūs man tokie dalykai. Jeigu ką darai gero, tai nedarai tam, kad tave viešai girtų. O dar po kelių dienų grįžęs mažius pasiteiravo: mama, ar tave pagyrė per susirinkimą?

aš kažkodėl manau, kad problemom spręst auklėtojai išsiverčia su tom 2 savaitinėm klasės valandom ir 1 savaitine tėvų valanda.. na, gal klystu, nes žiūriu tik pagal savo mokyklą.. o tėvų susirinkumus aktyviausiai bent mūsų mokykloj lanko abiturientų tėvai, kai prasideda didysis galvos sukimas dėl išleistuvių ir stojimų..

I SUSIRINKIMUS EINU VISADA, IR VISADA KEIKIU. PRASEDI 2-3 VALANDAS O NAUDOS MAZAI. MANAU DAUG PRIKLAUSO NUO AUKLETOJOS KLASES

Sutinku 100 procentu...

Labai daug lemia, kokia klasė yra.Mokykloje nebedarome visuotinių susirinkimų, liko tik klasės tėvų susirinkimai, idividualūs pokalbiai, Tėvų savaitė, kai tėveliai gali lankytis mokykloje bet kuriuo metu, pabūti nors vienoje pamokoje, kad pamatytų, kokie yra mokiniai per pamokas ir kt.Tačiau labai norisi, kai kviečiamas susirinkimas, kad tėveliai ateitų, nes yra bendrų klasės reikalų,kuriuos reikėtų išspręsti.

Daznai pati skambinu mokytojai, klausiu del mokslo, del elgesio, manau susirinkimai bendri reikalingi aptarti bendrus klases reikalus, o ne kiekvieno vaiko elgesi.

Reikia nepamiršti, kad tėvų pareiga gaudyti auklėtoją, o ne auklėtojai tėvus, lyg ji visą parą turėtų dirbti... Tėvų pareiga rūpintis vaikais, o ne auklėtojai svetimais vaikais. Jei tėvams rūpėtų, tai jie patys auklėtojai skambintų ir domėtųsi vaikų elgesiu mokykloje. Bet tai labiau išimtis, negu įprasta situacija.

Pas mus į tas dienas tėvai irgi neina Ateina kokių dviejų vaikų iš klasės tėvai ir tai gerai besimokančių
o kai dariau susirinkimą vienuoliktokų tėvam dėl šimtadienio organizavimo, ugdymo planų, atėjo "net" 5, du iš jų - kolegos mokytojai. O paskui visokių kalbų prisiklausėm, kaip be jų, nedalyvavusių, nusprendė keli tėvai. Aišku, didžioji dalis nedalyvavusių sutiko su viskuo, tačiau keli buvo nepatenkinti. Visiems SMS išsiuntinėjau, tačiau tėvai net atsakyt nesugebėjo, kad nedalyvaus.
Pati visada einu į susirinkimus, juose ir klasės problemas sužinau, nes vaikas ne viską pasako, ne viską žino.

Paskaičius komentarus ir vėl susidaro toks įspūdis, kad vieni kitus tik kaltinam, bet neieškom sprendimo būdų.

Žinoma, kad situacija kiekvienu atveju kitokia: vienur mokytojai organizuoja susirinkimus nesigilindami į tėvų lūkesčius, ko jie tikisi iš tų susirinkimų; kitur - tėvai turėdami savo asmenines patirtis nieko ir nesitiki arba nesiteikia pasakyti apie savo lūkesčius mokytojams ir tik kritiškai vertina bei reiškia nepasitenkinimą.

Juk abiejų tikslas iš principo toks pat - rūpestis vaikų mokymusi ir elgesiu:
mokytojams rūpi, kad vaikas būtų aktyvus pamokoj, atsinešęs visas reikalingas priemones, mandagus;
tėvams - kad vaikas gerai mokytųsi, jaustųsi saugus mokykloje.

Visi nesusipratimai ir nesutarimai tarp tėvų ir mokytojų prasideda dėl perdėtų lūkesčių, kurie irgi bendri abiem pusėm:
mokytojai tikisi, kad tėveliai asmeniškai prisiims atsakomybę už savo vaiko pažangumą bei elgesį,
o tėvai, kad mokytojas bus dėmesingas ir supratingas jo individualiai atžalai ir "teisingai- t.y. tik gerai" vertins jo vaiką.

Siūlau ir vienai ir kitai pusei santykius derinti ne nuo asmeninių, bet nuo klasės bendrų reikalų. Taip pamažu išsirutuliotų ir palankūs asmeniniai santykiai.

Juk nė vienas individas neegzistuoja pats sau - visi mes didesnio ar mažesnio kolektyvo dalis. Bus darnus kolektyvas - bus gera jame ir atskiroms asmenybėms.

nekenciu tevu susirinkimu.dukra jau ketvirtoke,o as dar ne vienam nebuvau.kai iskyla koks klausimas paskambinu aukletojai ir viska issiaiskinu,galu gale i mokykla nueinu pasikalbet.manau taip daug geriau nei per susirinkima klausytis apie svetimus vaikus na aisku ir apie savo,bet as visai nenoriu kad mano dukros bedas ar pagyras girdetu svetimi zmones.

manau, kad čia jūsų ...sorry...psichologinės problemos

keistoka Visu pirma,per susirinkimus yra aptariama daugybe bendru reikalu,mokytoja issamiai informuoja kaip vyksta mokslas,kur ko truksta,kur turime,mes,teveliai,atkreipt demesi ar padet. Juk vaikai visu pirma musu,ne mokytojos, mokslas ir mokyklines problemos-bendros. Kokia cia gali but neapykanta ar nusistatymas? Apie konkrecius vaikus NIEKADA nera kalbama per susirinkima viesai jei kokios problemos,mokytoja pasilieka to vaiko tevelius po susirinkimo ir pasako...jei pati nori ka paklausti apie savo vaika,taip pat,ta darai atskirai. Na nezinau,tikrai atrodo,kad problema jumyse. O tai gal jus ir savo vaiko neleidziat i bendras sventes? nes juk tevai prisideda prie organizavimo ir pan.,tai vistiek daugiau ar maziau dalyvauji tame...

Mūsų klasės tėvų susirinkimuose taip pat nieko viešai apie konkretų vaiką nesako Būna tik statistiką auklėtoja paruošia, pavyzdžiui, koks skaičius mokinių, kurių visų dalykų vidurkis didesnis nei 9 ir panašiai. O kas konkrečiai dėl savo vaiko nori paklausti, tai eina po susirinkimo pas auklėtoją

Mano požiūriu tėvų sussirinkimai svarbūs ir reikalingi. Tik vat, kad jie dažnai tampa kančia. Manau, kad kaip iš vaikų ilgainiuisusijormuoja kolektyvas, taip ir tėvai palaipsniui turėtų suaugti į bendruomenę, tada ir tie susirinkimai nebus tokie sausi, formallūs ir nekenčiami.
Tėveliai aišku visada būna gana skirtingi su skirtingais interesais ir statusais, o jeigu matosi tik susirinkimuose jokios bendruomenės nesigaus savaime.
Tai matau didelę prasmę laikas nuo laiko rengti bendrus klasės vaikų, tėvelių ir mokytojų susibūrimus, išvykas ir vakarėlius. Taip klasė tikrai suaugs į bendruomenę.
Pats mokyklą baigiau jau labai seniai, bet su klasiokais vis bendraujame, vieni kitų tėvelius gerai dar ir dabar pažįstam, ir tėveliai vieni kitus daugeliu atveju prisimena. O kada tokio išvykos kartuvyksta nuojaunesnių klasių, tai vaikai ir vvyresnėse klasėse nevengia tėvelių draugijos.

Kadangi su vaikiškom, mokyklinėm ir šeimyninėm pramogom ir pats užsiimu, tai galiu pasakyti, kad Grybų dvaro arklidėse būna ir tokių renginių.
O būna ir darželinukų ir ketvirtokų išleistuvių, kai išleistuvėse tėveliai pirmą kartą normaliai susipažįsta, pabendrauja, kai pasirodo kad yra su kuo ir apie ką. Bet jau išleistuvė ir laikas išsiskirti.
Tai išeitis - nekartoti senos klaidos ir tuoj pat surengti pirmokų ar penktokų, o ir kitiems nevėlu, bendrą mokytojų, tėvelių ir vaikų išvyką su neformaliu pasibendravimu. Garantuoju, kad išlaidos atsipirks keleriopai, o ir susirinkimai paskui jau bus paprastesni ir ne tokie baisūs.