Laba diena mielosios, Visai neseniai atradau si puiku tinklalapi, skirta busimoms ir jau esancioms mamytems bei teveliams.  Labai smagu skaityti jusu mintis, isgyvenimus ir gimdymu istorijas  Perskaiciusi jusu gimdymo istorijas suprantu, kad gimdymas ir nestumas anaiptol nera teikinatys dziaugsmo, lengi ir t.t.  Man eina 26 metai, turiu drauga 31 metu. Draugajam jau 3 metus, mylime vienas kita ir kitais metais ketiname susituokti  , na ir ko gero pagal pilna programa -susilaukti vaiku. Bet ... man net baisu apie tai pagalvoti. Nestumo nebijau, bet bijau pacio gimdymo. Klaikiai bijau. Manau, kad daugeliui busimu mamyciu irgi neramu apie tai pagalvojus, bet visos gi tikimes pacio geriausio. Vaikysteje buvau patekusi i nelaime ir labai prisikentejau, teko reanimacijoje guleti. Aisku dabar to patirto skausmo tikrai negaleciau prisiminti, bet vien nuo minties, kad gali labai skaudeti gimdymo metu, man darosi bloga . Draugas mane supranta. Bet kai suzino, kad kuri nors is musu pazystamu ar draugiu laukiasi, jam dingsta nuotaika. As netgi jauciu, kad jis pavydi  . Jis labai myli vaikus, noretu tureti savu ir tikrai zinau, kad butu nuostabus tetis. Abu turim gerus darbus, problemu del islaikymo tikrai neturetu kilti. Ir noras yra, tik kol kas vienpusis. Ka galetumet man patarti, mielosios ir savo patirties:). Gal tai psichologine problema? Gal reiketu daugiau informacijos ar paziureti filmu apie nestuma ir gimdyma. Vistiek anksciau ar veliau teks apsispresti  . Lauksiu jusu atsiliepimu. Aciu:) Palma
Palma, taigi yra nuskausminimas. Tas epiduras, as vis pasisakau UZ, nors ir neteko isbandyti  Jeigu tavo baime tikrai yra labai stipri, gali susitarti del cezario be indikaciju. Cia pliusu ir minusu dabar nesvarstysim, tiesiog tokia galimybe yra. Sakykim,m kad baime yra indikacija  t.y. medicicninis butinumas. Jei gimdymas nesunkus, skausmas nera didelis. O galu gale, kai pastosi- tavo poziuris gali labai pasikeisti. Miau
Jei atvirai, as irgi l. bijua gimdyti... Ne karta sapnavau kaip kosmara, kad man jau laikas gimdyti, o as be proto bijau Bet norim vaikelio, ir stengiames, kad kuo greiciau ji turet  Planuoju gimdyt tik su epiduru, tada tikrai skausmas zymiai mazesnis. Be to, palankysiu kursus nesciosioms, manau psichologiskai tada labiau pasiruosiu. save raminu, kad kaip nors. Juk visos pagimdo 
As bijojau gimdymo bet baime dingo kai labai labai uzsinorejau vaikelio  Juk del sito mazo stebuklo galima viska istveti O gal tu paprasciausiai dar nepasiruosus buti mama? Gal kai pati labai panoresi vaiko dings visos baimes
As laukdamasi savo leliuko gimdymo visai nebijojau, nes nezinojau kas ten toks per skausmas  O visi mane, tik gasdino, kad labai skauda, akys gali ant kaktos islisti  . Kai prasidejo saremiai as vis laukiau, kada cia prades nezmoniskai skaudet Ir nepradejo Aisku skaudejo, bet kenteti tikrai buvo galima Jei gimdyciau antra karta, tai turbut labiau bijociau pogimdyvinio periodo, nes man buvo sunkiausias pats isgimdymas, o ne saremiai (bivau kirpta ir siuta). Taigi pagimdziusi sunkiai galejau vaikscioti, nes visur skaudejo.  Patariu nieko nebijoti, nes kuo daugiau bijosi, tuo daugiau gali skaudeti
kregždutė
2004 07 23, 10:51
Nėra ko bijoti. Dar net nepastojai, net nežinai to jausmo, kai lėliukas spardosi tavyje. Kai tai atsitiks, o to ir linkiu, pajusi ne baimę o laukimą. Nerimas aišku yra, tai normalu. Bet dėl skausmų bijoti gimdyti tai tikrai neverta. Nėra tai toks nežmoniškas skusmas, kad negalėtum kentėti. O jei tikrai esi jautri skausmui, tai dabar yra toks gimdymas su epidūrine nejautra. Nieko nejausi, tai kaip dantį gydant, kai suleidžia nuskausminamųjų, tai tik jauti, kad krapšto, bet neskauda.
Pirmą vaiką gimdžiau natūraliai, o antrą su nejautra ir gyva sveika.
| QUOTE (Raudonplaukė @ 2004 07 23, 10:40) | ...Be to, palankysiu kursus nesciosioms, manau psichologiskai tada labiau pasiruosiu.
save raminu, kad kaip nors. Juk visos pagimdo |
Vat tuo ir as raminuosi. Viliuosi, kad gruodis dar toli ir man tos baimes isgaruos. Tik siaip stengiuosi nesidometi kokios buna komplikacijos, nelaimes ir t.t. amoningai vengiu tokiu temu, laidu ir t.t. Jei kazkas bus tai bus, o jei ne - kam gazdintis is anksto ir nervintis. Rugsejo men. varysim su vyru i kursus mokytis gimdyt (drauges sake, kad labai verta pasimokyt is anksto)  Viena labai jau lepi gera pazystama pakankamai sunkiai gimde savo pypliuka, bet ir ji pasakojo, kad skausma iskest galima... Tai galvoju, o kuo as prastesne
| QUOTE (Palma @ 2004 07 23, 10:34) | Laba diena mielosios,
Visai neseniai atradau si puiku tinklalapi, skirta busimoms ir jau esancioms mamytems bei teveliams.
Labai smagu skaityti jusu mintis, isgyvenimus ir gimdymu istorijas
Perskaiciusi jusu gimdymo istorijas suprantu, kad gimdymas ir nestumas anaiptol nera teikinatys dziaugsmo, lengi ir t.t.
Man eina 26 metai, turiu drauga 31 metu. Draugajam jau 3 metus, mylime vienas kita ir kitais metais ketiname susituokti , na ir ko gero pagal pilna programa -susilaukti vaiku. Bet ... man net baisu apie tai pagalvoti. Nestumo nebijau, bet bijau pacio gimdymo. Klaikiai bijau. Manau, kad daugeliui busimu mamyciu irgi neramu apie tai pagalvojus, bet visos gi tikimes pacio geriausio.
Vaikysteje buvau patekusi i nelaime ir labai prisikentejau, teko reanimacijoje guleti. Aisku dabar to patirto skausmo tikrai negaleciau prisiminti, bet vien nuo minties, kad gali labai skaudeti gimdymo metu, man darosi bloga . Draugas mane supranta. Bet kai suzino, kad kuri nors is musu pazystamu ar draugiu laukiasi, jam dingsta nuotaika. As netgi jauciu, kad jis pavydi . Jis labai myli vaikus, noretu tureti savu ir tikrai zinau, kad butu nuostabus tetis.
Abu turim gerus darbus, problemu del islaikymo tikrai neturetu kilti. Ir noras yra, tik kol kas vienpusis. Ka galetumet man patarti, mielosios ir savo patirties:). Gal tai psichologine problema? Gal reiketu daugiau informacijos ar paziureti filmu apie nestuma ir gimdyma. Vistiek anksciau ar veliau teks apsispresti .
Lauksiu jusu atsiliepimu. Aciu:)
Palma |
Sveika, tik perskaicius, nutariau is karto atrasyti. man taip pat eina 26, tiksliau suejo siendien . Taiva turiu jau du  vienam bus 2 kitam puse metuku. Apie gimdyma buvau prisiklausius ivairiausiu kalbu, kam kosmaras kam skauda o kam viskas normalu. Patys su vyru labai norejom vaikeliu, kai pastojau su pirmu, visa gyvenima norejau buti nescia, malonumas buvo neapsakomas dziaugiausi kiekviena akimirka kai vaikelis buvo pilvelyje, jo judejimas, pats buvimas suteike man ramybes ir subrandino, gimdymas buvo, ne toks jau skausmingas, kaip visi ten kalbejo, antras vaikas i mano sirdi atnese dvigubai daugiau laimes ir kai zinojau ko laukti pasiruosiau gimdymui psichologiskai, jokiu nuskausminamuju man neprireike. IKi tol kol neturejau vaikuciu situacija buvo panasi, ziurejau i vaikucius ir i mamas su baltu pavydu, nezinau kaip gyvenciau be savo angeliuku. O gimdymo patarciau nebijoti, vakar drauge pagimde, taip pat bijojo, kai prasidejo skausmai, jai atrode per dideli, paprase ji nuskausminamuju ir nieko ji nejaute jokiu skausmu, tai yra epiduras, pagimde sveika berniuka, ir jokios baimes bei skausmo, kita pries gimdyma norejo cezario, baisiai bijojo gimdymo, jai buvo visai neskausminga, kaip ji sako tas pats kas i toleta nueiti, tai va patarciau pasikonsultuiopti su gydytoju, ir be baimes gimdyti sekmes. Kero.
| QUOTE (Jolyta @ 2004 07 23, 10:56) | | QUOTE (Raudonplaukė @ 2004 07 23, 10:40) | ...Be to, palankysiu kursus nesciosioms, manau psichologiskai tada labiau pasiruosiu.
save raminu, kad kaip nors. Juk visos pagimdo |
Vat tuo ir as raminuosi. Viliuosi, kad gruodis dar toli ir man tos baimes isgaruos. Tik siaip stengiuosi nesidometi kokios buna komplikacijos, nelaimes ir t.t. amoningai vengiu tokiu temu, laidu ir t.t. Jei kazkas bus tai bus, o jei ne - kam gazdintis is anksto ir nervintis. Rugsejo men. varysim su vyru i kursus mokytis gimdyt (drauges sake, kad labai verta pasimokyt is anksto) Viena labai jau lepi gera pazystama pakankamai sunkiai gimde savo pypliuka, bet ir ji pasakojo, kad skausma iskest galima... Tai galvoju, o kuo as prastesne |
Labux, apie komplikacijas is vis neverta nei svarstyti, medicina pazengus taip toli, kad ju mazai pasitaiko ir beje patys medikai suinteresuoti, kad kuo maziau rupesciu butu, tu tikrai neprastesne, susikaupsi ir viskas bus lengviau nei tu galvoji, o beje skausmas is kart nurimsta kai vaikelis atsiduria ant tavo ranku, atrodo kad niekad ir negimdei. Sekmes., 
Ingridele
2004 07 23, 11:30
KAi neturejau jokio noro tureti vaikuciu...as bijojau gimdymo kaip kokio bieso...taciau leliuko uzsimaniau ir pakeiciau nuomone. Tas mintis apie skausma stumi i sali visus 9men....nes jei pastoviai galvosi apie gimdymo procesa...sunku bus psichologiskai! Mieloji, tu neesi tam pasiruosusi todel ir gimdymo procesas atrodo labai baisiai! Negalvok dabar apie tai...tegul gyvenimas teka sava vaga, o del vyro tavo uzjauciu jauciu kaip tau skaudu...
| QUOTE (Palma @ 2004 07 23, 10:34) | Perskaiciusi jusu gimdymo istorijas suprantu, kad gimdymas ir nestumas anaiptol nera teikinatys dziaugsmo, lengi ir t.t.
na ir ko gero pagal pilna programa -susilaukti vaiku. Bet ... man net baisu apie tai pagalvoti. Nestumo nebijau, bet bijau pacio gimdymo. Klaikiai bijau. Manau, kad daugeliui busimu mamyciu irgi neramu apie tai pagalvojus, bet visos gi tikimes pacio geriausio.
Palma |
Sveikutė, aš pagimdžiau prieš pusę metų ir kol kas prisimenu savo nėštumą ir gimdymą kaip vieną nuostabiausių gyvenimo periodų. Iš visos širdies linkiu ir Tau tai patirti.
Gimdžiau be jokio nuskausminimo, na truputį skaudėjo, bet žinok čia tas skausmas ne toks, kaip Tau buvo, kai gulėjai reanimacijoje, kai galbūt atlikinėjo skaudžias ir nemalonias procedūras. Tai visai kas kita.
Būtinai lankyk kursus, žinosi kas vyksta Tavo organizme kiekvienu gimdymo etapu, ir gimdant Tu lauksi su didžiausiu dižuagsmu savo stebuklėlio, kol pasirodys jo galvytė, petukai,kol visą tokį šiltutį, šlapią ir verkiantį padės Tau ant pilvo, kai jį galėsi paliesti, pabučiuoti, pasakyti labas, aš tavo mamytė.
Akušerės žodžius per patį "piką", kaip dabar prisimenu: JAU matosi plaukučiai , geresnės naujienos gyvenime nesu girdėjus. Ir jei Tavo draugas nori vaikučių, tikriausiai padės gimdyti, galėsi spausti jam ranką, jis galės Tau tarti raminančius žodžius.
O jei tikrai baimė labai didelė, kad manai jog niekaip neištversi, tikrai yra nuskausminimas.
O aš nebijojau gimdyt. Žinoma, kai jau artėjo ta diena, ėmė nerimukas biški ir tai manau naturalu, nes tu gi nežinai kas tavęs laukia Aš ir dabar noriu antro ir apie gimdymą visai dar negalvoju
Gal pravers straipsniukas apie baimes Bijau gimdyt
Na, aš nuo vaikystės buvau prisiklausiusi apie gimdymo skausmus, tad bijojau. Kai pastojau, kažkaip pasimiršo, bet artėįant TAI dienai paskutinį mėnesį turbūt ir kėliaus ir guliaus su ta mintim. Dabar net juokas ima, galiu pasakyti, kad pavargau bijoti ir kad ta baimė mane prikankino labiau nei tas skausmas. Manau, kad jei bijai, gali padėti du dalykai, bet aišku kol nesi pastojusi tai neverta sau sukti galvos. Pirmiausia reikia pasirinkti gydytoją, gal per pažįstamus ir atvažiuoti į ligoninę su juo susipažinti, jis parodys gimdyklas ir pan., išsiaškinti jo požiūrį į epidūrinį, nes yra tokių kurie "prieš", o aš jo labai norėjau ir nė kiek nesigailiu. Tada tikrai kiek nusiramini. Mes tarėmės iš anksto, tačiau nesigailiu tų pinigėlių, nes labai gera buvo atmosfera, jaučiausi kaip karalienė, labai palaikė akušerė, atnešė net muzikos ir kavos siūlė. Kaip pasaka man tas gimdymas buvo valdiškoj ligoninėj irgi sugeba sukurti gerą jaukią atmosferą. Epidūras kas 2 val maždaug nustoja veikęs, po to vėl įleidžia vaistukų, tad skausmas tikrai nebaisus, bet jau gimdai be jokio epidūro, to aš labai bijojau, bet viskas normaliai, nėr kada galvoti. Jokiu būdu nerekomenduoju cezario vien dėl to, kad bijai, tikrai nieko baisaus tas gimdymas, iškart gali sau vaikščiot, o su cezariu tenka gulėt, žaizdą gydyt, nemanyk, kad smagu, ypač kai norisi sau kleckiuku džiaugtis, nė už ką nenorėčiau cezario.
TheAngel
2004 08 07, 20:21
kaip as jums visoms pavydziu kam dare epidura ir jis PAVYKO...et,geriau net nesnekesiu nereikia kad busimos mamos nervintusi.linkiu visoms sekmes...
Gimdymo baime jutau ir as. Ypac uz tai tureciau buti "dekinga" savo mamai , kuri negailejo pasakojimu, kaip jai buvo sunku gimdyti ir kaip ji kentejo. Taciau nestumui einant i pabaiga baime vis mazejo, nes: 1. norejosi greiciau isvysti savo kudiki, 2. norejos greiciau "nusikratyti" pilvo, 3. aiskiai suvokiau, kad visa gyvenima su pilvu gi neveiksciosiu ir kad turiu pagimdyti. Kito kelio nera. Ir pagimdziau.
Susilaukti vaikuciu as visuomet labai norejau, tad pastojusi apie gimdymo skausmus kazkaip negalvojau, manau, kad viskas ateina ir praeina, tie skausmai nera amzini. Bet gimdymo metu norejau psichologinio komforto, ramybes, tad is anksto su gydytoja susitariau del epidurines nejautros. Dabar laukiuosi antro ir man gimdymas neatrodo kaip siaubas baubas. Nera tai jau toks baisus dalykas, jei jauti, kad skausmo nepakesi - tam yra naujausi medicinos pasiekimai skausmui numalsinti. O gal ir visiskai to neprireiks, juk nemazai mamyciu pagimdo labai greitai ir be didesniu skausmu.
as labai norejau leliuko, bet kaip ir dauguma musu ,mane persekiojo baime gimdyti  gal kaikurios mamos prisimins kaip chate svaigau, kad reikalausiu cezario, nes pati gimdyti bijau cia tokios baimes man buvo iki mazdaug 6-to nestumo menesio. ne be reikalo nestumas trunka 9 MENESIUS. ypac paskutiniais 2 mienesiais visos baimes isgaruoja, lieka tik didziulis noras pamatyti vaikuti ir ka, pagimdziau ir TIKRAIDAR GIMDYSIU, VISAI NEBAISU
Ash kazkaip visa neshtuma negalvojau apie tai (na gal lengva buvo negalvoti, kai pats neshtumas buvo lengvas), pagimdziau visai netiketai be jokiu paruoshiamuju saremiu, tiesiog ish karto prasidejo gimdymo saremiai, net neabejodama pareikalavau epidurio, su vyru visa nakti prapliurpem ir filmavom kamera, kaip chia man lengvai gimdosi , pats "smagumas" truko viso labo 15 min (kalbu apie stumima, kur jau joks epiduris nepades, bet tikrai viskas ne taip baisu, kaip atrodo) ir mes jau dziaugemes savo dukryte. Mano akimis mano gimdymas tikrai buvo lengvas ir ash jau dabar zinau, kad noresiu antro vaikelio. Be to, kaip sako daugelis pagimdziusiu mamychiu, ta akimirka, kai apkabini savo stebukla, pasimirshta visas skausmas. Kur kas baisesnis ish tiesu buvo periodas po gimdymo.
Medetka
2004 08 23, 14:08
As tai ne tiek bijau skausmo, kiek buti viena be artimo zmogaus Uztat jau dabar vyra ikalbineju (jei reiks, issireikalausiu rastisko patvirtinimo ), kad per gimdyma laikytu mane uz rankos ir ka gi, jis tvirtai prizadejo
nigrita
2004 08 27, 20:25
Siūlau nebijot. Susipažink su visais procesais, susirask daugiau info. Gali nueiti pvz. į Šemetos kursus (man bent patiko)... O svarbiausia tai suvokti, kokia yra baimės priežastis, kodėl bijai? Jei bijai skausmo, yra įvairių nuskausminimo priemonių, jei bijai pasimesti gimdymo metu, yra daug info, su kuria gali susipažinti, yra kursai, kur moko, kaip turėtum elgtis, kaip kvėpuoti... Kokia ta baimės priežastis? O vaikų turėti, man rodos, didelis džiaugsmas.. Jei labiau bijai negu nori turėti, tai gal dar ne laikas? O dėl tų istorijų forume, tai geriau iš viso nekreioti dėmesio. Kiekvienai viskas vyksta skirtingai. Be to, reikia mąstyti pozityviai. Naujai iškeptas mamytes ištinka mamytiška amnezija ir apie nieką nebegalvoji, tik apie klecką, kurį JAU turi Taigi, sėkmės ieškant baimės priežasčių, su ja kovojant ir apsisprendžiant Su geriausiais linkėjimais, nigrita
Teisingai Taure pasakei. Mano drauge panishkai bijojo gimdyt, tai jos sesuo - dvieju vaikuchiu mama - pasake: tam ir duoti 9 menesiai, kad apsiprastum O ash labai laukiau gimdymo. Man viskas gyvenime idomu, kad nematyta, nepazhinta... Ir nors per saremius shnekejau, kad antro greit negimdysiu , dabar vel su nekantrumu laukiu antro gimdymo, ir bandysiu be jokiu nuskausminamuju (pirma gimdzhiau su, nors teko iki tol savo shiek tiek atkentet...). Nors, nesinori skubint, nes ir neshtumas labai smagu.
Germante
2004 08 27, 23:25
Kol kas nebijau. Atvirksciai, laukiu, planuoju, galvoju apie gimdymo diena. Daznai ziuredama i savo besikilnojanti pilva (kai mazius spardosi), galvoju, kaip tas mano spardukas atrodys, i ka (vyra ar mane) panasus bus  . Vienu zodziu, nebijau, susitikimo laukiu.
| QUOTE (TauRe @ 2004 08 14, 05:05) | | 2 mienesiais visos baimes isgaruoja, lieka tik didziulis noras pamatyti vaikuti |
Man buvo didziulis noras nusimesti pilva Ir dabar tas noras tebera O gimdymui pasiruosti per 9 menesius as nelabai galejau, nes kaip gali pasiruosti tam, ko nezinai? Svetimus gimdymus matyti yra visai kitas dalykas... O va savo patirti buvo kazkaip nebaisu
Ir man baugus tas gimdymas. Juolab kad paskutiniu metu vis pataikau "ant tokiu filmu", kur rodo sunkius gimdymus, Cezarius... Bet tai kad kitaip juk neimanoma, tik savyje leliuka isnesioti, o paskui ir isleisti ji i gyvenima. As irgi galvoju, kad per amzius moterys gimde. Aisku, per skausmus zmogus ateina i si pasauli... As labai skausmo bijau, bet kai pagalvoju, kad visos gimdo ir pagimdo, tai kazkaip nusiraminu. Juk yra ir nuskausminanciu priemoniu. Kazkaip vis tiek pagimdysiu. teisingai Ele raso, kad galu gale ner kitos iseities, juk per amzius nebusi nescia, ner kitos iseities. Visoms taip pat. Na ir man pavyks. Kaip nors.
Paranormali
2004 08 28, 17:37
As jauciu be jokio pasiruosimo pasirasysiau ,kad ir siandien gimdyti jei tik pastociau, bet deja...
Geriausia taip toli negalvoti, o tik kokias 5 dienas i prieki , nes tai ir gyvent gali pradet bijot. Kai pastosi, bus 9 men laukimo, o tavo organizmas ruosis gimdymui, pasijusi pasirengusi naturaliai, kai reiks jau gimdyti.
| QUOTE (Aga @ 2004 08 28, 17:42) | | As jauciu be jokio pasiruosimo pasirasysiau ,kad ir siandien gimdyti jei tik pastociau, bet deja... |
Hm... galvoju dabar: kai zhmogus neturi problemu, jis bent jau ju prisigalvoja.Turbut kitaip gyventi neidomu ar kaip? Taciau tai tik mano nuomone. Perskaiciau 'Aga' posta ir taip suspaude shirdi...  . Kazhkas kalba apie baimes, apie ultimatumus vyrui( mol, viena nenoriu gimdyt), o kita , kuri negali pastoti, "pasirashytu" del visko, kad tik turetu ta mazha zhmoguti... Keistas tas gyvenimas. Aga, laikykis. "Jei nori pamatyti vaivorykshte- susitaikyk su lietum..."  [
| QUOTE (Vega @ 2004 08 28, 20:53) | Hm... galvoju dabar: kai zhmogus neturi problemu, jis bent jau ju prisigalvoja.Turbut kitaip gyventi neidomu ar kaip? Taciau tai tik mano nuomone. Perskaiciau 'Aga' posta ir taip suspaude shirdi... . Kazhkas kalba apie baimes, apie ultimatumus vyrui( mol, viena nenoriu gimdyt), o kita , kuri negali pastoti, "pasirashytu" del visko, kad tik turetu ta mazha zhmoguti... Keistas tas gyvenimas.
Aga, laikykis. "Jei nori pamatyti vaivorykshte- susitaikyk su lietum..."
[ |
Aciu uz garzius zodzius,kartais ju taip reikia...
O siaip ir laikaus ir nebesilaikau, buna visko....
Patriuki
2004 09 15, 12:14
As irgi ziauriai bijau skausmo...paziurejus filma "lengvas raganvimas" kaip moteriskes kankinasi gimdydamos, nuejau net uzsirukiau, nors bandau mest... Ir su tuo epiduru as nesuprantu - paskaiciau as gimdymo istorijas, tai visos mazdaug raso taip..."kai jau nebegalejau kentet, ir gimda pakankamai atsidare, tai tada jau suleido man epidura". Nu prazilt galima beskaitant tokias istorijas...
Skruzdeliukas
2004 09 15, 13:41
As irgi bijau gimdyti, net paniskai, nors dar ne nescia. Galima sakyti as ir atidelioju pastojima vien del to, ar as sugebesiu pagimdyti.Man visada atrode, kad as numirsiu, nukraujuosiu ar dar velnias zino kas atsitiks, o kadangi esu jauna mirti nenoriu. Ziurejau vakar laida, kur rode, kaip moterys gimdo su pribuveja Jurga. Sakyciau drasios moterys...Ne ta prasme, kad drasios, kad sutiko filmuotis, bet del to, kad visa atsakomybe atidave i pribuvejos rankas.O kas, jei butu taip, kad joms cezario prireikia, ji juk neatliks jo.As apskritai bijociau namie gimdyti,tik ligonine pripazistu, bet jau zinai, kad tavimi gali pasirupinti tinkamai pagal situacija.O cia tik naturalus gimdymas.Gal taip sneku, nes nesuprantu tos dieviskosios dovanos-gimdymo, nezinau......
Merginos baikit, nera ko cia taip is anksto bijoti . Pati to filmo nemaciau, tik kiek kitos pasakojo. Pagal ju aprasyma, tai tikrai daugiau 'raganyste'. Zurnalistams reikia juk parodyti sensacija. O realiai nors ir visko pasitaiko, bet paprastai viskas baigiasi gerai. Juk priziuri profesionalai, jei reikia pagalbos - ji is karto suteikiama. Galu gale, jei bijot pacio skausmo - siais laikais yra nuostabus dalykas - epiduras.
nigrita
2004 09 17, 09:43
| QUOTE (Patriuki @ 2004 09 15, 12:15) | | tai visos mazdaug raso taip..."kai jau nebegalejau kentet, ir gimda pakankamai atsidare, tai tada jau suleido man epidura". Nu prazilt galima beskaitant tokias istorijas... |
Tai neskaitykit. Kol nepagimdai, labai neigiamai tos istorijos veikia. Aš va guodžiau guodžiau ir per tą laiką pati pagimdžiau. Tikrai siūlau neskaityti tų istorijų. Tas skausmas visai ne toks, kaip jį įsivaizdavau, kol nepatiri, nesužinosi, jis nenusakomas ir visai ne toks, dėl kurio verta bijoti, ar dėl kurio apskritai imi bijoti. Visada sau sakiau, kad kai pagimdysiu, būtinai stengsiuos, kad manęs amnezija neištiktų ir pasistengsiu įsidėmėt viską kas ir kaip, kad pasakyčiau besilaukiančioms, kad bijoti nėra ko. Kai ateina ta diena, kai artėja valanda, kai lelius kraustysis lauk su jumis susipažinti, nė negalvoji, ar bijai, ar ne.. Ir iš tikro suvoki, kad dėl savęs, dėl skausmo, dėl kirpimo ar nekirpimo, dėl priaugtų lašinukų ant pilvo, dėl nieko tu nebebijai... Vienintelė mintis, kad tik greičiau tą vaikutį pamatytum, kad tik greičiau jį išgimdytum ir jam nereiktų pusiaukelėj strigt Va Na, nežinau, nė kaip jums pasakyti, kad reikia mąstyti pozityviai ir neįsikalbėti, kad skaudės, kad neištversit. Jei bijot, iš karto prašykit epidūro. Vis tiek pačiam gale, kai reiks leliuką stumti ir skausmo trupinuką paragausit. Bet ir jis neilgas - 10-15min. Po to, kai suprasit, kad yra sąrėmiai, kai jie tęsis, tos 15 min atrodys juokingai trumpas laiko tarpas. Aš sau, kai skaudėjo, vis sakiau, kad bus dar blogiau... O dabar galiu pasakyti, kad blogiau taip ir nebuvo. Kai gimsta vaikutis, visas skausmelis išsigimdo ir gimsta toks džiaugsmas, apskritai nenusakomi jausmai... Būna be galo gera ir visa iki tol patirta atrodo taip blanku ir nereikšminga palyginus su tuo ką tik išsiritusiu gležnu kūneliu... Mamos, patikėkit manim ir nebijokit Neskaitykit tų istorijų ir be reikalo savęs negąsdinkit. Viskas bus labai gerai Jausitės tikros šaunuolės, kai pagimdysit Visoms linkiu lengvo, greito ir nekomplikuoto gimdymo Nosis aukštyn ir velniop tas baimes
| QUOTE (nigrita @ 2004 09 17, 07:44) | Tai neskaitykit. Kol nepagimdai, labai neigiamai tos istorijos veikia. Aš va guodžiau guodžiau ir per tą laiką pati pagimdžiau. Tikrai siūlau neskaityti tų istorijų. Tas skausmas visai ne toks, kaip jį įsivaizdavau, kol nepatiri, nesužinosi, jis nenusakomas ir visai ne toks, dėl kurio verta bijoti, ar dėl kurio apskritai imi bijoti. Visada sau sakiau, kad kai pagimdysiu, būtinai stengsiuos, kad manęs amnezija neištiktų ir pasistengsiu įsidėmėt viską kas ir kaip, kad pasakyčiau besilaukiančioms, kad bijoti nėra ko. Kai ateina ta diena, kai artėja valanda, kai lelius kraustysis lauk su jumis susipažinti, nė negalvoji, ar bijai, ar ne.. Ir iš tikro suvoki, kad dėl savęs, dėl skausmo, dėl kirpimo ar nekirpimo, dėl priaugtų lašinukų ant pilvo, dėl nieko tu nebebijai... Vienintelė mintis, kad tik greičiau tą vaikutį pamatytum, kad tik greičiau jį išgimdytum ir jam nereiktų pusiaukelėj strigt Va Na, nežinau, nė kaip jums pasakyti, kad reikia mąstyti pozityviai ir neįsikalbėti, kad skaudės, kad neištversit. Jei bijot, iš karto prašykit epidūro. Vis tiek pačiam gale, kai reiks leliuką stumti ir skausmo trupinuką paragausit. Bet ir jis neilgas - 10-15min. Po to, kai suprasit, kad yra sąrėmiai, kai jie tęsis, tos 15 min atrodys juokingai trumpas laiko tarpas. Aš sau, kai skaudėjo, vis sakiau, kad bus dar blogiau... O dabar galiu pasakyti, kad blogiau taip ir nebuvo. Kai gimsta vaikutis, visas skausmelis išsigimdo ir gimsta toks džiaugsmas, apskritai nenusakomi jausmai... Būna be galo gera ir visa iki tol patirta atrodo taip blanku ir nereikšminga palyginus su tuo ką tik išsiritusiu gležnu kūneliu...
Mamos, patikėkit manim ir nebijokit Neskaitykit tų istorijų ir be reikalo savęs negąsdinkit. Viskas bus labai gerai Jausitės tikros šaunuolės, kai pagimdysit Visoms linkiu lengvo, greito ir nekomplikuoto gimdymo Nosis aukštyn ir velniop tas baimes |
Visiskai sutinku tikrai nera ko bijoti manau, ta baime yra tol, kol prasideda stiprus saremiai, tada ir nebera laiko, kada bijoti
Medetka
2004 09 17, 11:15
o as bijau tik pirma karta maudyti gimdymo nebijau nei kiek, nezinau, kodel. gal tiesiog taip yra del to, jog del artimo zmogaus as ir ugni pereiciau, o cia savo vaika gi gimdysiu, kokia cia baime? juk visas mano skausmas skirtas tam, kad i pasauli ateitu pats brangiausias man zmogutis zinau, jog istversiu viska
EGLaite
2004 09 17, 12:52
| QUOTE (Monde @ 2004 09 17, 11:16) | | o as bijau tik pirma karta maudyti gimdymo nebijau nei kiek, nezinau, kodel. gal tiesiog taip yra del to, jog del artimo zmogaus as ir ugni pereiciau, o cia savo vaika gi gimdysiu, kokia cia baime? juk visas mano skausmas skirtas tam, kad i pasauli ateitu pats brangiausias man zmogutis zinau, jog istversiu viska |
Monde, as visiskai su tavim sutinku. As taip pat manau, kad del savo mazuliuko padaryciau viska ir gimdyti as visai nebijau. Tik gaila, kad tas didis momentas bus dar negreit
| QUOTE (šviesa @ 2004 08 28, 18:47) | | Geriausia taip toli negalvoti, o tik kokias 5 dienas i prieki , nes tai ir gyvent gali pradet bijot. Kai pastosi, bus 9 men laukimo, o tavo organizmas ruosis gimdymui, pasijusi pasirengusi naturaliai, kai reiks jau gimdyti. |
Visiskai pritariu. Kol nebuvau nescia drebejau. Pastojau ir supratau- niekur as dabar nedingsiu, todel reikia nebijoti ir nusiteikti rimtam "darbui" per gimdyma. Nes juk nuo manes daug kas priklauso. O vaikutis pats svarbiausias.
Smiling
2004 09 17, 13:49
sakyciau keista tema skyriuje planuojam vaikeli, man atrodo ji turetu buti pas nestukes o as gimdyti visai nebijau, nieko jau nebebijau, kad tik ateitu
Medetka
2004 09 17, 14:56
| QUOTE (Smiling_girl @ 2004 09 17, 13:50) | sakyciau keista tema skyriuje planuojam vaikeli, man atrodo ji turetu buti pas nestukes
o as gimdyti visai nebijau, nieko jau nebebijau, kad tik ateitu |
man tai atrodo, kad ne gimdyti bijomasi, o tos nezinomybes, nes kai pirmakart laukiesi, gimdai, juk tiek nauju pojuciu isgyveni, viskas nauja ir nezinoma, kas kad knygu buni prisiskaites, bet gi to nesi patyres, todel ir bijai, o skausmas gi pakeliamas 
QUOTE(Chada @ 2005 01 04, 19:08) man tai atrodo, kad ne gimdyti bijomasi, o tos nezinomybes, nes kai pirmakart laukiesi, gimdai, juk tiek nauju pojuciu isgyveni, viskas nauja ir nezinoma, kas kad knygu buni prisiskaites, bet gi to nesi patyres, todel ir bijai, o skausmas gi pakeliamas Skausmas yra skausmas. Prie jo nepriprantama. Ir jis tikrai neigiamai veikia tiek psichiką, tiek sveikatą. Bet po pirmo gimdymo būna lengviau gimdyti antrą, nes organizmas jau "žino", kaip jam reaguoti į šį procesą. Aš gimdžiau tikrai sunkiai, su komplikacijomis, atsigavau tik po dviejų mėnesių po gimdymo, tačiau vis tiek noriu po kelių metų turėti dar vieną leliuką, nes vaikai - gyvenimo džiaugsmas ir jokie gimdymo skausmai nenustelbs jo 
kiekvienai skauda skirtingai,as pvz.juodai bijau antro gimdymo nes jau zinau ta jausma,nors ir tikiuosi kad per dvi val.apsidirbsiu,nes pirma per 5 val.pagimdziau.bet tai labai greit pasimirsta.o epidura niekam nesiulau,nes sesuo ir dar dvi drauges ji naudojo,tai po gimdymo nezmoniski galvos skausmai,net i siena norisi trankyti,iki isprotejimo gali davaryti ir taip kelias dienas .
QUOTE(disa @ 2005 01 11, 17:16) kiekvienai skauda skirtingai,as pvz.juodai bijau antro gimdymo nes jau zinau ta jausma,nors ir tikiuosi kad per dvi val.apsidirbsiu,nes pirma per 5 val.pagimdziau.bet tai labai greit pasimirsta.o epidura niekam nesiulau,nes sesuo ir dar dvi drauges ji naudojo,tai po gimdymo nezmoniski galvos skausmai,net i siena norisi trankyti,iki isprotejimo gali davaryti ir taip kelias dienas . Ir as lygiai taip pat bijojau antro gimdymo.Per pirma gimdyma gimdykloj kankinaus 9 val.,per antra-3 su trupuciu.Tik pats stumimas pabaigoj skaudesnis,o siaip viskas zymiai sklandziau ir greiciau.Linkiu tau, d i s a ,lengvo gimdymo  Apie epidura as asmeniskai nieko blogo negirdejau(Klaipedoj),bet galbut visko pasitaiko.As pati jo prasiau,bet kol padare kraujo tyrima,pagimdziau. Manau,bijoti yra normalu,juolab kad skausmas didziulis,bet tai nereiskia,kad per gimdyma nesuimsi saves i rankas.Atvirksciai.As,pamenu,buvau isikalus sau i galva-kvepuoti,kvepuoti...kad ir kaip skaudes...Ir susikaupdavau su ta mintimi ant saremiu...
Skruzdeliukas
2005 01 12, 16:04
Na, kodel kitos guodzia, kad "nebijok tu gimdymo skausmu, nes yra epiduras", bet jis nera jau toks "nekaltas", kodel pasitaiko komplikaciju? Vadinasi, geriau gimdyti naturaliai, bet naturalumas turi savo kaina (skausma). Va, kodel, nors ir esant epidurui bijoma gimdyti.
Sveikos, noriu pasidalinti savo baime ir tuo paciu susilaukti paguodos bei komentaru. Man jau 30 m. Kol kas vaiku neturiu. jei ir turesiu, tai geriausiu atveju, kai man bus jau 31 m. Skaiciau, kad po 30 m. naturalus gimdymas nerekomenduojamas. Galima gimdyti tik su Cezariu. O po Cezario velgi turi praeiti tam tikras laiko tarpas... Mano vyras nori 3- ju vaiku, o as manau, kad pradejus gimdyti tokiame amziuje kaip mano tiek vaiku neprigimdysi. Juk rekomenduojame gimdyti iki 36 m...  Anksciau as labai norejau vaiku ir vis kalbinau vyra pradeti vaikeli, taciau jis nenorejo, nes buvo finansiniu ir buitiniu problemu. Dabar lyg tai viskas susitvarke, taciau as bijau sunkaus gimdymo. Mano vyras manes nesupranta, sako, kad as prisigalvoju visokiu nesamoniu. Atseit gimdyti galima ir 40... Ji pati motina pagimde 40. Jis -antras seimoje. Jo vyresnysis brolis gime pora metu anksciau. Kaip manot, ar realu pagimdyti 3 vaikus? Gal atsilieps pagimdziusiom po 30 ir papasakos savo istorija.
O kodėl nerekomenduojamas natūralus gimdymas po 30 metų  Čia pirmam vaikui? Aš antrą dukrą gimdžiau 31, normaliai ten viskas, gydytojai sakė, kad gimdžiau labai lengvai. Beje, jei yra darytas cezaris, tai dar nereiškia, kad kito natūraliai nepagimdysi. Mano teta pirmą sūnų gimdė 33, darė cezarį, nes net vaistais neišėjo suaktyvinti gimdymo veiklos. O dar po 3 metų pagimdė dukrą. Ši gimė labai lengvai, cezario nereikėjo. Nors gydytojai šneka, kad vyresnis amžius nėra privalumas pirmam gimdymui, bet jei šneka eina apie 30 metų, tai mano nuomone tikrai dar ne problema. O dėl trijų vaikų - jūs vieną pabandykite, po to bus matyti ar dar norisi Bet jei bus noro ir nekils kokių nors fiziologinių problemų, manau tikrai spėsite.
Sveikos, Man 33. As irgi turiu baimi ir kvailu minciu. Kazkaip ju reikia atsikratyti, kitaip pats save zmogus blogiausiam nuteiksi. Dabar ko labiausiai noriu - pastoti. Visa kita jau praeityje, nors dar kirba visokios mintys. Manau, kad musu gyddytojai daznai perlenkia lazda, pabrezdami, kad jei jau vos ne iki 30 nepagimdei - viskas - papuoli i rizikos grupe. Reiketu daugiau guosti ir kalbeti apie pozityvius dalykus ir privalumus gimdant virs 30. Tiesiog sukuria kazkokias baimes, fobijas. 
kregzde
2005 01 28, 12:33
Siaip tai, Eureka, skaitau ir negaliu patiketi, kad tau jau 30 metu  , toks suauges zmogus, o tokios kvailos baimes. Na ir kas, kad sako, o tu paziurek kaip uzsienyje zmones retai kur iki 30 metu isvis kas nors gimdo, ir ne kvailesni, ir ne blogesni Ane? O dar... vyras nori triju vaiku, rekomenduojama iki 36 visus pagimdyti... Na tu ir pasisventusi zmona , maza ko tie vyrai nori. O kai tu pati noresi, tai ir 45 pagimdysi ir gal dar net geriau bus. Maciau vaizdeli prie ezero, kai du niolikiniai tevai 3-4 metu vaika palike pliuskentis viena ezere laiziakus meto (jo net nemato), o kita motina apie 45 metu mirksta ezere kartu su savo vaikais (vienas kokiu 3, kitas kokiu 4) ir aiskina, kad "cia nendre, cia gulbyte, sito akmenuka pavadinimas toks, o ano toks", moko plaukti. Anu vaikas pamates toki demesi, bando issireikalauti is savo tevu, o jiems dzin. Cia dar ne taisykle, bet kai pats dar buni vaikas, tai labiau nori demesio sau, maziau skiri jo ir savo atzaloms. Nebijok, planuok, rupinkis savim ir gimdyk, kad butum pati sauniausia mama pasaulyje
QUOTE(kregzde @ 2005 01 28, 13:34) Siaip tai, Eureka, skaitau ir negaliu patiketi, kad tau jau 30 metu , toks suauges zmogus, o tokios kvailos baimes. Na ir kas, kad sako, o tu paziurek kaip uzsienyje zmones retai kur iki 30 metu isvis kas nors gimdo, ir ne kvailesni, ir ne blogesni Ane? O dar... vyras nori triju vaiku, rekomenduojama iki 36 visus pagimdyti... Na tu ir pasisventusi zmona , maza ko tie vyrai nori. O kai tu pati noresi, tai ir 45 pagimdysi ir gal dar net geriau bus. Maciau vaizdeli prie ezero, kai du niolikiniai tevai 3-4 metu vaika palike pliuskentis viena ezere laiziakus meto (jo net nemato), o kita motina apie 45 metu mirksta ezere kartu su savo vaikais (vienas kokiu 3, kitas kokiu 4) ir aiskina, kad "cia nendre, cia gulbyte, sito akmenuka pavadinimas toks, o ano toks", moko plaukti. Anu vaikas pamates toki demesi, bando issireikalauti is savo tevu, o jiems dzin. Cia dar ne taisykle, bet kai pats dar buni vaikas, tai labiau nori demesio sau, maziau skiri jo ir savo atzaloms. Nebijok, planuok, rupinkis savim ir gimdyk, kad butum pati sauniausia mama pasaulyje
|
|
