Nezinau kame saknys, bet kartais uzeina beveik nevaldomo pykcio protrukiai...
Atrodo kad aplink viskas gerai - ir seneliai duoda pusrycius pavalgyti, tevelis atvaziavo i kaima pas mus su gelemis ir vynu, vaikas auga sveikas ir smagus...
Bet grauzia kazkoks kirminas ilindes ir kartais kaip debesis atslenka bejegiskumo ir pykcio debesis.
Budavo taip ir anksciau... Tada trankydavau sau galva iki skausmo, dauzydavau viska kas pasitaikydavo i sipulius ir po to graudziai graudziai verkdavau...
O per nestuma, sakyciau, net "padidejo" pykcio lygis. Tada (net baisu prisipazinti) uzeidavo noras trankyti per pilva vietoj galvos... Ir raudodavau klykdavau i kampa isispraudusi...
Kas man? Galvoju, gal tai kyla is to kad negaliu valdyti situacijos? Beveik uzmigdziau vaika - o tetis atejo trinktelejo durimis ir vel supk... Turi ateiti sveciu - rupinuosi kad stalas butu padengtas, o vaikas zirzia, negaliu is ranku paleisti - nebespeju ir juntu kad tuoj trenksiu vaika i zeme...
Bijau saves... Nenoriu nuskriausti vaiko... taciau kuo toliau tuo sunkiau save kontroliuoti... nuo vyro pabegdavau i miska, apsikabindavau medi arba vonioj po dusu pastovedavau... o vaikas paliktas tik dar labaiu pradeda verkti, o mane tai dar labaiu uzsiutina... ka daryt? Nuo valerijonu jau bloga darosi - susiverciu po puse buteliuko kai juntu artejanti debesi... bet ne visada padeda...
Dabar net "siuksles is namu" kartais "isnesu". Todel aplinkiniai jau pradejo uzjausti vyra del tokios furijos...
Vis dar maitinu Luka pienuku, nes alergiskas viskam. O ir paciai daug kas uzdrausta valgyti... Nakti keliasi 3-4 kartus, o paryciais is vis vartosi kaip Cepajevas anekdote.
O dabar palikau trumpam - tai specialiai vaika virkdo... Zino kad neistversiu ir ateisiu, o tada barnis garantuotas... as jau bijau saves...

sory ne cia pataikiau

Migle, nezinau ka tau patarti. Man labai gaila, kad tutaip blogai jautiesi, noreciau kaip nors padeti, bet nezinau kaip Cia tikriausia nuovargis.
As ragana bunu pusantros savaites preis menesines, tada jau niekas negali manes nuraminti, ir vyras gauna bart uz viska...negerai sakute padejo, negerai priejo ir t.t. bet aciu dievui taip nebuna kievinea diena, o tik karta per menesi (butu gerai kad tokiu situaciju isvis nebutu)
Laikykis brangioji, stiprybes tau

pirmas zingsnis jau yra, nes gali ivardinti kad tau kazkas yra ir yra noro su tuom tvarkytis. Man ne specialistei kaip pogimdymine depresija... Tuo lab pas kazka gyvenat tai ir tas paastrina situacija. Siulau kol nevelu kreiptis pas specialista, juk yra gydymo budu, vaistu kol nuo furijos visa seima neissilakste. o periodiskai ir man pasiutimas uzeina, kol kas tai dar kontroliuoju, nieko nezaloju. Mes juk bobos, pasiutbobes Galim net cia pasikalbeti kai sunus uzmigs...arba tiesiog kol sunus miega pati pamiegok, gal ryskiai to truksta ir trauk perkunai tuos svecius, susakyk kas kur yra patys apsitarnaus , negaisk laiko ju sutikimui. Tiesiog atvykeliais dziaukis, supratingi supras.

Pykčio protrūkių būna visiems, bet čia manau jau kažkas stipriau. Tikrai nevaldomas pyktis gali labai pakenkti ir Tau pačiai ir Tavo artimiesiems. Manau Tau reikalinga pagalba, ir kuo skubiau, kažkaip tą pyktį turi nuleisti, nes vieną kartą sprogsi. Aš patarčiau susirasti tikrai gerą psichiatrą, jų pagalba mano nuomone daug geresnė ir kvalifikuotesnė nei psichologų ar psichoterapeutų.

Man buvo panasiai po pirmosios.
Manau, kad tai pogimdyvine depresija ir pervargimas.
Praejo su laiku + valerijonai + konkreciu problemu sprendimas.
Gal asmeniskai parasyk, ar ka?

Miau

PYkčio protrūkiai per stiprūs, kad juos priskirtumėm tik pogimdyvinei depresijai, be to, jie buvo ir anksčiau. Atrodo, kad pagrindinė problema - greita nuotaikų kaita, didelė jų svyravimų amplitudė ir menka kontrolė. panašu, kad tai nėra nauja problema, o dabartinė situacija (nuovargis, kitų žmonių interesai) ją tik paaštrina. Patarčiau kreiptis į gydytoją psichiatrą (ne dėl to, kad jie kvalifikuotesni , o dėl to, kad greičiausiai, reikės vaistų). Gydytojas toliau rekomenduos papildomas priemones (psichoterapiją, dienos režimas, savitvardos įgūdžių stiprinimas ir t.t.)

Migle ,pas mane irgi ciudu buna.As visa laika diskutuoju apie milijona dalyku su vyru ir padarau is visklo baisia tragedija, beto esu gryna idealiste, viskas turi but tvarkinga , o jei daiktas nepadetas i ta pacia vieta kur stovejo man tiesiog protas vaziuoja. Vaikas pas mane tuoj bus 4 men. bet jau demesio tiek praso , jam niekaip neina itikti.Atrodo tuoj isprotesiu.
As kai Lietuvoj gyvenau buvau tokia optimiste, dabar visur tik juodos spalvos.
Jau nebezinau ka daryti.

Labai įdomu butų sužinoti kaip sekėsi Miglei