Labai geda del savo elgesio ir liudna Bet tai jau lieka man pas psichologa eiti.
Noreciau nuomones ar patarimo is gerb.vaiku psichologo.
Situacija tokia: "Labai daznai pykstames su vyru. Turime 4 metu mergaite.Mums susipykus, manyje dar daznai buna likes barnio kartelis/inirsis ir jei pasitaiko situacija, kad dar tas pykcio garas neisejes, o dukra manes piktybiskai neklauso, protui aptemus (siandien suvokiau, kad taip tikriausiai yra), tas "pyktis", skirtas nuolatos skaudinanciam vyrui, "persimeta" vaikiukui ir baigiasi mano kantrybe.Taigi, buvo keli kartai, kai stipriai sudaviau savo brangiausiam zmoguciui per veida. Tai mano vienintele dukryte, vienintelis vaikas.Myliu ja labiau uz viska. Tik nervai jau nebelaiko nuo nuolatiniu pykciu, barniu ir asaru su vyru. baisiausia, kad ji kazkaip pradejo manes vengti (tikriausiai naturalu, bet man tai kelia SIAUBA, nes santykiai namuose ties SKYRYBU riba - labai jau daznai minimas tas zodis, ir vien jau nuo minties, kad dukryte galetu likti pas teva - man silpna darosi). Esu ir as nuo vyro ne karta kailin gavusi. Nuolatos mane zemina ir laiko visa ko kaltininke "as ne idealus, bet jau tu kokia bjaurybe" - kiekviena diena girdint taip ir smunka pasitikejimo savimi jausmas...
P.S.Mano mama buvo labai valdinga, jauciausi tarsi buciau jos nuosavybe, esu gavusi t.p. ne karta per veida ir apskritai nesijauciau mylima

Gal psichologe, kaip zmogus is salies bei turintis teoriniu ziniu bagaza, galetu rasti kazkoki vientisa, visas sias aplinkybes risanti atsakyma. Labai laukiu Jusu atsakymo...

Atsiprasau uz nelietuviskas raides, nes nera galimybiu..

Nesisielok šitaip. Įsivaizduoju kaip tau sunku. Mano du jaunuoliai taip pat yra sunkiai valdomi, o dabar, vasarą, kai vyresnėlis neina į darželį, iš vis su jais neina susikalbėti. Ką sugalvoja - tą daro ir į pastabas nereguoja. Būna, kad kartais irgi užvažiuoju. Žinoma, dažniausiai gauna per "minkštąją", bet buvo, kad mašinoj važiuojant vyresnėlis davedė iki to, kad daviau antausį. Manau, suprasi, kaip po to jaučiausi...
Nesu psichologė, bet manau, kad tau reikia pasistengti daugiau pabendrauti ir pabūti vienoms su dukryte. Ji nėra visai mažutė, kad nesuprastų, jog jūsų šeimoje nėra viskas gerai, todėl papasakok jai, kad tau labai sunku, kad pykstatės su tėveliu ne dėl jos, ir kad nori būti su dukryte draugės. Pasistenk po barnio likusį pyktį išlieti kur nors kitur, pvz. išplauk namie grindis, rankomis išskalbk ir išgręžk didžiausią, kokį tik turi rankšluostį. Paprašyk dukrytės, kad ji tuo metu ramiai pažaistų ir pabūtų savo kambary, pasakius, kad mama dabar yra labai pikta ir nenori netyčia nuskriausti jos.
Manau, turėtų tai padėti.
Laikykis!

Andromeda, man irgi būna, kad įsiaudrinu, kai vyras sunervina, tada ir vaikai kliudo, be reikalo pasidarau tada nepakanti, irzli, užšaukiu , gi nesam kokios bejausmės marionetės, manau, kad tai neišvengiama , reikia stengtis taip nedaryt, bet gi daug kas nevalingai išeina.

Aisku, nieko gero cia, bet man regis, visiems taip buna, gal isskyrus jogus kokius Man ta situacija - gyvenimiska, kas be ko - primena Bidstrupo karikatura... Tokia sita stai:
http://www.bidstrup.ru/content/0902.html

O karikatūra tai gera...

Kaip as tave suprantu, Andromeda.
Labai idomu butu, jei parasytu kas nors jau naudojesis psichologo profesionalo padalba. Tiesa pasakiu mane pyktis kartais is proto varo ir nieko nespeji pasiciupti, nei ranksluoscio, nei dar ko nors. Visi bandymai velniop nueina, o po to, nors prasmek, koks slogutis prispaudzia

Bjauri situacija, ir pas mane taip budavo, karta buvau nesudavus savo dukrytei, kai buvau baisiai ipykus, opaskui taip gailejausi, kad galvojau is proto issikraustysiu. Ismokau valdytis, ji tik vaikas, todel kai supykstu as jai ramiai pasakau "dabar prasau ramiai zaidi, nes as labai pikta", na kartais pakeltu tonu tai pasakau, nes maniske kai issisiauteja, tai nieko negirdi, kol neuzreki, bet paskui ramu. Man padeda kelioms minutems iseit i lauka pastovet, i dangu pasiziuret (ypac vakare, kai tamsu), kazkaip labai greit nusiraminu ir su dukra einam kokia puzzle deliot ar siaip ka.

Laikykis

Andromeda, kuo greičiau spręskit su vyru, ar pati, ką daryt su tokiais jūsų santykiais. Grindų plovimas čia tikrai nepadės.Traumuojat vaiką.O jei dar pati į kailį gauni, tai išvis.Mergaitė viską mato ir girdi. Manai, jai tai neatsilieps ateityje. Gali turėti psichologinių problemų.