Man buvo berods 16. Keliom dienom buvau paguldyta į ligoninę, tai kažkas nusprendė, kad man reikėtų pas visus gydytojus apsilankyti Ir nesvarbu, kad ginekologinėmis problemomis net nekvepėjo. Taigi pasakė man, kad kitą dieną eisiu pas ginekologą. Vyrą Aš dar tokia vaikas jaučiausi, niekuo nesiskundžiau, o čia manęs net nepaklausė ar viskas gerai, ar man nebus nepatogu, tada labai įsižeidusi buvau Iškilo ir dar viena problemytė: niekada nebuvau depiliavusi bikini srities Tai ligoninės vonioj su žirklutėm ten savo miškus apsiretinau, galvojau ką gydytojas pagalvos Žodžiu atėjo rytas atėjo ir mano susitikimas su gydytoju. Nuveda mus tris paneles, aš pirma. Įeinu, o ten girdžiu kalba dvi moterys - ginekologė ir seselė Bet tuo mano džiaugsmas ir pasibaigė - gydytoja tokia baba jadzė, didelė, žvilgsnis piktas, balso tonas irgi nenuramino. Žodžiu išklausinėjo elementarių dalykų, galvoju vsio, dedu į kojas ir nereikia man daugiau jokių ligoninių, varau namo. Kur tau, išgirdau: Atsisek liemenėlę ir apnuogink apatinė dalį Mintyse keikiausi kaip mokėjau, mane gąsdino vien žiūrėjimas į tą moterį, o čia dar ji prie manęs liesis??? Nu bet gera mergaitė buvau, padariau kaip buvo liepiama, užsiropsčiau ant fainuolio krėsliuko, o ta babuška vos prisilietė - mane šiurpas nukratė. Toliau varydama savo kalbą, kurios nesiklausiau, apžiūrėjo mane. Santykių turėjus? Ne. Viskas aišku, bet vistiek pajutau labai jau nemalonius pojūčius ten apačioj ir mintyse pagalvojau ate mano nekaltybe Bet nieko, greitai ji ten mane apžiūrėjo, aš apsirengiau per kelias sekundes ir dar išklausiusi kelis sakinius moviau pro duris. Kitom panelėm pasakiau, kad visai nebaisu (visos buvo jaunesnės, nenorėjau nugąsdinti ) Žodžiu ten apačioj dar kelias valandas skaudėjo, į poliklinikos daktares iki šiol negaliu žiūrėti. Žodžiu labai nemalonu buvo, jeigu ne malonu seselė, jaučiu būčiau apsiverkus aš ten

visos temos neskaičiau, tik kelis psl., tai įdomu tapo kada reikia eiti pas ginekologą, kokio amžiaus jau būtina tai daryt? Tokia bailė esu Matot, mėnesinėm sergu jau 8 metus, bet jos iki šiol nepastovios (ciklas tai 24d., tai 38d.), jokių skausmų ne mm dienomis nejaučiu, o ir per mm tik pirmą dieną baisiai skauda - išgeriu vieną Ibumetino ir toliau džiaugiuos gyvenimu. Tai dabar svarstau ar reikia eiti man būtinai, ar galima datempt iki vaiko planavimo

Vien dėl nepastovių mėnesinių siūlau apsilankyte pas ginekologę Pasiskaitykit rekomendacijų, paklausinėkit draugių apie gerus gydytojus, užsiregistruokit ir eikit be baimės. Juk ir pačiai bus ramiau gyventi kai ciklas bus pastovus O kiek jums metų?

22 Todėl ir mąstau ar čia dar nelaikas pastovumui ar jau koks nukrypimas nuo normos

Pirma karta buvau 13 ar 14 metu, nes buvo komplikaciju del antibiotiku vartojimo man tai buvo ivykis- iki siol sios gydytojos nemegstui

na šiaip jei pagimdėt ir vyrą ir dukrytė ir iki šiol nežinot kada reikėtu apsilankyt pas ginekologą sakyčiau turi būt gėda

o paskiriant kt ginekologas apziuri ar tik siaip,is akiu paskiria?

Aš irgi apie tai galvoju

apziuret tai turi profilaktiskai, o KT skyrimo kriteriju nera.

Mergaites, gal zinot kas privacia malonia daktaryte Kaune?

Buvau 17 metų. Pataikiau pas gydytoją VYRĄ. Vos nenumiriau iš gėdos Turbūt turiu tokią laimę, nes abu vaikus teko gimdyti irgi pas gydytojus vyrus Bet dabar nė kiek nesigailiu. Netgi manau, kad vyrai, gydytojai būna net švelnesni nei moterys...

Pirmą kartą teko priverstinai ir netikėtai apsilankyti pas ginekologą
Ryte nualpau, išvežė greitoji į priimamąjį, tai pirmiausia kur nusiuntė - pas ginekologą tada buvau gal 14 metų ir taip silpna ir bloga, tai dar ir krapštosi kur nereikia.. o tada buvo problemos su skrandžiu..

Žinoma, kad apžiūri.Iš akies niekas nieko neskiria

Kai suzinojau kad laukiuosi

Pirmą kartą pas ginekologą - tik 19 metų, kai aplankė pienligė Iki tol bijojau baisiai, bet pasirodė kad nėra ko...

as pirma karta ejau budama 23metu, kai laikinai pradingo menesines ir prisigasdinau save, kad galiu but nescia.
ejau i kazkokia maza klinika, ne privati buvo, bet ir ne visai valdiska, dabar nelabai pamenu... daktaryte pasitaike tokia gyvenimo isvargintu veidu, zilais susivelusiais plaukais, nekalbi ir viskam apatiska. isdesciau savo beda del veluojanciu menesiniu, tai ji man paaiskino, kad labai karsta vasara tais metais buvo ir daug moteru skundesi menesiniu sutrikimais. o man is tiesu dinge buvo todel, kad numeciau 3kg svorio per ta karstaji rugjuti. ji manes dar paklausinejo tu standartiniu klausimu, apie lytinius santykius ir pan, as jau maniau, kad stai jau sodins i ta baisiaja kede, kurios silueta galejau izvelgti uz sirmos, brrrr. bet ne, ji manes net nusirengti nepaprase ir liepe gultis ant apziuros loveles, tik kelnes siek tiek prasisegti, ir pradejo tirti ultragarsu. tuomet ir paiskejo tikroji 'diagnoze': 'jusu gimda tik trecdalis normalaus gimdos dydzio, didziausia cista ant vienos kiausides, pastoti bus jums tikrai sunku jeigu neimanoma, apie vaikus rimtai negalvokit, nes galit labai nusivilti, hormonu pusiausvyra ryskiai sutrikusi (buvo keli plaukeliai aplink bamba padyge)...'
taigi ji man prirase kazkokiu tableciu, kad issaukti menesines ir 'diane' ar kaip jie ten vadinosi, kazkokie stiprus kontraceptikai, nuo kuriu mane pykino ir be proto skaudejo galva, vos vos sugeriau viena pakuote.
aisku viskas susitvarke pasibaigus vasaros karsciam ar del tu tableciu, bet man vis galvoj sukosi tos mintys apie bevaike ateiti... tik po triju metu prisiruosiau dar vienam vizitui, bet jau kitoje klinikoje. si karta teko sestis i ta kede, bet visai nebuvo baisu ir nejauciau jokiu dideliu skausmu apziuros metu, aisku nemalonu kai ten krapstinejasi, bet gydytoja tikrai labai labai maloni ir svelni, taip gerai ji mane nuteike, kad cia viskas taip 'ala natural' nera ko baidytis ir bijoti. po apziuros paiskejo, kad gimda normalaus dydzio, jokiu cistu nerasta ir 'prigrasino' eiti vaiku gimdyti, nes metai geri tam (cia veiksmas klinikoje "Motina ir vaikas" Kaune, gal todel ji tu vaiku taip reikalauja kiekviena karta as jai pasirodau).

beje, siuo metu ir ko gero su visam, gyvenu Airijoj, tai susigalvojau cia nueiti. registraturoj atsargiai paklause ar eiciau pas vyra, nes moteris nedirbo tom dienom, sakau OK, man jau seniai ne 'iolika', psichologiskai pribrendusi ir subrendusi, net ne nepatogu. taigi uzejau pas ta ginekologa ir galvoju hm, kad tik suprasciau ka jis manes prasys, nes visgi anglu kalba tokiu specifiniu zodziu skirtu tiems dalykam apibudinti kasdien juk negirdi ir nekalbi taip, tai galiu ir nezinoti... paklause kuo skundziuosi, pasakiau kad beveik lyg ir niekuo, tik menesines nelabai reguliarios, taip pasedejom, pakalbejom kokia 15-20 minuciu, siek tiek apie ora siek tiek apie menesines ir KT, ir paleido jis mane. susimokejau 55eur uz sita hmmm 'profilaktine apziura' ir isejau nieko nesupratusi. veliau issiklausinejau draugaiciu, tai jos visos, taip taip, cia tokie pas vizitai ginekologa ir buna. issivaizduokite pora menesiu po gimdymo pirma karta einate pasirodyti ginekologui, o jis(ji) net nepaziuri, kaip ten pas jus viskas gyja ir tvarkosi, idomiai jie cia, bet moterys gimdo tuos vaikus ir galas ju neima. tiesa onkocitologini daro kas keturis metus, bet man dar nelaikas buvo, tai ko gero todel ir neteko sestis i lektuveli.

Žiauru tokie gydytojai... Tokių dalykų prikalba be rimtesnių tyrimų.

As pirma karta ejau beveik 18m, tiesiog su keliom draugem nusprendem nueiti, nes kazkokiam zurnale pasiskaitem, kad save gerbianti mergina po pirmuju menesiu jau turetu pasirodyti, o jau visos moteriskes jautemes Ejom i privacia klinika, nes i poliklinika kazkodel labai geda buvo eiti, kad kas nesuzinotu, kad ten buvom Pirmas vizitas tikrai paliko nekokius ispudzius, gydytoja pasitaike nemaloni, grubi, liepe rengtis ir sesti ant "lektuvo", mane tik saltas prakaitas ispyle, galvoju, kaip cia dabar reikes kazkam savo ziopliuke rodyti Ilgai as ten kuiciausi besirengdama, kad tik atitolinciau ta momenta, kada busiu be kelnaiciu, tai ji dar kai uzriko ant manes, ko ten krapstaus taip ilgai, konsultacijos laikas i pabaiga Atsisedau siaip netaip, sedziu visa perbalus, galvoju tik paziures ten biski ir viskas, o ji ta sketikli man igrudo... Ne tai, kad labai skaudejo, bet jis buvo labai saltas, ir as sudejavau, o ta pakelus galva ir sako, ko cia dejuoji, ne su bernu guli... . Pasake, kad viskas ten gerai, israse vit E pagerti ir isleido.. Ilga laika poto nedrysau eiti pas ginekologa, maniau, kad visur taip, bet kai is savo gimtines persikrausciau i Kauna mokytis, nuejau vel ir po to karto man jau nebaisus tokie apsilankymai

As pirma karta apsilankiau 21metu, na jau beveik 22. Niekuo niekad nesiskundziau ir be galo bijojau, as apskritai ligonines kaip karo bijau, del to anksciau neteko ten apsilankyti o pirmaji karta priverte apsilankyti pas gine moteriskos bedos. Pradejo tarp menesiniu tapti, po keliu menesiu jau ne tepti, o kraujuoti. Paskutinis lasas buvo kai menesiniu metu nuo kraujavimo kiekio galima sakyt vos nealpau, nes jau kresuliais didziausiais vare, per diena 10paketu sunaudodavau, baisu. Tuo metu gyvenau su vaikinu, mama persigando, kad persileidimas, nes tipo buna panasiai. Galiausiai isaiskejo, jog turiu cista. Tai per tuos puse metu tiek pragulejau ant tu lektuveliu, kad dbr kai reikia apsilankyti apziurai, net neraudonuoju

Pirma kart apsilankiau 18 metu , tai buvo labai baisu... Gavau velniu, kad pati issirinkau Kontraceptines tabletes ir metus jas geriau , drauges gere, tai ir as gi sugalvojau... o ir , kai liepe nusirenkti, tai triusikelius neiskart nenusimoviau , tai daktare juokes ir , kai ziurineji vis kedeje sokinejau

Aš tai 15m. Visos moterys laukė dėl nėštumo o tik aš dėl grybelio Truputį buvo gėda...Gerai kad pas moterį... O jei būčiau pas vyrą tai manau būčiau apsisukus ir išėjus... Susimauti nesusimoviau. Gal todėl kad labai nebijojau. Bent sesė buvo pripasakojus visokių baisybių...

Aš tai pirmąkart apsilankiau beveik 21-erių metų. Niekada neturėjau problemų su mėnesinėm, visada reguliarios buvo, tiesiog šiaip sugalvojau profilaktiškai pasitikrinti ar viskas gerai, ar jokių grybelių, nieko nėra. Viskas gerai. Tik labai nejauku buvo sėdėti tam "lėktuve" svetimam žmogui prasiskėtus, bet dzin, negalvojau apie tai, galvojau apie gražesnius dalykus ir tokia išvis be jausmų buvau Nes vis tiek kiek jau man metų, o niekad gyvenime nebuvus pas ją

Pirmą kartą apsilankiau pas ginekologę budama 22, nors ir lytinis gyvenimas seniai prasidėjęs buvo, ir mėnesinės labai ankstyvos. Daug kas rašo apie neigiamus prisiminimus, manieji irgi tokie, bet truputi iš kitos pusės. Pirmas apsilankymas įvyko man priklausančioje poliklinikoje. Turėjau uždėgimą ir kažkokių ten ureaplazmų padidėjimą. Na, daktarė labai greitai apžiūrėjo, tokia visai be emocijų (per vis apžiūra pikta buvo, nemaloni), ir puolė receptus rašyti. Aš pala pala, noriu pasikalbėti, daugiau sužinoti, juk pirmas apsilankymas, o čia kažkokios plazmos:) Atsakymas buvo, ką čia kvaršinat galvą, štai jums siuntimas i laboratoriją, kur jų poliklinika daro išsamesnius tyrimus ir viso gero.
Išėjau pasipiktinusi, užtat su siuntimu ir receptu 70lt. Nusprendžiau i privačią kreiptis. Draugas rado adresą kabineto, kur vietoj ir tuos sunkesnius tyrimus padaro. Na, užeinu, matau šypsena prieš mane didžiausia, rankos išskiestos kviečia pritupti ant lėktuvo, tiesiog nors prie žaizdos dėk, dar sako po apžiūros ir tepinėlio pasikalbėsim ir t.t. Viskas būtų buvę gerai, jei ne tai, kad čia ta pati ginekologė, kuri mane ir priėme mano poliklinikoje:)
Na, tai ir liko toks kartumas, maždaug, kaip pinigai pakeičia elgesį su tavim.
Dabar Lietuvoje lankausi klinikoje Narmeda, esu patenkinta paslaugų kokybe, elgesiu, gydytojų kompetencija (aišku, galėtų būti kainos mažesnės:). Rekomenduoju daktarą Egidijų Jakiūną. Manau, jeigu kam pirmas kartas, tai tikrai švelniai apžiūrės ir pakalbės, ir patars.

O aš pirmą sykį apsilankiau būdama, berots, 11 metų. Tai belaukiant vis drebėjau ir kartojau mamai, kad jeigu mane apgavo ir ten bus ne ginekologė, o ginekologas - mausiu iš ligoninės net nesidairydama. Kai jau įėjau, pamačiau baisiausiai surūgusią bobulytę. Na, aišku, liepė nusirengt. Jaučiausi nejaukiai, bet vis dėlto nusirengiau. Tik, va, į tą kėdę bukai spoksojau gal porą minučių, kol ginekologė piktai suburbėjo kaip reikia joje sėdėt. Po to, mano nuostabai, pamėgino nuramint ir patikino, kad man neskaudės. Bet kad melavo. Buvo tikrai nemalonu, kaip reikiant skaudėjo, bet sėdėjau sukandus dantis, susiraukus, užsimerkus ir stengiaus iškentėt tą nemalonią procedūrą. Kai baigė, nulipdama dar sugebėjau kažko išrausti.

Vėlokai apsilankiau - kai buvo 21 metai. Tiesiog iki to laiko jokia bėda neprispyrė.

džiaugiuosi, kad nusivedė mama, kai dar kažkokių bėdų. gydytoja buvo maloni, viską paaiškino. kaip tik konsultavomės ir dėl skiepo nuo gimdos kaklelio vėžio

Pirmą kartą apsilankiau 20-ties. Ruošiaus ilgai apie porą metų. Bet prisiruošiau ir nuėjau, kažkaip atrodo, kad pats laikas buvo o dabar jau ir pačiai geriau kai viską žinau. Nebuvo nieko baisaus kiek maniau kad bus.

Mano pirmas apsilankymas... Nuvedė mama man buvo 19m ždraugavau trumpai su vienu vaikunu (28m tai jinai (mama) matyt galvojo kad laukiuosi) o šiaip nebuvau turėjusi lytinių santykių ir šventai tikėjau kad mama mane veda dėl skausžmingų menstruacijų (agą nuo 11m man jos kai tik prasidėjo po kokių 2 metų pasidarė labai skausmingos ir nieko o dabar staigiai suirūpino )

Jei kas nepamenat kokia tai apžiūra mielai prašom- aš padėsiu atsiminti nes TOKIO patikrinimo pamiršti neymanoma- nesuprantu kaip galima pamiršti kai tau į užžpakalį sukiša pirštus kiek tik įmanoma ir žčiuopia per tiesiąją žarną (tiksliau pasakius bando apčiuopti) kaklelį...
Gydytoja buvo sena (bet atseit gera) mano mamos pažystama Vokiečių gatvėje... tai ką aš žinau ... paskui nuėjau pas ginekologę tik būdama 26 jau žbesilaukdama ir atrado graikinio riešuto dydžio cistas ir kieušidėse ir kaklelyje- paskui sako- kaip jūs nejutot ypač dešinės kiaušidės?? o man dešinį šonąą ištisai prieš mmm ir per skaudėdavo pasirodo cista ... tai tiek per nėštumą aš ten sėdėjau ir ištisai vaginalinę echoskopiją darė
dabažr po antro gimdymo bijau eiti nors per cezarį sakė miomos būtina nueit bet tiek problemų buvo užgriuvę kad aš tik dabatr atsikvėpiau šiek tiek lengviau
Papildyta:
Ai ir dar aš esu už tai kad mokykloje vestų mergaites pas ginekologą o berniukus pas urologą...


Gal tada sumažėtų prievartos atvejų mokyklose (tiek tarp berniukų tiek tarp mergaičių- juk berniukai neretai bijo pasakyt) be to gal baimė kad gydytojas pasakys tėvams sumažintų ankstyvų lytinių santykių galimybę (kai mergaitės vos ne 12m iš smalsumo pabando- man vis atrodo kad tokiame amžiuje tik su lėkėm dar žaisti... )

Pirmą kartą 18-os, kai sužinojau, kad pastojau. Baisu nebuvo, nes dėl nėštumo jaudinausi labiau. O ir poto nepamenu, kad būčiau labai bijojus.

18 metų ir tai patikrino echoskopu ir išrašė kontraceptikų...dabar einu kas 3mėn beveik, nes vis problemos . nemalonu, bet nėra ko bijoti

15 metu mama nutempe,kazkodel as jai nepatikimai atrodziau,na ji to aisku nesake,bet manau,kad buvo taip, buvo baisiau nei baisu tas pirmas patikrinimas ir dabar as ju vengiu,zinau,kad reikia,bet einu tik kai reikalas prispiria

Pirma karta pas ginekologe apsilankiau 19metu budama 20savaite nescia Bet bijojau ziauriai,gydytoja pasitaike tikrai labai gera dabar tik pas ja ir lankausi

pirma karta apsilankiau budama 19. buvo labai nedrasu ir geda, nes daktaras buvo vyras

pirma karta apsilankiau 24 m. ir labai bijojau ...

O ko bijojai? Dėl kokių priežasčių lankeisi - profilaktiškai, ligos ar kt.?

As pas gine pirma karta apsilankiau gal budama 19 ar 20, bet tada dar buvau mergaite ir gydytoja manes buvo uzklaususi ar esu turejusi lytiniu santykiu, kai pasakiau, kad ne tai ant samalioto ir nesodino. O ant samalioto teko atsisesti 21 ir nebuvo kazkokios paniskos baimes, man tiesiog pacios proceduros nelabai patinka ir po siai dienai

15metu ejau pati pas ginekologa pasitikrinti

Dar nebuvau ir nezadu artimiausiu metu apsilankyt reikejo medicinke susitvarkyt, tai siaip ne taip prasmukau ir be sios gydytojos

As nuejau pirma karteli gal kokiu 16 metu, bet gydytoja gera buvo ir jokiu slogiu prisiminimu is to karto. bet va pries keleta meteliu reikejo greit pas ginekologe papulti ir maniske neturejo vietu, tad ejau bet kur.. isejau issizergus atsiprasant, nes buvau dar nepatyrusi visai o jin man ta gelzgali kiso.. po to kraujavau keleta dienu. nuo to laiko vengiu ginekelogiu, tik kai labai reikia einu..

Pirmą kartą papuoliau dvylikos metų, atvežė greitoji į ligoninę, nes žiauriai skausmingos mėnesinės buvo. Nemažai rėkiau, aimanavau ir stresavau, nes labai skaudėjo. Tiesiai pas vietinę ginę, tiesiai ant to lėktuvo, labai greitai, nebuvo kada susigėsti ar išsigąsti. Kur sėsti, supratau. Kur kojas dėti, nesupratau, nieko, pati gydytoja užkėlė, be komentarų. Komentarų buvo apžiūros metu, ne itin malonių: ''nelabai gi smarkiai čia pas tave teka'' (negi skausmo stiprumas priklauso nuo kraujavimo stiprumo?), ''ko čia šauki, gi pirštas subinėj'' Esu jautri, bet nesusitraumavau visai, nes didžiulis skausmas buvo didesnė trauma. Vėliau dar ne kartą teko kęsti itin skausmingas mėnesines, išmokau kentėt, nešaukt, o gal suaugau, taigi manau, kad gimdysiu tyliai

Antrą kartą pas ginekologę nuėjau pati, šešiolikos metų, į moterų konsultaciją, kuri priklausė pagal gyvenamą vietą. Gydytoja buvo maloni, švelni, turbūt pagalvojo, kad aš pirmą kartą apskritai. Ale rūbininkės trigrašis: ''tai kokios problemos? o servetėlę ir pirštinę apžiūrai turi?'' turėjau nusipirkus, neprireikė. Va gaila, kad niekas nepasakė, jog apsiplauti prieš tai reikia, o pati nesugalvojau ir vėliau dar kelis kartus buvau, kol vienas gydytojas (vyras) labai labai taktiškai užsiminė apie tai , na panašiu laiku jau kažkur ir perskaičiau, kad neužtenka, jog vakare prausies, reikia dar ir prieš apžiūrą. Gi dėl kitų gydytojų specialiai papildomai nesiprausdavau..

Kažkodėl dažnokai, jei sužino, kad lytinių santykių nėra, mano, kad ir problemų apskritai nėra. Pas mane problemų buvo, maždaug nuo 9 metų amžiaus, bet to nesupratau, tik gerokai vėliau (gal dvidešimtmetė būdama) išsiaiškinau, kad tai nėra normalu. Pirmoji ginė, mėnesinių metu galėjo ir nematyti nieko, bet antroji galėjo ir pamatyt ar tepinėlį padaryt.. o nepadarė. Aš gi atėjau dėl kažkokio spuogo, nes Panelės žurnale rašė, kad reikia gydytojos klaust, - ir nieko ten nebuvo, problema buvo truputį giliau, mano dar nesuvokta.. po to teko ilgai gydytis, nes užsisenėjo kaip reikiant....

Dabar viskas tvarkoj, išsigydžiau, ale į mane kažko vis keistai pažiūri, kai kasmet ateinu profilaktiškai pasitikrint...

Gal galite patarti? aptikau pas save pienliges ar ureaplazmozes pozymiu, pas kuri gydytoja kreiptis? pas ginekologe?

manau, kad taip

Pirma karta apsilankiau pas ginekologe kai buvo cista kiausideje, nes kraujavau labai, taip turbut dar buciau tempusi ir pirma karta nuejus tik nescia nors as istikro nieko baisaus ten nematau

kai aš lankiausi pirma kart poliklinikoj pas ginekologę, buvau labai pikta, nes vos tik išsiklausinėjus apie lytinius santykius pradėjo primigtinai kišti kažkokias kontraceptines tabletes 17 metų mergaitei po grubios ir greitos apžiūros, spėjo dar du kartus pasiūlyt tablečių pas jos daugiau nėjau, radau kitą nuostabią ginekologę, pas kurią lankausi, nors gyvenu kitam mieste

pirma karta apsilankiau kai pasijutau nescia,anksciau nemaciau reikalo eiti