Matyt, papasakosiu ne naujiena visoms mamoms...
prasidejo atostogos, jau baigiasi antra ju savaite, leidziu jas su vyru ir dukryte...
ir jauciu, kad stogas vaziuoja konkreciai...
VISKAS NUSIBODO, tas kasdieninis atostogu ritmas - keltis, daryti valgyti, eiti su mazaja i lauka, migdyti, valgydinti, plauti uzpakali, keisti pampersus ir rubus - kelis kart per diena, vel buti lauke, vel migdyti.... kai vakare liekam kartu su vyru, as jau nieko absoliuciai nebenoriu...
Ar tai atostogos???? as jau noriu eiti dirbti, tada bent jau ta rutina ne taip slegia...
o dar mazes "isterijos", kai reikia apmauti batukus ar pakeisti sauskelnes...
Aisku, vyras daug padeda, bet nera jokios prosvaistes, kad bus kitaip.
Suvokiu, kad reikia bent pora dienu pabuti vienai, bet vyras nesutinka su dukra likti vienas... net ne vienas, o kaime - pas savo tevus, tai butu ir anyta salia - puikiausiai vaiku pasirupintu, bet jis vis tiek nesutinka
tai man jau rankos visai nusvire, nebenoriu nieko

Suprantu tave, ta jausma, kad nera sansu, kad kazkas pasikeistu.
Bet tau butina bent pora dienu pabuti vienai. Palik mergyte tada savo mamai, o tu kad ir pas drauge pagyvent tas pora dieneliu. Atsigausi.

O visi kartu i kaima negalite isvaziuoti, jei kitaip vyras nesutinka? Tau reikia permainu. Pakeiskit aplinka. Bus permaina - o tai geriausias poilsis. Galesi po kaimo apylinkes viena pasivaikscioti.

Monikule suprantu tave pilnai. As pati tokia, bet man dar blogiau jau 2 metus sedziu name , tu nors i darba vaikstai. O permainu vis ner ir ner... Manau reikia patiems daryti sau svente, bet pavizdziui man ne labai iseina. Kazkoks uzburtas ratas gaunasi. Vyras vienas dirba, vaiko palikti ner su kuo, auklei pinigu irgi nera. Darba siule bet kur tu nueisi , kai vaikas pastoviai serga, kas duos biliuteni. RUTINA

Kai isejau dirbti tikrai labai atsigavau.
Liuda, jei tik atsiras galimybe- butinai pradek dirbti.
o i kaima zadam visi vaziuoti kita savaite, tai jau dabar tuo dziaugiuosi, bet per sia diena susitariau su sese rytoj vaziuoti i savo senaji kaima porai dienu, tai vat cia tai tikrai svente bus!
ir net keista, vyras sutiko su mazyle namie pabuti... bet pries ta sutikima buvo tokios isterijos - mano... matyt, jam dasilo, kad man jau nekas...
O svarbiausia, juk jei koks vyras skaitytu, tai pasakytu - bobos issidirbineja, juk vyrams irgi reikia pasiilseti.
bet reikalas tas, kad maniskis dar po savaites vienas vaziuos i Platelius - o as jau i darba
Taip kad jauciu pilna moraline teise paisterikuoti, kad gauciau pora laisvadieniu nuo seimos

Man irgi stogas vaziuoja Tik skirtumas tas ,kad as nedirbu,vyras nepadeda ,nes dirba iki velumos,pas mane du vaikai is kuriu vienam dygsta dantys ir visur nori eit ,o dar nelabai moka ,pastoviai pas mane ant ranku ,o vyresnei protelio ne ka daugiau nei mazytei,vercia kambarius ,oziai didziausi Vienai reik suspet valgyt padaryt ,mazei koses virt ,maitint ,taip pat ir vyresne,nes valgymas jai kancia ,isvezt i lauka ,o kur dar namu tvarkymas ,baigia stogelis nuvaziuot.Bet ka padarysi ,tokia jau mamu dalia.Nenusiminkim ir gerai maitinkimes .Kazkada ismus ir musu valanda ,o tada.....................

Monikule, Santa israsyciau as jum kelialapius keliom dienom i
Druskininkus, pailsetumet, pasilepintumet ir su blizganciom akim
namo gryztumet..

O as tada isvaziavau visai dienai ir kuo puikiausiai ja praleidau su sese ir mama aisku, minciu, kaip su teveliu mazei sekasi, buvo, ir skambinau, bet vis tik per ta diena nepasiilgau namu matyt, tikrai pertraukos reikejo...
po to vaziavom i kaima, bet ten stresas istisinis.... as pripratusi namie pakankamai svaros ziureti, o ten gi viskas naturalu buvai lauke - su tais pat batais po namus vaikstai, kas nukrito ant grindu ar zemes - tuoj i burnyte keliauja... kieme vistos, kalakutai, katinas, suo... pirmas pora dienu tai zinokit vien del higieniniu salygu baisiai jaudinausi, nors mazoji - ispudziu pilna, tik zirzti pradedavo, kai laikas miegoti. Bet vat ir atsiliepe ta nesvara - vaikas pradejo po 6 kart per diena tustintis, tai po poros dienu namo grizom matyt, pilvelis dar ne toks stiprus, kad toki bakteriju kieki atlaikytu
Tai vat, baigiasi atostogos, poilsio nerasta, tai jau laukiu, kada i darba grisiu.. darbiniai stresai po metu namuose kaip zaidimas atrodo, visai kitaip i viska ziuriu...
Zodziu, mamos, linkiu visoms, kartu ir sau daug dvasios stiprybes, gal kada ismus musu valanda, kaip SANTA sake
NORS.... anyta turi tris vaikus (vienas ju - mano vyrelis ), tai jie jau suauge, bet moteriske man ir sako - tikejausi, kad paaugs vaikai, ir baigsis vargai, ale kur tau, vis tiek lygiai taip pat, kaip vaikysteje del visu jaudinasi ir rupinasi....
tai net nezinau, ar is vis jau kada gausim pailseti

Labutis,

Pas mane tas pats , mano maziukui 3,5 men. o vis dar vargina ta jo dienotvarke.
Vyras aisku dirba , tai iki vakaro viena esu su vaiku. Jam reikia siaubingai daug demesio, nesioti, keisti rubus pora kartu po valgio, ba vis atpylineja.
As jau nematau noro ne atsikelti ryte, ba zinau kaip vel bus sunku kovoti su jo kapryzais.
Dabar i lauka kai isvezu tai nepatinka, tik rekia visa laika, kol atsibosta ir uzmiega.O, vakare aisku kambarius apsitvarkau ba negaliu pakesti netvarkos, kazkur po 20:00 pavalgom vakariene, ir noriu tik miego. Gyvenimas man tiesiog pasidare nuobodus ir liudnas.

nuobodu, nes per mažai veiklos, o svarbiausia- fantazijos ir pertempta psichika, reiktų pastiprint bent spec. vitaminais, trūksta vis naujų tikslų...
Aš namie pusantro mėnesio, kaifuoju kol kas, dienos greit bėga, vyrą praktiškai matau tik sekmadieniais ir tai, turim darbų, mažai turim laiko bendraut, užsiimu su dukrom mokyklinukėm, susigalvoju kiekvienai dienai naujų planų, tikslų (labai mėgstu planuoti toli į priekį, ruoštis įvykiams), dar glosto mintis, kad greit atsiras dar 1 labai laukiamas mažylis, bus norimų pokyčių, naujų potyrių, pasikeitimo mums visiems. Kai neturiu sveikatos dėl , prisėdu prie kompo, parašau draugams, tėvams el. laiškus (gerai, kas turi bent galimybę su tėvais dažnai matytis, o aš-ne, bet pripranti), pabūnu forume, parašau straipsnį kitą į žurnalus, pati daug ką sužinau ieškodama info, nuotaika pagerėja, taipogi analizuoju save, darbo rinką, galvoju, kokio darbo ieškosiu paauginus vaikelį (vyras bet kada už mane pasėdės namie), nelabai fainos dienos tik tos, kai vėjai pučia,apsergam, kai visiškai nėra pinigų, bet joms praėjus supranti, kaip iš tiesų gerai gyveni, kaip gera gyventi ir daug ką galėti susikurti, pasidaryti pačiam...
Sėkmės.

Man paciai atrodo , kad kekviena diena su mazu vaiku slenka labai letai, vis galvoju kada jis vel eis miegoti, kad nors rasciau laiko pailseti.Aisku kai vyras grysta viskas lengviau pasidaro, bet tada vel vakaras ateina , ir vel ta pati rutina ryte. Ka nors nuveikti nera jau ne noro ne sveikatos, galva darosi vis sunkesne su kekviena diena, prisikaupia daug minciu kurios tik dar daugiau vargina.

Oi, man irgi tas pats Bet paskutines 2 savaites dar blogiau. Vyras visiskai nieko nepadeda. Nei namu ruosos darbu nebedaro, nei su vaiku noriai buna...net paprasciausio pamperso vaikui nera uzdejes pries miega. Ir dar! Nesisneka su manim Jam gal ir atrodo kad snekasi, bet argi tai kalbejimas?-taip, ne, nezinau, gal...O siandien puse dienos miega. OIiii, stogas vaziuoja juodai, net verkt norisi, uch.....susinervinau! Einu parukyt, nes nebegaliu.

bet toks gyvenimas..negali kasdien būti įdomu, neįdomumo būna tiek būnant nanmie, tiek darbe, tiek kitur, aš pamenu, ir vaikystėj, ir paauglystėj ir vėliau būdavo dienų, kad praliūdėdavau, analizuodavau, ar kame nors yra prasmė...matyt tokių dienų, periodų neišvengia niekas, ir matomai jų vistik reikia...

sakyciau psichologes komentaro nerasta....

Ech, kiek cia geru minciu prisiskaiciau...
pagaliau radau laiko i foruma ilisti - susirgau... ir mazoji serga. abi sedim namie, truputi nervijames, kad oras geras, o i lauka mama neisleidzia... zodziu, kaip ir palankus laikas stresui. Bet zinokit, nestresuoju...
vakarais, kai mazoji uzmiega, skaitau literatura apie vaiku auklejima - ikvepia siltu jausmui vaikeliui, nes tikrai kartais per diena jie gerokai isblesta...
be to - ne kasdien, bet bent kas kelias dienas - namie organizuoju darbsciuju ranku bureli - piesiam su akvarele - butina rankutes isdazyti ir ant popieriaus ir sienu pateplioti (todel viska darome vonioje), kepam blynus, is modelino lipdom sniego seni ir t.t. Maniskei 1.5 metu, bet pagaliau pavyksta susirasti nemazai uzsiemimu, tiesa, ir kaprizu buna, bet kam ju nebuna???
LENGVUTE - SVEIKINU SU BUSIMU LELIUKU!!!!!!!!!!!!!!!!!!

ir visoms linkiu is lengvutes pasimokyti optimizmo ir pasirupinti savo dvasine sveikata (kaip sake lengvute - bent jau vitaminais), nes vaikai - tai mamos sielos veidrodis - jei mamai blogai, tai pirmieji tai pajunta ir savo elgesiu parodo butent vaikai. isitikinau ne viena karta....
nezinau, is kur pas mane siandien tiek geros nuotaikos, nes lyg ir PMS turetu buti, bet paskaiciau savo pirmaja sios temos zinute, prisiminiau tas nevykusias atostogas, pasidziaugiau, kad jos baigesi, ir dabar svajoju apie geresnes:)
ir galvoju, kad vis tik reikalinga pasiplanuoti, kaip jas leisti, tegul tai bus tik viena savaite, bet reiktu is anksto su vyru susitarti del pagrindiniu taisykliu, del atostogu vietos (sakau is anksto - kad butu laiko vyra itikinti ir paruosti ).
o kad vyrai yra vyrai - nekalbantys ir nepadedantys namu ruosoje, tai cia faktas, juk jiems aktualios globalios problemos ,nera laiko smulkintis indu plovimu ar kilimo isvalymu... cia matyt, pries veja nepapusi.. kuo toliau, tuo maziau tenka isgirsti apie geruosius vyrus, kurie ir kalba, ir padeda namie ir zaidzia su vaiku... visko iskart viename egzemplioriuje beveik ir nebuna.
Pabandykim ir juos suprasti - grizta po darbo namo, o ten laukia ne jauki ramybe, o pasiutusi boba ir rekiantis vaikas................ - cia as isvadas is savo patirties darau:))) kai pagalvoji, koks sveikos psichikos zmogus noretu grizti i tokius namus???? as tikrai nenoreciau.. tai gal mylekim savo vyrus vien uz tai, kad jie grizta???? atrodo, tiek nedaug padaro, bet vakare yra prie ko prisiglausti, o tai jau daug - paklauskit to vienisu mamu....
na, pavariau as cia...

liuks, monikule , kaip iš gražios knygos išpyškinta , duok Dieve, sveikatos, ir viskas bus gerai

Niu va ir man pribrendo, nebegaliu, uzkniso viskas juodai. Mielai išlėkčiau i kokius Druskininkus, bet finansai nelabai leidžia, o taip norisi pailset, ech, nelemta matyt.

ir kas dar gali sakyti, kad vyrai - ne marsieciai?

Na mano vyras tai auksinis, na gal kad ne lietuvis
Naktimis vaika maitina, po darbo grizes su juo zaidzia, o as ilsiuosi.
Truksta tokiu vyru.
O, dauguma tai tik galvoja , kad namu ruosa , maistas ir vaiko prieziura moters darbas.Vien tik , kad jie dirba visa diena, galvoja , kad mums lengviau su vaiku namie.

Ir man viskas nusibodo, uzkniso juodai kad negaliu...nemoku kovoti kovoti su savo baimem. Nemoku. Nebegaliu. Pavargau.....

Vennera, laikykis, brangioji, tikiu, kad ir i tavo kiema svente ateis.