Mergaitei 2 m 4 men. Jeigu ryte as vedu i darzeli - viskas gerai, tik miego nori, bet jeigu ryte i darzeli veda tetis, tik prabudus verkia ir net savo megstamo pieno negeria. Diena abu zaidzia, pasilikdama neverkia, bet migdyti irgi tik man leidzia. Kai ko nors negauna ir stipriau susinervina, beveik visada siusioja i kelnytes (siaip daro i puoda).
Ar verta ir ar galima tokio amziaus vesti pas prichologa? Anskciau nuo nervinio mirksejimo gere raminancius vaistus, tai nebuvo tokia irzli. Gal negerai su tokio amziaus vaiku elgtis grieztai (taip elgiasi tetis)?

Jei mergytė jautri, gal tegu tėtis pabando švelnumu užkariauti jos širdį. Žinoma, kiekvienam vaiko įgeidžiui nusileisti negalima, bet tokio amžiaus vaikui dar galima nukreipti dėmesį kitur. Ir tai padaryti reiktų švelniai ir beveik nepastebimai. Tegu vakare tėtis pasakėles paskaito, o tu ją migdyk. Tada abu prisidėsit prie miegojimo ritualo ir po kiek laiko galbūt jau dukrytei nebus labai svarbu kuris ją paguldo. Nors iš savo patirties galiu pasakyti, kad vaikai labai įpranta prie nusistovėjusio miegojimo ritualo. Pvz. mano vyresnėlis (beveik 5 m.) prausiasi dažniausiai su manim, bet dantukus valyti galiu TIK aš. Jei vyras imasi iniciatyvos, prasideda "vakarinės giesmės" kad "noriu, kad mama valytų".
O dėl vedimo į darželį - gal pabandykit visi trys eiti. O einant kartu tu pasistenk likt nuošaly, o tėtis tegu pasakoja visokias istorijas, pažiūri su dukryte kaip auga medžiai, kaip skraido paukščiai. Tada mergytei turėtų pasidaryti įdomu su tėčiu keliauti į darželį.

Aciu uz atsakyma, bet trise i darzeli nesigaus eiti, nes nenoriu labai anksti jos kelti. Tetis dirba pamainom, tai laisva diena abu ilgiau pamiega, o kai tenka man vesti, turiu puse 7 zadinti. Gaila vaiko.
Demesi nukreipti nevisada gaunasi, nes ji labai uzsispyres vaikas.

Mano mažasis labai panašaus amžiaus į tavo dukrytę, penktadienį jam bus "du ir pusė", kaip pat sako. Jis irgi labai užsispyręs, tai kartais (bet tik labai kartais) išeina gražiai susitarti, o kartais būna, kad ir dupciuką tenka "paglostyti". Kai paklausiu ar nori į šikinę gauti, atsako, kad ne, bet ir vėl apsisukęs zyzia to paties. Jau ir man diplomatijos pradeda stigti. Tik mums nėra bėdos dėl didelio vaiko jautrumo.
Ką daugiau tau patarti - nežinau, bandykit kentėti ir laukti kol išaugsit. Apie trečius vaiko gyvenimo metus būna "trejų metų krizė". Gal pas jus ji kiek anksčiau atslinko.

Įdomu, kas vyksta kitaip rytais, kai į darželį vedate Jūs ir kai veda tėtis, dėl ko mergaitė taip prieštarauja tam.
Kad leidžia migdyti ją Jums, tai tikriausiai yra įpratimas-vaikai labai mėgsta tokius ritualus, kai jie žino kas ir kaip vyks. Tai padeda nusiraminti.
Nestebėjus vaiko ir tėčio santykiu, negaliu pasakyti, ar tai, kaip elgiasi tėtis yra "per griežtai " ar ne.
Man atrodo, kad verta kreiptis psichologo konsultacijai, kadangi buvo nervinis tikas ir kadangi šlapinimusi į kelnytes reaguoja į stresinę situaciją.
Vaistai susilpnina ar panaikina simptomą (mirksėjimą), bet priežasties, dėl ko jis atsirado- neišsprendžia, nes ji susijusi su santykiais.

Aciu uz atsakyma. Reikes nueiti pas pcihologa trise, nes siandien ir vel ryte verke , o vakar prisiusiojo i kelnes nes negavo saldainio .
Papildyta @ [mergetime]1092919984[/mergetime]
O kaip psichologas kazka issiaiskins, jeigu vaikas dar normaliai nesneka ir meluoja, pvz. kalusiant, ar buvo darzely, sako ne, nors is tikruju buvo