Imetu Mama - mamai telefonus tiems atvejams, jei staiga kilo klausimu del zindymo, o forumas stringa arba niekas neatsako Idomu ar yra tokiu, kurios skambino sioms mamoms? Ir kaip sekesi sunkumus isspresti? Ar padejo?

Vilniuje:

Šeškinėje
Mama Aurelija
2464239 mob. 861127249
Pašilaičiuose
Mama Edita
mob. 861424656
Pilaitėje
Mama Rasa
2798166
Užupyje
Mama Ingrida
2154861 mob. 868773591
Naujininkuose
Mama Ilona
2656421

Kiti miestai

Kaune:
Mama Virgilija
mob.: 8 603 62358


Žagarėje:
Mama Indrė
mob.: 8 615 76651

Šilutėjė:
Mama Natalija
mob.: 8060189693

Anykščiuose:
Mama Ramunė
mob.: 8 655 13763

Labai naudinga informacija!

kazkada, kai buvo problemu, nezinojau kur kreiptis, pati savo jegomis kapsciausi

Atsakymų ieškojau literatūroje. O konsultančių telefonus irgi buvau atsivertus,bet neišdrįsau skambinti-menkos ir juokingos atrodė tos mano problemos. Tai kažkaip viskas ir išsisprendė...

As pagalbos ieskojau pas musu nesciuju mokykleles viena is vadovu Smagu kad kazkas galejo padet ir patart.
Jei nebutu tokios galimybes skambinciau konsultantems, jei galeciau tuometu surast ju telefonus
Papildyta @ [mergetime]1092109599[/mergetime]
Ai ir dar www.mamostelefonas.lt (net nezinau ar gyvuoja jis dabar, taip seniai jau nebuvau )

Jeigu kas,galit manęs klausti. Tikrai pasistegsiu atsakyti.

Pati esu tiesiog pakraupus tuom,jog labai daug mamyčių nieko nežino apie žindymą ir dėl to nukenčia vaikučiai.

Toks vaizdas,jog Lietuvoje dar vis egzistuoja požiūris : jeigu maitini,vadinasi pinigų neturi mišinuką pirkti
O jeigu dar pasakai,kad maitini metinuką,tai visai pirštu pasukioja.

O informaciją gali gauti tik tie,kurie sumoka už kursus

Blondi, asmeniskai pas mane buvo visai kitokia situacija, tai kad tavo patirtis niekuo negaletu padeti man. Kiek maciau ligonineje, tai daugeli neisnesiotuku mamos ismaitina tik kelias savaites. O priezastys labai elementarios - nuovargis, nuolatinis nerimas del maziuko ir savaime aisku pieno nusitraukinejimas.


O ir nematau kuo cia reiketu buti pakraupus, nes informacijos tikrai nera labai daug. Ligonineje beveik nieko neaiskino, sunaus gydytoja ir sesute irgi. Mama dar bande kazka patarti, bet pas ja patirtis ir zinios is tarybinio laikotarpio.

P.S lankyti nestumo mokykla neleido sveikatos problemos.

Blondi, ne tik kursuose gali ta info gauti, berods "Mamos zurnalas" skelbiasi, kad kiekvienam numeryje yra naujausia info apie maitinima krutimi. O ka jau kalbeti apie "Pradziu pradzia", kurioje net misinuku bei buteliuku reklama nededama... O su gydytojais ir akuseremis yra sunku Ne daug is ju yra tikrai motyvuoti rupintis, kad mama gautu reikiamu ziniu apie maitinima krutimi...

Be abejo, neisnesiotuku atveju dar sunkiau su info ir ypatingai su parama ir palaikymu. O juk jiems labiausiai reikalingas mamos pienukas...

O as manau, kad informacijos tikrai yra pakankamai. As apie zindyma, jo nauda, ir visas kitas gerybes zinojau tikrai daug. Taciau nuo to maitinti man ne kiek nebuvo lengviau. Viena yra teorija, visai kas kita praktika. Tiesiog ejau is proto, kad neiseina maitinti taip, kaip isivaizdavau. Verkdavau po kiekvieno maitinimo. Tai buvo kazkoks kosmaras.

Gydytoja Eglė


Esu gydytoja neonatologė Eglė Markūnienė. 1990 m. baigiau Kauno medicinos akademiją. Toliau dvejus metus gilinau žinias pediatrijos rezidentūroje. Tapau II kategorijos pediatre. 1994 m. pradėjau dirbti Kauno klinikose, naujagimių skyriuje. 1996 m. baigiau neonatologijos rezidentūrą, po metų įgijau II gydytojos neonatologės kvalifikaciją. Nuo 1998 m. Kauno medicinos universiteto doktorantė. Teoriškai, praktiškai ir moksliškai gilinuosi į kūdikių žindymo klausimus. Pagrindinė mano „mokslinė” komanda – vyras Saulius ir trys vaikučiai.

Nesu tobula motina. Dažnai trūksta laiko šeimai, dar dažniau – kantrybės, bet, stebėdama savo vaikus, jų poreikius, skaitydama literatūrą, panorau dalytis žiniomis ir patyrimais su Jumis, mielos mamos, močiutės, tėčiai ir seneliai, merginos ir vaikinai, kad taptume vis tobulesniais tėvais, gebančiais mylėti savo vaikus tokia meile, kuri „visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.” (1 Kor 13, 7), kad užaugintume juos gerais, teisingais, mylinčiais ir besidžiaugiančiais gyvenimu žmonėmis.

Per kelerius savo kaip motinos ir gydytojos praktikos metus surinkau ir atsakiau dažniausiai mamoms iškylančius klausimus. Jei tarp jų nerasite Jums rūpimų, atsiųskite žinutę, būtinai atsakysiu.


DAŽNIAUSIAI KLAUSIATE


Ar ir aš neturėsiu pieno, jei mama neturėjo?

Pagrindinė sąlyga, kad būtų pieno, yra ankstyvas, dažnas, pagal pareikalavimą žindymas. Pirmąjį kartą pažindyti reikia per pirmąsias 2 valandas po gimimo, sąlytis su motina turi tęstis ne trumpiau 30 minučių. Kūdikis, teisingai paėmęs krūtį, turi žįsti taip ilgai ir taip dažnai, kol pasisotinęs ir patenkinęs žindimo refleksą paleidžia pats. Sovietmečio motinos neturėjo pieno dėl grubiai pažeistos laktacijos fiziologijos nuo pat pirmosios kūdikio gimimo akimirkos. Po gimimo naujagimiai būdavo atskiriami nuo motinos, pradedami žindyti geriausiu atveju po pusės paros ir tik tada, kai būdavo apžiūrėti gydytojo. Vėliau vežiojami motinoms tik pagal grafiką kas 3,5 valandos, su 6 valandų naktine pertrauka. Vietoj motinos pieno gaudavo gliukozės ir pieno pakaitalus. Kūdikio nestimuliuojamose krūtyse pienas negali gamintis. Skandinavai, lyderiai žindymo praktikoje, sako, jog kiekviena, ypač be ypatingos medikų pagalbos, išnešiojusi ir pagimdžiusi kūdikį motina gali išmaitinti savo vaiką. Tam reikalingos elementarios žinios apie žindymą. Kaip nedera nežinoti, kiek yra du-- kartdu, taip neleistina motinai nežinoti, kaip ir kodėl ji privalo maitinti kūdikį savo pienu.

Ar ir šitam vaikui neužteks pieno, jei trūko pirmajam?

Pieno dažniausiai pradėdavo trūkti dėl tų pačių priežasčių, išvardintų pirmajame”baubuke”. Tačiau šiais laikais, kai naujagimiai beveik visose ligoninėse nuo pirmųjų gyvenimo valandų būna drauge su motina, pieno pradeda trūkti, davus papildomą maistą. Dažniausiai motinos pieno pakaitalą (mišinuką) iš buteliuko. Nepakankamai stimuliujamos krūtys nepakankamai ir gamina pieno. Jei motina ryžtingai nenutraukia šio užburto rato (o dažniausiai to nepadaro dėl nežinojimo), kūdikis praranda savo nuosavybę – motinos pieną.

Ar reikia nusitraukinėti likusį pieną po žindymo, kad išvengti mastito?

Mastitas dažniausiai painiojamas su laktostaze, kuri pasireiškia, prasidėjus audringai pieno gamybai 2-4 parą. Pertempti pieno latakėliai trūkinėja ir pieno komponentai, patekę į kraujotaką, sukelia neinfekcinės kilmės karščiavimą. Ir čia padaroma viena iš grubiausių klaidų. Vietoj to, kad skatinti kuo dažnesnį ir aktyvesnį kūdikio žindymą, jis atskiriamas nuo motinos. Motinai liepiama nutraukti pieną iki paskutinio lašo. Kas gi atsitinka su pieno kiekiu? Jo pradeda gamintis daugiau nei buvo. Viršija vaiko poreikius, motinai pieno gaminasi kibirais. Pieno perteklius, sukeliantis laktostazę, yra tarsi stabdis automobiliui. Teisingai elgiantis, t.y. netuštinant krūties, o tik prieš žindymą truputį nutraukiant pieno, kad suminkštėtų rudasis krūties laukelis ir kūdikiui būtų lengviau apžioti, per porą dienų pieno kiekis pradeda tiksliai atitikti kūdikio poreikius. Dažnai po to motinoms atrodo, jog dingo pienas, nes krūtys tampa minkštos, nors iš tiesų jo yra pakankamai. Tikrasis mastitas yra tada, kai į pieno latakus patenka infekcija. O tai atsitinka grubaus masažo ir pieno nutraukinėjimo rankomis metu, per suskilusius spenelius ar nutrintą odą.

Ar dažnai didelėse krūtyse nebūna pieno?

Nėštumo metu dėl hormonų poveikio krūtys didėja pagal moters konstituciją. Į nutukimą linkusių moterų krūtys padidėja labiau dėl didesnio poodinio riebalinio sluoksnio formavimosi. Ir čia galima išgirsti skundžiantis - krūtys buvo tokios didelės, o pieno vos keli lašai. Priežastis dažniausiai viena – nepakankamas krūtų stimuliavimas.

Mano krūtys tokios mažos. Ar aš turėsiu pakankamai pieno savo kūdikiui?

Pieno gamyba visai nepriklauso nuo krūtų dydžio. Svarbiausia – pasitikėti savo jėgomis ir Jūs tikrai būsite gera mama savo vaikeliui.

Ar vaikas gali nutampyti krūtis ir jos bus negražios?

Nėštumo metu didėjant krūtims dažnai atsiranda įtrūkimai, vadinami strijomis. Tai neišvengiama. Norint to išvengti reik nebūti nėščiai. Krūtys atrodo supliuškę ir nutysę, baigus žindymą. Tačiau ne dėl to, kad būtų kūdikis nutampęs. Nuo 4 mėn. žįsdamas kūdikis šiek tiek tempia spenelį, bet ne visą krūtį. Šiuo atveju žindymą galima būtų palyginti su švelniu masažu..

Mano pienas skystas ir melsvas. Ar jis tinkamas kūdikio maitinimui?

Pieno sudėtis, o vizualiai jo spalva kinta nuo pat kūdikio gimimo. Priešpienis – labai tirštas ir riebus nuo skaidriai gelsvo iki geltonos spalvos. Pereinamasis pienas Išsisluoksnioja į jau baltą ir ant viršaus riebesnį – geltoną pieną. Subrendęs pienas – baltas į melsvumą. Pieno sudėtis kinta priklausomai nuo paros laiko, kūdikio amžiaus, kūdikio ir motinos sveikatos būklės, mitybos. Neišnešiotas kūdikis, kad užbaigtų sėkmingai savo nutrūkusį vystymąsi jau ne įsčiose, turi gauti tik neišnešiotą kūdikį pagimdžiusios motinos pieną. Žinoma, vyresnio kūdikio mitybinių poreikių motinos pienas jau nepatenkina. Tam įvedamas papildomas maistas. Tačiau yra neleistina iš kūdikio atimti tas nepamainomas medžiagas, kurios yra „melsvame“ motinos piene. Ypač antikūnus, kurių gausu motinos piene ir veikia kaip kasdieninė vaiko imunizacija nuo įvairių ligų.

Kaip išvengti spenelių įtrūkimų?

Speneliai suskyla dėl žindymo taisyklių pažeidimo, net 90% dėl neteisingo prigludimo prie krūties. Kai kūdikis teisingai priglaustas prie krūties, spenelis atsiduria giliai gerklytėje. Ties dantenomis, kurios ir traumuoja spenelius, yra rudasis krūties laukelis. Jei kūdikio apatinė lūpytė išsivertusi, smakras ir nosytė liečia krūtį, žindymo judesiai persiduoda į ausis, o motinai neskauda, tai kūdikio žindymo laikas neribojamas.

Ar karščiuojant galima žindyti kūdikį?

Dažnai temperatūra pakyla dėl pieno sąstovio krūtyse (laktostazės). Būtina toliau ir kuo dažniau žindyti. Dažnai dėl viruso sukarščiavusi motina nutraukia žindymą, kad neužkrėstų kūdikio, ir praranda pieną. O kūdikis, netekęs motinos pieno kaip svarbiausio apsaugos nuo ligų šaltinio, vis tiek suserga. Be to turi atlaikyti staigų maisto ir žindymo sąlygų (maitinimą iš buteliuko) pasikeitimą. Liaudiškai tariant, “sugripavusi” motina privalo tęsti žindymą, kad kūdikis būtų apsaugotas nuo tos ligos, kuria susirgo motina arba bent prasirgtų lengviausia ligos forma.

Ar beria nuo motinos pieno?

Nuo motinos pieno beria tik tuo atveju, jei motina vartoja kokį tai maistinį alergeną. Dažniausiai baltyminės kilmės. Kruopštus maisto kalendoriaus pildymas padeda išaiškinti alergeną ir jį pašalinti. O jei alergeno surasti nepasiseka, netikslinga nutraukti žindymą, nes tinkamo pakaitalo surasti nepavyks. Palaipsniui įvedant papildomą maistą, alergija mažėja. Reikia tik vengti karvės pieno.

Ar reikia kūdikiui tarp maitinimų atsigerti arbatėlės?

Labai dažnai močiutės, o kartais ir senos kartos gydytojai , pasiūlo tarp maitinimų kūdikį girdyti arbatėle. Ypač vasaros metu ar kaip priemonę nuo pilvuko pūtimo ir skausmų. Dėl šios “nekaltos”priemonės apie 70% motinų praranda pieną. Žindant kūdikį, pirmiausiai bėga skystas, neriebus pienelis. Vaikas atsigeria. Vasarą kūdikis paprašo krūties dažniau, bet žinda trumpiau. Jis tik atsigeria. Žindymo pabaigoje teka riebus pienelis. Kūdikis pavalgo.

Ar reikia tikrinti, kiek kūdikis suvalgo?

Viena iš lemtingiausių klaidų, užkertančių kelią sėkmingam žindymui, yra tikrinimas, kiek motina turi pieno, jį nutraukiant. Kūdikiui pienas patenka dėl dviejų priežasčių: jo žandikaulių atliekamų aktyvių judesių- dantenomis spaudžia pienuką iš krūties į burnytę, o rijimo metu burnytėje susidaręs neigiamas slėgis traukia pieną iš giluminių krūties dalių. Antroji priežastis- motina. Dėl hormono oksitocino poveikio pienas iš latakėlių aktyviai stumiamas laukan. Jei mama sugalvoja tikrinti savo pieno kiekį, nutraukdama jį rankomis, imituoja kūdikio dantenų judesius. Jei nutraukia pieną pientraukiu, imituoja kūdikio burnytėje susidarančio neigiamo slėgio poveikį. Jei ji bandytų derinti abu metodus, truks motinos “atpalaidavimo reflekso.” Tokiu būdu motina gauna klaidingą informaciją apie savo pieno kiekį. Išsigandusi, ji pradeda dirbtinį primaitinimą, o tai, kaip jau minėta aukščiau, yra tikriausias stabdis sėkmingam tolimesniam žindymui. Ligoninėse bando sverti prieš žindymą ir po. Tai ir būtų teisingiausias būdas patikrinti, kiek kūdikis suvalgo. Tačiau dėl neturėjimo laiko ir kantrybės, pasveriama du-tris kartus, neatsižvelgiama į vaiko apetitą, ir daromos skubotos išvados apie pieno trūkumą. Norint patikrinti, kiek kūdikis suvalgo, reikia sverti mažaiusiai parą laiko.

Kaip išsimiegoti, jei žindysiu ir naktį pagal kūdikio poreikį?

Tyrimais nustatyta, jog po gimdymo ir vėliau žindant kūdikį naktį, moterys miega naktį ramiau, nes maitinimo metu išsiskiria oksitocinas, o dirginami dopamino receptoriai smegenyse sukelia sedaciją ir miegą. Nors ir pertraukiamas žindančios motinos naktinis miegas yra pilnavertis, ko negalima pasakyti, kai dirbtinai savo kūdikį maitinančiai motinai naktį tenka keltis šildyti pienuką.

Kada pratinti prie kito maisto?

Taip kaip požymiai, rodantys jog kūdikis yra pasiruošęs žįsti po gimimo yra seilėtekis, ieškojimas ir kviečiamieji garsai, kurie atsiranda per pirmasias dvi valandas po gimimo, taip apie 4-6 kūdikio gyvenimo mėnesį, reiktų stebėti papildomo maisto poreikio požymius. Tai aktyvus domėjimasis maistu prie stalo, pirmieji dantukai, kūdikio emocijos pakankamai išraiškingos, jog sugeba parodyti, kad siūlomas maistas jam nepatinka arba jau sotus. Šie požymiai būtent ir išryškėja apie 4-6 mėnesį. Iki to laiko pradėjus primaitinimą, kūdikis bus kaip kalėdinė žąsis. Ką duosi, tą ir nuris.

Kada ieškoti pagalbos?

Sunku net suprasti, kad vienas iš tobuliausių Kūrėjo kūrinių – motinos pienas – tapo tik kaip alternatyva dirbtiniam pienui, kuriame nėra gyvybės, meilės, pasiaukojimo. Net 85% motinų labai paprastai pasako: „nebuvo pieno“. Kai bandai išsiaiškinti, ką darė, kad jo būtų – pasirodo, nieko. Nei patarimo, nei pagalbos neieškojo. Tai tapo savaime suprantama, tiesiog gyvenimo norma neturėti pienelio, tokio svarbaus ir nepakeičiamo didžiausiam mūsų turtui, mūsų kūdikiui. O dar skaudžiau, kai siūloma pagalba ir patarimas nepriimamas. Šiuo metu Lietuvoje yra susibūrusių keletas „Motina - motinai“ palaikymo grupių, kur galima pasitarti, iškilus žindymo problemoms.

Kaune Motina - motinai palaikymo grupė renkasi kiekvieną pirmadienį 16.30 val. Pasaulio gydytojų federacijos “Už žmogaus gyvybę” būstinėje Aukštaičių g. 10, II aukšte, 4 kab.

Galima pasitarti ir telefonu su:
mama Jolita 8-27/ 23 48 40,
mama Alma 8-27/79 01 82,
mama Egle 8-256/5 38 00.




Jūsų vardas
Pavardė (nebūtina)
E-mail (nurodykite, jei norite gauti atsakymą)
Atsiliepimo tekstas







Puslapį remia Kauno miesto Savivaldybės Sveikatos fondas

Na mano problemu niekas neissprende (jauciu, kad jos neisprendziamos) Tik tokio atsakymo apklausoj neradau Aisku, suzinojau, kaip ir kokiais kiekiais vaikuti misinuku primaitint ir ka daryti, kad pienelis visai neisnyktu. Labai esu dekinga cia anksciau minetai gydytojai Eglei. Turbut visai man stogas butu pavaziaves, jei nebuciau jos www puslapio radus. Tikrai mamos, jei turit kokiu rimtu bedu, pasikonsultuokit su ja, labai maloni moteris ir puiki specialiste

Poliklinikos seselės dažniausiai nekaip pataria..gaila, bet tai tiesa.O jos turėtų, kaip tik teisinga linkme nukreipti ir pamokyti, kad tik mamos ilgiau maitintų, o ne mišinukus siūlyti kiekviena proga.

Man tai buvo gimdymo namuose iki asharu daeje, vaikutis kruties apzioti nemokejo, as paduoti nelabai mokejau jis daznai zisti reikalavo (sau pienuka gamino) as pergyvenau . Gimdymo namuose dave tokius blankus pildyti kada maitini, vietoj ju geriau butu praktishkai parode . Po to aishku sesutes prieidavo kartkartem, bet nejutau paramos. Bet uzsispyrusi buvau, truputi papasakojo akushere (nes buvau sumokejusi). Manau tokia pagalba reikalingiausia gimdymo namuose pirmomis paromis. Dabar maitinu

Geriausia kreiptis pas gydytoja

Labai aciu mamoms, kurios pataria zindymo klausimais Skambinau mamai Ausrai (kaune, tel. 310169) labai nuramino, issamiai ir suprantamai atsake i mano klausimus
Nebijokit skambint, jei ir maza ta jusu problemele gali pasirodyti.

Tik gramu pritruko po trecio menesiuko (priaugom 300 g.)ir poliklinokoje tuoj pat primaitinti pasiule Tai tokia ir ta pagalba...

man vėl iškilo problema, nors jau pusė metų bus.

taigi jeigu kuriai nors bud kas nors panašaus į mastitą ar pieno sąstovas, skambinkite krūtų masažistei poniai Štarkienei 8 37 342325. ji pagyvenusi moteris, bet man išmasažavo krūtis per mastitą, o dabar vėl kažkas panašaus pasidarė (labai daug pieno turiu), tai pirmiausia šeimos gydytoją kviečiau, o ji iš karto liepė skambintis p. Štarkienei.
ji vienintelis minusas - paslaugos mokamos.
šiaip ji buvusi akušerė, dabar pensijoj. bet tegu tai negąsdina, nes telefoną gavau Raudonojo Kryžiaus moterų konsultacijoj

O gal galima tą www adresą????

please, mums krizė dėl pienuko.

Gyd. E. Marknienė

Man taip pat labai padėjo gydytoja E.Markūnienė.Pastojus sūnelis dar pilnu tempu žindė.Neramu buvo,kad vis dar žindau.Ji labai puikiai paaiškino ir nuramino,kad nieko bloga nedarau.Kad galiu maitinti pirmagimį ir antrajam taip pat pieno bus.

[gal galite patarti kur galima kreiptis pagalbos kai krūtyse pasidaro guzai. vaikui jau 5 mėnesiai o man nuolat pasidaro guzai. gydytojai jau pataria nutraukti maitinimą o aš taip nenoriu. kai man buvo labai blaogai ir vaikas nebeištraukdavo važiavau kelis kartus į raudonąjį kryžių, ten man išmasažavo, bet kas kart vis sako jog joms kaip ir nepriklauso suteikti tokią pagalbą ir duoda suprast kad esu nelabai pageidaujama. gal žinot kokią gerą masažistę. Padėkit...

sveikutes! As tai dar tik busiu mama naujoke ir truputi neramu del zindymo. Nezinau kaip man seksis, nes mano speneliai ploksti ir siek tiek idube. Kursuose aiskino, kad su antspeniu pagalba vaikutis pats istrauks spenelius po kokio men, bet gal kuri irgi turejo tokia "problemele". Parasykit, kaip sekesi. Aciu!

Kaip gerai, kad yra tokia tema ir tiek pukiu profesionaliu patarimu Atspausdinsiu ir duosiu paskaityti vienai pazistamai, kuri negailestingai ateme kruti is savo 3 savaiciu maziuko, nes pamanykit - jai skauda Kartais zmoniu egoizmas perzengia visas ribas Darkart aciu, mamos

Hm, o man niekas nepadejo. Tik vienas moteriske is vaiku skyriaus (gimdymo namuose) 3 diena atejo ir igrudo kruti i mano maziuko burnyte ir pasake "valgyk, o tai bus blogai..." As taip ir likau issiziojus

Man lygiai taip pat buvo tik ne po kelių dienų, o gal pusvalandis po gmdymo akušerė įkišo ir liepė valgyt

Dar galima ivairiais klausimai kreiptis uzdavus klausima pediatrei www.mamostelefonas.lt

Sveikutes
Esu merdike ir uzauginau du vaikus, tai jei reik patarimo galit klausti, Zinau, kad kartais klausymai kyla tada, kai greito atsakymo sunku tiketis , paskambinkit, jei mano pagalba jums pades , jausiuosiu kazkam palengvinus gyveima.
Telefonai visa para: 86844136I(TELE-2);
arba 869953030(bite) bet kuriuo paros metu.

O ar Klaipėdoje yra maitinimo specialistė? Turiu draugę,kuriai yra t.t sunkumų su maitinimu (vakeliui 11 dienų),mano patarimų jinai neklauso,galbūt svetimo žmogaus paklausys?

Sveikos Dar galiu Kaune patarti viena labai gera zindymo konsultante mama Zivile Ji turi kvalifikacija is PSO (Pasaulio sveikatos organizacija), taip pat jos straipsniai yra "Tavo Vaike" tel.: 868671164

Sveikutes, merginos,

Ar galit kuri atsakyti, kas yra istustinta krutis? Ar is jos turi isvis pienukas nebebegti? Net ir gerai paspaudus?

Aciu!

Ne, tiesiog neturi niekur verzti, o pienukas begs visada paspaudus (net kai baigsit maitinti, po kurio laiko paspausit, ir vel gales begti)

o jeigu krutis minksta ie niekur neverzia, bet kai vaikius ciumpa tai dar ir per sonus isvarva...kaip tada suprasti kada jau viskas?

Jus ko gero skaitete, kad "maitinti viena krutimi, kol ja istustina", tai manau, kad "kaltas tas zodis" "istustina", pienas begs VISADA, tiesiog reikia stebeti, kad nebutu sukietejimu kurioj nors vienoj kruties pusej, tai ir reiskia "istustinta", o krutis veikiau kaip kranelis, ji ne cisterna , taigi "pro ta kraneli", vos ji pasukus, bega visada

aciu mamytems, kurios pasidalina savo patirtimi labai nerimavau del to, kad mano krutys mazos (pastojus jos padidejo vienu numeriu, taciau...) bijojau, kad neturesiu pakankamai pienuko savo leliui

O aš nelabai įsivaizduoju, kuo man galėtų padėti mamos-konsultantės. Auginu neišnešiotukę, ligoninėj pienuką nusitraukinėjau ir inkubatoriuj maitinau iš buteliuko. Nežinau, gal mažylė priprato, bet iš mano krūties ji nepavalgo, nors apžioti ir patraukti moka... O gal ir per silpna ji... Apžioja, patraukia ir paleidžia... Seselė patarė nebemaitinti iš buteliuko, priemaitinant kiek trūksta iš šaukštelio ir pipetės. Bandėm... Bet galų gale mergaitė tiek išvargo, kad besugebėjo tik verkti, nebematėm jokios kitos išeities, o tik duoti jai buteliuką su mamos pienu. Labai noriu maitinti pati, bet nežinau, ar ilgai man pavyks nusitraukinėti pienuką...

"O aš nelabai įsivaizduoju, kuo man galėtų padėti mamos-konsultantės" Jei norit, kad Jums patartu, nebijokit ir kreipkites tiesiai i jas! juk pati zinot, kiek mamos turi rupesciu, tad tikrai prie interneto retokai tenka prieiti. Mano va vyresni, tai radus laiko ir parasau.
O Jus sauni mamyte, puiku, kad radot laiko atsakymu paieskot, o ne ranka numot ir misineli nusipirkt, nes patikekit, noras - pirmas ir pats svarbiausias zingsnis. Zinoma neisnesiotukei sunkiau, jai dar pilvuke sedet noretusi, o ji va jau po saule, beje, dar tik kelios savaites, tad nesistebekit, o kantrybe "apsisarvuokit", nedarykit jokiu isvadu, nes vaikelis dar laaabai mazas. Kruti ima, paciulpia, reiskia viskas bus gerai. Ir duokit, ir, patikekit, ko gero (zinoma, jei norit maitinti) teks duot labai daznai, ir tik po truputi, na tokia ji - Jusu mazyle, daznai po truputi. Zinokit, jei nusivilsit ir busit laabai liudna, va tada pienuko ir mazes. Pavargo, palaukit ir duokit vel, pasistenkit atsipalaiduoti, kad geriau begtu , dar ir siltai atsigulkit, kad Jums irgi butu patogu, silta kompresa pries maitinant uzsidekit ir svajokit maitindama, o ne bijokit, kad tuoj tuoj verks. gal but Jusu speneliai jau nugrauzti, skauda, bet praeis. Ir dar galeciau Jums patart, bet nezinau ka konkreciai, parasykit i az.
Ir visai nelengva patarinet.... As ismaitinau tris vaikus, ir zinot kodel: po pirmo gimdymo teko pagulet ligoninej men., va tada ir uzsinorejau maitinti labai labai, grizau apie piena jau ne nesvajodama, bet laiku gavau geru patarimu ir nuo triju men maitinau tik savo pienu!!! iki 2 metu, beje, ir kokia druta pana turejau. Skaudi patirtis ir zinios yra mano patrimu pagrindas, o ne lengvabudiskas straipsniu perpasakojimas.

Man nėra tinkamo atsakymo į temą. Niekas. Tiksliau visaip (visais įmanomais žinomais būdais) stengiausi ir pati ir visi kiti negailėjo patarimų (pediatrės, akušerė, vaikų seselė, ginekologė ir t.t.- visų patarimų klausiau ir bandžiau nuosavu kailiu, plius dar krūva iš žindymo specialistų gautos literatūros) - (kurie man galų gale ėmė atrodyti savo pozicijos primetinėjimu, o ne žiūrėjimu į konkrečią situaciją ,- maždaug nesigauna, reiškias nenori ) bet nepadėjo niekas. Nežinau nė vieno nepanaudoto būdo. Sutinku kad dauguma gali. Bet ne 100 procentų, o tas tiesiog bandoma paneigt.
Iki šiol baru save už tai, kad klausydama visokio plauko konsultančių pusantro mėnesio nuolat klykiantį vaiką laikiau pusbadžiu-nei jos su manim gyvena, nei jos konkrečią situaciją mato. Gerai kam padeda patarimas - reiškia tik žinių tetrūko. Bet tas suveikia toli gražu nevisada. Žinau savo kailiu - per tuos žindymo entuziastus ilgą laiką jaučiausi bloga, netikus ir nepilnavertė, kad negalėjau maitint tik savo pienu. Nežiūrint to, kad padariau dėl to pieno tiek, kiek nepadaro nė viena, kuri nesusiduria su tokiom bėdom...kai išbandai viską, o rezultato nėr. Ir taip visą apvalią parą, ir taip pusantro mėnesio su krūva geranoriškų ir visokių kitokių patarimų. Beje, maitinau ilgai - tiesiog anksti pradėjau primaitint (pasakos apie tai, kad todėl ir sumažėjo, kad pradėjau primaitint mano atveju netinka, nes ne nuo to pradėjau).
Stengtis reikia, labai reikia, bet galų gale labiau reikia žiūrėt savo vaiko, ne jis turi taikytis prie mūsų tegu ir teisingų, tegu ir gerų teorijų, o mes prie jo. Mano atveju aš tiek laiko tikra to žodžio prasme kankinau vaiką, kad tik būčiau gera žindyvė. Noras buvo iki dangaus. Deja.Gerais norais ir kelias į pragarą grįstas sako.

Naudinga...

Papildyta:

Aš ir taip manau..

Rusne, atrodo, kad mano mintis parašei...mano situacija analogiška...tik aš atkakliai stengiaus du mėnesius...sunku prisimint

Ot ir ne visada, nes gydytojai apie žindymą (ypač vyresnės kartos, deja, yra išklausę vieną paskaitą, savo patirtį turį dažniausiai, deja, vėl gi dėl to laikmečio ideologijos, nevykusią), o mamos konsultantės yra baigusios ne vieną rimtą ilgalaikį kursą plius turi dažnai solidžią patirtį. Nežinau, kaip Jus, bet aš ne kartą nusivyliau "baltu chalatu", žinoma, yra puikių specialistų, bet kai kuriais klausimais tiesiog yra daug daugiau žinančių žmonių. Ko gero būtų tobula sudėti kelis dalykus:savo patirtį, motinišką intuiciją, konsultacijų informaciją, gydytojų patarimus ir pabandyti padaryti išvadas, be to juk yra nuostabios literatūros šiais kl.

Sveikutės,
nors sėkmingai ir ilgai išmaitinau du vaikus, bet neketinu patirtim dalintis - tikriausiai Jums jau per gerklę lenda patarimai. Noriu pasakyt, ką, aišku, visi žino, bet vis pamiršta - kai kurios mamos vis tik neturi pieno arba turi labai mažai ir neilgai, ir čia nieko neįmanoma padaryt... Tokia buvo mano anyta - paprasta, dievobaiminga kaimo moteris, apie jokius mišinukus gyvenime negirdėjus... Visos aplinkinės vaikus maitino ir net buteliukų neturėjo, o jai pienas baigdavos po kelių dienų, ir vargo su kruopų nuovirais (beje, visi vaikai išaugo sveiki, protingi ir t. t.). Neliūdėkit ir nesigraužkit, ir nesijauskit kaltos - rami, linksma, gyvenimu patenkinta mama ir pilnas pilviukas mišinuko kūdikiui tikrai geriau, negu pusalkanis gyvenimas su mamos pienu ir mamos stresais...
Sėkmės visoms, maitinkit pačios, kurios galit, ir nesielvartaukit, kurios - ne
Smagių švenčių

Sveikos
Kai mažajam buvo 2-3 sav. išgyvenom pieno krizę Buvo labai sunku, vaikas žisdavo be perstojo, aš nervinausi, o dar gydytojai atėjus paaiškėjo, kad per 10 dienų nuo ligoninės buvom priaugę tik 100 g Jau turėjau nusipirkusi mišinuko, bet vis delsiau - naktį problemų su pienu nebūdavo, tačiau dienos metu vis anksčiau jo pradėdavo trūkti... Vakarais mažių maudydavau, masažuodavau ir gal nuo tos šilumos vonios kambary, gal nuo artimo bendravimo krūtys nakčiai prisipildydavo Na o dienos pieno trūkumą pradėjau spręsti visais girdėtais ir įmanomais būdais:
1. gėriau dideliais kiekiais, gal po 3.5 l per dieną šiltų arbatų su pienu, nakčiai litrą pasistatydavau prie lovos, išgerdavau prieš ir po kiekvieno maitinimo;
2. tarp gėrimų atradau nealkoholinį alų - gal nuo jo, o gal jau ir krizė buvo į pabaigą, bet kitą rytą po išgerto buteliuko pienas pasilenkus lašėjo ;
3. pirmomis savaitėmis krito svoris, visai neturėjau apetito - bet susiėmiau ir pradėjau valgyti: jei košė, tai su gabalu sviesto, viriau sultinius iš jautienos, kalakutienos, vištienos - ir mėsa ir papildomi skysčiai net jei vaikas zyzaliodavo ir neleisdavo užsistovėti prie plytos, žinojau, kad viskas tik dėl jo ir supdavau vežimą koja
4. draugė patarė išbandyti artimo odos kontakto terapiją - išsirengėm nuogučiai su mažium ir pusdienį vartėmės lovoj žisdami tuščius papus...
5. labai slėgdavo maisto ribojimas dėl galimų alergijų/pilvo pūtimo, todėl kaip nebūtų keistą, po mėnesio, kai atleidau vadeles ir pradėjau skanauti riebesnės mėsos, saldumynų (tinginio, pyragų), chalvos - su pienu problemų vis mažiau, jau net atsiminiau, ką reiškia krūtų veržimas nuo pieno kiekio
6. padėjo draugių palaikymas, taip pat čia, forume, gauti patarimai - ačiū tau norako

rezultatas - krizė įveikta o mano mažylis kai dėjo augti ir per pirmą mėnesį (tiksliau likusias 20 dienų) priaugo visą kilogramą ir 5 cm beje, per tą krizę išsinuomavau svarstykles, tai svoris sūnelio tolygiai augo net tada, kai atrodė pieno visai nėra - pasirodo kažką jis ten vis tik rasdavo....

Mano situacija kažkiek panaši - naktį pieno užtenka, o dieną... O skiriasi tuo, kad pas mane dideli dvyniai...... Bandysiu ir aš kreiptis į konsultantes, nes negaliu kiekvieną dieną kankintis nepasitikėdama savim... Beje, kur galima išsinuomot svarstykles?

svarstyklių nuoma:
http://www.skalevita.lt/

http://www.mingeda.lt/

http://www.matavimas.lt/article/archive/5/

dar draugė matė Thomas Phillips parduotuvėje pirkti kūdikių svarstykles už 70 Lt

www.pradzia.org

Sveikos mamytės ,

noriu tik parašyti dvynukų mamytėms - jeigu Jums reikės patarimo ar pagalbos dėl dvynukų žindymo galėčiau patarti ar pagelbėti iš savo patirties.
Tiesiog kai gimė mano mažylės sunkumų pirmais mėnesiais turėjau nemažai, o informacijos būtent iš dvynukus dėkmingai ir ilgai žindžiusių mamų trūko. Visgi yra šioks toks niuansas kai maitini ne vieną

mano patirtis buvo nelengva - pirmą savaitę neleido man maitint išvis, o po tų kelių dienų mažės primaitintos mišinuku iš buteliuko su dideliausia soskiuko skylute , pas mane pieno vos keli lašai, bet noras buvo didelis. tad pamažu pamažu ir nuo 4 mėn mano merginos visiškai atsisakė buteliuko ir dar dabar (jau beveik 1,5m) sėkmingai mėgaujamės MP iš teisingos taros

Tad rašykit man AŽ, galėsiu duoti ir savo telefoną - visks tik dėl Jūsų ir Jūsų mažylių

sveikos, aš esu nauja moderatorė.

Aistė yra labai šauni mama, kuri tikrai daug ką gali papasakoti apie dvynukų žindymą.
galėčiau padėti ir aš, nors dvynius maitnau tik 6 mėn, bet dukrą maitinu iki šiol

todėl jei kas neišku, kriepkitės į mane, kiek galėsiu padėsiu

taip, svarbiausia turėti didelį norą, net per nėštumą negalvoti, kad gal kažkas bus ne taip, o galvot, kaip maitinsit kūdikėlį(ius), glausit, myluosit. o jei kas stebėsis(na atsiranda tokių):papasakokit kokia svarbi nauda, be to ir malonu dukrytei jau beveik 1,5 metų, valgo mamos pienuką, jokių problemų nebuvo, o jei kas iškildavo, tuoj išspresdavau. sėkmės visoms jei norit ko paklausti parašykit į AŽ, kiek galėsiu patarsiu.

Gerb. gydytoja Egle,

mano mergaites ketvirto menesio metu baigesi gamintis pienas. Tai ivyko sugrizus is keliones pas vyro gimines, kuriems vezeme parodyti mazyle. Grizau su "kvadratine" galva is to sarsalyno- kiekvienas norejo paimti mazyle i rankas, o ji imdavo verkti. Jusu tekste apie zindyma, radau minti, kad pieno nebuvimas negali buti norma, todel klausiu, ar yra kokie vaistai , kad jo laktacija vel prasidetu?? Jokios kmynu arbatos ar chalvos nepadeda. Nervina keltis naktimis, ruosti misinius, nes tas maisto gaminimas labai isbudina ir po to is karto neuzmiegu. Kazkur girdejau, kad yra kazkokiu krutis atpalaiduojanciu medikamentu, gal tai man butu paskutine iseitis, bet iseitis???
Atsakymo labai laiksiu adresu: egle@infosklaida.lt. Is anksto dekoju,

Egle, Vilnius