Nežinau tokios temos neradau, o gal kiek ir tingėjau ieškot... Tai klausimukas toks, kad ar pasitikite uošviene/anyta palikdamos vaikutį porai valandų ar visai dienai?Kalusiu dėl to, kad paskutinį kartą labai suabejojau savosios atsakingumu... 3 mėnesių dukrytę buvau palikusi porai valandų ir ką gi radau ją... pasodintą tarp pagalvių... : Nu žinot suprasčiau jei būtų vaikų neauginusi, bet turiu stiprų, drūtą vyrą jos dėka(turbūt)... .Taigi papasakokit kaip jums su tom uošvienėm/anytom???

uosvienes, anytos, vienu zo - seneles tikrai nenori nieko blogo maziukui. tiesiog jos savo vaikus augino kitaip.
as pati savo mamai aiskinu ka ir kaip daryt, nes ji augindama mane daug ka dare kitaip.
ir sakyciau vertetu bent pasistengt pasitiket tom senelem. jos, manau, geriau nei kokia svetima aukle

Mano uosvienike tai l. puiki moteris, pirma karteli buvo kiek baisoka palikti, bet jau poto ji igavo mano pasitikejima, nes tikrai dukrytei maciau kad su ja gerai, beto uosviene laikosi visu mano nurodymu, skambina klausia ka daryti, jei pamirsta kada reikia duoti valgyti, na zodziu manoji puiki aukle, kai to reikia...

Tomike, nesijaudink del to sodinimo. Jei vaikas dar nepasirenges sedeti, jis pats nuslinks nuo pagalviu. O jei pasirenges - papildoma manksta jam nepakenks As savo kinderi irgi pries menesi (kai jam buvo 3.5 men.) pradejau remti pagalvemis. Labai jau tas kleckas norejo vazinetis vezime ir pasauli stebeti

Nereikia taip is karto uzsipult senosios kartos. Juk ne visada ju taikyti auginimo metodai yra prastesni uz siuolaikinius

Man pvz. senieji maniezai labai patinka. Tie, kur ne tinkline medziagele sonai aptraukti, o paprastu tinklu (kur tinklo akys mazdaug 4x4 cm). Uz jo kabindamasis vaikas ir atsisest, ir atsistot greiciau ismoksta. Ir tarybiniu laiku barskuciai patogesni vaikui negu kai kurie siuolaikiniai Aisku, yra ir nepakeiciamu siuolaikiniu zaislu, bet nereikia peikti be isimties visko, kas buvo anksciau

aš saviške visiškai nepasitikiu,ji pastoviai man priekaištauja,kad aš tą ar aną blogai darau,taigi vaiko jai tikrai nepalikčiau ir ji mano nurodymų tikrai neklausytų jei Ugnytė atrodo per stora,tai liepia dažniau vandenuką duot nei pienuką ir t.t

Čia, aišku, irgi lazda perlenkta.
Įdomu, ką ji pasakytų apie mano vaiką, kuris sveria 7200 (ūgis 71) būdamas keturių mėnesių Kaip man jį sumažint?

va va va aš irgi norėjau parašyt, kad mūsiškė tik ketvirtą mėnesį eina, o jau virš šešių kg, o dėl anytos, na pas mane ji velnio pramanyta, galima sakyti visais gyvenimo aspektais, bet nesiginčiju ir nediskutuoju aš su ja palinksiu galva ir gerai, o dėl palikimo tai už jokius pinigus nepalieka mano vyras, tai turbūt ir pasako viską

niu cia tai geras
maniskei 1 men svere 6kg! nes gime ne mazute tai ji man isvis pasiulytu nemaitint vaiko
viskas priklauso nuo zmogaus. o sakykit, cia jus taip apie anytas. o kaip su jusu paciu, mamytes, mamom??? visgi yra skirtumas - anyta ar mama.

As savo mamai ir teciui ramia sazine palieku maziu, nes zinau, kad nieko neleistino nesugalvos padaryti ir jis su jais tikrai gerai jauciasi . O vat uosviene... gerai, kad gyvena kitam mieste. Aisku, tai nepatikrinta ir vaizda susidariau is kalbu ir kai kuriu veiksmu, bet... As iki siol maitinu pati ir tik neseniai pradejau primaitinti, o ji man vos jau ne nuo pirmo menesio, kai atvaziuoja, pasakoja, kaip ji savo sunu maitinu klijukais, kaip gerai buvo, tipo, gal ir tu pabandyk, galiu pamokyti issivirti . Vis sakydavau, kad gal veliau ir taip issisukdavau, bet tikrai neduosiu nei jokiu klijuku, nei dar kokio velnio, kai vaikui pilnai uzteko mano pieno, o dabar jau valgo tyreles.
Beje, ir maniski laike pasodinus, kai jam dar buvo ankstoka. Tada mes ji dar tik pasodindavom ir po minutes paguldydavom, o ji ramia sazine pasisodino ir laike, kol nepasiemiau
Vienu zodziu, nepalikciau as jai savo vaiko

matai, mano anyta dedasi visų galų meistre pas juos kaimynuos yra berniukas beveik vienuolikos mėnesių ir sveria 12,5 kg,tai ji aiškino kad jis toks storas nes jam lengvas daunizmo sindromas
o savo mamai aš palieku vaiką ir visai dėl nepergyvenu ,nes ja visiškai pasitikiu

Aš irgi savo mama labiau pasitikiu, praktiškai visu 100%.Dabar kai buvo sesija(mokausi neakiuvaizdžiai),dukrytę stengdavausi palikt mamai, arba esant bėdai sesei(jai 18 m).Tai palikdama sesei esu garantuota, kad viską atliks pagal mano nurodymus.Ji be galo tvarkinga pana, tad zinau, kad dukra visada sausa, iš švaraus buteliuko pamaitinta(vieną kartą teko uošvienę mokint, kad prieš kiekvieną maitinimą reikia buteliuką išplaut, nes netyčia buvau pagavusi )...

Vyro mama gal ir darytų kai ką savaip, bet nemanau, kad blogo norėdama. Juk savo vaikus užaugino ir išties neprastai išauklėjo. Tik, kad gyvena ji kitame Lietuvos pakrašty... O savo mama tai visiškai pasitikiu, vyras atrodo irgi.

Palikdama mamai atsipalaiduoju, užsiimu savo reikalais kol nepasiilgstu mažylių, tada mamai trukdau savo skambučiais ir klausimais
O vat anytai palikdama negaliu netgi 2 valandų pabūt ramiai, o tada prasideda.. "mažoji verkia, kas daryt?" Arba nors ir prisakau ką mažajai duot valgyt, tai atbėgusi iš kokio susitikimo su draugais randu žviegiantį ir alkaną vaiką, pasiaiškinimas "maniau čia Gabijai košytė" Jei jau palieku tai stengiuosi tik valandą ir neilgiau palikt, bo paskum prasideda košmarai ir stresas. O dar jie pyksta, kad dažniau būnu pas savo mamą nei pas juos Vienžo, linksma

Na mano mama ir anyta yra puikios Paliekam kai tikrai reikia, nes toli nuo musu gyvena. Ir tikrai visai nesijaudinu kad ka ne taip padarys. Jos net saziningiau kai kuriuos dalykus padaro nei as pati

mazylio gimimas sutapo su mano mokslu pabaiga, tad teko nemenkas kruvis kursinio darbo pabaiga, o ant nosies diplominis. Viena niekaip neissiverciau, tad teko prasytis mamos pagalbos, tad ramia sazine galejau ruosti darbus, tik pribegdama pamaitindavau kudikeli. Mano mama senesniu paziuru moterele visad sakydavo, kad as dariau taip, taciau niekada nepirsdavo man savo nuomuones, ir darydavo tai kaip prisakydavau palikdama jai savo maziu. uosvenelei nesu ne karto palikusi mazylio, nors pamokinti buvo megeja. labiausiai nervindavo tos teules, kurios aiskindavo, kaip gerai vaikuciui duoti paciulpti lasiniu brizeli, mane nuo to net saltis nupurtidavo.

Paskaičius apie daugumos anytas ne koks įspūdis susidaro. Saviškei palikdavau ir nesirūpindavau, jau labai jinai norėdavo pasaugoti ir mus visur išleisdavo, tik vis sakydavo, kad vaikui reikia duoti atsigerti vandenuko. O savo mama aš aišku pasitikiu 100% ir jai dažnai palieku (vyras irgi ja labiau pasitiki )
Papildyta:
P.s. čia ne į temą, bet žiūriu labai daug Ugnių šitoj temoj

Su tais iniais man irgi mažni nebuvo šoko , kai uošvis rimtu tonu(na man gal taip atrodė) davė ,,gerą'' pasiūlymą jų lyžtelt ...Tada ir mane vos šokas neištiko.O kai mažylė dar buvo mažas leliukas uošvienė irgi davė mintį, kad reiktų vandenuko duot atsigert, tai aš tada nenutylėjau ir gražioj formoj pasakiau, kad vaiką auginu aš(nu gal kiek siaubingai atrodžiau, bet čia jau netekusi kantrybės nuo jų tokių pamokymų kaip vaikus augint reikia), o ne lie(uošviai)... :listen:Uošvienė dar pačioj pradžioj stebėjos, kad dukrą maitinu kada ji nori ir miega kiek nori, bandė sakyt kokias aš čia naujoves įvedinėju, bet ir vėl teko ją šiuolaikiškai truputį paauklėt.Tad ir sakau, kad savo mama pasitikiu be jokių išlygų, nes žinau, kad mano nurodymų ji klauso , nes ir pati visokių nesamonių prisiklausydavo iš savosios uošvienės...Supranta mane...

oi as irgi savo mazyles uosvienei nedrisciau palikti , nors ji ir uzaugino tris sunus, taciau greiciausiai viska jau seniai pamirso. Kiek kartu bande mane pamokyti ir isbrokyti mano taikoma metodika as visuomet jos neklausydavau ir grieztai paaiskindavau, kad laikai kuomet vaikai nuo triju menesiu mesos ragauja seniai praejo. net ir tuomet kai ji laiko mazaja nuo jos akiu nenuleidziu, o ji tai puikiai pastebi nepasitikiu as ja ir tiek!

As saviske irgi nepasitikiu, nors kaip anyta ji tikrai nebloga, taciau mociute truputi neatidi ir ji masto kitaip. Nors ji man labai stengiasi itikt. Bet kai pamaciau kaip ji mano pirmagimi isdidziai veze vezimeliu, net nemastydama ka daro is pasididziavimo, kad ji mociute... Kas nutiko? Ogi ji eidama gatve masinas .... vezimeliu stabde! Sake: " As su vezimeliu, mane turi praleist" ir kiso mano sunu i gatve pries atvaziuojancias masinas... O kas jei vairuotojas bus zioplas, isgeres, nespes sustabdyt ar pan.??? Ne, nuo to laiko nepasitikiu. Ir vyrui viska papasakojau. Jis irgi pakraupo. Gal ka jai ir pasake, nezinau.
Daugiau neduodam net vezimelio stumt, o ka jau kalbet apie palikima jos prieziurai.
Ji savo nuomones nepersa ir manes nepeikia. Sako, kad per daug pedantiskai vaikus priziuriu. O man tai kaip komplimentas. Yra tik uzsiminus, kad jai atrodo keista, kad neleidziu kudikiui parekt, kad iskart duodu valgyt, kai tik jis uzsinori.

Mano tai anyta tikrai velnio pramanyta

Mano anyta- gera moteris, bet "močiutės-auklės" vaidmuo jai visiškai netinka. Ji prarado visus vaiko auginimo įgūdžius , nemoka prieiti prie vaiko, su juo užsiimti . Iš tolo pakalbina . Motyvuoja tuom, kad jai pastoviai skauda nugarą, negali panešioti; aš manau kai nori ir kai moki- atrasi kitą būdą kaip sudomint jį, o ne tik nešioti.
Ačiū Dievui, kad uošvis visiška priešingybė. Jis mielai pasilieka ir aš visiškai nebijau . Labai jaučiasi senelio ir anūko ryšys

As tai labai esu laiminga, nes turiu tikrai gera mama ir kita mama (taip vadinu savo anyta) O vat kas del prieziuros vaiku, tai vyresneli pilnai patikiu savo mamai (jis pas mane su visiska negalia), o mazaji patikiu kitai mamai (anytai), nes mano mama, tai nelabai susitvarko su mazyliu (gal tiksliau nezino ka su juo daryti, kai jis verkia)

Nu čia tai virš visko Kažin kai jis parėks gal ir valgyt nenorės?

Nepasitiketi vien del to, kad ji yra anyta, manau butu nelabai protinga Viskas manyciau priklauso nuo zmogaus. As kai pati esu labai nepasitikinti, tai savo vaika tik profesionalios aukles globai palikdavau O kai paaugs, tai vienodai pasitikesiu ir mama, ir anyta. Gal anyta net labiau, nes ji jauniausia vaika 8 metais veliau uz mano mama augino, tai gal daugiau pamena

Savo mama pasitikiu visu 100%.Nu bet anyta tai ne pro kur.Negaliu pakest tos raganos ir jai savo vaiko nei uz ka nepalieku

Mano dukrytė 9 mėn - tokio pat ūgio ir sveria 2,2 kilo daugiau, o gyd sakė, kad labai gerai Neklausyk tu tos sadistės

Aš tai pasitikiu savo anyta, ji labai gera moteris, tik bėda ta, kad ji pati savim nepasitiki ir bijo ką nors ne taip padaryti Todėl mažosios jai prižiūrėti nepaliekam, o norėčiau.

Uosvienei palikus nebuvau (tad nezinau kaip butu ),o savao mamai palieku ir viskas tvarkoj (aisku prainstruktuoju kas ir kaip turi/gali but daroma )

Niekada uosviene ne trupuciu neprilygs mamai... O ka daryt kai mama toli? Nori nenori reikia ir uosvienes pagalbos. Vaikuti jai ramiai palieku, zinau, kad bus priziuretas ir mylimas. Ilgiau nei 1-2 valandom nesu palikusi, nes pati maitinu, bet pastebiu dalyku, kurie mane nervina:) Tai ji ne taip paguldo maziuka, tai soske gruda be reikalo, tai kazhkokia pudra uzpakaliukui nupirko manes nepasiklaususi ir jau teplioja. Smulkmenos rodos, bet vistiek nervina:)

Nu manau, kad tikrai ji nieko bloga anūkui nelinkėtų, o tik gero. Jei jau nemylėtų anūko, tai išvis nesutiktų žiūrėti jo

Visada yra rizika, kad ji anūką augins/prižiūrės pgl.save, t.y. to amžiaus, kai ji augino savo vaikus, metodiką

ash taj tiek savo tiek vyro mamai palieku ramiai. mano mama taj tikraj labai geraj priziuri, ziauriai rupinasi, na ir siaip savo mama pasitikiu labiau nej vyro. bet vyro mamai irgi paliekam, labai ji myliu musu maziu, vaikiuka maciau kad geraj priziuri

oi, ne, ne ir dar kartą ne, ji moka tik savo karvėmis, paršais ir vištom rūpintis

Maniškei jau penki mėnesiai bet dar nesu niekam palikus.Nes pvz. kai mama prižiūri ją man matant reikia nuolat aiškinti ką daryti. Ji anūkytę labai myli todėl toj puola bučiuoti ir myliuoti, o Ameli tas labai nepatinka.
Su anyta retai susitinkam, nes prieš neštumą buvom mirtinos priešės, bet gimus anūkei viskas apsivertė . Nesinori pripažinti bet ji geriau moka prižiurėti vaiką, ne taip bijo, sako kad vyras buvo lygiai toks pat...Mūsų dukrytė gyvas gyvsidabris tik pabunda ir pradeda judėti, šnekėti, rėkti,spardytis - na žodžiu labai aktyvi.
Tai vat kai pagalvoju geriau palikčiau anytai

as tai palieku anytai ir nesuku galvos iki kokiu 5 men, tai tik trumpai kelis kartus palikau, o dabar kai maziui 7,5, tai iseinu drasiai.

Beje, mano vaikui tuoj bus 7 mėn, bet apart manęs ir tėčio jo dar niekas nedabojo Kažkaip ir pati nenorėjau jo niekam palikti, o dabar niekas nesisiūlo

Buvau labai trumpam(nes dar pati maitinu) palikus tiek mamai, tiek anytai.Ir abiem vienodai pasitikiu.Žinau, kad nieko blogo nepadarys.Visada atsiklausia mano nuomonės, nurodymų.Ir žino, kad jeigu ką darys pagal save, tai galiu ir akis išdraskyti.Tai net ir nebando

jei jos neprisiskaitę ir neprisiklausę naujausių metodikų, dar nereiškia kad jos blogos


košmaras


Aš palieku, tiesa labai retai, bet ne dėlto kad ja nepasitikiu

Siaip tai as neiviena nepasitikiu, nei savo motina nei anyta...O jei labai labai reikia tai palieku anytai,(jei ji namie buna, nes megsta iseiti pabaliavot pora savaiciu )savo motinai negaliu palikt, nes ji beveik visada girta buna.... Tai tenka visur su mazaja tampytis, nori nenori, nes daugiau niekam negaliu, o ir neturiu, kam palikti.....Na bet ka padarysi...

Mamai visada,o anytai esu palikus tik 1 kartą per 11metų. .Ir gerai ,ir visa nenoriu jai palikt

mes gyvenam pas anyta,ir dar pusmeti gyvensim,kaip zmogus ji gera,bet tas kismasis kur nereikia.

mum 3 savaites ,o ji aiskina vandeni girdyti,paskui sako va einu sauksteli morku sultyciu mergytei ispausiu
ir pastoviai moko,bet as skundziuosi vyrui,nes kai jsi buna namie ja greit apramina

siandien sako,kam jus tuo vandeniu vaika maitinat[misinukas],todel mergaite ir neprivalgo,kudute.na cia ji pati nusprende kad neprivalgo.sako bent iki menesio maitinti reikejo, jausmas,kad as pati nusprendziau jog 2 savaite pienukas dings

kariavom kol isaiskinau,kad vyras ir as maudysim,jai vis nedasilo kad ji mergytes nemaudys..tenka vonioje uzsirakinti,nes viena karta iejo vidury maudyniu ir sako,negaliu iseiti,skersvejis o kai iejo tai skresvejo nebuvo..

laiaku mergyte ant ranku,o ji spardosi labai,tai anyta atejus griebia vaika,sako nusoks

daug tokiu smulkmenu kurios uzknisa,zinau ji mergytes nenuskriaus,bet kadangi ivedineėja savo tvarka,tai noras kazkada palikti dingsta.

Gyvenimo kartu "privalumai" Manau ir pas mus tas pats būtų, jei gyventume kartu O gyvenant atskirai tokios trinties nėra, tad ir noras palikti būna, nors ir retai...

Na mano vaiką anyta prižiūrėjo metus laiko, kai išėjau į darbą. Jos neatsakingumu nesuabejojau nė minutei. Kiekvieną rytą kai ji ateidavo, pravesdavau instruktažą ir būdavau rami, žinodavau, kad ji viską darys pagal nurodymus. Aišku buvo privalumas, kad ji jau nedirba, pencijoj, todėl nereikia auklės samdyt, bet kai susirgdavo ji pati, kviesdavausi savo mamą, kuri dirba ir negali taip dažnai pabūti. Pastebėjau vieną dalyką, nuo kurio pati buvau apakus anyta pasitikiu labiau nei mama. Mano mama iš tos didelės meilės anūkui, primaitindavo šokoladais, saldainiais ir dar visokiems principams nusižengdavo, nors būdavo griežtai pasakyta, jog nuo saldumynų vaiką beria, ant puodo nesodint ir pan. pan. pan.
Taigi, negalima smerkti nei anytos nei mamos, nes jie saviti žmonės kaip ir mes, su savo pliusais ir minusais

As tai nelbai noreciau palikti savo anytai, nes ji daugiau moka pasneketi negu ka nors padaryti

Oi, man tai sunku net isivaizduot, kad mano vaika anyta priziuretu bent valanda

Labai teisingas posakis:"anyta -velnio pramanyta" mano anyta tokia ir yra jau gal pumetį nebendrauja uošviai su mumis ir mes su jais ir vaiko savo tikrai nepalikčiau jiems pavydžiu toms kurios grąžiai bendrauja su uošviais ir palieka savo vaikučius jiems mano ex uošvienės tikrai faini žmonės tik jų sūnus nekokie o dabar atvirkščiai sūnus geras, o uošviai -velniai

na cia tai kaip apie mane parasei
as su anyta gan gerai sutariu, yra kai kurie dalykai, kurie mane erzina, bet del to tikrai neriboju jos bendravimo su vaiku. mano vaikas labai ja myli, jam su ja patinka, ir as matau, kad visa diena ji skyria demesi tik tai jam:zaizdzia, skaito knyguites ir pan.
as jai esu labai dekinga
as yra tarp musu tam tikru nesusitarimu, bet as nebijau jai issakyti savo nuomone, ir ignoruoju jostrukumus.
va taip ir gyvenam

nu as pries anyta nieko pries neturiu, bet palikti vaika nors ir porai valandu negaliu, kazkaip nepasitikiu, kodel- nezinau. ir apskritai savo vaika galiu patiket tik savo mamai, o kitiem- tik kai as salia (gal cia dar per stiprus motiniskas instinktas veikia, kuris veliau susinormalizuos )
nors savaitgali pakviesti i vestuves, tai teks patiket mazaja anytai

mano anyta pati sako, kad nebemoketu siais laikais vaiku augint - tiek visokiu naujoviu ir pribumbasu nesuprantu kodel ja galeciau nepasitiket - pati 2 vaikus kuo puikiausiai ishaugino, tai ar pajimt nemokes? ar nuramint? nesamone palikt kol kas pas ja nenoriu, nes pati maitinu, o be to ir nematau kol kas reikalo.

As savo mazyte mielai palieku anytai. Ji moka su ja elgtis: guguoja, myluoja, uzmigdo. Mano tik geri atsiliepimai. Mano mama sakyciau maziau savimi pasitiki negu ji.

[quote=Grazke,2006 07 12, 00:11]
mes gyvenam pas anyta,ir dar pusmeti gyvensim,kaip zmogus ji gera,bet tas kismasis kur nereikia.

As tave labai suprantu, pati gyvenu ne su anyta o su savo mociute, tai ne ka geria. Man tas kisimasis labai nusibodo.
As tai neileidziu i kambari kai vaika maudom , nes vis tiek prisigalvos kas ne taip. O anyta as kaip tik labai pasitkikiu, ne taip kaip savo mama, ji visada iesko ligu ar siaip vis kas nors atrodo jai negerai. O mes tai su vyru is viso nieko nesuprantame pagal mano mociute ir mama.

Vaje, kaip tave suprantu
"Ar pažiūrėjai, ar ne karštą pienuką duodi" , o geriausia tai kai apsirgo manoji, ir truputi kosėjo, tai naktį prie mūsų lovos stovėjo (mes miegam visi trys )
Kuo greičiu bėkit iš ten, aš jau 1,3 m gyvenu su uošviene, tai stogas jau slysta , bet žiemai jau turėsim kur išsikelti