Pirma gimdziau su vyru, tai tas pasibaisejo ir kai antra gimdziau nedalyvavo , bet zinokit reikia kad koks artimas zmogutis butu salia, nors ir artima drauge, dabar treciam nuteikineju kad butu salia, nes paciai lengviau atlaikyti tuos skausmus.

Lengviau kai salia artimas zmogus, kuriam gali ranka suspauti, ar pasiguosti kaip tau skauda!Jei vyras del kokiu nors prezasciu nenori ar negali buti kartu, tai manau gali mama ar sesuo kartu gimdyti!Parama tikrai labai reikalinga!Juk dalintis skausmu dviese tikrai lengviau!Jei dvejoji su vyru gimdyti ar ne siulau eiti kartu!Nesigales nei vienas nei kitas!Nieko baisaus, o akimirkos neuzmirsit visa gyvenima! Mano nuomone ta kad kartu mes darem laukiam, tai buk malonus ir padek ateiti i si pasauli!

Gimdžiau viena, nes vyras nenorėjo, o aš neverčiau . Jo motyvacija buvo man suprantama: kai aš matysiu, kad tau skauda, o negalėsiu padėt, tai ... Žinokit, vyrai tokiose situacijose jaučiasi tokie bejėgiai, kad Ir nesigailiu, gimdymas, ne vyrų reikalas čia mano nuomonė. Ruošėsi draugė su manimi pabūt, bet su mano tempais nespėjo , mat laukiausi dvynukų, tai data nebuvo aiški. Kai nuvažiavau pasitikrint, ko ten man biški maudžia, pasirodė, kad jau beveik gimdau . O aš draugę buvau užgarantavus, kad tuoj grįšiu . Jei yra galimybė, pasikviesk kokią artimą draugę, ar vyrą, kad tas žmogus padėtų išlaukt pačio gimdymo, bet paskui tegu palaukia už durų. Čia mano tokia nuomonė . Aš taip daryčiau.
Sėkmės visoms gimdyvėms

Pirmąjį vaikelį gimdžiau viena, nes pati taip norėjau. Gimdymo visiškai nebijojau, jaučiausi morališkai pasiruošusi ir viskas pavyko kuo puikiausiai . Gydytojai, nors gimdžiau nesusitarusi, labai man padėjo - gal dėl to, jog ir aš stengiausi ramiai įsiklausyti į tai, ką jie sako.

Labai greit gimdysiu antrąjį vaikutį ir šįkart žadu eiti kartu su vyru, kažkodėl šįsyk nesijaučiu tokia pat rami ir užtikrinta. Po visko galbūt galėsiu palyginti, kaip skyrėsi abu gimdymai, gimdant su vyru ir be jo. Nors kita vertus, kiekvienas gimdymas yra labai skirtingas, todėl gal ir nepavyks objektyviai palyginti, kaip yra geriau

gimdziau viena. vyras norejo, bet jo - neisleido isdarbo, meistras pasake, kad gimdymas - bobu reikalas, nors gal jei vyras butu buves, buciau isvengus to, ka teko patirti....

Gimdziau viena ir po gimdymo buvom tik dviese su mazium ir visiskai nesijaute jokios baimes ar reikejo kazkokios ypatingos pagalbos,viska ko reikedavo padarydavo personlas...viso gimdymo metu salia buvo daktaras,kuris ir pajuokaudavo ir vandens paduodavo pats gimdymas buvo greitas ir lengvas ,jokiu baisiu skausmu ar dar ko nors,po gimdymo taip pat jauciausi gerai

Pirmaji sunu gimdziau viena, nes vyru (ar kitu zmoniu) dalyvavimas nebuvo leidziamas. Kaip tik tuo metu pildeme anketas, ka manome apie vyru dalyvavima gimdyme. Idomu tai, kad moteru nuomones pasidalino pagal amziu: jaunesnes buvo "uz" vyru dalyvavima, vyresnes moterys - kategoriskai pries, motyvuodamos tuo, kad "nera cia ko jiems matyti ta virtuve". Antraji vaika - dukrele - gimdziau su vyru, ir galiu teigti: kai gimdai su artimu zmogumi, visada lengviau. Yra su kuo pasikalbeti tarp saremiu, yra ko paprasyti pagalbos (atsigerti, padeti nulipti nuo stalo), yra kam moraliskai palaikyti arba pasikalbeti su gydytoju. Taigi, as - UZ gimdyma su vyrais!

Pirmą kartą gimdžiau be vyro ir viskas buvo gerai. Kai užeina didelį sarėmiai, tai man jau tas pats, ar yra tas vyras, ar ne. Antrą kartą gimdysiu ir gi be vyro, nes jis bijo dalyvauti gimdyme. Tai aš jo ir neverčiu. Man tai nėra didelė tragedija.

Pirmą gimdžiau kartu su vyru, bet antram gimdymui jis nesiryžo. Sakė, dar vaizdelis neišnyko...todėl sėkmingai atlaikiau visą procesą viena ir džiaugiuosi, kad jis atėjo jau po visko.

As dukra gimdziausi tada, kai jokiu sneku apie 'pasalinius' zmones gimdykloj nebuvo. Baisoka buvo. Bet va dabar jau menesiukas liko tik iki gimdymo, bet vis neprisiruosiu su vyru persneket ka jis apie tai galvoja. Nes zinau kad pasakys: kaip nu nori, taip ir padarysiu... o as nezinau ar noriu Vis galvoju, jei mano vyrui darytu kokia apendicito operacija be narkozes, ar as noreciau eit ziuret kaip jis kankinasi, kai zinociau kad padet nieko negali ?.. Vienzo nepadarysiu jokios tragedijos is to jei nedalyvaus, ir manau kad neturetu nusiminti visos 'vienishos' mamkos. Juk vyrai dalyvauja gimdymuose dar tik koki 10 metu, o iki tol visos gimdydavo vienos ir gyvos likdavo kazkaip Na, o apie kitu zmoniu, ypatingai mamu, dalyvavima tai labai dar smarkiai pagalvociau, neturiu nei tokios drauges kuria tiek pasitikeciau, o mamos juolab nenoreciau stresinej situacijoj matyt. Na bet visokiu ir tu draugiu ir mamu buna gi.

O vakar paklausiau savo gydytojos jos profesionalios nuomones. Ji atsake ta pati kaip ir Lidija cia parase - geriausia jei pabus per saremius, o pacio ziaurumo nematys. Dar is smalsumo paklausiau, ar vyrai netrukdo medikams. Sake trukdo tik labai retai, ir ne tada kai nualpsta (cia daugiau filmuose rodo tokius fokusus, realybeje medikai jau mato kaip zmogus pradeda balti ir isgruda uz duru ), o kai pradeda be saiko klausineti ir reikalauti demesio sau. Va kaip buna pasirodo

Pilnai sutinku su tuo, manau, kad uzteks vyrui uz duru pastovet

]
Jeigu gimdymas greitas, tai gal ir taip. Bet jei tenka buti vienai valandu valandas, tai tokia niekam nereikalinga pasijauti... Bent jau man tai buvo zymiai ramiau, kai salia artimas zmogus, su kuriuo ir pakalbet gali tarpais tarp saremiu, ir pasvajot, ir galu gale gydytoja nulekia pakviest, jei kas neaisku. O ir personalas mandagiau elgiasi, kai esi ne viena. Cia kalbu is savo patirties.

na as gimdziau abu kartus viena nes abu kartus dare operacija

As ruosiuosi gimdyti viena ,nieko ten grazaus nebuna per ta gimdyma ,man paciai nemalonu but matyt ,as nenoreciau ziureti kieno nors (sesers ,drauges ir tt) gimdyma.As visuomet statau save i kito "kaili" ir ziuriu patiktu ar ne.Jus noretumet dalyvayti kieno nors gimdyme?

o mes susitarem su vyru kad jis bus salia iki pat gymdimo pradzios, palaikyti, o kai parasides jis palauks uz duru, nes labai jautrus teks ji gaivinti

Labai protingas sprendimas, beto daugumai vyru pamacius zmonos gimdyma ilga laika "nestovi" ant zmonos.

O is kur cia tokia teorija,statistika,ar is pacios praktikos?

Mūsų daugumos mamos gimdė be vyrų nepriklausomai nuo jų gerumo ar blogumo, bijojimo ar ne. Ir nieko nenutiko Ir nenutiks. Dabar mada su vyrais gimdyt, bet jų nebuvimas nieko baisaus pačiam gimdymui nepadaro.
Papildyta:

Priklauso nuo personalo kultūros...kaip ir visur. Jei normaliau elgiasi tik todėl, kad ne viena, toks tas ir mandagumas...
Papildyta:

Norėt gal ne, bet jei paprašytų artimas žmogus ir jam reikėtų palaikymo, o aš galėčiau - turbūt dalyvaučiau. Na jei tik gimdyvei nuo to bent kiek ramiau būtų vadinasi verta.

jei tik kas prasytu butinai dalyvauciau ir padeciau kuo tik galeciau.kai gimde sesuo buvau pasiruosus is kauno i vilniu nulekt jei tik vyras nesutiks but ar ji nores kad buciau as,bet vyras su ja buvo,o as visa laika taip sau vietos neradau kad darbe jokio darbo imtis negalejau,nes gimdziau pirma jos ir taip neramu buvo.kad tik viskas gerai butu.gimdymo gal ir nepakeicia artimo dalyvavimas,bet jeigu vyras nori dalyvaut tai geriau tai leist nes uz duru jam bus kurkas baisiau nei kartu ,nes nezinos kas ir kaip vyksta

Koke nesamone Pirma karta gimdziau be vyro tai siaubas kaip truko jo sale Antra karta su vyru Ir vyras sake kad nera neko ziaurios Ir visem gyresi kad pirmas vaika pamate Ir dar man buvo saugumas jousmas,jai butu kas nors negerai,ira sale zmogus kuris gales padet arba kontrolijot padeti.

Gimdžiau be vyro , jis palaikė mane už durų.
jis nenorėjo, o aš ir neverčiau dalyvaut , beto įpusėjus visam reikalui prireikė operacijos, tad vis tiek vyrukas pirmiau už mane lelių pamatė, nes aš be sąmonės buvau

Nemanau, kad reikėtų versti vyrą dalyvauti gimdyme, jei jis to nenori, nėra tam pasirengęs , taip tik santykiams galima pakenkt

O aš tik už vyrą šalia Jis 15valandų prie manęs buvo, masažavo nugarą, laikė už rankų, dėjo šaltą rankšluosti ant galvos ir t.t. Tik per stūmimą jį daktarė išvarė, nes ir taip daug padarė. Labai esu jam dėkinga

Stumimas ir yra gimdymas,kad jis buna salia per saremius puse dienos tai as tik uz,bet pati stumima nebutina jam matyt ,nebent pas vyra noras butu begalinis sudalyvaut ,o iki TO tegu tik buna.

o as tai tik uz vyra salia per gimdyma, na nebent vyras silpnesniu nervu
MB buvo per pirma gimdyma, tai buvo daug ramiau, kai palaike mane, o per antraji gimdyma nespejo atvaziuoti tai viskas atrodo tesesi taip ilgai, ir jauciausi vienisa.

Nezinau kodel, bet as nenoreciau kad per pati gimdyma nei vyras, nei drauge, nei mama salia butu. noreciau viska pati padaryt nors zinau kad artimuju palaikymas kazkiek palengvina gimdyma, gal tiesiog nenoreciau kad jie mane matytu tokia...

man atrodo kad tik taip atrodo,kad vienai geriau ,o kai ateis tas momentas orisi pagalbos ka manote?

Gal but, paziuresim kaip ten bus, jei ka skambinsiu viems kad atvaziuotu

Sūnų gimdžiau viena Klaipėdos GM. Tas buvo prieš beveik dešimt metų ir kažkodėl (nors jau leisdavo) mano vyro neįleido Bet viskas buvo gerai, personalas pasitaikė geras, jokių grūbumų ar paniekos nebuvo, konfliktinių situacijų nepasitaikė. Viskas praėjo sklandžiai.
tad nebūtinai, jei viena gimdai, bus kažkas blogai. Galų gale galima ir kitą žmogų pasikviest kartu, nebūtinai tai turi būt vyras

Pati viena visus tris gimdžiau ir nieko,nenorėčiau kad jis dalyvautų,o buvo kad norėjau kol nepagimdžiau pirmo...esu jau tokios natūros,kad skausmus didžiulius galiu iškęst tik viena,visi esantys šalia,kalbantys,ar laikantys už rankos mane nervina ir tikrai nepadeda.Kad lauktų už durų tai būtų gerai,tik man vieną kart ir šiuo atveju nepasisekė,tai tada tikrai reikėjo.O šiaip tai čia priklauso nuo kiekvienos moters individualiai

Net nežinau kurioje temoje klaust, tai pabandysiu čia

O kaip daryt su pinigeliais gydytojai, anesteziologui ir kitiems jei gimdai viena? Kiek girdėjau, vyras (jei dalyvauja) sumoka iš karto vaikui gimus. O jei vyro nėra šalia? "į priekį" dauguma gydytojų imt nenori, rankoj per gimdymą nelaikysi , palatoj irgi nesinorėtų palikt , o ir po gimdymo gali būt "visai ne tas galvoje". Kaip jūs darėt?

..as esu stipresne nei mano brangiausias.. Nenoriu matyti jo susirupinusio veido. Tegu, tuo metu rupinasi geliu lysvem, kad palata pilna butu. O pagimdysiu pati! Jau dabar moraliskai tam esu pasiruosus.

Laba
Man ir labai idomu kaip cia su tais pinigeliais padaryti,parasykite kurios gimdete vienos ir mokejote uz paslaugas taip sakant!
Aciu

pirmaji gimdziau viena, tai kazkaip normaliai, nes man su tom visom komplikacijom ir t.t., o antraji jau su vyru, tai kazkaip irgi gerai, nes is paskos turejo tampyt lasaline

Toms, kurios klausiate dėl pinigėlių: jei gimdysite "susitarę" su gydytoju, tai tikrai ateis aplankyti į palatą kol GN su mažiuku būsite. Tada ir paduosite pinigėlius. Jeigu gydytojas "pamirš", kad jūs nesusimokėjote (kas mažai tikėtina ), tai nunešite tuos pinigėlius bet kada vėliau. O jei gimdysite "nesusitarę" tai problemos kaip ir nelieka Na, išvykdamos namo gėlių, saldainių ar dar ko... O šiaip jau, nešiokite ramiai savo mažiukus ir nesukite galvos dėl tų pinigėlių, mūsų medikai šiuo klausimu turi gerą atmintį, tikrai nepamirš ir nuoširdžiai jus lankys

net juokas paeme, is tikro mes labai sureiksminam nereiksmingus dalykus, reikia džiaugtis mažiukais o pinigeliai palauks, veliau atsiskaitysit

Toks klausimas man irgi buvo iškilęs ruošiantis gimdyti.Mano vyras pirmame gimdyme dalyvavo, o antrame ne, nes mane paguldė į ligoninę prieš gimdymą, tai nebuvo galimybės jam būti kartu.Pinigėlių "dėl visa ko" turėjau pasiėmusi ir gimdymo palatoje būtiniausių reikmenų krepšyje juos turėjau, bet kadangi pagimdžiau labai greitai, per 2 val. tai man nebuvo galimybės ir jokio noro apie tai, kaip man čia dabar tuos pinigėlius paduoti, tai ir nedaviau, ir viskas kuo puikiausiai praėjo, akušerės darbu esu patenkinta (Klaipėdoje gimdymą priima akušerės).

Teko gimdyti, dalyvaujant vyrui ir jam nedalyvaujant. Pabandysiu palyginti.
Kai vyras nedalyvavo gimdyme:
1. Jaučiausi vieniša, aplink viskas buvo svetima.
2. Trūko vyro palaikymo ir pagalbos.
3. Laikas bėgo daug lėčiau, negu esant vyrui šalia.
4. Stūmimo metu supanikavau.
5. Pritrūko abipusio džiaugsmo, gimus vaikučiui.
Dėl vyro dalyvavimo gimdyme, iš anksto nesitarėme ir tam nesiruošėme, vyras pareiškė gydytojai, kad nori būti šalia. Kai vyras dalyvavo gimdyme:
1. Labai gerai jaučiausi psichologiškai. Buvo labai ramu, kas ir be atsitiktų, atrodė, kad vyras sukeltų visą ligoninę.
2. Jaučiau vyro palaikymą ir pagalbą, padėjo sąrėmių skausmuose, masažuojant, laikė už rankos, padėjo šokinėti ant kamuoliuko, lydėjo į WC, paduodavo atsigerti vandens, ...
3. Nesijaučiau vieniša ir neapimdavo paniškas baimės jausmas, kai palikdavo medikai.
4. Galėjau iš šalies stebėti vyro elgesį, jo emocijas, nerimą ir džiaugsmą.
5. Pagalvodavau ir apie tai, o jeigu nesėkmingas gimdymas – nerasčiau vyrui žodžių tai nupasakoti. Geriau tegul pats pamato, kaip klostosi.
6. Laikas bėgo labai greitai.
7. Kas svarbiausia, jokiu metu nesupanikavau.
8. Neapsakomas jausmas, gimus vaikučiui, vyro pabučiavimas.
9. 3 žmonių tarpusavio ryšio pajutimas.
10. Vyro džiaugsmas, gimus vaikučiui, rūpestis juo.
11. Vyro pranešimai artimiesiems, kad jau gimė vaikutis.
12. Vyro padėkojimas medikams, aš net nesugebėjau ačiū pasakyti už rūpestį ir sėkmingą vaikučio gimimą.
13. Vyras suspėjo ir nuostabių nuotraukų padaryti mums ir atminčiai vaikučiui.
Iš tiesų, galima iškęsti skausmus ir vienai, pagimdyti vaikutį, bet reikia nepamiršti ir kitų dalykų – pačios psichologinio komforto, abiejų poros jausmų, stipraus tarpusavio 3 žmonių ryšio pajutimo, tik gimus vaikeliui. Jeigu vyras yra pasirengęs teoriškai, morališkai dalyvauti ir turi suvokimą bei žinių kas vyksta, manau, kad negalima iš jo atimti šios galimybės pasidžiaugti pačiom nuostabiausiomis akimirkomis, kurių tokių gyvenime nebūna tiek daug. O dėl fiziologinių dalykų – vyras tikrai nestovi gale kojų, ten darbo ir vietos užtenka tik medikams.
Gerbiu kiekvienos poros abipusį daug kartų išdiskutuotą pasirinkimą. Esu prieš priverstinį vyro dalyvavimą gimdyme arba visišką poros nepasiruošimą gimdymui.

Gimdziau su vyru, labai tuo dziaugiuosi, nes viss 14val. pragulejau. Jei asikeldavau, dingdavo saremiai + leido skatinamuosius, nei gerti pati pasimti negalejau (troskino nerealiai) nei basono pasiekti nieko tai vyras tuo rupinosi... Reikiamu momentu, kai as paprsiau, pasiplove is palatos
Antra gimdysiu viena tai nezinau kaip ten bus...

Ishsiusiu savo vyreli i shiaures ashigali atejus terminui . NENORIU, kad is vis kas nors kitas apart gydytojo ir akusheres dalyvautu mano vaiko gimime. As is viso esu pries vyrus gimdymo skyriuje. Yra dvi vyrams labai netinkamos specialybes - baleto shokejas ir ginekologas.
Del gimdziusios drauges dalyvavima - as UZ
VYRAMS GIMDYKLOJ - NE!
Nushaukit mane, jei norit.

Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, pasirinkimo teisę bei motyvus elgtis vienaip arba kitaip. Manyčiau, kad tik turint pakankamai žinių, bei žinant visus argumentus galima priimti vienokį ar kitokį sprendimą. O kad būtų tinkamas suvokimas, motyvacija tikrai porai verta lankyti kursus ir tik tada apsispręsti dėl dalyvavimo gimdyme. Juk dėl nepakankamo kiekio žinių, diskusijos stokos, teigiamų ir neigiamų motyvų nepasvėrimo priimame labai daug klaidingų sprendimų.

dukra gimdeme su vyru kartu ir esu jam be galo dekinga už kiekviena minute, kuria jis praleido su manimi, nes man tai buvo labai didele parama. tiek moraline tiek psichologine. Sunuli gimdžiau viena. vyras ši karta nespejo atvažiuoti i ligonine, kurioje aš gulejau del pernešiojimo, o ir gimdžiau nakti. iš patirties galiu pasakyti kad esant vyrui šalia viskas vyksta ramiau

Dviese linksmiau,buvo ant ko rekti

Labai norejau, kad vyras dalyvautu, bandziau ikalbeti, jo truko labai, bet deja jis pas mane bailys ir dar negali pakesti kraujo ir artimuju skausmo, tai abu kartus teko vienai

gimdem dviese. ir esu vyrui labai dekinga kad ejo kartu, nors ir negalbejom tiesiog jau iskart be galbu nusprendem kad kartu. jo pakalba tikrai buvo reikalinga . jis ir apsiversti padedavo ir kai jau puoliau i isterija nuramino ir butent jo zodziai suteike man nauju jegu. neisivaizduoju kaip as buciau be jo
tad ir kita karta tik uz gimdima dviese

Nelabai mes kalbejom apie buvima gimdyme,buvo naturalu, kad jis turi dalyvauti. Taip atsitiko, kad is vakaro, jau su skausmais, nuvaziavom i ligonine. Gyd. apziurejes pasake, kad dar maziausiai 10 - 12 dienu galiu buti rami, bet paliko nakciai ligonineje. Vyras ramus isvaziavo namo, o kai atvaziavo rytojaus diena, dukryte buvo jau gimusi... Labai keista, tikriausiai esu labai didele egojiste, nes nepaskambinau jam ( ne ti neskambinau, bet ir mobilu isjungiau....), bet tuo momentu norejau buti viena su savo skausmais ir savo dukryte. Nezinau, ar gailiuosi, nes nezinau kaip ten butu buve su juo. Jisai labai jautrus, tai gal man butu reikeje dar ir juom rupintis.... Tiesa, akusere buvo labai nustebusi, kad gimdau viena, sake neatsimenanti tokio atvejo.....

Papildyta:

na nežinau ko ta akušerė taip nustebo , bet dar ir dabar yra moteru kurios gimdo vienos

As irgi gimdziau viena. Taip isejo, kad saremiai prasidejo vakare ,o as gulejau del pernesiojimo. Kazkaip nenorejau,kad vyras kartu su manim per nakti kankintusi. Pamaniau,tegul pamiega. Na o ryte paskambinau,kad jau atvaziuotu. Kai jis atvaziavo,viska i pabaiga ejo, bet jis net i gimdykla kojos nespejo ikelt, kai as pasakiau,kad nenoriu,kad jis dalyvautu(nors buvom nusprende abu kitaip anksciau). Tai jis kolidoriui palauke. O pacio gimdymo pabaigoj, kai jau stumt reikejo, man labiausiai padejo gydytojas(na pas mane du buvo,gydytoja priiminejo,o gydytojas padejo man). buvo. Ir visai nesigailiu, nes manau vyras nebutu taip padejes, nes nezinotu ka daryt.

Na nezinau,kaip butu buve,bet buvo taip kaip buvo, o antra karta paziuresim kaip bus....

Tai kodėl ant vyro rėkt?
Kad skauda? Kad gimdyt tau, o ne jam?

pas mus net nebuvo kalbu kartu ar ne ,kažkaip tai buvo savaime aišku kad taip juk vaikas abeju , darem ji abu laukem abu, tai naturalu kad ir pasitinkam abu, tik mūsų planus truputi pakoregavo likimas, vyras spejo jau tada kai kaą tik buvau paguldyta ant stalo, bet jis spejo... męs savo berniuką pasitikom dviese nepakartojamas tai jausmas kai artima dušele su tavim džiaugiasi ligiai taip pat kaip ir tu,ta pačia pirmą akimirką, kurios nebus daugiau niekada nei už valandos nei už pusvalandžio, o butent ta akimirka kaip tik užgimsta Jūsų meiles vaisius atai nuostabu.... aš tik už tai kad pora butu kartu. Jei pora pasitiki vienas kitu myli laukia to vaiko , tai manau negali but jokiu kalbu tai viksta naturaliai, tesiog visur ir visada bunama kartu.

Gimdziau vsi tik viena. Vyras nesiprase, o as jo nespaudziau. Ir labai gerai, kad jo nebuvo. As norejau buti viena. Erzino, tik seseles, kurios bandydamos nukreipti mano demesi, plepejo!!! Per skausmus as jas tildziau!!! Bet nervino nerealiai! Pykstu iki dabar, kai pagalvoju. Jei antras vaikas nutu- gimdyciau irgi viena. Tik su ginekologe ir akusere.