Mano berniukui 2 metukai, kai jis mane isveda galiu laisvai jam suduot. Ispradziu tai buvo gana svelniai,o dabar jau sakiciau per daug. Buna paimu uz rankosir i kita kambari lepiu eiti, jis labai pyksta, Vyras sako kad vaikas sauks ant manes ,kaip suaugs, o as nebegaliu sulaikyti pikcio. Ar jums buna tokiu prepoliu? Ka daryti? Kaip susilaikyt? Po tokiu mustiniu jauciosi nelabai.

Manishkei irgi 2, pradejo rodyti ozhiukus. Juk sakoma - "terrible two's"
Paprastai tai mes ramiai susitvarkom, bet del kitu priezhaschiu irgi vienu metu pradejau sunkiau pakelt - iki mushimu nedaejau, bet raudojau ish nezhinojimo ka daryt Tuo labiau, kad jai neretai ir nepadeda tie mushimai. Taigi, musu metodas - ignoruot. Jei pradeda ozhiuotis, liepiam eit i savo kambari ir ten ishsiverkt (time-out/pertraukele). Jei ka specialiai blogo daro - pati mushasi, meto daiktus, tada ramiu balsu paprashai pakelt, jei ish karto nepakeliai, paklausiam, ar nori per uzhpakaliuka. Ji, aishku, nieko nesako, tada pradedam skaichiuot iki triju. Paprastai po dvieju apsiramina: pakelia numesta daika ir pan. Jei ne, gauna pliauksht. Tada bliovimas, kambarys, po to atbega pasiguost - taip susitaikom.
Nors buna silpnybes momentu, ash vistiek manau, kad daugiausia galima pasiekti ramiu, bet griezhtu tonu, nuosekliomis auklejimo priemonemis (ne kartot po 10 kartu, nes vaikas supras, kad galima veikt tevus).
Sekmes, stiprybes ir kantrybes! Tu ne viena

As buvau lupta (ne siaip suduota, o lupta su tokiu plonu dirzeliu, kai uzsimoji, tai net svilpia) nuo to laiko kaip save atsimenu.. Galiu pasakyti jokios naudos is to nebuvo.. absoliuciai.. mama bande dar toki auklejimo buda iki vos ne 19 metu (kai galu gale atsirado galimybe nusiplauti is namu), bet atimdavau ta dirza, ar kas ten pasitaikydavo po ranka ir tiek... Mano sunui dar 1 metai, tai kaip ir kaz kokio auklejimo budo dar nesugalvojau.. bet tikrai zinau, kad nemusiu.. esu KATEGORISKAI nusiteikusi pries bet koki fiziska jegos panaudojima, netgi nestiprus sudavimas per ranka su delnu nepriimtinas.. jei atmesti visus moralinius aspektus ir t.t. tiesiog laikau toki buda absoliuciai neveiksmingu, ir sukelianciu priesinga reakcija (asm. patirtis).. Ziuresim ka darysim toliau, nes oziukas pas mus paskutiniu metu apsilanko kartas nuo karto ir dar musames.. Atgal nesuduodu, bet tiesiog nueinu i sali ir "nekreipiu" demesio.. bet aisku su amziumi augs ir "oziukas", bet bizunas, deja , tikrai nepades..

Ir as sutinku, kad musimas nepadeda. Pati uzaugau nemusama, todel nezinojau veikia ar ne Bet kai kai mano Tadas pasidare nepakeliamo charakterio, mazdaug nuo 1,5m, turiu pripazinti gavo pliaukst per uzpakali keleta kartu Buvo sunku, buvau nervuota, su klykianciu naujagimiu ant ranku, nesusilaikydavau kartais, kai Tado isterijos pasidarydavo nepakeliamos. Kiekviena karta pati jauciausi tiesiog slyksciai ir kiekviena karta noredavau issizliumbti kartu su vaiku.... Ir ka, nieko tas musimas nepadejo, nors as jo taip nemusiau, bet per uzpakali uzvaziuodavau su ranka Bet tas jausmas Sutinku su mamytem, kurios sako geriausia ramus tonas(nors oi kaip sunku buna) ir ignoruoti...tegul issirekia.

Siap rasant pirma zinute, visai nepastebejau, kad tai buvo klausimas psichologei.. o tada kaip ir mano pirma zinute praranda verte... jei manai, kad darai blogai ir negali susilaikyti.. reikia gal bent patarimo..bet ir pagalbos, man tai budavo ir gal iki siol yra.. .. tai kad gelbeja tik atstumas...bet ne vaikui savo, aciu devui, Tad tiesiog iseidavau is kambario, bandziau gal vandens atsigeri, ar dar ko nors, ... padedavo...

Kai buvau maža, mane mama mušdavo. Nežinau ar tai padėjo ar ne, bet aš buvau ėmusis tokio auklėjimo su savo dukryte. Tik paskui kai dėl kitų problemų pavaikščiojom pas psichologa išsiaiškinau, kad čia visai ne vaiko nervai ar kaltė. Viskas mumyse mamytės. Ir nervai ir visi priepoliai vaikui kyla nuo mūsų. Vaikas kaip mūsų veidrodis, jis juk viską jaučia. Kai jis pradeda pykti ir Jus nervinti, kuo labiau jus susinervinate tuo labiau jis rodo savo. Pamėginkite pasijuokti iš jo pykčio ir nervų, pirmas savaites jis tiesiog pasius (bus paaštrėjimas), o paskui nebekreipkite dėmesio. Paaiškinkite, kad pykti ir verkti normalu, juk ir jus kartais pykstate. Tegul neišsigasta savo pykčio, o supraskite savo vaiką: "Aš suprantu kad tu to nori ir tau pikta kad negali gauti, tu gali papykti, bet taip negalima daryti ir aš tau to neleisiu". Visada vaiką reikia suprasti ir kalbėti kaip su sau lygiu (atsitūpkite, kad jis matytu jūsų akis). Nekreipkite į kitų žmonių nuomonę dėmesio. Juk tai Jūsų vaikas ir jums svarbu koks jis išauks, o ne ką pasakys kiti žmonės. Mano vaikas verkė teatre prie rūbinės puse valandos, o aš stovėjau ir nekreipiau dėmesio, paverkė ir vistiek sustojo. dabar jeigu ir supyksta tai labai trumpai, juk tai normalios emopcijos kurios kiekvienam pasitaiko.
Pirmiausiai turite nepykti ant vaiko o ji suprasti;
Antra, leisti jam papykti;
Bet vistiek neleisti (kas buvo uždrausta) ir stovėti iki galo.
Niekada nekeiskite savo nuomonės, nes vaikas tai jaucia ir supranta kad verksmu gali jus palauzti, o tai pats blogiausias dalykas.

Sėkmės