Gegužės 30d., neramu mėnesinės vėluoja 13d., vyrui nieko nesakau.Pasakys, ai taigi kaip visada vėluoja tuoj puoli i "paniką" -aš nėšščia!Tačiau šį kartą viskas kitaip, kitokie pojučiai, kažkokia keista ramybė...Hm smirda virtos bulvės
Birželio 14d. pasidariau testą-TEIGIAMAS!Pamenu grįžau iš darbo pietų pertraukai ir pasidariau.Apemė labai keistas jausmas.Ašaros liejosi pačios, galva pilna visokių minčių ir klausimų.Tačiau žinojau tik vieną- tai pati laimingiausia diena, juk metus nesisaigojom ir niekaip negalėjau pastoti, o čia stebuklas
Gimdymo terminas sausio 30d.Nėštumas tikrai labai lengvas, jaučiausi tokia graži, tokie gražūs gražūs plaukai ir nagai
28sav gydytoja echoskopo metu "pamato" kad bus mergaitė.Tekina namo , o jau laiminga kokia.Sugalvojom su vyru vardą Rusnė, Rusnytė...
Slenka paskutinės nėštumo dienos, kiekviena laukimo diena taip prailgsta, taip norisi greičiau greičiau pamatyti savo vaikelį išbučiuosi kiekvieną pirštuką
36 sav vizito pas gydytoja metu paaiškėja, kad Rusnytei užaugo pimpaliukas
40sav ir 4d.rytą laukia vizitas pas gyd. ir kaklelio tikrinimo procedūra, tokia nemaloni...niekur nepabėgsi.Naktį kamuoja nemiga įsijungiu "Discovery" kanalą, o rodo apie gimdymus.Kaip Dievą myliu pažiūrėjau, taip apsiraminau, pasiruošiau morališkai.5val ryto keistas jausmas, lyg pliukšt, lyg kažkas plyšo.Pradėjo mausti pilvuko apačią.6 val ryto madimas kas 10 min. tačiau jau perėjo į nugarą.Keliu vyrą sakau viskas gimtadienis, tuoj važiuosim gimdyti!Palaukiau iki 8val, susiruošėm išsiprausiau.Skambinu gydytojai: (iš ansto tariausi taip pat ir dėl epidūros) aš už 30min atlėksiu!Priėmime gyd:na pažiūrim kiek atsidarymas, gal ir epidūros nereiks?Aš tokia laiminga man visai pakenčiamai skauda, gal aš iš tų laimingųjų?daktatė "ramina" dar niekas su tokiais skausmais nepagimdė
14val atsidarymas 10cm.Jokio veiksmo.Gydytoja vis klausinėja ar nenoriu kakot...Ne, atsakau, bet galiu per prievartą pastumt!nieko.Gyd pasitaria su savo kolega, susižvalgo:-greit operacinę!Jausnmas sunku pasakyti, nebesuprantu kas darosi, ašaros liejasi pačios.Kodėl man dabar ta operaciaja, aš noriu pati pagimdyti!
14.30val baigėsi epidūra.Skausmas net perveria krūtinę, sukasi tik viena mintis kur tas anestiziologas aš nebegaliu kentėt!!!15.30val "daleidžia" vaistukų ir laukiu,matau prieš akis širmą.Keistas jausmas kai tave "gyvą" pjauną.Labai nemalonu, beje kai ištraukinėja kūdykėlį...Girdžiu verkimą, pgaliau tu atėjai, pagaliau, kaip aš tave myliu.Visas kūnas virpa...parodykit parodykit, koks gražus girdžiu sakant akušerytę, su kleckiukas
16.02val gimė mūsų lauktas džiaugsmas 3850g. svorio 53cm ūgio.Pats gražiausias kūdykis pasaulyje...Atsisuku į duris vyras pro langelį viską filmuoja ir braukia ašarėlę.Tos akimirkos niekada nepamiršiu...Tarsi iš naujo vienas kitą pamilome,juk mūsų dabar 3, mes šeima!
Mano istorija tikrai neturėtų nieko išgąsdinti.Gal tai epidūrinis nuskausminimas?Gal pasisekė?O aš manau tai psichologinis pasiruošimas ir begalinis laukimas...
Iššeidama iš gimdymo namų aš pasakiai"iki", nes tikrai tikrai tai pati gražiausia ir laimingiausia mūsų su vyru diena...
Sekmės visoms besilaukiančioms mamytėms!nesvarbu ar naturaliai pagimdysit ar jus operuos, svarbiausia yra jūsų ir kūdykio sveikata ...
