Dominyko Pūkelio kelionė
Toli toli, už aukštų kalnų ir nesibaigiančių klonių, už vingiuotų upelių ir skaidrių kaip ašara ežerų buvo pūkuotų pienių laukas. Kadaise pienės buvo geltonos, tačiau saulutei ilgiau pakaitinus ryškūs žiedlapiai pradėjo virsti minkštais, baltais pūkeliais. Vieną rytą pūkelis, vardu Dominykas, ilgai krapštėsi akytes, kol pagaliau nusprendė, kad ši diena yra pati geriausia keliauti. Kur keliauti jis nežinojo, tik jautė, kad jį vilioja nematyti toliai. Nusiprausęs rasos lašelyje, Dominykas Pūkelis išskleidė savo baltučius sparnelius ir pakilo. Jis nusprendė, kad nori aplankyti savo pusbrolius debesis. Apie juos jam buvo pasakojusi mama Pienė. Pūkelis skrido aukštai aukštai. Kai pavargdavo įsikabindavo į vėjo ūsą ir taip keliaudavo toliau. Kai pailsėdavo vėl ištiesdavo sparnelius ir skriedavo. Galiausiai Dominykas Pūkelis pasiekė Debesį Gabrielių. Dominykas papasakojo debesiui apie savo seseris ir brolius pūkelius, likusius žemėje. Gabrielius išvirė Dominykui šiltos arbatėlės. Kai Dominykas Pūkelis pavargo, Pusbrolis Gabrielius paguldė jį į savo minkštučius patalus. Užsnūdęs Dominykas Pūkelis nė nepajuto, kaip atėjo vakaras ir sutemo. Prabudęs jis padėkojo pusbroliui Debesiui Gabrieliui už priėmimą ir patraukė namo. Beskriedamas Dominykas sutiko žavią, didelėmis mėlynomis akimis Pūkelytę Gintarę. Vos pamačius apsalo jam siela, širdis pradėjo smarkiau tuksėti. Susikabino jie abu už rankų ir nė patys nepajuto kaip pradėjo skrieti ratu. Vis greičiau ir greičiau kol abiems apsisuko galva, ir jie patyliukais nusileido į žemę. Suradę žalią ir minkštą pievelę jie pasistatė sau mažą namelį. Ten jie gyveno ilgai ir laimingai, o kitą pavasarį iš jų meilės išaugo grakšti Pienė.
Ice tea
2006 10 25, 09:17
Man grazu ir manau suneliui patiks, nes tokia lengva ir puri si pasakaite
LABAI SAUNI PASAKELE
rockangel
2006 11 20, 17:03
Labai grazi pasakele
domatyte
2007 02 07, 10:40
Lengvute iridomi pasakaite
deivydukomama
2007 04 06, 21:02
labai idomi pasakele mano mazyliui patiko
super dabar skaitysiu savo berniukui Domui
Vilniete25
2007 04 20, 00:00
Kokia grazi pasaka
Tikrai šauni pasakaitė, primena Vasarą
Grazu
milduks*
2007 04 29, 16:02
tikrai superine pasakaite
LedineLedi
2007 06 02, 08:38
trumpa ir graži. paskaitysiu kada prieš miegelį
Grazi pasakele tikrai tikrai
ach tos pienes
reiks kada paskaityt savajam sunui, nes jo vardas- kaip ir pagrindinio pasakos herojaus pukelio
netikėtai
2007 12 14, 11:47
Kaip gražu  Mes dar tik ieškom pasakų, bet šita
kokia grazi pasakele
jurgencija
2008 01 14, 12:56
Labai graži pasakėlė
super
astule122
2008 02 07, 14:11
Faina pasaka
eglytelyte
2008 02 08, 02:38
Labai grazi pasakaite
dijanute
2008 02 08, 10:14
gabvidas
2008 03 09, 23:22
gražu
Drezulka
2008 06 16, 11:08
gražu
Šypsenėlė24
2008 06 19, 21:31
Kaip miela
funnygirl-
2008 06 24, 20:09
labai grazi pasakele
loveinmay
2008 06 25, 21:58
oi mano sese taip pat praso kad kasvakara pasekciau
Ginto žmona
2008 06 26, 15:26
super pasakele , trupmute bet labai sauni Aciu
*melynake*
2008 12 30, 15:21
Labai grazi pasaka
Dominykos
2009 01 26, 13:03
QUOTE(kuuzia @ 2006 07 10, 15:09) Dominyko Pūkelio kelionė Toli toli, už aukštų kalnų ir nesibaigiančių klonių, už vingiuotų upelių ir skaidrių kaip ašara ežerų buvo pūkuotų pienių laukas. Kadaise pienės buvo geltonos, tačiau saulutei ilgiau pakaitinus ryškūs žiedlapiai pradėjo virsti minkštais, baltais pūkeliais. Vieną rytą pūkelis, vardu Dominykas, ilgai krapštėsi akytes, kol pagaliau nusprendė, kad ši diena yra pati geriausia keliauti. Kur keliauti jis nežinojo, tik jautė, kad jį vilioja nematyti toliai. Nusiprausęs rasos lašelyje, Dominykas Pūkelis išskleidė savo baltučius sparnelius ir pakilo. Jis nusprendė, kad nori aplankyti savo pusbrolius debesis. Apie juos jam buvo pasakojusi mama Pienė. Pūkelis skrido aukštai aukštai. Kai pavargdavo įsikabindavo į vėjo ūsą ir taip keliaudavo toliau. Kai pailsėdavo vėl ištiesdavo sparnelius ir skriedavo. Galiausiai Dominykas Pūkelis pasiekė Debesį Gabrielių. Dominykas papasakojo debesiui apie savo seseris ir brolius pūkelius, likusius žemėje. Gabrielius išvirė Dominykui šiltos arbatėlės. Kai Dominykas Pūkelis pavargo, Pusbrolis Gabrielius paguldė jį į savo minkštučius patalus. Užsnūdęs Dominykas Pūkelis nė nepajuto, kaip atėjo vakaras ir sutemo. Prabudęs jis padėkojo pusbroliui Debesiui Gabrieliui už priėmimą ir patraukė namo. Beskriedamas Dominykas sutiko žavią, didelėmis mėlynomis akimis Pūkelytę Gintarę. Vos pamačius apsalo jam siela, širdis pradėjo smarkiau tuksėti. Susikabino jie abu už rankų ir nė patys nepajuto kaip pradėjo skrieti ratu. Vis greičiau ir greičiau kol abiems apsisuko galva, ir jie patyliukais nusileido į žemę. Suradę žalią ir minkštą pievelę jie pasistatė sau mažą namelį. Ten jie gyveno ilgai ir laimingai, o kitą pavasarį iš jų meilės išaugo grakšti Pienė.  Is visu skaitytu,tavo man "nuber1 " Saunu
kemppinele
2009 02 13, 21:29
fainute
enija05
2009 05 26, 19:46
-Mylia-
2009 06 04, 11:21
Superinė, šilta pasaka... Nepalyginsi su lietuvių liaudies pasakomis, kurias vaikui skaityti net nekyla liežuvis...Kiek žiaurumo jose...
snieguoliuke
2009 06 10, 17:44
ruoniukas
2009 06 16, 23:31
neringule
2009 06 20, 21:38
lengva ir puru
Vaidagan
2009 08 27, 10:12
tikroji meile
2009 11 22, 21:13
zvaigzdulyte777
2009 11 29, 23:25
DievoUola
2009 12 08, 17:23
saule0803
2010 09 07, 23:44
Varinija
2010 09 21, 07:29
Sauni pasakele!butinai paseksiu ir savo maziesiams.Aciu!
Gitana1965
2011 08 24, 13:03
Ech.... Kaip gražu  Ačiū .
labai labai Papildyta: labai labai
areida 4ever
2011 11 06, 15:57
|
|