2017 01 24, Antradienis
žurnalai
rekomenduojame
vardadieniai
Pagrindinis arrow Psichologija arrow Skyrybos: vaiko baimės ir reakcijos
Skyrybos: vaiko baimės ir reakcijos Spausdinti El. paštas
2007 liepos 09

Ką daryti, kad tėvų skyrybos suteiktų vaikui kuo mažiau skausmo? Kaip vaikai reaguoja į skyrybas?
Skyrybos – didžiulis stresas visiems. Ir žmonės reaguoja į tai pačiom įvairiausiom emocijom: pyksta, jaučia kaltę, liūdi, baiminasi, ilgisi, pajunta palengvėjimą ir t.t. Pirmus metus po tėvų skyrybų dauguma vaikų patiria stresą. Štai keletas išgyvenamo streso požymių:

•    Vaikas pyksta ant tėvų, kad šie neišsaugojo šeimos. Pyksta ant savęs, kad jo kaprizai ir nepaklusnumas privertė tėvus išsiskirti (jam taip atrodo).

•    Vaikas jaučia didžiulę kaltę, kad nieko nepadarė, jog tėvai būtų kartu.

•    Gali stipriai sumažėti vaiko mokymosi pažangumas. Švelnus ir ramus vaikas staiga tampa grubus ir nesivaldantis.

•    Vaikas gali tapti itin švelnus ir reikalauti daugiau dėmesio sau. Gali atsirasti baimių (tamsos, vienatvės ir kt.), enurezė (šlapimo nelaikymas), paaštrėti chroniškos ligos. Gali pasireikšti ir fiziniai simptomai: pilvo, galvos skausmai.

•    Vaikas dažnai būna prislėgtos nuotaikos. Labai save nuvertina. Užsisklendžia savyje ir izoliuojasi nuo aplinkinių. Malonumo nebeteikia tie užsiėmimai, kurie anksčiau domino.

Tai, kaip vyko tėvų skyrybos, ir kokia atmosfera tvyrojo jų metu, daro didelę įtaką vaiko atsigavimui po skausmingo patyrimo.

Vaikų baimės

Vaikai labiausiai baiminasi to, kad bus palikti, niekam nebereikalingi. Skyrybų proceso įkarštyje tėvai dažniausiai užmiršta apie vaiką. Tuo metu jis jaučiasi pamirštas abiejų, ne tik to, kuris išeina iš namų. Vaiką kankina klausimas: kaip apie visa tai papasakoti draugams, mokytojams ir kitiems artimiesiems? Jis jaučiasi bejėgis, nes nieko negali pakeisti.

Vaikas išgyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl tėvų. Jam neramu, kaip ten dabar laikosi „vargšas tėtukas/mamytė“, kuris išsikraustė gyventi kitur; išgyvena ir dėl to, kuris pasiliko namuose ir nuolat liūdi, atrodo pavargęs.

O kartais tėvai nesąmoningai stengiasi priversti atlikti 2 jam neįmanomas misijas: šnipinėti ir viską atraportuoti. Tai tikra kankynė! Vaikas jaučiasi plėšomas į dvi dalis.

Kaip padėti vaikui?

Kad galėtumėte padėti savo vaikui, pirmiausiai reikia susigaudyti savo jausmuose ir emocijose. Tėvai juk taip pat išgyvena ir patiria stresą. Jums tikrai nereikia apsimestinio linksmumo ir vaidybos, jei širdį drąsko skriaudos, liūdesys ir neteisybė. Vaikas vis tiek pajus, kad kažkas ne taip.

Pagalbos visada galite kreiptis į psichologą, kuris profesionaliomis konsultacijomis padės įveikti skyrybų periodą.

Nuo to, kaip pavyks išgyventi šį sunkų periodą, priklauso psichinė sveikata ir gyvenimo sėkmė ateityje. Kiekvienos skyrybos yra labai skirtingos, todėl nėra vieno bendro recepto, kaip jas išgyventi. Tačiau yra keletas bendrų rekomendacijų, kurios jums pravers dar iki psichologo konsultacijos:

•    Jei tik tai įmanoma, praneškite vaikui apie ketinimus skirtis dar iki tol, kol iš tiesų išsiskirsite.

•    Įtikinkite vaiką, kad jūs jį mylite, kad jis ir toliau turės ir mamą, ir tėtį, kurie visada jį mylės.

•    Pamėginkite paaiškinti vaikui, kad jis visiškai nekaltas dėl tėvų skyrybų.

•    Pabrėžkite, jog skyrybos neišvengiamos ir kitaip jau nebus.

•    Kartas nuo karto vaikas vis grįš prie šios temos. Pakartokite jam daugybę kartų, net jei jums atrodys, kad jau pakankamai apie tai kalbėta. Juk ir mes, suaugusieji, pasitikime tik tais, kurie ne kartą įrodė savo patikimumą.

•    Skyrybų proceso metu vaikas būtinai turi matytis su abiem tėvais.

•    Kiek įmanoma, stenkitės išlaikyti ramų ir pastovų vaiko dienos režimą. Įprastas vaiko gyvenimo ritmas turi kuo mažiau keistis.


Skyrybos nėra tik atskiras epizodas, tai visos šeimos gyvenimo procesas. Koks jis bus – priklauso tik nuo jūsų.


 
< Atgal   Pirmyn >


REKLAMA