2017 01 24, Antradienis
žurnalai
rekomenduojame
vardadieniai
Pagrindinis arrow Namai arrow Kur mus veda mūsų baimės, arba kodėl moterų požiūris į kreditą yra kitoks?
Kur mus veda mūsų baimės, arba kodėl moterų požiūris į kreditą yra kitoks? Spausdinti El. paštas
2007 liepos 27
Kas užšifruota mūsų sąmonėje
Pasak psichologės-psichoterapeutės Elonos Ilgiuvienės, vyrai ir moterys turi skirtingas baimes. Viena jų, labiau būdingų moterims, yra susijusi būtent su saugumu. „Moterys jautresnės ir finansiniam, ir fiziniam saugumui, taip pat – tarpasmeninių santykių patikimumui. Jos labiau nei vyrai nerimauja dėl galimo išnaudojimo, labiau bijo pasenti ir daugiau nerimauja dėl vaikų gerovės“, – sako psichologė. Jos žodžius patvirtina birželio mėnesį SEB Vilniaus banko užsakymu atliktas „TNS Gallup“ tyrimas apie tai, ko labiausiai bijo kreditą imantys žmonės. Tyrimo duomenimis, moterys gerokai dažniau baiminasi, kad neteks darbo ir negalės kas mėnesį bankui mokėti kredito įmokų: bedarbystės bijo kas penkta moteris ir gerokai mažiau – 12 procentų – vyrų. Psichologės teigimu, greičiausiai moterų baimės susijusios su tradiciniu moters vaidmeniu, vyravusiu daugelį amžių. Moteris tūkstantmečiais buvo sėslesnė ir saugojo namų židinį, rūpinosi vaikų priežiūra, kad šie augtų sveiki ir stiprūs.

„Be to, yra ir šiandienos realybė. Juk kuo vyresnė moteris, tuo sunkiau jai rasti gerai apmokamą darbą. O ir apskritai Lietuvoje moterys vis dar uždirba mažiau negu vyrai užimdamos tokio pat lygio postus. Be to, vyrų paklausa darbo rinkoje didesnė, jie moka save pristatyti per darbo pokalbius ir iškart derasi dėl atlyginimo, kai moterys vis dar dažnai linkusios pasiduoti be derybų ir mieliau renkasi palaikyti gerus tarpusavio santykius negu kautis. Už tai jas darbe myli ir dovanoja gėles. Gaila tik, kad tas pripažinimas nepadeda sumažinti finansinio nesaugumo jausmo“, – teigia E. Ilgiuvienė.

Alternatyvūs pinigai

Gerokai skiriasi ir moterų ir vyrų nurodomas laikas – kiek mėnesių jie galėtų mokėti įmokas bankui, jei netektų darbo ir dabartinio atlyginimo. Ilgiau nei pusę metų dėl to jokių problemų nepatirtų net trečdalis vyrų ir tik 18 proc. moterų. Tarp vyrų gerokai daugiau ir tokių, kurie apskritai nesusidurtų su pinigų trūkumu net ir nedirbdami – 19 proc., o moterų – tik 9 procentai. Beje, tarp moterų gerokai daugiau tokių, kurioms santaupų pakaktų mokėti įmokas iki pusės metų. Gal tai reiškia, kad jos taupesnės ir pragmatiškiau vertina savo galimybes, o atsakydamos į tyrimo klausimus mažiau pozuoja?

„Atsakymai dėl vadinamų alternatyvių pinigų išties įdomūs. Man pirmiausiai kyla mintis apie vyrų atsakymų nuoširdumą ir nuoseklumą. Pajuokausiu: gali būti, kad taip reiškiasi jų pasitikėjimas savimi ir tam tikra poza – psichologai dažnai su ja susiduria. Gali būti, kad savo ruožtu moterys iš baimės padidina grėsmes. Tačiau reikšmingi ir objektyvūs veiksniai: nenuostabu, kad vyrai turi daugiau santaupų – juk minėjau, kad jie uždirba daugiau negu moterys. O dar jei aktyviai investuoja ar turi nelegalių bei pusiau legalių užsiėmimų, kurie duoda pajamas...“, – galimas skirtingų lyčių požiūrio priežastis vardija psichologė.

Yra norinčių, atsiranda ir siūlančių

Tačiau gyvenime, kurio daugelį aspektų reguliuoja rinka, baimėms atsiranda sprendimai. Natūralu, kad būdų, kaip patenkinti finansinio saugumo poreikį, ėmėsi ieškoti bankai. „Finansinio saugumo priemones pradėjome siūlyti pernai, kai apklausėme savo klientus ir išsiaiškinome, ko jiems reikia. Skolindamiesi būstui, žmonės puikiai supranta, kad prisiima įsipareigojimą ilgam laikui – dabar vidutiniškai skolinamasi trisdešimčiai metų. Suprantama, kad žmonės bijo, kas su jais gali nutikti per tokį ilgą laiką“, – pasakoja Deimantė Bareikienė, SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė.

Pagrindinės finansinio saugumo priemonės yra gyvybės draudimas, fiksuotos palūkanos, galimybė atidėti būsto kredito grąžinimo terminą ir šiemet SEB Vilniaus banko pristatyta naujovė – kredito įmokų draudimas, užtikrinantis finansinį saugumą darbo netekusiems kreditą turintiems žmonėms.

„Kredito įmokų draudimas aktualus ne tik tiems, kurie baiminasi, kad ateityje gali netekti darbo. Juk laikinai nedarbingi galime tapti ir po nelaimingo atsitikimo ar rimčiau susirgus – o tokių dalykų iš anksto tikrai nenumatysi. Tuomet įmokas bankui už kreditą dengs draudimo bendrovė, ir žmogui sunkiu metu bent jau nereikės rūpintis, kur gauti reikiamų pinigų“, – banko siūlomo sprendimo privalumus aiškina D. Bareikienė. Ji pabrėžia, kad kredito įmokų draudimas padeda jaustis saugiau dėl savo ateities, padeda išsaugoti gero kredito mokėtojo vardą, apsaugo šeimą, nuosavybę ir laiduotojus, be to, suteikia papildomo laiko problemai išspręsti.

„Kaip psichologė, aš rekomenduočiau tiesiog išsiugdyti išmintingą požiūrį į save ir gyvenimą, kuris užtikrintų dvasinę ramybę net ir regimai nepalankioje situacijoje. Svarbiausia yra džiaugtis tuo, ką jau turi, o ne tik nuolat lyginti save su turinčiais daugiau. Ir nepamiršti, kad baimė yra natūralus jausmas, pranešantis apie grėsmę, ir ji padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp norų ir galimybių“, – pažymi E. Ilgiuvienė.

užs.nr 07-07/27

 
< Atgal   Pirmyn >


REKLAMA