Įkraunama...
Įkraunama...

Kada geriausia skirtis su vyru?

Sveikos mamytes ir teveliai...
panasu kad savo gyvenime turesiu priimti sunku sprendima....pries priimdama norejau su jumis padiskutuoti.
Situacija tokia - gyvenam su vyru nesenai, mazdaug 6 metai kartu, ketvirti metai kaip vede. Vaikuciai mazi dar....jau ilga laika pagaunu save galvojant kad esu su tuo zmogumi tik del vaiku....manau kad anksciau ar veliau turesiu skirtis....nebemyliu...bet su tuo dar galima gyventi....nebeliko ir pagarbos....priezasciu dabar nenagrinesiu, ju tikrai daug ir ivairiu...tiesiog noriu visu paklausti - kada jusu nuomone geriausias laikas skyryboms kad tai maziausiai skausminga butu vaikams? Kol mazi? Kai jau paauge? Kokio amziaus jie maziausiai jautrus tokiems dalykams? Noriu jusu nuomones. (zinau kad tevu skyrybos bet kokiame amziuje labai paveikia vaikus, bet gal galima pasirinkti geriausia varianta is blogiausiu ...)
Atsakyti
QUOTE(wytaute69 @ 2010 07 01, 23:36)
Sveikos mamytes ir teveliai...
panasu kad savo gyvenime turesiu priimti sunku sprendima....pries priimdama norejau su jumis padiskutuoti.
Situacija tokia - gyvenam su vyru nesenai, mazdaug 6 metai kartu, ketvirti metai kaip vede. Vaikuciai mazi dar....jau ilga laika pagaunu save galvojant kad esu su tuo zmogumi tik del vaiku....manau kad anksciau ar veliau turesiu skirtis....nebemyliu...bet su tuo dar galima gyventi....nebeliko ir pagarbos....priezasciu dabar nenagrinesiu, ju tikrai daug ir ivairiu...tiesiog noriu visu paklausti - kada jusu nuomone geriausias laikas skyryboms kad tai maziausiai skausminga butu vaikams? Kol mazi? Kai jau paauge? Kokio amziaus jie maziausiai jautrus tokiems dalykams? Noriu jusu nuomones. (zinau kad tevu skyrybos bet kokiame amziuje labai paveikia vaikus, bet gal galima pasirinkti geriausia varianta is blogiausiu ...)

As manau kad kuo anksciau tuo geriau vaikui mirksiukas.gif blink.gif t.y. kuo mazesnis vaikas tuo lengviau tai isgyvena verysad.gif
o del vaiku gyventi tai yra paaukoti savo gyvenima kitiems schmoll.gif
bet kad ir kaip stengiates , vaikai psichologiskai jaucia kad seimoj kazkas yra negerai, ir jie tai isgyvena, taip kad kam kankinti vaikus ir save ir vyra, kam aukoti savo ir kitu gyvenimus blush2.gif blush2.gif blink.gif
Atsakyti
Skyrybose nėra geriausio varianto.
Vaikams nėra nustatyta amžiaus norma kada jie geriausiai perneša tėvų skyrybas.
Jie niekada jų netoleruos.
Labai gaila, bet taip.
Todėl turite skirtis, kai jau negalite kartu su žmogumi gyventi.
Jei vyksta apmąstymai kada geriau, tai reiškia tik viena , kad dar pati nepasiruošusi skyryboms.
Atsakyti
Manau, kad kuo mažesni tuo lengviau... bet bet kuriuo atveju, atsiradus problemoms reiktų pabendrauti su vaikų psichologėm, jos labai jiems padeda..... Sėkmės 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Daiva41 @ 2010 07 08, 11:23)
Skyrybose nėra geriausio varianto.
Vaikams nėra nustatyta amžiaus norma kada jie geriausiai perneša tėvų skyrybas.
Jie niekada jų netoleruos.
Labai gaila, bet taip.
Todėl turite skirtis, kai jau negalite kartu su žmogumi gyventi.
Jei vyksta apmąstymai kada geriau, tai reiškia tik viena , kad dar pati nepasiruošusi skyryboms.

drinks_cheers.gif visiskai sutinku,tikrai reikia dar mastyti,nes yra mazytis procentas,kad abejoji smile.gif
Atsakyti
blink.gif O jeigu jau abejoji ir mintis tikrai sukasi apie skyrybas, tai manau nera reikalo vilkinti visko ir kuo greiciau reikia viska uzbaigti doh.gif g.gif

nes 100% kad anksciau ar veliau tikrai issiskirsit blush2.gif , o del vaiku neverta aukoti savo gyvenimo, nes jie tikrai nepasakys aciu kad likai gyventi su teciu, o gal pasakys aciu kad issiskyrei mirksiukas.gif
Papildyta:
[quote=Daiva41,2010 07 08, 13:23]
Skyrybose nėra geriausio varianto.
Vaikams nėra nustatyta amžiaus norma kada jie geriausiai perneša tėvų skyrybas.
Jie niekada jų netoleruos.
Labai gaila, bet taip.
Todėl turite skirtis, kai jau negalite kartu su žmogumi gyventi.
Jei vyksta apmąstymai kada geriau, tai reiškia tik viena , kad dar pati nepasiruošusi skyryboms.

O vaikai kaip tik gali mamai patarti ir veliau pasakyti "Kaip gerai kad issiskyrei su teciu " zinau tookiu atveju kai vaikai jaucia ir patys mamos praso kad negyventi kartu. Na tiesiog taip buna doh.gif Kad ir kaip bebutu gaila doh.gif verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo milla22: 08 liepos 2010 - 19:20
manau ne vaikai ar jų amžius turėtų būti išeities pozicija, o jūsų su vyru santykiai ir apsisprendimas.
teigimas, kad gyvenu su vyru dėl vaikų - šiek tiek kvepia atsakomybės nusimetimu, vengimu priimti esminį sprendimą.
gal vaikams lengviausia susitaikyti, kai jie tampa pilnamečiai? Jei jau nusiteikus laukt ir derintis tik prie vaikų...
antra vertus, gal išties mažiems lengviau susitaikyti, betgi vienai auginti kaip sunku doh.gif

žodžiu, apibendrinant mano subjektyvią nuomonę - jei gyvent nebepakeliama, tai nėra ko laukt. Jei pusė bėdos - gal reikėtų pagalvoti apie šeimos išsaugojimą?
Atsakyti
QUOTE(milla22 @ 2010 07 08, 20:23)
O vaikai kaip tik gali mamai patarti ir veliau pasakyti "Kaip gerai kad issiskyrei su teciu " zinau tookiu atveju kai vaikai jaucia ir patys mamos praso kad negyventi kartu. Na tiesiog taip buna  doh.gif  Kad ir kaip bebutu gaila  doh.gif  verysad.gif

Kai buvau paaugle ir maciau mamos nora skirtis su tevu-visaip skatinau, kad issiskirtu, kad nesikankintu. Mama bijojo(tarybiniai metai, poziuris i issiskyrusias kitoks buvo, vadovaujanciu postu gauti negalejai, o mama buvo vadove imoneles), sulaike ja ta baime prarasti darba bei vaikams prarasti teva.

O kai suaugau-esu mamai dekinga uz pasiaukojima wub.gif Ir santykiai ju pasikeite: mama sako, kad sugrizo i jaunyste, nes gyvena kaip pasakoj wub.gif Tetis kava jai i lova nesa, apsokineja, visur kartu, visur ranka rankon... As irgi laiminga, nes mano vaikai turi ABU senelius, nereikia per sventes "dalintis", lankant viena ar kita teva. Mano tevu seima-mums, dukroms, stiprybes ir stabilumo saltinis 4u.gif

Tuo tarpu mes su vyru issiskyrem. Vaikai maziukai buvo: 7 ir 2 metu. 7metis jautesi kaltas ir net zudesi doh.gif Ilgas lankymosi pas psichologus procesas buvo...
2metis siai dienai jau treciokas, ir jis labai daznai priekaistauja, kad issiskyrem su tevu, nes dar is vaikiskos pasamones jam iskyla prisiminimai tu dienu, kai visa seima kartu pramogaudavo, juokdavosi, gyveno kartu.
Vienok, skaudu girdeti ju priekaistus... Nezinau, gal kai suaugs-kalbes kitaip? Dabar tik priekaistai ir gedos jausmas, nes ju draugai gyvena stabiliose seimose ir tyciojasi is KITOKIU vaiku. doh.gif
Atsakyti
QUOTE(sena pažįstama @ 2010 07 09, 07:44)

Tuo tarpu mes su vyru issiskyrem. Vaikai maziukai buvo: 7 ir 2 metu. 7metis jautesi kaltas ir net zudesi doh.gif Ilgas lankymosi pas psichologus procesas buvo...



čia tai istorija... doh.gif
Atsakyti
vat ir aš galvoju apie tą patį, kaip ir temos autorė.

bet mano situacija gal kiek lengvesnė.
MB dirba kitame Lietuvos krašte. namo grįžta savaitgalį. o kartais ir kas antrą. tad vaikas tėvą mato ne per dažniausiai (sūnui dabar 2,4 m.).
todėl aš manau, kad jei dabar skirsiuos, gal vaikas ir visai nesupras, kas čia atsitiko. na kaip nebuvo tėvo namuose, taip ir nebėra.

bet nuo šio žingsnio mane kol kas stabdo ne vaiko amžius ir jo situacijos suvokimas ar nesuvokimas. bet, kaip teisingai pastebėjo Daiva41, apsisprendimas. žinau, kad taip reikia, bet nesu tikra, kad to noriu...
Atsakyti
šiaip tai skirybos yra sunkus dalykas.... ką reiškia vaikai maži? mano draugės dvimetukė labai jautraiai reaguoja į tai,kad tėčio nemato kasdien,o metinukei tai kaip ir dzin. Jos vyras kaip tėvas-neblogas,bet kaip vyras... negana to,kad ją nuolat teorizuoja,žlugdo psichologiškai, bet dar ir mušasi. Taigi,manau,kad jos atveju-skirybos pati geriausia išeitis,nes vaikai matydavo tas muštynes,ėdimąsi ir t.t.-o tai manau yra blogiau,nei augti kai ir nepilnoj šeimoj,nes,kad jų santykiai pasikeis-be šansų,o vaikams būti šalia besiriejančių tėvų-tai mažų mažiausiai baisu...
Atsakyti
gaila, kad taip atsitinka...
is studiju metu puikiai prisimenu, kad kritinis laikas tevu skyryboms yra kai vaikui 6-7 metai. kazkaip tokio amziaus jie sunkiausiai reaguoja i tevu skyrybas...

4u.gif sekmes tau ka benusprestum 4u.gif
Atsakyti