Kur dingsta vyrai?

#61
QUOTE(Viesulas @ 2006 02 19, 15:55)

Kuo skubiau keisk aplinka!



cia parasiau kaip teigini, kad tam tikroje aplinkoje gyvendami susiduriame su toje aplinkoje susijusiomis situacijomis, kurios itakoja musu aplinkoje gyvenima mirksiukas.gif sie zodziai buvo skirti drugeliui, o aplinka keisti neimanoma. schmoll.gif kaip tau taip lengvai gali atrodyti g.gif g.gif
Atsakyti
#62
QUOTE(mamulia @ 2006 02 19, 17:28)
1. Statistikos departamente dirbi?
2. gražus, perspektyvus, "žvaigždė"


1. nedirbu, bet statistiką valdau ir turiu netgi departamento direktoriaus padėkos raštą biggrin.gif
2. mamulia miela, paskutinės Lietuvos žvaigždės nukrito su Dariaus ir Girėno lėktuvu. Bet vistiek tavo draugas šaunuolis, džiaugiuosi, kad jum gerai.... eee... ką aš čia rašau??? davai greičiau prie altoriaus, mamulia, byyyyystroooo
Atsakyti
#63
QUOTE(*Drugelis @ 2006 02 17, 10:16)
Sukonkretinant pamąstymų linkmę - kodėl taip paprastai mes liekam su vaikais? Kodėl mes SUTINKAM likti vienos su vaikais? Ir kodėl pas mus taip lengva likti vienai su vaikais? Auklėjimas? Tradicijos? Hm... supuvusi visuomenė?


nu taip jau yra priimta, kad vaikai lieka su motina, nebent ta motina netinkama vaikus auginti. pas mus gi neseniai tik pradejo siulyti vyrams eiti "dekretiniu", jei zmonos alga didesne, ir, tiksliai nezinau, bet ir biliuteni del vaiko ligos dabar jau jie irgi gali paimti. o anksciau apie tai net ir minciu nebudavo. asmeniskai zinau atveju, kai uzsienyje vyrai po skirybu (net jei santuoka ir nebuvo teisiskai iforminta) su savo vaiku motina iseidavo gyventi kitur, bet viena savaite vaikai gyvena su motina, kita - su tevu. gyvena su juo po vienu stogu kas antra savaite, o ne kas antra savaitgali. o motina tuo metu gali pailseti, padirbeti, nueiti kokiu kadru paieskoti. kita savaite jau vyras turi "poilsi".
gal nereikia butent taip projektuoti situacijos, bet gal, jei jauti, kad tau reiketu pagalbos auginant vaika, tu juk gali pasiulyti panasu varianta savo vaiko tevui.
del asmeninio gyvenimo, tai jau tikrai, ieskok kito vyro. ir buk drasi, nekompleksuok. jei pasakysi naujam draugui apie vaika, tai sakyk tai normaliai (nebutinai musant kumsciais sau i krutine, sakydama "vat kokia as didvyre"), kaip apie savo gyvenimo dziaugsma (jei jis tau dziaugsmas), o ne kaip apie nuodemes vaisiu, kuris atsirado netinkamu laiku ir dabar tik komplikuoja gyvenima.
Atsakyti
#64
QUOTE(Viktute @ 2006 02 19, 23:24)
viena savaite vaikai gyvena su motina, kita - su tevu. gyvena su juo po vienu stogu kas antra savaite, o ne kas antra savaitgali. o motina tuo metu gali pailseti, padirbeti, nueiti kokiu kadru paieskoti. kita savaite jau vyras turi "poilsi".



O vaikai? Tėvam taip patogiau, aš sutinku, jie pailsi, "kadrų paieško". O vaikai kaip estafetės lazdelė tai ten fit, tai šen fit. Nemanau, kad gerai vaikui neturėti savo pastovios gyv. vietos. Vaikui juk labai svarbu pastovumas, užtikrintumas. Žinoti, kad čia jo namai ( o ne šią savaitę namai čia, kitą ten), čia jo lova, čia jo žaislai, čia jo "bardakėlis". Tai duoda saugumo jausmą, kuris ypač svarbus, kai šeima skiriasi, keičiasi viskas, kas buvo įprasta iki tol.
Man šis klausimas gan opus, nes maniškis bandė taip paskirstyti vaikų auginimą tam, kad alimentų nereikėtų mokėti.
Atsakyti
#65
QUOTE(Krysta @ 2006 02 19, 14:09)
Ir dar: na nemoka žmonės branginti to, ką turi, nemoka stengtis vienas dėl kito, nes jiems atrodo, kad šeima jau egzistuoja pati savaime ir viskas eina kaip iš pypkės.


Tikriausiai esi arčiausiai tiesos. Dar kelčiau klausimą - o kodėlgi nemokam branginti kito? Patys sau per brangūs ir nepažinūs esam? Per daug užsiėmę savimi?

Labas rytas, pagaliau baigėsi tas ilgasis savaitgalis. Ne keista, kaip nebemokam ilsėtis...

Daug pridiskutavot, į kelis klausimus galiu atsakyti - savo "naštą ant pečių" sureguliavau taip, kad dukters tėtis (na neišeina man jo vyru ar ex vadinti...) ateina tada, kai man reikia kažkur išeit, pasimokyt ar pasivaikščiot. Jis labai dukters pasiilgsta ir veržiasi aplankyt. O grafiką sudėlioju taip, kad abiem būtų gerai. Tai šitoj vietoj problemos kaip ir nėra.
Viesulas gerai pasakė - ką norėjom tą ir gavom - moterys veržiasi būti lygios vyrams (o kas nusprendė kad buvo nelygios? Tik pačios..), laiko visus kampus ir viską daro ką reikia. Aišku, tas nėra blogai. Tik va dūšioj kažko trūksta... Lyg kokiam zoosode uždarytam žvėriui - lyg ir gerai, lyg ir normalu viskas, bet sukasi kažkur giliai kažkoks žinojimas, kad kažkas čia ne taip...
Apie tą "ne taip" ir noriu išsiaiškint. Ačiū, kad padedat.
Atsakyti
#66
QUOTE(*Drugelis @ 2006 02 20, 09:18)
Dar kelčiau klausimą - o kodėlgi  nemokam branginti kito? Patys sau per brangūs ir nepažinūs esam? Per daug užsiėmę savimi?

Vat kodėl nemokam branginti kito žmogaus atsakyti negaliu...gal nepažinūs...dažnai kol neprarandam tol nesuprantam kaip tai brangu... nemokam klausytis...suprasti...nemokam būti lygiaverčiais ir tuo pačiu išlikti savimi. O tai labai svarbu norint išlaikyti gerus tarpusavio santykius.
Ir dar: pritariu, kad norint išlaikyti gerus santykius turi stengtis abi pusės - tai pagrindinė sąlyga.
Atsakyti
#67
Esu labai išdidi. Labai vertinu save. Nesu vaikštantis platinos gabalas, bet per galvą su mėšlinais kerzavais batais vaikščioti niekam neleisiu. Antrą kartą tekėdamą vyrą perspėjau - manęs nesustabdė spaudas pase, nesusitabdys ir antrą kartą. Nesiruošiu nuolaidžiauti, būti nuolanki, tradicinė žmona. Turiu savų tikslų, savų siekių. Mes du žmonės, kruiantys vieną. Bet ir kaip bekurtume vieną, esame dviese, su savo poreikiais, savo siekiais, savo iliuzijoms, savo pretenzijom į gyvenimą.
Vyras nori laisvo gyvenimo - prašom, durys visada atviros. Tik aš ne viešbutis, kur galima sugrįžti kada nori, kaip nori. Aš riboju savo poreikius, būk malonus ribok savo poreikius. Nenori - aš nelaikau, nesu Cerberis, kad stovėčiau su grandine ir kočėlu, bei stebėčiau kas kur kada ir kodėl. Vyras - baldas, nuo kurio reikia valyti dulkes man nereikalingas.
Ir tegul visi eina velniop su savo pamokymais, kad pleištus reikia glaistyti, šlifuoti ar kažką nuslėpti nutylėti.
Atsakyti
#68
QUOTE(Nakviša @ 2006 02 20, 11:42)
Ir tegul visi eina velniop su savo pamokymais, kad pleištus reikia glaistyti, šlifuoti ar kažką nuslėpti nutylėti.


Būtent, kad tylėti, slėpti nereikia. Greičiausiai atvrkščiai, reikia garsiai sakyti, man reikia to ir ano. Ko reikia tau?
Reikia derintis, aiškintis, ieškoti kompromisų bigsmile.gif
Atsakyti
#69
QUOTE(Bite_Maja @ 2006 02 20, 11:15)
Būtent, kad tylėti, slėpti nereikia. Greičiausiai atvrkščiai, reikia garsiai sakyti, man reikia to ir ano. Ko reikia tau?
Reikia derintis, aiškintis, ieškoti kompromisų  bigsmile.gif

Dažnai sutinkamas variantas - "dėl šventos ramybės" g.gif
Kompromisų, kurie nežemina kito žmogaus orumo ir savigarbos pilnas visas gyvenimas, ne tik šeimoje. ax.gif

Aš dabar susimąsčiau, kad nelabai prisimenu, kada mes vienas ant kito rėkėm ir pykomės ... g.gif Negerai, reikia profilaktiškai susipykti blink.gif bigsmile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Nakviša: 20 vasario 2006 - 11:54
#70
QUOTE(Nakviša @ 2006 02 20, 10:42)
1. nesu vaikštantis platinos gabalas
2. nesiruošiu nuolaidžiauti, būti nuolanki, tradicinė žmona
3. kruiantys 


1. žemiau parašytos mintys rodo, kad būtent platinos gabalas esat
2. nu va. dabar tradicinių "Driežų Katrių" jau nebėra.
3. Kuriantys.... krutantys...krušantys...kru... g.gif
Atsakyti
#71
QUOTE(voveriukas36 @ 2006 02 20, 11:33)
1. žemiau parašytos mintys rodo, kad būtent platinos gabalas esat
2. nu va. dabar tradicinių "Driežų Katrių" jau nebėra.
3. Kuriantys.... krutantys...krušantys...kru... g.gif

1. "Demon v jubke", arba kaip kartais primenu vyrui - esu tam, kad tavo gyvenimas neatrodytų rožių žiedlapiais klotas kelias.
2. Yra, kažkur vis dar yra.
3. Nejuokink, pas mane sloga siaubinga. Labai neestetiškai po to galiu atrodyti g.gif bigsmile.gif
Atsakyti
#72
QUOTE(Nakviša @ 2006 02 20, 10:42)
Ir tegul visi eina velniop su savo pamokymais, kad pleištus reikia glaistyti, šlifuoti ar kažką nuslėpti nutylėti.

Vat vat. Kiekviena situacija yra labai individuali. O kokia nors nesubrendusiai asmenybei, paskaičiusiai tokį kategorišką atsakymą, ir ima atrodyti jūra iki kelių. Tada bet kokius nesutarimus imama glaistyti skyrybomis, net nebandant kažką pakeisti, galų gale pasikalbėti. Citatos autorei šie žodžiai netaikomi asmeniškai.

QUOTE(Bite_Maja @ 2006 02 20, 11:15)
Būtent, kad tylėti, slėpti nereikia. Greičiausiai atvrkščiai, reikia garsiai sakyti, man reikia to ir ano. Ko reikia tau?
Reikia derintis, aiškintis, ieškoti kompromisų  bigsmile.gif

Reikia. Nepaminant savo principų ir nežeminant savęs ar šalia esančio. Tik aiškintis ne visi moka - prasideda myliu - užmušiu nedovanosiu - negaliu be tavęs gyventi - visi vyrai kiaulės/visos jos tokios ir pan... Nebelieka savo norų, savo pozicijos, o tik emocijos ir po to konstatuojama: jis/ji nesikalba su manimi...

QUOTE(Nakviša @ 2006 02 20, 11:29)
Kompromisų, kurie nežemina kito žmogaus orumo ir savigarbos pilnas visas gyvenimas, ne tik šeimoje.  ax.gif

Jei šeimose daugelis ieškotų kompromisų, nežemindami nei savo, nei kito žmogaus savigarbos ir orumo, gal šios diskusijos išvis nebūtų...
Atsakyti