QUOTE(Aimeja @ 2011 09 06, 10:07)
Angelų kalva, Aš prieš mušimą, tačiau , sakykim, vaikas planuoja ekskursiją, na nubaudžiat neleidžiat, iki kitos ekskursijos ar šiaip kažko, kas vaikui labai svarbu (visi žinom su kokiu jauduliu laukiam kokių nors įvykių)vėl tas vaikas prisidirba, vėl neleidžiat, jūs manote jis nesijaus žeminamas, įžeistas, nukriaustas. Aš net neabejoju, kad jis mielai pasirinktų pliaukštelėjimą per užpakalį, negu neleidimą į ekskursiją.
Šiaip bausmės paskirtis neturėtų būti įskaudinti vaiką, o bausmė turėtų koreguoti elgesį.
Neleisti vaiko į ekskursiją yra tiesiog kvaila, nes ekskursijos paskirtis yra lavinti vaiką, bendrauti su klasiokais. Kodėl tai reikėtų riboti? Kokio elgesio išmoks vaikas, jeigu jo neleis į ekskursiją?
Mušti vaiką yra dar kvailiau, nes vaikui susiformuos baimė, noras atkeršyti ar nepasitikėjimas savimi. O pliaukšelėjimas per užpakalį ko išmokys? Greičiausiai mušti silpnesnį už save.
Bent jau man efektyvios bausmės atrodo tokios, kurios yra absoliučiai pritaikytos prie konkrečios situacijos ir nežaloja vaiko: pvz. dailyraščiu parašyti kažkokios elgesio taisyklės vieną ar kelis lapus (tobulins rašybą ir atsimins, ko negalma daryti); neleisti žiūrėti televizoriaus ar žaisti kompiuteriu (kur jokio lavinimosi nėra ir tik akių gadinimas); jei ką nors nuskriaudei atsiprašyti, sulaužei kompensuoti, atidirbti, sujaukei sutvarkyti. Mažesniems vaikams irgi panašiai: ramiai pasėdėti šalia mamos ar tėčio, apkabinti ir paguosti tą, kurį nuskriaudei, sutvarkyti, ką sujaukei, suremontuoti (su tėvų pakalba, arba žiūrint kaip tėvai remontuoja) ir t.t.
