Mes vis pajuokaudavom, kad būtų šaunu praleisti naktį prie vandenyno...tačiau dirbdavom kasdien iki vėlumos arba tiesiog praleisdavom vakarą prie židinio, su draugais. Bet JIS buvo didesnis romantikas, nei aš galėjau įsivaizduoti.
Ir taip, vieną eilinį vakarą, jis atskubėjo paimti manęs iš darbo. Vis paskubindavo, come on, bebe...pralėkėm namus, pralėkėm miestelį, nežmonišku griečiu lėkėm kažkur į naktį...tik pamačius pažįstamas vietas, supratau, kad JIS padovanojo man dar vieną puikią akimirką, dar vieną tikrą svajonę- pamatyti beprotiškai mylimą jūrą, miegoti po atviru dangum. JIS pasirūpino viskuo: šiltais bliuzonais, pripučiamu čiužiniu, žvakėm, pūkine antklode (vis gi buvo rugpjūčio galas), prancūzišku vynu ir net mažais sumuštinukais...naktis buvo tamsi tamsi, tik mūsų žvakelė švietė..girdėjau begalinį jūros šurmulį, bangų dūžius į krantą, vėjo šokį, ramų JO kvėpavimą šalia manęs, jaučiau šiltą glėbį, švelnų bučinį prieš užmiegant...prabudau dar saulei tekant, žiūrėjau kaip jis miega prisiglaudęs prie manęs ir skaičiavau, kiek mums dar liko valandų ir dienų kartu...visai mažai...jis prabudo, pabučiavo mane be žodžių, viską suprasdamas. susikibom už rankų ir nuėjom kvapnios pusrytinės kavos į mažą restoranėlį ant jūros kranto...neturėjom laiko, kad švaistyti jį veltui. tiesiog buvom kartu.
Grazu Jura tikrai dovanoja pacias graziausias akimirkas
QUOTE(ingutera @ 2006 09 18, 14:30)
Mes vis pajuokaudavom, kad būtų šaunu praleisti naktį prie vandenyno...tačiau dirbdavom kasdien iki vėlumos arba tiesiog praleisdavom vakarą prie židinio, su draugais. Bet JIS buvo didesnis romantikas, nei aš galėjau įsivaizduoti.
Ir taip, vieną eilinį vakarą, jis atskubėjo paimti manęs iš darbo. Vis paskubindavo, come on, bebe...pralėkėm namus, pralėkėm miestelį, nežmonišku griečiu lėkėm kažkur į naktį...tik pamačius pažįstamas vietas, supratau, kad JIS padovanojo man dar vieną puikią akimirką, dar vieną tikrą svajonę- pamatyti beprotiškai mylimą jūrą, miegoti po atviru dangum. JIS pasirūpino viskuo: šiltais bliuzonais, pripučiamu čiužiniu, žvakėm, pūkine antklode (vis gi buvo rugpjūčio galas), prancūzišku vynu ir net mažais sumuštinukais...naktis buvo tamsi tamsi, tik mūsų žvakelė švietė..girdėjau begalinį jūros šurmulį, bangų dūžius į krantą, vėjo šokį, ramų JO kvėpavimą šalia manęs, jaučiau šiltą glėbį, švelnų bučinį prieš užmiegant...prabudau dar saulei tekant, žiūrėjau kaip jis miega prisiglaudęs prie manęs ir skaičiavau, kiek mums dar liko valandų ir dienų kartu...visai mažai...jis prabudo, pabučiavo mane be žodžių, viską suprasdamas. susikibom už rankų ir nuėjom kvapnios pusrytinės kavos į mažą restoranėlį ant jūros kranto...neturėjom laiko, kad švaistyti jį veltui. tiesiog buvom kartu.
Ir taip, vieną eilinį vakarą, jis atskubėjo paimti manęs iš darbo. Vis paskubindavo, come on, bebe...pralėkėm namus, pralėkėm miestelį, nežmonišku griečiu lėkėm kažkur į naktį...tik pamačius pažįstamas vietas, supratau, kad JIS padovanojo man dar vieną puikią akimirką, dar vieną tikrą svajonę- pamatyti beprotiškai mylimą jūrą, miegoti po atviru dangum. JIS pasirūpino viskuo: šiltais bliuzonais, pripučiamu čiužiniu, žvakėm, pūkine antklode (vis gi buvo rugpjūčio galas), prancūzišku vynu ir net mažais sumuštinukais...naktis buvo tamsi tamsi, tik mūsų žvakelė švietė..girdėjau begalinį jūros šurmulį, bangų dūžius į krantą, vėjo šokį, ramų JO kvėpavimą šalia manęs, jaučiau šiltą glėbį, švelnų bučinį prieš užmiegant...prabudau dar saulei tekant, žiūrėjau kaip jis miega prisiglaudęs prie manęs ir skaičiavau, kiek mums dar liko valandų ir dienų kartu...visai mažai...jis prabudo, pabučiavo mane be žodžių, viską suprasdamas. susikibom už rankų ir nuėjom kvapnios pusrytinės kavos į mažą restoranėlį ant jūros kranto...neturėjom laiko, kad švaistyti jį veltui. tiesiog buvom kartu.
Kazkas nerealiai nuostabaus...
QUOTE(ingutera @ 2006 09 18, 15:30)
Mes vis pajuokaudavom, kad būtų šaunu praleisti naktį prie vandenyno...tačiau dirbdavom kasdien iki vėlumos arba tiesiog praleisdavom vakarą prie židinio, su draugais. Bet JIS buvo didesnis romantikas, nei aš galėjau įsivaizduoti.
Ir taip, vieną eilinį vakarą, jis atskubėjo paimti manęs iš darbo. Vis paskubindavo, come on, bebe...pralėkėm namus, pralėkėm miestelį, nežmonišku griečiu lėkėm kažkur į naktį...tik pamačius pažįstamas vietas, supratau, kad JIS padovanojo man dar vieną puikią akimirką, dar vieną tikrą svajonę- pamatyti beprotiškai mylimą jūrą, miegoti po atviru dangum. JIS pasirūpino viskuo: šiltais bliuzonais, pripučiamu čiužiniu, žvakėm, pūkine antklode (vis gi buvo rugpjūčio galas), prancūzišku vynu ir net mažais sumuštinukais...naktis buvo tamsi tamsi, tik mūsų žvakelė švietė..girdėjau begalinį jūros šurmulį, bangų dūžius į krantą, vėjo šokį, ramų JO kvėpavimą šalia manęs, jaučiau šiltą glėbį, švelnų bučinį prieš užmiegant...prabudau dar saulei tekant, žiūrėjau kaip jis miega prisiglaudęs prie manęs ir skaičiavau, kiek mums dar liko valandų ir dienų kartu...visai mažai...jis prabudo, pabučiavo mane be žodžių, viską suprasdamas. susikibom už rankų ir nuėjom kvapnios pusrytinės kavos į mažą restoranėlį ant jūros kranto...neturėjom laiko, kad švaistyti jį veltui. tiesiog buvom kartu.
Ir taip, vieną eilinį vakarą, jis atskubėjo paimti manęs iš darbo. Vis paskubindavo, come on, bebe...pralėkėm namus, pralėkėm miestelį, nežmonišku griečiu lėkėm kažkur į naktį...tik pamačius pažįstamas vietas, supratau, kad JIS padovanojo man dar vieną puikią akimirką, dar vieną tikrą svajonę- pamatyti beprotiškai mylimą jūrą, miegoti po atviru dangum. JIS pasirūpino viskuo: šiltais bliuzonais, pripučiamu čiužiniu, žvakėm, pūkine antklode (vis gi buvo rugpjūčio galas), prancūzišku vynu ir net mažais sumuštinukais...naktis buvo tamsi tamsi, tik mūsų žvakelė švietė..girdėjau begalinį jūros šurmulį, bangų dūžius į krantą, vėjo šokį, ramų JO kvėpavimą šalia manęs, jaučiau šiltą glėbį, švelnų bučinį prieš užmiegant...prabudau dar saulei tekant, žiūrėjau kaip jis miega prisiglaudęs prie manęs ir skaičiavau, kiek mums dar liko valandų ir dienų kartu...visai mažai...jis prabudo, pabučiavo mane be žodžių, viską suprasdamas. susikibom už rankų ir nuėjom kvapnios pusrytinės kavos į mažą restoranėlį ant jūros kranto...neturėjom laiko, kad švaistyti jį veltui. tiesiog buvom kartu.
wow super
Be galo siltas ir jaukus prisiminimas
ale dar tokiu ir vyru bua...na super
neisdildomi ispudziai,kaip faina
NU LABAI FAINA
Man ašaros akyse, kaip gražu ir romantiška....Be galo miela istorija....Ah, ta jura....
Labai grazu
Kai pagalvoji, iki nerealios akimirkos tiek nedaug tereikia. Reikia truputi pajudinti pirstelius, kad kitas zmogus butu pats laimingiausias ta nakti
Kai pagalvoji, iki nerealios akimirkos tiek nedaug tereikia. Reikia truputi pajudinti pirstelius, kad kitas zmogus butu pats laimingiausias ta nakti
QUOTE(juso @ 2007 07 26, 11:03)
Man ašaros akyse, kaip gražu ir romantiška....Be galo miela istorija....Ah, ta jura....
gera ir siandien prisiminti