Žmonių santykių analizė

Tai čia vyras liurbimantas patapo, tai ir atsirado krizė. Tai džiaugtis žmonos sėkme reikėjo ir pačiam stiebtis aukštyn, motyvuotis. O tada, kad laiko daugiau liktų, samdytų žmones į pagalbą buto, namo tvarkymui, vaikams padaboti ir t.t.

A, nu sėkmės tada

O istorijos abi praktiškai identiškos - problemos šeimoje, kurių sprendimu pasirinktas trečias asmuo. Taip tiesiog lengviau, nei iš esmės keisti save.

O man toks jausmas, kad Adrenalinas turi meiluze ir ji pries zmona grauzia sazine. Prisiskaite ta tema ivairiausiu istoriju, kad rasti pasiteisunima savo sazinei nuramint.
Nes viena istorija apie vyra, kita apie moteri. As nesakau, kad labai gerai neistikimybe, bet antoj istorijoj ryskiai matosi, kad moteris su degradu gyvena. Tik as jos vietoj geeiciausiai pirma issiskirciau, po to i lova pas kita sokciau.
Tai ir persasi mintis, kad sios temos autorius nori irodyti, kad pirmosios istorijos vyras beveik nekaltas kaip ir antrosios istorihos moteris.
Gal ir klystu, tiesiog nesuprantu kam cia neva is uzsienio forumu kilnot kazkokias istorijas ir zadet savo nuomone issakyt veliau .

Vadinasi pateisini tokį žmonių pasirinkimą. OK. Irgi nuomonė.
O kodėl nenagrinėti. Nu va man patinka žiūrėti kas darosi ir už mano įtakos ribos. Praplėstas akiratis.

Pritariu. Ir man panasu, kad cia vyrukas savo ir savo meiluzes gyvenimus aprase.

Dėl asmeninio sutapatinimo visai nepataikei. Bet palinksminai.
antras teiginys irgi pro šalį. Bet pati idėja lyg ir verta dėmesio. O kam kilnoti - jau sakiau. Nu piktina tema tai ignoruok. Nebus norinčių rašyti, vadinasi mano tyrimas neišeis. Nieko baisaus. Juk ne mirtinas reikalas.
Papildyta:

Dėl meilužės nesu tikras, o va gerai uždirbti tikrai noriu . Tik va nesigauna.

Kur sugebejoy isskaityti kad pateisinu neistikimybe ? Bet jei visiskai man svetimiems zmonems viskas tinka, tai man vienodai.
Tai kam cia ta akirati plesti? Visa gyvenima buvo ir bus tu meiluziu pas zmones, nei jus kazka pakeisit nei irodysit apie tu meiluziu nauda ar bloguma.
Papildyta:

Tai va kaip slidziai apie savo meiluze neatsakinejat .

As sakyciau, kad pateisinti galima tik atskirus atvejus, kai abiejus poroj tas tenkina. Pvz turiu draugu seima, santykiai ir tarpusavio bendravimas geras, fonansiskai abu stiprus, vaikai uzauginti, bet jam sexo reikia daug ir visokio, o jai beveik is viso nereikia, tiksliau nereikia. Tai turi jis meiluziu, pasismagina ir visi laimingi. Jis ta zmona myli, jinai ji irgi, ji zino apie tai, pradzioj sake nelabai jai tas patiko, bet susitaike ir galvos nesuka , nes zino, kad visada jie bus kartu.
Tik vienas klausimas kaip jai neslykstu?
As niekada nepateisinciau tokios neistikimybes kai yra kvailinama. Nu traukia tave prie kitos, pradingo jausmai - tai ateini ir sakai. O ne taip, kad namie tipo viskas gerai, i akis sypsosi, sako, kad myli ir istikimi, o patys duodasi progai pasitaikius. Kvailinimas slyksciausia vieta.

Nu ką. Labai norit žinot kam aš visą tai padariau. Tebūnie taip. Sakysim eksperimentas nepavyko ir eksperimento imtis per maža kad būtų galima kažką teigti užtikrintai. Nors realiai mano lūkesčius patvirtinote.
Tikslas iš tiesų buvo labai paprastas. Kaip reaguoja vyrai ir moterys į tokias pačias situacijas. Originaliai šios istorijos atsirado viename tinklapyje apie neištikimybes. Kur žmonės tiesiog nori išsikalbėti. Nors ir keista didesnioji dalis ten besilankančių – vyrai. Taip pat kažkas iš ten užsukančių moteriškių nukopijavo tai, kaip aš, į moterišką forumą. Gavosi labai įdomu. Reziumė vyrai abi istorijas išteisino. Moterys – moterį išteisino, vyrą panašiai kaip jūs išvadino. Ir natūraliai kyla klausimas – negi moteriškas solidarumas ant tiek užmerkia jums akis? Istorijos beveik vienodos. Vadinasi ir kaltė vienoda. Bet jau taip turėtų būti. Po viso šio eksperimento tik dar labiau supratau, kad kažkodėl moterys jaučia kažkokią lyg ir panieką VISIEMS vyrams. Juk jums net klausimai jokie nekilo. Tiesiog aklai pasmerkėt vyrą net par daug nesusimąstę. Populiariausi pasisakymai apie tai kad vyras mulkis ir tt. Nu ir dar bandymas man prikabinti nuodėmes kurios čia ne prie ko buvo. Kitas populiarus atsakymas –o kam man čia turi rūpėti svetimi žmonės. O kus žmogiškumas, užuojauta? Negi ant tiek vienodai kas už mano tvoros dedasi. Jei pas mane viskas gerai - tai kitur nors tvanas?
O dabar išsireikšiu savo nuomonę apie istorijas. Jos abi vienodos ir priežastys absoliučiai vienodos. Kadaise vienas psichologas pasakė – „ne ta šeima stipri kur parneriai žiūri vienas į kitą, o ta kur jie žiūri viena kryptimi.“ Būtent tas ir atsitiko čia. Kol šeimoje buvo bendri tikslai ir siekiai, viskas buvo gerai. Kai tik įvyko pokytis, partneriai pradėjo žiūrėti į skirtingas puses. Pirmoje istorijoje vyras žiūrėjo į vaikus, žmona dairėsi aplinkui. Antroje –žmoną į vyrą, vyras į save. Pirmoje žmona po ilgo sėdėjimo su vaikais norėjo socialinio gyvenimo ir bendravimo su aplinka, tuo pačiu net nesugebėdama pati suformuoti tokios savo pozicijos. O vyrui nedaėjo, kad jai trūksta būtent to, nes pas patį to socialinio gyvenimo darbe per akis. Ir pykčiai ir konfliktai tik pagilino problemą. Antroje – vyro savigraužą. Jis pradėjo laikyti save nepilnaverčiu, nesugebančiu būtį šeimos maitintoju. O vėliau net buities darbai buvo iš jo perimti. Pasijuto visiškai nelaimingas. Savigrauža, depresija vyrus greit nuveda prie alkoholio. O žmona lygiai taip pat nesugebėjo įžvelgi kad būtent jos sėkmingumas ir sužlugdė vyrą. Ji darė viską lipdama per save kuo tik dar labiau blogino situaciją. Abiem situacijoms būtų tiesiog užtekę žvilgsnio iš šalies kuriam nebūtų vienodai ir kuris tiesiog parodytų jų bėdas, nes iš vidaus viskas visai kitaip atrodė. Bet jų išdidumas ir aplinkinių susvetimėjimas nebuvo geriausi pagalbininkai.
O dėl pasirinkimo meilužių vietoje skyrybų. Abiejose istorijose pradžioje buvo meilė ir pagarba. Ir net kai buitis suėdė, kažkokie jausmai liko, kaip ir atsakomybė. Abejuose istorijose autoriai matė kad skyrybų atvejais partneriui bus tik blogiau. Ir nesugebėjo to padaryti. Ir nusprendė gyventi ir tikėtis kad gal kažkas kažkaip pasikeis. Bet ir jie žmonės ir nori kad ir nedidėlės laimės ir sau. Va taip ir susikūrė tokia situacija su meilužiais. Ji ištaisoma abiem atvejais, jei būtų imtasi reikalingų veiksmų. Deja istorijų pabaiga nežinoma. Autoriai dingo...

O dabar dar kartą atsiprašau ką užgavo mano tema. Tai buvo mano pirmas bandymas manipuliuoti žmonių emocijoms ir dėmesiu. Nu ką prisvilo blynas. Aš irgi pasidariau sau išvadas. Reikia veikti subtiliau. Ir labai liūdna kad pas jus ant tiek didelis nepasitikėjimas žmonėmis. Visgi čia tik forumas...

M da...
Kam dvirati isradinet, jei jau senai israstas .

Tai aisku, kad zmobes. Bet jei jie nori sau tos laimes - tai tegul jau buna saziningi patys pries save ir pries savo antra puse, kuria apgaudineja. Tegu pasirenka ko nori istikruju.
Bet kai norisi viena sikna ant dvieju kedziu atsiset, tai nieko nesigauna . Ane?

Visa bėda, kad išvadą Jūs jau turėjote, dar nepradėjęs eksperimento. Kai ateini ne objektyvių duomenų rinkti, o patvirtinti savo teoriją, tai labai jaučiasi. Antrai istorijai komentarų buvo vienas kitas ir bent jau aš nepastebėjau nė vieno, kuriame moteris būtų išteisinta. Natūraliai kyla klausimas - ar tik nebus taip, kad matote tai, ką norite matyti

Taigi kilo klausimai, pažiūrėkit kiek lapų prispauzdinta O jei Jums vertinimas nepatiko, tai niekaip nereiškia, kad moterys jaučia panieką vyrams. Tuo labiau VISIEMS vyrams. Man asmeniškai tiesiog žiauriai nepatinka žmonės, kurie nesugeba prisiimti asmeninės atsakomybės už savo veiksmus ir reikalauja, kad jų gyvenimą pakeistų tretieji asmenys. Nepriklausomai nuo lyties.

Oj, čia forumas daug matęs. Kai pasitikėjimas dalyviais prarastas, jį atstatyti būna sudėtinga.